- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- II-610-1155/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01790-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 12‑ANR_N-1893-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos grąžinimo institucijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja 2021 m. birželio 23 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 12-ANR_N-1893-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, bylos teiseną, nes iš surinktos medžiagos matyti, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. D. savavališkai pakeitė daugiabučio namo duris; tyrimo metu nepavyko nustatyti, kas įstatė duris į gyvenamąjį namą (b. l. 56–58).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas pakeisti skundžiamą nutarimą nutraukti teiseną, iš naujo įvertinti visas aplinkybes, tiek anksčiau, tiek dabar pateiktus įrodymus, motyvus ir kitą informaciją, pradėti naują administracinio nusižengimo bylos teiseną; įpareigoti tinkamai įvertinti padarytą nusižengimą ir žalą, tai yra pradėti teiseną ne tik dėl savavaldžiavimo, bet ir dėl turto sunaikinimo; nedelsiant įrengti kodinę spyną esamose duryse ar iš viso išardyti laiptinės durų spyną; atkurti laisvą patekimą į pareiškėjo nuosavybę/butą pareiškėjui ir jo šeimai, taip pat kasdienių ir kitų paslaugų teikimą (reikalavimas kaimynams, namo administratoriui ir policijai); per protingą terminą pakeisti duris į kitas pilnai atitinkančias buvusių durų funkcionalumą; to nepadarius, įpareigoti padengti visas išlaidas, susijusias su durų, skelbimo lentos, pašto dėžučių atstatymu, namo administratoriui ir/ar pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. pavasarį kaimynai (gyvenantys (duomenys neskelbtini) butuose) savavališkai, be gyventojų sutikimo, balsavimo ir namo administratoriaus žinios, išardė laiptinės duris ir taip negrįžtamai sugadino bendrai valdomą turtą, t. y. plačias dvivėres duris su kodine spyna. Kartu ant durų buvusį pritvirtintą turtą, t. y. pašto dėžutes ir skelbimų lentą. Tai ne tik sukėlė, bet ir iki šiol kelia pareiškėjui nepatogumų, nes jis negali laisvai patekti į savo butą – įrengta spyna stringa, durų plotis sumažintas beveik dvigubai ir yra siauresnis nei durys į butus; į laiptinę negali patekti specialiosios tarnybos; karantino ir ne tik metu pareiškėjas negali užsisakyti maisto į namus bekontakčiu būdu, pilnai naudotis kurjerių paslaugomis, gauti siuntinius, vykdyti įsipareigojimus komunalinių paslaugų teikėjams, t. y. užtikrinant patekimą prie elektros skaitiklių ir pan. Be to, iš pareiškėjo reikalaujama pinigų už darbus, kuriems jis nedavė sutikimo. Pinigų reikalaujama įvairiais būdais, grasinant, šmeižiant, įžeidinėjant ir žeminant orumą, gadinant kitą jam ir jo šeimai priklausantį turtą, trukdant praeiti laiptinėje, dėl to pareiškėjas ir jo šeima nebesijaučia saugūs. Namo laiptinė ir kiemas nėra stebimi vaizdo kameromis, taip pat pareiškėjas neturi teisės įrašinėti pokalbių su kaimynais, todėl viso šio pinigų reikalavimo masto ir priemonių jis negali įrodyti, tačiau tai gali paliudyti jo šeimos nariai, taip pat patvirtina el. laiškai, kuriuose reikalaujama pinigų kitiems, su situacija nesusijusiems asmenims, rašoma, kad pareiškėjas ir jo šeima yra skolingi. Pareiškėjo vertinimu, įdėtos durys yra senos, jam nebuvo pateiktos sąskaitos už atliktus darbus, tačiau reikalaujama už juos sumokėti. Durys buvo keičiamos nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nes nebuvo vykdomas balsavimas, nebuvo suorganizuotas butų ir patalpų savininkų susirinkimas, taip pat nebuvo pateiktas balsavimo protokolas. Savavališkai pakeitus buto duris, buvo padaryta esminė žala pareiškėjo ir jo šeimos teisėtiems interesams, nes pakeitus duris ir neatstačius kodinės spynos, buvo apribota pareiškėjo teisė į nuosavybę (patekimas į butą, kol nebuvo sumokėta už raktus), pilnai ar dalinai apribotos pareiškėjo šeimai svarbios kasdienės paslaugos.
