- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1294-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20085-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 pagal pareiškėjos A. A. prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą pašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš A. S. pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 patvirtintą taikos sutartį.
2. Pareiškėja nurodo, kad A. S. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto ir nemoka pilna apimtimi išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
3. Atsikirsdama į A. S. pateiktą atsiliepimą į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pareiškėja A. A. nurodė, jog A. S. nepagrįstai teigia, kad jis gyvendamas kartu išlaikė šeimą, mokėjo už darželį. Jis tik periodiškai mokėjo išlaikymą, kuris padengdavo tik pusę darželio sumos, kitą dalį mokėdavo pati pareiškėja. Pareiškėja mokėdavo už vaikų būrelius. A. S. nėra prisidėjęs prie būsto nuomos ar komunalinių paslaugų, kuriomis naudojosi, apmokėjimo. Nurodė, kad skolininkas moka paskolą, kuri buvo imta kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Pats atsakovas dabar gyvena šiame kotedže, todėl ir dengia paskolą. Vaikams kasdienius rūbus, batus, maistą ir kita apmoka tik pareiškėja iš savo sąskaitos. Dėl dukters A. S. dantų gydymo nurodė, kad manė, jog atsakovas viską suorganizuos ir sumokės, kadangi pareiškėjos kasdienės išlaidos vaikams siekia daugiau, nei moka atsakovas.
4. Atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas prašo jo netenkinti. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. šalys pareiškėjos iniciatyva sudarydamos taikos sutartį, pirmiausia siekė susitaikyti, atkurti buvusius šeimyninius santykius. Po taikos sutarties sudarymo iki 2020 m. spalio mėnesio jie gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį. Visą šį laikotarpį A. S. materialiai rūpinosi šeima. Nuo 2020 m. spalio mėnesio šalys pradėjo gyventi atskirai, tačiau A. S. ir toliau rūpinosi vaikais, pirko jiems būtinus daiktus bei toliau mokėjo šalių sutarto dydžio išlaikymą pareiškėjai. Be to, visą laiką dengė asmeninį pareiškėjos įsiskolinimą pagal jos sudarytą vartojimo paskolos kredito sutartį, kas mėnesį pervesdamas vidutiniškai po 180,00 Eur sumą kredito dengimui. 2020 m. gruodžio mėnesį iškilo būtinybė gydyti dukters dantis. Kadangi pareiškėja vizitą pas dantų gydytoją atidėliojo, reikalavo iš jo pusės dantų gydymo sumos ir nesiėmė jokių veiksmų dėl dukters dantų gydymo, A. S. pats užrašė dukterį dantų gydymui ir sumokėjo 723,00 Eur sumą, kurią tikėjosi, kad lygiomis dalimis padengs kartu su pareiškėja. Pareiškėja atsisakė kompensuoti pusę dukters dantų gydymo išlaidų, todėl jis vienašališkai užskaitė 300,00 Eur iš kas mėnesį mokamų išlaikymo sumų ir 2021 m. kovo bei balandžio mėnesiais pareiškėjai vietoje 300,00 Eur išlaikymo pervedė po 150,00 Eur. Pažymėjo, kad dukters gydymo išlaidos turėtų būti įskaitytos į bendrą tėvo mokamą išlaikymo sumą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. A. S. iš viso į asmeninę A. A. sąskaitą yra pervedęs 2 874,98 Eur vaikų išlaikymui, 1 958,70 pareiškėjos asmeninio kredito dengimui, taip pat sumokėjo 723,00 Eur už dukters dantų gydymą. Taip pat iki dabar geranoriškai tenkina vaikų poreikius, aprūpina juos žaislais, rūbais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi A. A. prašymą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 (teismo nutartis įsiteisėjusi) buvo patvirtinta A. A. ir atsakovo A. S. 2019 m. gruodžio 27 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. A. (sutarties 1 punktas), o A. S. nepilnamečių vaikų naudai įsipareigoja teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, A. A. paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šalys patvirtino, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kiekvienam už laikotarpį nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki 2020 m. gegužės 31 d. atsakovas ieškovei sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu. Šalys sutarė, kad šiame punkte aptartas išlaikymo dydis jas tenkina ir iki 2025 m. sausio 1 d. nei viena iš šalių nesikreips į teismą dėl išlaikymo didinimo ar mažinimo, išskyrus galimą išlaikymo dydžio pakeitimą bendru šalių sutarimu (sutarties 2 punktas).
