- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- I1-5428-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00733-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. G. (toliau– ir pareiškėjas, ir I. G.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau– ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas), priteisti 4000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2022 m. sausio 21 d. (toliau– ir ginčo laikotarpis), atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau– ir Pravieniškių PN-AK)) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) ir atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 35-36) nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. – 2022 m. sausio 21 d. laikotarpiu, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo pažeidžiamos jo teisės. Teigė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę 1-ame, 2-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose, maudantis bendrojo naudojimo dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi dušų patalpos įrengtos netinkamai, tarp atskirų maudymosi vietų nebuvo pertvarų. Pažymėjo, kad yra dirbantis, todėl grįžęs po darbo norėjo išsimaudyti, tačiau dėl privatumo stokos duše ir kitų nuteistųjų pasisakymų jo išvaizdos atžvilgiu, į dušą eidavo retai. Nurodė, kad dėl kitų nuteistųjų jo atžvilgiu išsakytų pažeminimų, ne kartą kreipėsi į psichologus, dėl to vartojo vaistus. Teigė, kad maudantis (duomenys neskelbtini) patalpose įrengtoje dušinėje, privatumas taip pat nebuvo užtikrintas. Tvirtino, kad maudantis devyniems nuteistiesiems kartu vienoje dušo patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas privatumas, jautė diskomfortą, patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, nepilnavertiškumo jausmą ir kitas kančias. Be to, nurodė, kad remonto darbų metu, duše nebuvo šilto vandens, dėl to patyrė nepatogumus. Mano, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti neturtinę žalą.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14-19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2022 m. sausio 21 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 1-ojo, 3-ojo ir 4-ojo būrių gyvenamosiose patalpose. Patvirtino, kad dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, tačiau atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus, nuo 2022 m. spalio 14 d. bendrojo naudojimosi dušuose įrengtos pertvaros. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau– ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurios dušo kabinų įrengimą numato tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Savo argumentams pagrįsti rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, kuriose teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Atkreipė dėmesį, jog dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai ir pareiškėjas nebuvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam tokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos ar būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis. Mano, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą bloginančios sąlygos. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas sužinojęs apie galimus gedimus dušo patalpose, ėmėsi visų įmanomų veiksmų gedimams pašalinti. Pareiškėjas į pataisos įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas bei per šalto vandens duše, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2020 m. liepos 29 d. – 2022 m. sausio 21 d. laikotarpiu. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 14-19) ir Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos „Dėl informacijos apie nuteistąjį I. G.“ (b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę buvo paskirtas atlikti į Trečiojo sektoriaus 1-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį būrius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, nesant tarp atskirų dušo vietų įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, naudojantis dušo patalpomis jam nebuvo užtikrintas privatumas.
Nustatyta, kad atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pripažino, kad matomumą ribojančios pertvaros dušo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, nebuvo įrengtos. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. LV-18618 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sąlygas“ (b. l. 22) matyti, kad pataisos įstaigos Trečiajame sektoriuje dušo patalpose tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtos, jos įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d., taip siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą.
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tiek Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015) tokio reikalavimo nėra numatyta, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atlikus Trečiojo sektoriaus 1-ame, 3-ame ir 4-ame būriuose, atsakovės atstovui pripažinus (b. l. 15-16, 22), kad dušo patalpose matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos tik nuo 2022 metų spalio 14 d., darytina išvada, kad 2020 m. liepos 29 d. – 2022 m. sausio 21 d. laikotarpiu, pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tai yra faktiškai yra pripažįstama, jog naudojantis dušu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip du kartus per savaitę praustis duše (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, 17.5 punktas), teismo vertinimu apie 154 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad dušinėje atliekant remonto darbus nebuvo šilto vandens.
Higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Pareiškėjas neginčija, kad ginčo laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše du kartus per savaitę, tačiau teigia, kad atliekamų remonto darbų metu, nebuvo šilto vandens. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 29 d. raštą Nr. 7-5115 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b. l. 4) iš kurio matyti, kad pareiškėjas pataisos įstaigai teikė skundą dėl karšto vandens nebuvimo 4-3 būrių dušinėje. Pravieniškių PN-AK atsakyme į skundą pareiškėjui nurodė, kad Turto valdymo skyriaus komendantams patikrinus šią informaciją ir nustačius karšto vandens nebuvimo priežastį, nupirko naujus maišytuvus ir 2021 m. spalio 29 d. pradėjo naujų maišytuvų keitimą. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pataisos įstaigos administracijai skundėsi (b. l. 6), kad po atliktų remonto darbų, duše bėga drungnas vanduo. Iš Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 7-5854 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b. l. 5) matyti, kad patikrinus skunde pateiktą informaciją nustatyta, jog 4-ojo būrio dušinėje karštas vanduo yra, tačiau nepakankamai gerai veikia šilumokaitis, dėl ko vanduo nesušyla iki reikiamos temperatūros, todėl nupirko reikiamas detales ir pradėjo remonto darbus. Pravieniškių PN-AK šiuo raštu pareiškėjui paaiškino, kad jis kaip dirbantis (duomenys neskelbtini), iki kol bus atnaujintas karšto vandens tiekimas 4-ojo būrio dušinėje, jis gali nusimaudyti cecho patalpose nuteistiesiems įrengtoje dušinėje. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui pateikto atsakymo į skundą Nr. 2S-4498 (b. l. 7) matyti, kad 3-4 būrių bendro naudojimosi dušuose nuo 2021 m. gruodžio 13 d. visi gedimai pašalinti ir karšto vandens tiekimas užtikrinamas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti institucijų atsakymuose į skundus pateiktais duomenimis, pareiškėjas ir pats 2021 m. gruodžio 6 d. skundu pataisos įstaigos administracijai, pripažino, kad į jo nusiskundimą dėl karšto vandens nebuvimo 4-3 būrių dušinėje, buvo skubiai sureaguota ir imtasi priemonių jų pašalinimui. Be to, atsižvelgiama į tai, kad remonto darbų metu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išsimaudyti (duomenys neskelbtini) patalpose nuteistiesiems įrengtoje dušinėje, todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl šilto vandens nebuvimo 4-3 būrių dušinėje, jis patyrė neturtinę žalą, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis išdėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad apie 154 paras buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasinę kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra. Atsakovės atstovo pateiktoje 2023 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. RV-22-3571 (b. l. 20, 78) nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, patiriamų nuolatinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše bei remonto darbų metu nebuvusio šalto vandens, nesikreipė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis.
Nustačius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN-AK) neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar kad pataisos įstaigos administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), kur jis turėjo galimybę nusimaudyti po karštu vandeniu, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300,00 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-514-502/2021), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.