Pareiškėjas nurodo, kad T. D. noras pakeisti duris yra aiškus, jį patvirtina el. laiškai, taip pat T. D. parodymai tyrimo metu. T. D. prisipažino atvežęs duris su tikslu jas pakeisti, o tai, kad jis neva nežino, kas jas pakeitė trims savininkams priklausančioje laiptinėje, yra melas, kurį įrodo tiek kiti el. laiškai, tiek pareiškėjo ir kaimynų liudijimai. Durų keitimas vyko ne vieną dieną, todėl tiek pareiškėjas, tiek kiti kaimynai matė T. D. keičiantį duris. Pareiškėjas tyrėjai pateikė duomenis, kaip T. D. prisipažino pakeitęs duris, nurodė asmenis, kurie jam pagelbėjo, apskaičiavo darbų kainą bei pareikalavo už tuos darbus atsiskaityti. Nutarime yra kaimynės I. R., kuri prisidėjo prie savavališkų veiksmų, paaiškinimas apie tai, kad T. D. pakeitė senas duris, t. y. kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, ėmėsi iniciatyvos bei sutvarkė senas buvusias duris, kurias pakeitė į naujas.
Pareiškėjo teigimu, durys iki keitimo buvo veikiančios ir funkcionalios. Pareiškėjui nežinoma, kad dėl durų remonto ar neveikimo būtų kreiptasi į namo administratorių. Nors durys buvo senos ir galbūt neišvaizdžios, tačiau jos funkcionavo gerai. Jis ir pats yra siūlęs pakeisti duris, net buvo kaimynams pateikęs durų gamintojų paruoštą pasiūlymą, kuris pilnai atitiko buvusių durų funkcionalumą (langas šviesai viršuje, durys dvivėrės, atsidaro per visą durų angos plotį, kodinė spyna), tačiau su kaimynais nepavyko susitarti, todėl pasiūlė palaukti būtinojo remonto, kurio metu namo administratorius duris pakeis. Pareiškėjo nuomone, T. D. rūpėjo daugiau savavaliauti ir daryti savaip, neatsižvelgiant nei į teisės aktus, nei į teisėtus kitų bendraturčių interesus. Be to, T. D. pats savo parodymuose pripažįsta, kad savavaliavo taisydamas duris, ir kaip, pasak jo paties, po to durys tapo nepataisomos. T. D. padarė nepataisomą žalą durims, todėl turėtų atlyginti visas durų atstatymo, išlaikant buvusių durų funkcionalumą, išlaidas. Namo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpinasi ir tvarko bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant laiptinės duris. T. D., neturėdamas nei tinkamos kvalifikacijos, nei patirties, taip pat pats būdamas suinteresuotas tik durų keitimu, savavališkai nusprendė, kad durys nepataisomos, ir jas pakeitė. Kaip vienas iš durų keitimo argumentų nurodoma kaina, nes kaimynai nesutarė, ar geriau keisti duris naujomis, ar bet kokiomis kitomis būtent per namo administratorių, ar norit sutaupyti nuslepiant mokesčius ir samdant šešėlinio verslo atstovus. Jų name gyventi yra saugu, niekada nėra buvę jokių vagysčių ar pan. 2020 m. rugpjūčio 18 d. po durų sumontavimo el. laiške T. D. išreiškė savo nuomonę ir požiūrį į balsavimą, kuriame teigia: „(duomenys neskelbtini)“.
T. D. neteisingai teigia, kad jis kreipėsi į namo administratorių su klausimu dėl durų pakeitimo gyventojų iniciatyva, nes pats namo administratorius yra patvirtinęs, kad apie durų keitimą nieko nežinojo, tai jis aiškiai įvardija ir laiške, kuriame nurodyta „Pažymime, kad darbai nebuvo derinami su namo Administratoriumi“. Butų ir patalpų savininkų susirinkimo nuo jo atsikraustymo, t. y. 2014 m. pabaigos, niekada nebuvo, taip pat nebuvo ir balsavimo dėl durų keitimo, nėra ir jokio balsavimo protokolo, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir kitos bendrosios nuosavybės priežiūros taisyklės. Tai pripažįsta ir T. D. (b. l. 46–54).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko. Paaiškino, kad matė atvežtas duris ir kaip jos buvo keičiamos – durys buvo išimtos, T. D. darbavosi, purškė putas, kažką kalė prie staktos. Tuo metu niekur nesikreipė, nenorėjo pyktis su kaimynais, draugiškai sutarė. T. D. parodymai, kad ne jis keitė duris, yra absurdiški, nes šią aplinkybę patvirtina el. laiškai, kuriuose detalizuota sąmata, taip pat juose pripažįstama, kad durys buvo keičiamos. Namas yra daugiabutis, laiptinėje yra trys butai. Bendrus reikalus spręsdavo susirašydami. Dėl durų jis turėjo aiškią poziciją, nesutarė su kaimynais, kokių durų reikia, todėl pasakė, kad reikia kreiptis į namo administratorių. Kaimynai vengia balsavimų, kreipimosi į administratorių, nes padidėja išlaidos.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad pareigūnai, tirdami pareiškėjo skundą, surinko medžiagą, tačiau negavo neginčijamų įrodymų, kad T. D. įstatė duris, todėl ir priėmė skundžiamą nutarimą. Yra trys savininkai, iš kurių du pasakė, kad T. D. ėmėsi iniciatyvos, o kas duris įstatė – nežino. Tarp šalių vyksta ginčai, kuriuos reikėtų spręsti ne administracine, o civiline tvarka.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nei su D. L., nei su T. D. nesieja giminystės ryšiai, jie yra kaimynai. Visi gyvena labai sename name. Šiuo metu laiptinės durys pakeistos, o anksčiau, galima sakyti, kad durų nebuvo – durys supuvusios, spyna surūdijusi, į laiptinę eidavo, kas nori, durys buvo nuo namo pastatymo. Toliau taip be durų negalėjo gyventi. Kaimynui T. D. darbe pasiūlė duris, kurios buvo įstatytos laiptinėje. T. D. duris kaimynams pasiūlė el. paštu. Nematė, kas atvežė duris ir įstatė. Pamatė jas jau įstatytas. Mano, kad T. D. atvežė duris. Visi buvo už ir džiaugėsi, kad bus gerai. Pirko pašto dėžutes. D. L. atsisakė už jas mokėti, nuo tada prasidėjo šmeižtas, šantažas. Ji stebisi, kad D. šantažuoja, įstatytos naujos durys, nemato jokių problemų. Namas daugiabutis, jame trys butai. Viename gyvena ji su dukra, kituose butuose gyvena T. D. ir D. L. šeimos. Jai už duris nereikėjo mokėti, tik už pašto dėžutę. Neatsimena, ar reikėjo mokėti už papildomai padarytus raktus. Nuo tada prasidėjo konfliktas, nors D. iki šiol naudojasi pašto dėžute. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statys kodinę spyną ir išlaidas padalins visiems. Ji visada sakė, kad durys blogos, be to, tai buvo akivaizdu.
Liudytojas T. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad su D. L. yra kaimynai. Namo, kuriame gyvena, laiptinės durys buvo senos, teko nuolat tvarkyti. Visi trys kaimynai nusprendė, kad reikia pakeisti duris. Jis buvo iniciatorius, nes laiptinėje rinkosi benamiai, prišlapindavo. Rūpinosi higiena ir saugumu. Ieškojo pirkti durų, bet išsiskyrė nuomonės. D. norėjo pirkti brangesnes duris, kiti kaimynai neturėjo tiek pinigų. Dirba statybos sektoriuje, nemokamai gavo panaudotas duris, kurios idealiai tiko jų laiptinei. Visi kaimynai sutiko. Atvežė duris ir pastatė laiptinėje. Klausė, kas įdės. Durys stovėjo laiptinėje maždaug mėnesį, o vėliau kažkas iš kaimynų jas įstatė, gal pats D.. Kalbėjo su D., kad duris įstatys gal pavasarį, kai atšils oras. Kažkas iš kaimynų duris įstatė. Dėl to visi džiaugėsi. Dabar duris turi jau maždaug 1,5 metų. Name buvo senos pašto dėžutės, nutarė jas išmesti. Jis nupirko naujas pašto dėžutes. Pasiūlė kaimynams susidėti pinigus. D. pasakė, kad nemokės, nusprendė, kad jam nereikia ir durų, kad reikia pirkti brangias. Senos durys gal išmestos. Jis paskaičiavo, kiek kainuotų darbas tam, kuris įstatys duris. Sakė, kad susimetame ir sumokame tam, kas įstatys duris. Pažymėjo, kad iš pradžių D. L. džiaugėsi naujomis durimis, svajojo jas pakeisti seniai, matė poreikį. Sprendė, iš kur pirkti. Kad reikia naujų durų, sutiko visi. Tai aptarė iki durų įstatymo. Visi yra kaimynai, susitinka laiptinėje, pasikalba. Viskas prasidėjo dėl pašto dėžutės. D. sakė, kad jam per brangu, kad yra pigesnių. Paaiškino, kad tokios pašto dėžutės jiems netinka. Taip išsirutuliojo konfliktas. Iš pradžių D. L. pareiškė pretenzijas dėl durų įstatymo, vėliau reikalavo telefonspynės. Siūlė susimesti ir įrengti telefonspynę. D. norėjo, kad jis įrengtų ir telefonspynę, nes jis tingi eiti įleisti savo svečius. Jis taip pat norėtų telefonspynės. Visiems jos reikia, o įrengti kažkodėl turėtų jis vienas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 29 d. 19.30 val. įregistruotas pranešimas apie įvykį, pranešėjas nurodė, kad 2020 m. pavasarį jo kaimynai (gyvenantys (duomenys neskelbtini)) savavališkai, be gyventojų sutikimo ir namo administratoriaus žinios, išardė laiptinės duris ir taip negrįžtamai sugadino bendrai valdomą turtą, sukėlė bei iki šiol kelia kitus nepatogumus (pranešėjas negali laisvai patekti į savo butą, į laiptinę negali patekti spec. tarnybos, karantino metu negali užsisakyti maisto į namus bekontakčiu būdu ir pan.), įskaitant šmeižimą, grasinimus, nepagrįstą pinigų reikalavimą, dėl to jis ir jo šeima nesijaučia saugiai. Teigė, kad tuo metu, kai registruotas įvykis, buvo įdėtos durys, kurios neatitinka buvusių durų funkcionalumo (yra be kodinės spynos, durų plotis sumažintas beveik dvigubai ir yra siauresnės nei durys į butus, nežinoma, ar jos skirtos laukui, ar atitinka priešgaisrinius ir kitus reikalavimus). Naujos durys automatiškai užsirakina, atsirakina tik su raktu, todėl jis sumokėjo už raktą, tad patekti į namus gali, tačiau spec. tarnyboms įėjimas yra komplikuotas, nes buvo situacija, kai mažametis vaikas stipriai sirgo, atvykusi greitoji medicinos pagalba negalėjo patekti į laiptinę, taip pat nėra durų kodo. Įdėtos durys yra senos, o darbai atlikti neteisėtai, be sąskaitų. Iš jo nuolat reikalaujami pinigai, negali ramiai praeiti laiptinėje, į juos buvo mėtomas durų kilimėlis, grasinama. Įvykio įregistravimo dieną (2021 m. balandžio 28 d.) sulaukė namo administratoriaus patikrinimo dėl 2015 m. meistrų padarytų nuostolių, nors jie jau yra atlyginti. El. laiškais kaimynams rašoma šmeižianti informacija apie tai, kad jis nemoka ir jo šeima naudojasi kažkuo nemokamu, yra skolingi. Pateiktos kelios citatos iš susirašinėjimo el. laiškais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Papildomai pranešėjas nurodė, kad bandė tartis įvairiais būdais su kaimynais, kad būtų atstatyti buvę patogumai ar bent įvardinti gerbūvio sutvarkymo terminai, tačiau kompromiso pasiekti nepavyksta, kaimynai nenusiteikę jo ieškoti, todėl, nematydamas kaimynų pastangų atstatyti savavališkai sunaikinto/sugadinto bendrosios nuosavybės turto, 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į namo administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Namo administratorius atsisakė spręsti situaciją motyvuodamas laiko stoka, dar įvardijo, kad naujai įstatytos nekokybiškos ir pareiškėjo teisėtų interesų neatitinkančios durys bus tvarkomos ir iš pareiškėjo lėšų, o jeigu jam tai nepriimtina, pasiūlė kreiptis į policiją. 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į namo administratorių, tačiau situacija nebuvo išspręsta (b. l. 10).
Pareiškėjas 2021 m. gegužės 5 d. apklaustas tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šeimai priklausančiame bute. 2019 m. spalio 10 d. gavo el. laišką iš kaimyno T. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Kaimynas informavo, kad šiuo metu daro remontą darbovietėje ir yra galimybė išmontuotas duris įstatyti jų daugiabučio laiptinėje. Jo žmona į šį el. laišką atsakė, kad būtų prieš, nes durys, kiek yra matoma iš atsiųstų nuotraukų, yra plastikinės, o ji norėtų, kad būtų šarvo durys su kodine spyna, kad būtų saugu. T. D. nurodė, kad statant duris, bus galima suderinti ir domofoną bei kodinį užraktą. Esant galimybei, galima nuvažiuoti ir duris apžiūrėti gyvai. Taip pat nurodė, kad durys nėra plastikinės, o aliuminės. Tačiau jie su tokiu T. D. durų keitimo pasiūlymu nesutiko. 2020 m. pavasarį kaimynas T. D. ir kaimynas A. iš (duomenys neskelbtini) buto išmontavo buvusias senas daugiabučio namo duris ir įstatė minėtas kitas duris, dėl kurių sutikimas nebuvo duotas. 2020 m. gegužės 14 d. T. D. parašė el. laišką, kuriame nurodė, kad naujai įstatytos durys su raktais ir pašto dėžutėmis kainavo 111 Eur, o iš šių pinigų jam reikia grąžinti 78 Eur, taip pat 33 Eur A.. Jo žmona atrašė, kad nori matyti atliktų darbų čekius ir kainas dėl montuojamų pašto dėžučių. Po šio el. laiško gavo nuorodą dėl pašto dėžučių kainų. Jis T. D. sumokėjo 30 Eur už raktų komplektą, kad būtų galimybė patekti į daugiabutį. Tačiau tokios durys jų netenkino, dėl to prašė, kad jos būtų sutvarkytos ir atitiktų visus reikalavimus. Kreipėsi į namo administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau namo administratorius nurodė, kad netarpininkaus, nes tai yra gyventojų ginčas, ir problemos nespręs. Gali pasiūlyti tik surengti namo gyventojų balsavimą dėl domofono įrengimo. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 20 d. išdėstė susiklosčiusią situacija jiems dar kartą raštu. Į tai 2020 m. rugsėjo 9 d. gavo atsakymą, kad jo pateikta informacija yra perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Tačiau iš jos iki šiol nėra gauta jokios informacijos. Namo administratorius daugiau informacijos ir pagalbos dėl susiklosčiusios situacijos nesuteikė. Laiptinėje yra trys butai, dėl to kitiems asmenims, įsikūrusiems šiame name, nėra aktualus klausimas dėl pakeistų durų. Iš (duomenys neskelbtini) buto gyventojų yra sulaukę šmeižto ir grasinimų dėl įvykio, kuris buvo 2015 metais, kai jie tvarkė butą ir pragręžė kito buto sieną, tačiau ji buvo sutvarkyta. Tačiau 2021 m. balandžio 28 d. buvo atvykęs namo administratorius ir domėjosi šia situacija. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja imasi prieš juos veiksmų, kad jiems sukeltų nerimą, ji juos įspėjo, kad kvies policijos pareigūnus, kartais užstoja kelią ir neleidžia praeiti su vaikais. Tačiau fizinių veiksmų prieš juos nėra atlikusi, bet toks jos elgesys veikia psichologiškai. Visą informaciją, susijusią su pareiškimu, pridės prie apklausos (b. l. 13–15).