7. Teismas nustatė, kad skolininkas A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. pervedė į A. A. banko sąskaitą 2 874,94 Eur sumą. A. S. nurodė, kad kartu su A. A. gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2020 m. spalio mėnesio. Pirmas 300,00 Eur pervedimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ atliktas 2020 m. rugpjūčio 11 d., taip pat tą patį mėnesį dar pervesta 16,86 Eur (2020 m. rugpjūčio 25 d.) ir 5,00 Eur (2020 m. rugpjūčio 27 d.). Kitą mėnesį (2020 m. rugsėjo 14 d.), pervesta 345,00 Eur suma; 2020 m. spalio 13 d. – 300,00 Eur; 2020 m. lapkričio 15 d. – 300,00 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 300,00 Eur; 2021 m. sausio 17 d. – 300,00 Eur; 2021 m. vasario 12 d. – 300,00 Eur; 2021 m. kovo 17 d. – 150,00 Eur; 2021 m. balandžio 15 d. – 150,00 Eur. Aukščiau nurodytų pervedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta – „(duomenys neskelbtini)“. A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. pervedė į A. A. banko sąskaitą ir kitas sumas, tačiau nekonkretizuodamas, kam yra skirti pinigai, išskyrus vieną atvejį, t. y. 2020 m. liepos 25 d. pervedė 16,68 Eur, nurodydamas „skutimosi peiliukams“. Taip pat nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. pervedė į A. A. banko sąskaitą – 1 958,70 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. A. S. paaiškino, kad šie pinigai yra asmeninės A. A. vartojimo kredito sutarties dengimui, tačiau nurodė, kad paskola imta kotedžo, kuriame gyvena A. S., remontui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalių dukteriai A. S. atliktas dantų gydymas, už kurį A. S. 2020 m. kovo 17 d. sumokėjo 698,00 Eur ir 2021 m. vasario 23 d. (data sunkiai įžiūrima) – 25,00 Eur.
8. Teismas konstatavo, jog A. S. per visą laikotarpį teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. pervesta į A. A. banko sąskaitą 1 958,70 Eur suma negali būti prilyginta vaikų išlaikymo teikimui, nes tai laisva valia pervestos piniginės lėšos, skirtos asmeninės A. A. vartojimo kredito sutarties dengimui, o byloje nėra duomenų, kad asmeninis A. A. vartojimo kreditas buvo imtas būtent patenkinti šalių vaikų poreikius, užtikrinti gyvenamąjį būstą ar kt. Be to, pareiškėja nurodė, kad kreditas buvo paimtas kotedžo, kuriame gyvena skolininkas, remontui.
9. Teismas konstatavo, jog skolininkas A. S. pilnai padengė dukters dantų gydymo išlaidas, prie kurių pareiškėja neprisidėjo, todėl jos pripažintinos išlaikymo teikimu dukteriai. Už dukters dantų gydymą A. S. sumokėjo 723,00 Eur. Kadangi A. S. turėjo papildomų išlaidų dėl dukters sveikatos užtikrinimo, todėl jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad šias išlaidas kartu su pareiškėja padengs lygiomis dalimis. Nors pareiškėja A. A. teigė, kad tikėjosi, jog A. S. padengs dukters dantų gydymo išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas asmeniškai įsipareigojo sumokėti už dukters dantų gydymą, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kadangi pareiškėja dukters dantų gydymo išlaidų nepadengė, A. S. vienasmeniškai dviejų mėnesių laikotarpiu sumažino teiktino išlaikymo dydį, t. y. 2021 m. kovo 17 d. bei 2021 m. balandžio 15 d. pervedė pareiškėjai tik po 150,00 Eur. Nors A. S. šiuos du mėnesius pervedė tik po 150,00 Eur sumą, tačiau pripažinti, kad jis nevykdo 2019 m. gruodžio 27 d. šalių sudarytos ir teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkas A. S. nevykdė 2019 m. gruodžio 27 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų ir vaikams teikė nepilną išlaikymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal šalių 2019 m. gruodžio 27 d. sudarytą taikos sutartį A. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria po 150 Eur. Ši suma skirta padengti dalį sumos už vaikų daželį.
10.2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis išlaiko šeimą, rūpinasi pareiškėjos bei vaikų gerove tiek gyvenant kartu, tiek atskirai. Kasdieniniams poreikiams reikalingus daiktus perka pareiškėja (batai, rūbai, išlaidos ėjimui į darželį ar gamtą, žaislai, dviračiai, riedučiai, paspirtukai, pratybos, išlaidos pramogoms, vaikų gimtadienio išlaidos, Kalėdų šventės išlaidos ir kt.).
10.3. Ginčai dėl vaikų dantų iškildavo tik kai atsakovas išsikraustydavo. Be to, atsakovas turi padėti vaikams, kadangi jo finansinė padėtis geresnė, nes jis gyvena naujame kotedže, turi naujai pirktą automobilį. Be to, atsakovas pats sutiko nuvežti dukrą pas dantų gydytoją, sumokėti. Atsakovas galėjo surasti, kur odontologijos paslaugos yra pigesnės ar nemokamos. Dantų problemos dukrai nustatytos seniai, o dėl karantino pareiškėja vengė lankytis gydymo įstaigose. Todėl pareiškėjas nepagrįstai išskaičiavo išlaidas už dantų gydymą iš mokėtinos išlaikymo sumos.
10.4. Išlaidos vaikams viršija 300 Eur sumą per mėnesį. Ieškovė perka rūbus, moka dalį sumos už darželį, moka už būrelius, pramogas, buto nuomą, maistą. Be to, vaikams pabuvus su atsakovu, jiems atsiranda sveikatos sutrikimai, dėl ko reikia pirkti priežiūros priemones, imti nedarbingumą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šalys iki 2020 m. spalio mėnesio gyveno kartu. Išlaikymas ar išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas iš skyrium, o ne kartu gyvenančio ir bendrą ūkį vedančio tėvo ar motinos. Tuo tarpu atsakovas, gyvendamas kartu su savo nepilnamečiais vaikais ir pareiškėja, bei teikdamas jiems kasdienį aprūpinimą iki 2020 metų spalio mėnesio, nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio mėnesio papildomai, prie jau suteikto išlaikymo vaikams, pervesdavo į pareiškėjos sąskaitą po 300 Eur.
11.2. Kreditas buvo naudojamas šalių bendru sutarimu tvarkant ir apstatant naujai įsigytą būstą, kuriame nuo gimimo iki 2019 m. rugsėjo gyveno nepilnamečiai vaikai ir pati pareiškėja. Išsikraustydama pareiškėja pasėmė didžiąją dalį daiktų, dėl ko atsakovui teko namus iš naujo apstatyti. Be to, atsakovas ir toliau geranoriškai moka pareiškėjos vardu paimto kredito įmokas, nors už šias lėšas įsigyto turto didžiąją dalį naudoja pareiškėja ir nepilnamečiai vaikai.
11.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja viena vaikus aprūpina dviračiais, paspirtukais, riedučiais, lavinamaisiais žaislais, rūbais, avalyne. Gyvenant kartu ir vėliau, atsakovas savo iniciatyva ir pareiškėjos prašomas pirkdavo vaikams įvairius daiktus, lavinimo priemones, sezoninius rūbus. Kadangi atsakovas dengia tiek savo asmeninį, tiek pareiškėjos kreditą, jo finansinė padėtis nebuvo lengva, todėl daugeliu atveju vaikams įvairios lavinimo priemonės, šiltesni sezoniniai rūbai bei kita buvo perkami ne nauji iš parduotuvių, bet iš antrų rankų, kas įprastai vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Todėl atsakovas negali pagrįsti šių išlaidų.
11.4. Pareigą pasirūpinti dukros dantų gydymu pareiškėja perkėlė atsakovui, o po to teigdama, kad tai atlikti nebuvo būtina, siekia, kad atsakovas prisiimtų šias išlaidas. Taip yra ir su kitu vaikų aprūpinimu.
11.5. Teigdama, kad vaikų išlaikymui pareiškėja skiria daugiau, vis tik vaikų neperveda į valstybinį darželį, nesiekia surasti būrelius, už kuriuos mėnesinės įmokos mažesnės.
11.6. Pradėjus priverstinį išlaikymo išieškojimo vykdymą, nesant įsiskolinimo, atsakovas privalėtų dengti ir išlaikymo išieškojimo vykdymo išlaidas antstoliams. Tokia situacija pablogintų turtinę padėtį, kas galimai įtakotų ir vaikų bei pačios pareiškėjos gerbūvį, nes atsakovas turėtų mažiau galimybių gaunamas lėšas skirti vaikų interesams ar dengti pareiškėjos vardu iki šios dienos mokamą kreditą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
14. Pareiškėja apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas su šiais įrodymais galėjo susipažinti, pasisakyti dėl jų atsiliepime į atskirąjį skundą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pareiškėjos pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
Dėl nutarties (ne) pagrįstumo
15. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 buvo patvirtinta ieškovės A. A. ir atsakovo A. S. 2019 m. gruodžio 27 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. A. (sutarties 1 punktas), o A. S. nepilnamečių vaikų naudai įsipareigoja teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, A. A. paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šalys patvirtino, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kiekvienam už laikotarpį nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki 2020 m. gegužės 31 d. atsakovas ieškovei sumokėjo šios sutarties pasirašymo metu. Šalys susitarė, kad šiame punkte aptartas išlaikymo dydis jas tenkina ir iki 2025 m. sausio 1 d. nė viena iš šalių nesikreips į teismą dėl išlaikymo didinimo ar mažinimo, išskyrus galimą išlaikymo dydžio pakeitimą bendru šalių sutarimu (sutarties 2 punktas). Taip pat nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais.
16. 2021 m. balandžio 28 d. pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo išdavimo, atsakovui nevykdant Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 patvirtintos taikos sutarties, t. y. kad atsakovas pilnai nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas ar pagrįstai atsakovas, patyręs papildomas išlaidas už vieno iš vaikų dantų gydymą, vienasmeniškai dviejų mėnesių laikotarpiui sumažino teiktino išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, jog skolininkas A. S. pilnai padengė dukters dantų gydymo išlaidas, prie kurių pareiškėja neprisidėjo, šias išlaidas pripažino išlaikymo teikimu dukteriai ir konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo 2019 m. gruodžio 27 d. šalių sudarytos ir teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, poilsio galimybių sudarymas ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teisų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
20. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys sutarė dėl išlaikymo teikimo vaikui konkrečia 150,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų. Todėl tokiu būdu ir turi būti teikiamas išlaikymas. Minėtoje taikos sutartyje nėra numatyta, jog vienam iš tėvų patyrus papildomas išlaidas, galima sumažinti kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kuri uzufrukto teise tvarko vaikams skirtas lėšas, būtų sutikusi, kad atsakovui sumokėjus už vieno iš vaikų dantų gydymą, būtų sumažintas kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad uzufruktorė sprendžia kaip panaudoti lėšas, skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti atsižvelgiant į tai, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog vieno iš vaikų dantų gydymo išlaidos, kurias apmokėjo atsakovas, laikytinos tinkamu kasmėnesinio išlaikymo teikimu dukteriai ir konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto dėl išlaikymo teikimo išdavimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.