Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. birželio 13 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 13 d. 23.05 val. alkotesteriu Alcotest 7510, ARKB-0141, jam nustatytas 1,80 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo nuvažiavęs prie upės. Vėliau prie upės atėjo draugas. Su savimi jis atsinešė alkoholinių gėrimų – alaus „Švyturys“, kurį pasiūlė kartu išgerti. Iš pradžių gerti teigia nenorėjęs, tačiau vėliau pradėjo troškinti, todėl išgėrė keturis butelius 0,5 litro talpos, draugo atsinešto alaus. Automobilį išgėręs vairavo dėl to, jog šis neužsirakino. Baiminosi, kad paliktą neužrakintą automobilį gali kažkas išplėšti. Bandė skambinti ir prašyti pažįstamų, kad parvarytų jo automobilį, tačiau nei vienas negalėjo, o sugyventinė telefonu neatsiliepė, nes blogai jausdamasi, tuo metu su vaiku jau miegojo. Ji telefonu atsiliepė tik tada, kai jį vairuojant sustabdė policijos pareigūnai. Būdamas neblaivus, automobiliu nuvažiavo tik kokius 400 ar 500 metrų, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vairuoti girtas nenorėjo, todėl automobilį ketino saugiai palikti savo mamos namų, esančių už dviejų kilometrų nuo vietos kurioje varto alkoholį, kieme (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog girtas nesijautė, todėl vairavo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Paaiškino, jog teisę vairuoti turi apie šešis metus. Be to, jo darbas įmonėje, kurioje dirba trečius metus, yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, teigia iš darbo atleistas nebus, tačiau dirbti esamose pareigose nebegalės, darbdavio bus perkeltas į kitas pareigas. Kai apie jo vairavimą esant neblaiviam sužinojo sugyventinė O. P., ji labai pyko ir buvo nustebusi, nes jis alkoholio nevartoja, problemos dėl alkoholio vartojimo neturi. Ateityje ketina alkoholio visiškai atsisakyti. Šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, vienas su sugyventine bendras vaikas bei du sugyventinės vaikai iš ankstesnių santykių. Su sugyventine tarpusavyje gerai sutaria, stengiasi jos nenuvilti. Nurodė, kad sugyventinė jam gali daryti didelę teigiamą įtaką, nes jam šeima laibai svarbi.

Liudytoja apklausta O. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad sugyventinis R. P. alkoholiu niekada nepiktnaudžiauja, jį vartoja saikingai. Šis jo alkoholio vartojimo, o vėliau vairavimo apsvaigus atvejis, vienetinis. Anksčiau sugyventinis taip niekada nėra pasielgęs. Labai pyko ant jo, esamą situaciją tarpusavyje aptarė ir yra įsitikinusi, jog toks R. P. elgesys ateityje nesikartos. Šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Sugyventinis dirba, vienas išlaiko šeimą. Ji šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trijų metų, gauna socialinę pašalpą ir valstybės paramą šeimoms auginančioms vaikus. R. P. dėl to ką padarė labai išgyvena, savo elgesį vertina kritiškai, padarė tinkamas išvadas. Su sugyventiniu R. P. daug atvirai kalbasi, todėl yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos O. P. 2025 m. birželio 17 d. prašymas atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 80).

Kaltinamasis R. P. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sugyventinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. R. P. yra neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų apie R. P. pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus (b. l. 31), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 33–36). Kaltinamasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 37–39), šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Nusikalstama veika žala nepadaryta, byloje civilinių ieškinių nepareikšta.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą O. P. yra kaltinamojo sugyventinė. O. P., kuri siekia būti laiduotoja yra neteista (b. l. 85), nebausta administracine tvarka (b. l. 87). Turi pastovią gyvenamąją vietą, augina vaiką iki trijų metų (b. l. 89), su kaltinamuoju sieja artimi šeimos santykiai, ji gali daryti teigiamą įtaką R. P. elgesiui. Iš O. P. paaiškinimų teisme matyti, kad ji pasitiki savo sugyventiniu ir palaiko jį, gali įtakoti jo elgesį. Sugyventinio elgesį vertina kaip visiškai netinkamą. Teigė, jog šis atvejis yra atsitiktinis, tokie įvykiai daugiau nepasikartos. O. P. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes bei galinčio daryti teigiamą įtaką R. P. elgesiui.

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog R. P. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad R. P. padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 16 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruota kaltinamojo R. P. vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 58–69).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. P. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje nėra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie valstybės patirtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, R. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Mažeikių r., Krucių k., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas dokumentas – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas numeris (duomenys neskelbtini), išduotas R. P. vardu, esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

R. P. vairuotojo pažymėjimą numeris (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

R. P. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 8–9 dalys).

R. P. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos O. P. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. P. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 16 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio registracijos liudijimu numeris J 843604, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

R. P. vairuotojo pažymėjimą numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra.

Išaiškinti R. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P. , jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai O. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.