Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. C., jo atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Nerijui Lašinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. C., gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam (vykdančiam individualią veiklą), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C., būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, 2019-10-03 leido dirbti nelegalų darbą M. V. (darbo sutartis buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai), S. P., D. K. ir T. Ž., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šį pažeidimą R. C. padarė pakartotinai, ankstesnis pažeidimas buvo padarytas 2019-07-16 (administracinio nusižengimo byla Nr. A5-7047-314/2019).

Motyvuojamoji dalis

Tokiais savo veiksmais R. C. padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. C. asmens paaiškinime nurodęs, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi.

Teismas konstatuoja:

R. C. baustinas administracine tvarka pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

R. C. pažeidimo padarymo dieną su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Bylos nagrinėjimo eigoje (teismo posėdžio metu), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. C. nurodė, kad visi darbuotojai dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimus, buvo sudarytos miško ruošos sutartys, todėl juos sieja civiliniai teisiniai santykiai.

ANK 95 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių eurų iki šešių tūkstančių eurų (ANK 95 straipsnio 2 dalis).

ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

R. C. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, įrodo, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo, jo pateis paaiškinimai, taip pat kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš pažeidėjui surašyto administracinio nusižengimo protokolo, R. C. buvo inkriminuotas keturių asmenų nelegalus darbas.

2019 m. spalio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0741-0572 (b. l. 6-7) pateikta informacija, kad 2019 m. spalio 3 d. patikrinus miško kirtavietę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje buvo rasti penki miško pjovėjais dirbantys asmenys: M. V., S. P., D. K. ir T. Ž. ir R. C.. Mišką pjaunantys asmenys nurodę, kad juos samdo ir jiems vadovauja R. C.. R. C. nurodo kokį plotą pjauti ir kaip atlikti darbus, atveža juos į darbo vietą nuosavu automobiliu. Patikrinimo metu sutikrinus darbuotojų duomenis su Sodros ir VMI duomenų baze, kad darbuotojai M. V., S. P. dirbo pagal 2019-10-03 galiojančius verslo liudijimus , o D. K. ir T. Ž. buvo deklaravę individualias veiklas pagal individualios veiklos pažymas. Darbo sutartys su jais nesudarytos (išskyrus M. V.).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytos aplinkybės patvirtinamos ir 2019 m. spalio 3 d. M. V., S. P., D. K., T. Ž. paaiškinimais.

Iš 2019-10-03 M. V. paaiškinimo (b. l. 8) matyti, kad miško ruošos darbams jį samdo R. C.. Nurodė, kad su R. C. 2019-07-10 yra sudaręs darbo sutartį dėl medkirčio darbo, susitaręs su juo dėl minimalaus darbo užmokesčio ir darbo laiko. R. C. jam nurodęs kokius darbus miške atlikti. M. V. paaiškinime nurodęs, kad miško kirtimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) dirbo nuo praeitos savaitės vidurio, patikrinimo metu buvo išpjovęs apie 3 kubinius metrus medienos. Patikrinimo metu M. V. pateikė miško ruošos darbams galiojantį (jame nurodytas galiojimas iki 2019-10-25) verslo liudijimą. Nurodė, kad pjūklu, kuru, tepalais, liemene, šalmu jį aprūpino R. C.. M. V. patvirtino, kad su R. C. jokių kitų sutarčių (ar paslaugu teikimo, ar miško ruošos darbų, ar kt.) nėra sudaręs, atlyginimo iš jo dar negavęs. Kokį reikia išpjauti miško plotą nežino. Miške reikalingas išpjauti vietas parodo R. C..

Iš 2019-10-03 S. P. paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad miško ruošos darbams jį samdo R. C.. Nurodė, kad su R. C. 2019-08-27 yra sudaręs darbo sutartį dėl medkirčio darbo, susitaręs su juo dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo laiko miško kirtimo vietoje, kad dirbs nuo 8 val. iki 17 val., penkių darbo dienų savaitės, kokius darbus atlikti miško kirtimo vietoje jam nurodo R. C.. S. P. nurodė, kad jokių kitų sutarčių (ar paslaugų teikimo, rangos, ar miško ruošos darbų) su R. C. nėra sudaręs. S. P. pateikė miško ruošos darbams galiojantį verslo liudijimą (jo galiojimas nurodytas iki 2019-10-25), nurodė, kad darbo ir apsaugos priemonėmis jį aprūpino R. C..

