Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-399-324/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-30Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-13Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-10-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e2S-399-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20085-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2S-399-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20085-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.12; 3.3.2.5; 3.3.1.17
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei A. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei A. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti laikiną jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvienam vaikui nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; nustatyti laikiną jo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatė laikiną nepilnamečių A. S. ir A. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir A. S. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) neribotai. Motinos bendravimas su vaikais neturi prieštarauti jų dienos režimui ir interesams. Motinos bendravimo su vaikais trukmė neribojama. Tėvas įsipareigoja užtikrinti motinos bendravimą su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis; kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaikų ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, iki sekmadienio 20.00 val.; kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalio sekmadienio popietes nuo 14.00 val. iki 20.00 val.; 2019 metų Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną. 2020 metais: pirmąją Velykų dieną ir Motinos dieną. Tėvas su vaikais praleidžia 2019 metų antrąją Kalėdų ir 2020 m.: antrąją Velykų dieną ir Tėvo dieną. Vaikus į jų gyvenamąją vietą motina privalo pristatyti ne vėliau kaip iki antros Kalėdų, iki antros Velykų ir iki Tėvo dienos 10.00 val.; vaikų gimimo dienomis, iš anksto suderinusi laiką su tėvu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas; pusę vaikų atostogų, iš anksto suderinusi laiką su tėvu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) savaitę; bet kurią dieną jų gyvenamojoje vietoje, lankymo laiką iš anksto suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas. Priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos po 50 Eur kiekvienam vaikui, pradedant mokėti nuo 2019 m. gruodžio 13 d. į atsakovo sąskaitą, nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį; patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovės prašymą ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, suabsoliutindamas faktą, kad šiuo metu vaikai gyvena kartu su tėvu (atsakovu) buvusiuose šeimos namuose – su nuo gimimo jiems žinomu žmogumi ir nuo gimimo jiems žinomoje aplinkoje. Pagal teisminę praktiką aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje. Tuomet jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-277-969/2019). Atsakovas į bylą yra pateikęs Gyventojų registro pažymas, iš kurių matyti, jog dukros deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) kito 5 kartus, sūnaus nuo (duomenys neskelbtini) - 4 kartus. Visais laikotarpiais, kai vaikai buvo deklaruoti Vilniuje, jie faktiškai ten ir gyveno, ten buvo teikiamos ir sveikatos priežiūros paslaugos. Taigi ieškovės ir vaikų gyvenimas Vilniuje 2019 m. liepos mėn. nebuvo vienintelis vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atvejis. Nuo paskutinės vaikų gyvenamosios aplinkos pakeitimo yra praėję vos 3 mėnesiai, iki šiol gyvenamosios vietos pakeitimas vaikams jokios neigiamos įtakos nepadarė, atsakovas to net neįrodinėjo. Šioje byloje nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra įprasta vaikų gyvenamoji vieta nuo gimimo, prie kurios jie yra labai prisirišę, o juo labiau, kad jos pakeitimas padarys neigiamos įtakos nepilnamečiams vaikams.

5.2. Sprendžiant klausimą dėl mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, įprastinė vaiko aplinka yra, visų pirma, jį supantys žmonės, o ne fizinė vaiko buvimo vieta – butas ar namas. Iš atskirojo skundo pridedamų vaizdo įrašų matyti, kad vaikai šventiniu laikotarpiu lankėsi pas ieškovę naujame bute – vaikai jaučiasi laimingi ir saugūs.

5.3. Šalių vaikai yra dar labai mažo amžiaus – dukrai yra nepilnai (duomenys neskelbtini), o sūnui (duomenys neskelbtini). Dėl mažo amžiaus jiems yra ypatingai svarbi motinos globa, nuolatinis buvimas šalia. Ieškovė iki šiol tinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas, vaikai buvo tinkamai prižiūrimi, ką patvirtino ir pats atsakovas. Ieškovė šiuo metu yra motinystės atostogose, vaikus iki 2020 m. liepos mėn. turi galimybes prižiūrėti pati. Atsakovas dirba pilnu etatu ir vaikais pasirūpinti darbo metu pats negali. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų vaikams žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų juos psichologiškai neigiamai ir pan., t. y. vaikų teisės ir teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti.

5.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas netrukdys ieškovei bendrauti su vaikais, o atsakovas nurodė, jog jo sprendimą nebegrąžinti vaikų ieškovei įtakojo tai, kad ieškovė trukdydavo atsakovui bendrauti su vaikais. Iki šios bylos užvedimo atsakovas nesikreipė nei į vaikų teisių apsaugos tarnybą, nei į teismą dėl to, kad galimai ieškovė vaikus išsivežė be jo sutikimo, ar kad būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu, neįrodinėjo, kad vaikų gyvenimas su mama neatitinka jų interesų. Dėl atsakovo kaltų veiksmų mažamečiai vaikai pirmą kartą gyvenime ilgam laikotarpiui yra atskirti nuo motinos, kas neabejotinai jiems sukelia stresą ir juos traumuoja. Teismui patenkinus atsakovo prašymą, buvo pateisinti nesąžiningi atsakovo veiksmai – šalių susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo - nepaisymas, dėl ko vaikai ir toliau yra priversti patirti stresą, saugumo nebuvimą, nes vaikai atsakovo vienasmenišku sprendimu buvo atskirti nuo mamos.

5.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šioje proceso stadijoje objektyvių duomenų apie atsakovo netinkamą tėvo pareigų atlikimą ar piktnaudžiavimą tėvo valdžia, apie grėsmę šalių nepilnamečių vaikų gyvybei, sveikatai ar raidai teismui nepateikta. Nors atsakovas neigia naudojęs fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tačiau duodamas paaiškinimus teisme pripažino alkoholio vartojimą praeityje. Nepaisant to, ieškovės pateiktus įrodymus teismas iš esmės ignoravo, nors juos bent preliminariai privalėjo įvertinti. Dėl atsakovo elgesio buvo pažeidžiamos nepilnamečių vaikų bei ieškovės teisės ir teisėti interesai šalims gyvenant kartu, ir tai buvo viena iš ieškovės sprendimo nutraukti šeiminius santykius su atsakovu priežasčių.

5.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog dabartinė vaikų gyvenamoji vieta (kotedžas) iš esmės yra tinkama gyventi, mokytis ir ilsėtis vaikams. Byloje nebuvo pateikti buities tyrimo aktai, pats atsakovas neteikė jokių įrodymų dėl to, kad jo turimas būstas yra saugus ir tinkamas mažamečiams vaikams augti. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė nurodė, jog iki šiol atsakovo gyvenamojoje vietoje yra nesaugu mažamečiams vaikams – nesutvarkyti betoniniai laiptai į antrą aukštą, nuo kurių vaikai gali nukristi. Atsakovas teisme tą faktą pripažino. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turi tinkamas buities sąlygas vaikų auginimui ir ugdymui. Byloje yra pateikta buto nuomos sutartis ir buto foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad butas yra apstatytas, švarus ir tvarkingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

8. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2809-840/2020 patvirtino ieškovės ir atsakovo 2019 m. gruodžio 27 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-2809-840/2020 nutraukė. Minima nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 22 d.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, Kauno apylinkės teismui 2020 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė