Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini). atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį bei (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su priedais, kuriais įrodinėja, kad esama situacija, palyginus su ta, kuri buvo fiksuota 2024 m. birželio mėn., šiuo metu iš esmės yra pasikeitusi – nepilnametės motina yra įsidarbinusi, turi vietą kur gyventi, t. y. ji iš dalies priėmė jai siūlomą pagalbą. Tuo tarpu pareiškėjas VTAT (duomenys neskelbtini) skyrius, įrodinėdamas priešingas aplinkybes, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tokius papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) pagalbos planą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalbos planą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono poliklinikos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) SPC raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) SPC raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sodros duomenų bazės išrašą.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti suinteresuotų asmenų vaiko paėmimo pagal išduotą teismo leidimą klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini). ir pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

20. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas VTAT (duomenys neskelbtini) skyrius kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų – (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs esant CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams, skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir leido paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos atstovų pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) (duomenys neskelbtini) – nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina, nesutikdama su šia nutartimi ir joje padarytomis teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad laikinosios priežiūros taikymo laikotarpiu jai nebuvo teikta intensyvi pagalba, mobiliosios komandos pagalba teikta tik šešias dienas, o anksčiau fiksuota situacija šiuo metu yra pasikeitusi – apeliantė yra įsidarbinusi ir turi gyvenamąją vietą.

21. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

22. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių) ar 3 punkte (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) nustatyti pagrindai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

23. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

24. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

25. Taigi, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, taikant šeimos išskyrimo priemonę (paimant vaikus į laikinąją globą), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti: 1) ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos taikytos priemonės buvo pagrįstos, t. y. ar egzistuoja grėsmė vaiko sveikatai ir gerovei, ir 2) ar sprendimų priėmimo procesas, susijęs su šiomis priemonėmis, buvo teisingas, t. y. šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024). Nagrinėjamu atveju byloje nėra keliamas klausimas dėl paties sprendimų priėmimo proceso, susijusio su šeimos išskyrimo priemonėmis, teisingumu. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, t. y. byloje duomenų, kad šalims nebūtų suteikta galimybė dalyvauti kiekviename tokio proceso etape ir reikšti savo požiūrį, nėra. Byloje yra kilęs ginčas būtent dėl pirmosios aplinkybės – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos taikytos priemonės buvo pagrįstos, t. y. ar nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė apeliantės nepilnametės dukters saugumui, sveikatai ir jos gerovei.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑92/2014).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas).

28. Taigi, įstatymas įpareigoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tarnybą pirmiausia siekti suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr.17383/90, 78 punktas).

29. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantės (duomenys neskelbtini). šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, nuo (duomenys neskelbtini) inicijuotas atvejo vadybos procesas, pirmasis atvejo vadybos posėdis įvyko (duomenys neskelbtini) antrasis – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nepilnametė (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta pas apeliantės seserį – savo tetą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taikyta laikinoji priežiūros priemonė, kuri buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) VTAT (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) nuraukė nepilnametei (duomenys neskelbtini) taikytą laikinąją priežiūros priemonę ir ji laikinai apgyvendinta pas savo tetą (duomenys neskelbtini). Atlikus vaiko situacijos vertinimus, surašytos vaiko situacijos vertinimo anketos, nustatytas vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas (VTAPĮ 13 straipsnis) pažeidimas ir vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Apeliantei nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiama mobiliosios komandos pagalba, tačiau (duomenys neskelbtini) ji pati jos atsisakė, pažymėdama, kad yra informuota, jog iki (duomenys neskelbtini) gali pakeisti savo sprendimą ir priimti siūlomą pagalbą. Tačiau, byloje duomenų apie tai, kad apeliantė būtų pakeitusi savo sprendimą dėl mobiliosios komandos pagalbos teikimo, nėra. Taigi, priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, mobilios komandos procesas buvo nutrauktas pačios apeliantės iniciatyva ir dėl to daugiau nebuvo teikiamas.

30. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantei VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Pacientė į gydymo įstaigą pristatyta dėl neadekvataus elgesio ir emocijų ((duomenys neskelbtini)). Pagerėjus būklei išrašyta iš gydymo įstaigos bei nukreipta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, socialinių darbuotojų priežiūrai dėl nepakankamų socialinių įgūdžių. Apeliantė nuo (duomenys neskelbtini) prirašyta prie VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro, kuriame buvo apsilankiusi vieną kartą 2024 m. rugpjūčio 1 d., socialinių darbuotojų iniciatyva, kurio metu bet kokius nusiskundimus neigė, medikamentinio gydymo atsisakė. Pacientei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Po stacionaro apeliantei rekomenduotas gydymas (duomenys neskelbtini) vakare, kadangi bet kokio gydymo atsisakė, poliklinikoje rekomenduota jį vartoti bent esant poreikiui. Gydytojos žiniomis, pacientė jokių vaistų nevartoja, pas psichiatrus nesilanko. Atvejo vadybos (duomenys neskelbtini) posėdžio metu apeliantės sveikatos būklė taip pat kėlė nerimą, iškviesta greitoji medicininė pagalba, tačiau vykti į gydymo įstaigą ji atsisakė. VTAT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) į skyrių atvykusi apeliantė elgėsi neadekvačiai, vaikščiojo po kabinetą, jos kalboje truko sąmoningumo, nuoseklumo, moteris garsiai rėkė. Pastebėta, kad moters emocinė būsena prasta, siūlyta iškviesti medikų pagalbą, tačiau moteris atsisakė.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskiruoju skundu iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su jos psichinės sveikatos būkle, tačiau teigia, kad laikinosios priežiūros taikymo laikotarpiu jos šeimai nebuvo užtikrinta intensyvi pagalba, nebuvo domėtasis jos gyvenimu ir buitimi ir jokia pagalba jai nebuvo siūlyta. Tačiau su tokia apeliantės pozicija pagrindo sutikti nėra, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, t. y., kaip patvirtina (duomenys neskelbtini) PSC 2024 m. spalio 3 d. raštas, apeliantės namuose buvo lankytasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – nerasta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – nerasta, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – nerasta; (duomenys neskelbtini) apeliantė lydėta į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, pas pirminės teisinės pagalbos specialistą; (duomenys neskelbtini) tarpininkauta su sūnaus prižiūrėtoja; (duomenys neskelbtini) tarpininkauta su dukters laikinąja globėja; (duomenys neskelbtini) apeliantės susitikime su dukra; suorganizuota parama ne pinigine forma (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta, nuo (duomenys neskelbtini) apeliantės šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, paskirti du atvejo vadybos posėdžiai, dirbti su apeliantės šeima taip pat buvo sudaryta ir mobilioji komanda, tačiau šios pagalbos teikimas buvo nutrauktas pačios apeliantės iniciatyva. Apeliantei atsisakius mobiliosios komandos pagalbos, šeimai buvo teikiamos atvejo vadybos posėdžio metu numatytos paslaugos: socialinių paslaugų teikimas šeimai du kartus per savaitę dažnumu, tarpininkavimas ir atstovavimas įstaigose, informavimas ir kt. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės šeimai nebuvo užtikrintas pagalbos teikimas yra atmetami, kaip nepagrįsti.