Iš 2019-10-03 D. K. paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad miško ruošos darbus atlieka nuo 2019-09-30 pagal individualios veiklos pažymą, miško kirtėjo darbą pasiūlė R. C.. Nurodė, kad susitaręs su juo dėl darbo užmokesčio - 35 Eur į dieną, dėl darbo laiko miško kirtimo vietoje, kad dirbs nuo 8 val. iki 17 val. D. K. nurodė, kad patikrinimo metu buvo išpjovęs apie 3 kubinius metrus medienos, darbo priemones, pjūklą „STIHL“, kurą, tepalus, liemenę, šalmą naudoja asmeninius. D. K. nurodė, kad kitų sutarčių (ar darbo, ar paslaugų teikimo, ar rangos) su R. C. nėra sudaręs, kai baigs darbus pateiks jam sąskaitą už atliktus darbus.

Iš 2019-10-03 T. Ž. paaiškinimo (b. l. 11) matyti, kad miško ruošos darbus nurodytu adresu atlieka nuo 2019-09-29, pagal individualios veiklos pažymą. Dėl visų darbo sąlygų T. Ž. tarėsi su R. C., kad bus mokamas minimalus atlyginimas, tarėsi su juo dėl darbo laiko miško kirtimo vietoje, kad dirbs nuo 8 val. iki 17 val. T. Ž. nurodęs, kad sutartį su C. yra sudaręs, tačiau kokią (ar darbo, ar paslaugų teikimo) nenurodė ir patikrinimo metu nepateikė. T. Ž. nurodė, kad pjūklu „STIHL“, kuru, tepalais jį aprūpino R. C., šalmą naudoja savo.

Iš 2019-10-03 R. C. paaiškinimo pažeidimo padarymo dieną (b. l. 12) matyti, kad patikrinimo metu kartu su dar keturiais darbuotojais jis dirbo miško pjovėju (duomenys neskelbtini). Šioje miško kirtavietėje jis dirbo pagal 2019-07-09 sudarytą, tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miškų investicija“, miško kirtimo paslaugų pirkimo sutartį. Su miško pjovėju D. K. nėra sudaręs jokių kitų sutarčių. Su kitais darbuotojais, S. P. ir M. V., sudaręs tik darbo sutartis ir jie dirba samdomi jo, su galiojančiais verslo liudijimais. Dėl miško kirtimo nurodytu adresu, su jais (S. P. ir M. V.) nėra sudaręs paslaugų teikimo sutarčių. Su T. Ž. šiai dienai (2019-10-03) sudaręs miško paslaugų teikimo sutartį, kurią turi namuose. Su D. K. tarėsi dėl miško pjovimo darbo. Sutarė, kad jam mokės 35 Eur/dieną, sutarė dėl darbo laiko. Kokius darbus atlikti, kur ir ką pjauti kirtavietėje, nurodo jis. R. C. nurodęs, kad šiuos darbuotojus į miško kirtimo vietą nurodytu adresu atveža savo asmeniniu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje esantys verslo liudijimai (b. l. 13,17) patvirtina, kad M. V. ir S. P. 2019 m. rugsėjo mėn. tam tikromis dienomis bei spalio mėnesio tam tikromis dienomis turėjo išsiėmę verslo liudijimus bei M. V. buvo sudaręs darbo sutartį su R. C. (b. l. 14-15);

2019-07-08 Miško kirtimo paslaugų pirkimo sutartimi Nr. 02 (b. l. 22-23) patvirtinama, kad UAB „ Vilniaus miškų investicijos“ atstovaujamos direktoriaus A. B. (užsakovas) ir R. C. vykdydamas individualią veiklą (rangovas) sudarė sutartį dėl miško kirtimo. Sutartimi susitarė dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos, darbų eigos ir kt. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 905209 (b. l. 24) patvirtinama, kad R. C. nuo 2019-04-23 vykdo individualią veiklą – veiklos rūšies pavadinimas – Medienos ruoša.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. spalio mėn. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 27) nurodyta, kad R. C., vykdantis individualią veiklą, iki 2019-10-15 nėra pateikęs informacijos apie apdraustųjų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Fotonuotraukomis užfiksuota 2019-10-03 kirtavietėje dirbę darbuotojai bei užfiksuotas stovintis R. C. priklausantis automobilis (b. l. 31-35).

R. C. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 95 straipsnyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

DK 32 straipsnyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 dalis). Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. C. kaltė jam pačiam vykdant individualią veiklą ir esant darbo sutarties požymiams, esant susitarimui dėl miško kirtimo, aptariant kiekvieno darbuotojo darbo funkcijas, paklūstant nustatytai darbdavio R. C. darbo tvarkai, aprūpinant darbuotojus darbo priemonėmis (pjūklais, benzinu, tepalais) ir apsauginėmis priemonėmis (šalmais, liemenėmis batais), taip pat esant atlygintinumui, darbuotojai į darbą (kirtavietę) vežiojami organizuotai su darbdavio transportu, leido kirtavietėje dirbti M. V. (darbo sutartis sudaryta, apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui), S. P., D. K., T. Ž., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. C. pažeidimo padarymo dieną su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Bylos nagrinėjimo eigoje (teismo posėdžio metu), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. C. pakeitė savo poziciją ir jau nurodė, kad visi darbuotojai dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimus, buvo sudarytos miško ruošos sutartys, todėl laiko, kad samdė darbuotojus legaliai bei juos sieja civiliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad R. C. miško kirtimo paslaugų pirkimo sutartis pateikė teismui 2019-12-10, iki to jis raštu buvo patvirtinęs, kad nėra sudaręs paslaugų teikimo sutarčių su S. P., M. V., D. K.. Tik su T. Ž. sudaręs miško paslaugų teikimo sutartį.

Teismas daro išvadą ir šiuo atveju neabejoja, kad komentuojami darbo santykiai analizuojamu atveju buvo maskuojami prisidengiant aukščiau aptartu individualios veiklos vykdymu (verslo liudijimų įsigijimu), teigiant, jog tarp individualiai dirbančių asmenų buvo susiklostę išimtinai civiliniai jungtinės veiklos santykiai, tokiu būdu siekiant išvengti darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų prievolių. Be to ir pats R. C. patvirtinęs, kad po darbo inspekcijos patikrinimo ėmėsi atitinkamų veiksmų - visi pradėjo dirbti tik per SODRĄ.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius (1 punktas); savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (2 punktas); savarankiška sporto veikla (3 punktas); savarankiška atlikėjo veikla (4 punktas). Nepriklausomai nuo individualios veiklos formos, ja užsiimantis asmuo turi teisę įdarbinti kitus asmenis sudarant darbo sutartis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Kita vertus, individualia veikla užsiimantis asmuo su kitais fiziniais asmenimis taip pat turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ar pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. Pastebėtina, kad to paties straipsnio 2 dalis numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus.

Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. V., S. P., D. K., T. Ž. pakluso R. C. nustatytai tvarkai, dirbo esant susitarimui dėl miško kirtimo, aptarus kiekvieno darbuotojo darbo funkcijas, paklūstant nustatytai darbdavio darbo tvarkai, aprūpinant darbuotojus darbo priemonėmis (pjūklais, benzinu, tepalais) ir apsauginėmis priemonėmis (šalmais, liemenėmis, batais), taip pat ir esant atlygintinumui. Darbuotojai į darbą (kirtavietę) buvo vežiojami organizuotai su darbdavio transportu. Darbuotojai paaiškinimuose nurodę, kad jie nežinojo kur ir kokį reikia išpjauti miško plotą, kokius darbus atlikti, viską jiems nurodydavo R. C.. Visa tai rodo M. V., S. P., D. K., T. Ž. pavaldumą R. C., jo naudai už užmokestį atliekant miško pjovėjo funkciją, kartu, paneigia M. V., S. P., D. K., T. Ž. savarankiškumą aktualiu aspektu, kas sudaro pagrindą spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Kadangi R. C., kaip darbdavys, 2019-10-03 leido dirbti nelegalų darbą M. V. (darbo sutartis buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai), S. P., D. K. ir T. Ž., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, jis yra tinkamas atsakomybės subjektas.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo darbdavio R. C. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi jis įvykdė pakartotinį administracinį nusižengimą, kai jau buvo baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų administracinio nusižengimo byla Nr. A5-704-314/2019).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyti keturi nelegaliai dirbę asmenys), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus R. C. asmenybę – baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, nuobauda galiojanti. R. C. nurodęs, kad šiuo metu visi šie darbuotojai jau įdarbinti - dirba per SODRĄ. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. C. paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

R. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19107914210).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.