Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas, Tarnybos skyrius) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką R. I. (R. I.), gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio motina E. I. mirė (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo.

Dėl naujų įrodymų

11. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Skyriaus Kauno rajone 2022 m. sausio 17 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą aktą Nr. 4IGP-152, kurį prašo prijungti prie bylos.

12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus aplinkybę, jog teikiamas įrodymas gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjo teikiamas įrodymas priimamas.

Dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo išdavimo

13. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

15. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Apelianto teigimu, teismas sprendimą grindė pareiškėjo teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie yra neteisingi bei juodinantys suinteresuoto asmens šeimą, suinteresuotas asmuo po sūnaus motinos mirties sūnaus neatsisakė, prieš sūnų nesmurtavo.

18. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. lapkričio 29 d. gauti pranešimai iš R. I. ugdymo įstaigos ir Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, kuriuose nurodyta, kad nepilnametis vaikas R. I. klasės auklėtojai pasakė, kad namuose prieš jį smurtavo tėvas D. K.. Skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją. Bendraujant su nepilnamečiu R. I., vaikas nurodė, kad jo santykiai su tėvu D. K. yra blogi, tėtis pastoviai pyksta, rėkia ant jo, dėl kokių priežasčių, berniukas nežino. Kartais tėtis jį muša, vaikas bijo tėčio. Santykiai su broliu D. geri, abu bendrauja, žaidžia. Berniukas teigė, kad gyventi su tėčiu jam nepatinka, tėtis visada piktas, vaikas tėvo namuose jaučiasi nereikalingas, svetimas. R. I. norėtų gyventi atskirai, tik su broliu. Berniukas neprieštaravo, kad būtų paimtas iš savo šeimos ir apgyvendintas globėjų šeimoje. Bendraujant su tėvu D. K., vyras nurodė, kad jis nežino, kaip jam elgti dėl sūnaus R., neprieštarauja dėl specialistų pagalbos. Situacijos vertinimo metu nustatyta, kad D. K. galimai trūksta tėvystės įgūdžių, tėvas smurtavo sūnaus R. I. atžvilgiu. LSMUL Kauno klinikos 2021 m. lapkričio 29 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. I. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, pilvo sienos sumušimas, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas, kitos ir nepatikslintos vietos namuose. Rekomenduotas tausojantis režimas, analgetikai pagal būtinumą. 2021 m. lapkričio 29 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nuspręsta paimti vaiką R. I. iš nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendinti Vaiko gerovės centre „Gynia“. Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2021 m. gruodžio 7 d. raštas, patvirtinantis, kad 2-ajame veiklos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, kardomosios priemonės nėra paskirtos. Teismo posėdžio metu nepilnametis R. I. patvirtino, kad tėtis jo atžvilgiu smurtavo ir ne kartą. Kiti pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad D. K. šeima pareiškėjui yra žinoma nuo 2020 m. gruodžio mėn. dėl vaiko teisių pažeidimų, kai tėvas atsisakė auginti vaiką pas save, fiksuoti trys vaiko apgyvendinimai pas kitus asmenis. Skyriuje 2020 m. gruodžio 1 d. registruotas pranešimas dėl galimo R. I. vaiko teisių pažeidimo, t. y. mirus vaiko motinai, vaiko tėvas atsisakė priimti vaiką gyventi pas save, vaiką perdavė prižiūrėti asmeniui, nesusijusiam giminystės ryšiais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gruodžio 7 d. vertino informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepilnamečio R. I. atžvilgiu, priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. Vertinant nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. balandžio 27 d. gauti pranešimai dėl galimo R. I. vaiko teisių pažeidimo, t. y. vaiko tėvas D. K. vaiką perdavė prižiūrėti asmeniui, nesusijusiam giminystės ryšiais. Skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų poreikio D. K. šeimai. Vertinant situaciją, R. I. nustatytas vaiko apsaugos poreikis, taikyta laikinosios priežiūros priemonė pas V. T. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. rugpjūčio 31 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešėja V. T., su kuria po vaiko motinos mirties buvo nustatyta R. I. laikinoji priežiūra, nurodė, kad vaikas informavo ją, kad vaiko tėvas D. K. jį muša, tėvas yra uždraudęs vaikui bendrauti su ja. Bendraujant su nepilnamečiu vaiku, nepilnametis R. I. nurodė, kad tėvas 2021 m. rugpjūčio 30 d. jo atžvilgiu vartojo smurtą, t. y. paėmęs už kaklo ištempė jį iš lovos, vaikas išsigando, jam skaudėjo kaklą. Vaikas nurodė, kad anksčiau tėvas nėra jo skriaudęs, nėra matęs, kad tėtis muštų brolį. Vaikas išsakė, kad namuose jaučiasi saugiai, sutaria su tėčiu ir broliu, labai patinka gyventi šiame bute, tėtis nuperka maisto visai dienai, vakare visi eina į kavinę, dažnai eina pasivaikščioti. 2021 m. rugsėjo 13 d. priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją, nepilnamečio vaiko R. I. tėvas D. K. galimai taiko netinkamas auklėjimo priemones.

19. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad R. I. smurtą patiria ne pirmą kartą, vaiko tėvas D. K. netinkamai rūpinasi vaiko gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, agresyviai elgėsi su vaiku, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jo saugumui, sveikatai ar gyvybei. Apelianto atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė pareiškėjo teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių teisių pažeidimo

20. Apelianto teigimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta tinkamai nepranešus apie bylos esmę, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliantas buvo informuotas telefonu, tačiau negavęs teismo šaukimo negalėjo išvykti iš darbo. Pirmosios instancijos teismas neatidėjo posėdžio, neišklausė suinteresuoto asmens pozicijos.

21. CPK 582 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismui nagrinėjant bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas (CPK 582 straipsnio 9 dalis). Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 5 dalis).

22. Nustatyta, kad pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 10 d. Byla 2021 m. gruodžio 15 d. paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2021 m. gruodžio 6 d. Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3474-11837 D. K. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė Diana Ingrida Vinklerytė. Teismo šaukimai į paskirtą teismo posėdį išsiųsti 2021 m. gruodžio 15 d. suinteresuotam asmeniui D. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei – per EPP. Suinteresuoto asmens atstovė 2021 m. gruodžio 20 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo išdavimo, o 2021 m. gruodžio 22 d. suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo skunde pripažįsta, kad buvo informuotas telefonu apie paskirtą teismo posėdį, tačiau negavęs šaukimo negalėjo išvykti iš darbo. Taigi, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, teismo posėdyje jį atstovavo advokatė, byloje buvo pateiktas suinteresuoto asmens atstovės atsiliepimas į prašymą. Suinteresuotas asmuo, nurodydamas, jog be teismo šaukimo jo darbdavys neišleido iš darbo, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė kur dirba ir kokio pobūdžio darbą dirba. Pažymėtina, kad CPK 582 straipsnio 5 dalis numato trumpą terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų išdavimo, todėl suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį buvo informuotas ir telefonu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinės teisės normos, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nebuvo pažeistos, suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas tinkamai, jį atstovavo advokatė, suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nereiškė. Be to, suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog nebuvo įstatyminio pagrindo paimti nepilnametį vaiką R. I. iš jo tėvo D. K..

23. Apelianto atskirojo skundo argumentai, jog 2021 m. lapkričio 29 d. paėmus vaiką valstybės žinion, suinteresuotas asmuo iki šiol nėra tinkamai informuotas apie tai, nėra gavęs jokio pagrindžiančio vaiko paėmimą dokumento, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apelianto argumentai, jog jam neleidžiama bendrauti su sūnumi, taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Iš pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto 2022 m. sausio 17 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą akto Nr. 4IGP-152 matyti, kad, apklausiant R., jis nurodė, jog su tėčiu pasikalba tik per susitikimus. Suinteresuotas asmuo nesutinka su vaiko paėmimu, todėl 2022 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu Skyriui teikė skundą dėl nepatenkinamų vaiko gyvenimo sąlygų pas globėją ir ugdymo proceso. Dėl šio skundo Skyrius Kauno rajone atliko įstatymų numatytus veiksmus, t. y. bendravo su nepilnamečiu vaiku R. I., nepilnamečio vaiko laikinąja globėja V.I., pildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2021 m. sausio 17 d. reg. Nr. 4IGP-152) ir priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) nustatytas pagrindas paimti nepilnametį vaiką R. I. iš jo tėvo D. K..

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.