33. Nors pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad turi tam tikrų problemų ir patiria sunkumus, dėl to yra linkusi keistis, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ji ėmėsi efektyvių ir ilgalaikių priemonių savo psichinei būklei bei šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti. Priešingai, iš byloje esančių duomenų yra pagrindas spręsti, kad apeliantė nepripažįsta turinti sveikatos sutrikimų, gydymo yra atsisakiusi, priskirtų medikamentų nevartojo ir nevykdė pagalbos planu nustatytų jai įpareigojimų, susijusių ne tik su jos psichinės sveikatos, bet ir šeimos gyvenimo sąlygų gerinimu. (duomenys neskelbtini) SPC (duomenys neskelbtini) motyvuotame siūlyme nurodyta, kad apeliantės sveikatos būklė prasta, ji nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, jai itin trūksta tėvystės, socialinių įgūdžių, šeima neturi tinkamos gyvenamosios vietos, apeliantė apsilankė pas psichiatrą, tačiau nevartoja paskirtų medikamentų, taip pat įsidarbino, bet daugiau jokių pagalbos priemonių neįvykdė, pokyčiai šeimoje yra minimalūs. Byloje duomenų pagrindžiančių priešingas aplinkybės, pavyzdžiui, kad apeliantė reguliariai lankosi pas gydytą psichiatrą, lanko psichologo konsultacijas, kad yra linkusi priimti pagalbą ir pan., pateikta nėra (CPK 178 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad šiuo atveju apeliantės nepilnametei dukrai yra užtikrinamos tinkamos bei saugos gyvenimo sąlygos ar bent jau, kaip yra teigiama atskirajame skunde, šiuo metu faktinė situacija yra esmingai pasikeitusi. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) dirba pagal terminuotą darbo sutartį, taip pat pagal panaudos sutartį šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė gyvena pas tą patį pažįstamą asmenį, kuris ją su vaikais iš nurodyto buto jau kartą yra išvijęs ir būtent dėl to (duomenys neskelbtini) buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. (duomenys neskelbtini) SPC 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateiktame buities sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, su miesto komunikacijomis, yra būtiniausi namų apyvokos daiktai, tačiau nėra vaikams skirtos erdvės, kurioje jie galėtų ilsėtis, miegoti, atlikti namų darbus. Be to, pateiktame atvejo aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), lankantis apeliantės gyvenamojoje vietoje, pastebėta tvarka ir švara, tačiau ji visus aplinkinius kaltino dėl susiklosčiusios situacijos, o vaikų auklėjimo, sveikatos priežiūros, ugdymo užtikrinimo klausimus yra linkusi permesti kitiems asmenims. Atvejo aprašyme taip pat pažymėta, kad, socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje, į namus atėjo du asmenys, kurie prisistatė esantys (duomenys neskelbtini) draugai, padedantys jam, o vienas iš asmenų nurodė, kad turi buto raktus, todėl gali bet kada į butą ateiti. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir pareiškėjas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui ir ugdymui, be to, namuose lankosi pašaliniai asmenys, o sąlygos, buvusios kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu, yra nepasikeitusios ir apeliantė šiuo metu neturi galimybių užtikrinti tinkamų nepilnametės gyvenimo sąlygų.

35. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad laikinosios priežiūros metu, socialiniams darbuotojams bendraujant su nepilnamete, pastebėti teigiami pokyčiai jos elgesyje: ji pradėjo daugiau bendrauti, ugdosi higienos įgūdžius, mokosi namų ruošos darbų, šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) ir yra stebima mokymosi pažanga, laiku atvyksta į mokyklą, dėvi tvarkingą aprangą, turi reikalingas ugdymosi priemones, nepilnametė taip pat lanko psichologo konsultacijas. Tuo tarpu apeliantė nesidomi nepilnametės ugdymosi pasiekimais, nebendrauja su klasės vadove, pagalbos vaikui specialistais, nepilnametės mokymosi rezultatais domisi tik jos teta, pas kurią ji ir gyvena ((duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 1 d. raštas; (duomenys neskelbtini) SPC (duomenys neskelbtini) motyvuotas siūlymas). Be to, pačios nepilnametės nuomonė laikinosios priežiūros metu taip pat buvo ne kartą išklausyta, nepilnametė pati ne kartą yra nurodžiusi, jog motina dažnai elgiasi neadekvačiai, šaukia ant jos, nepilnametė neprieštarauja gyventi pas tetą, nurodė, kad jas sieja artimas ryšys. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus, kuriais ji nesutinka, kad laikinosios priežiūros metu jos nepilnametės dukters elgesys pasikeitė į gerą, vertina kritiškai ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

36. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju egzistavo valstybės pozityvioji pareiga įsikišti į šeimos privatų gyvenimą ir suteikti nepilnamečiui vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas bei saugią aplinką, taip užtikrinant geriausius jo interesus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo klausimą, tinkamai įvertino vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas nepilnametis vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti jo saugią aplinką kitu būdu, taip pat ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.

37. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikas negalėjo būti grąžinamas šeimai, jis būtų nedelsiant grąžintas tėvams. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir jo gerovei, todėl VTAT (duomenys neskelbtini) skyriaus taikyta skubi priemonė (nepilnamečio vaiko paėmimas į iš jo atstovų pagal įstatymą) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė vaiko saugumui, sveikatai ir teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaiko interesus.

39. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės (duomenys neskelbtini). atskirasis skundas atmetamas, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.