Pareiškėjo pateiktose el. laiškų kopijose užfiksuotas bendravimas su kaimynais, patvirtinamos susiklosčiusios situacijos aplinkybės (b. l. 16–21, 27–28, 55).
Namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 3 d. atsakyme pažymėta, kad durys pakeistos be jo žinios (b. l. 29), pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis (b. l. 30–31).
Iš Institucijos vyresniosios tyrėjos 2021 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji teigia, kad kaimynas T. D., siekdamas pagerinti gyvenimo sąlygas, su kaimynų pritarimu pakeitė daugiabučio namo duris naujomis, nes senosios jau neatliko savo funkcijos. Tačiau kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto tam priešinosi ir nepritarė. Kaimynui dėl pakeistų durų pretenzijų neturi (b. l. 32).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikinai, kol visoje šalies teritorijoje galioja karantino režimas dėl Covid-19 viruso plitimo grėsmės, yra sustabdomi skundų ir pranešimų nagrinėjimo veiksmai (tiek gautų prieš karantiną, tiek jo metu), kai jų išnagrinėjimui būtina atlikti patikrinimą vietoje. Pranešimo tyrimas yra laikinai sustabdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pranešimo tyrimo sustabdymą buvo informuota 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus karantinui arba pasikeitus pavedimo nuostatams, tyrimas bus atnaujintas, bus atliktas patikrinimas ir priimtas sprendimas (b. l. 34–36).
T. D. 2021 m. birželio 2 d. el. paštu atsakė į Institucijos pateiktus klausimus ir, be kita ko, nurodė, kad jis duris tik atvežė, o jas įstatė kažkas kitas (b. l. 37–38).
Namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakeistų laiptinės durų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini)“ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nurodyta, kad pareiškėjas prašo trumpuoju periodu užtikrinti nekliudomą (domofonu, kodine spyna) patekimą į laiptinę bei ilguoju periodu pilnai atkurti buvusią situaciją dėl durų ir spynos. Darbai nebuvo derinami su namo administratoriumi. Prašo nustatyti ir pateikti išvadas (b. l. 59–60).
ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu Institucijos nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, bylos teisena, nes iš surinktos medžiagos matyti, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. D. savavališkai pakeitė daugiabučio namo duris; tyrimo metu nepavyko nustatyti, kas įstatė duris į gyvenamąjį namą (b. l. 56–58).
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 518 straipsnis „Savavaldžiavimas“ nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, skundus ir parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad pagrindinis pareiškėjo nusiskundimas yra tuo, kad kaimynas T. D. pakeitė laiptinės duris negavęs jo sutikimo, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos (pareiškėjas dėsto įvairius patiriamus nepatogumus, susijusius su naujomis durimis), taip pat tuo, kad kaimynai reikalauja jo padengti tam tikras su durų keitimu susijusias išlaidas, taip pat naujos pašto dėžutės ant laiptinės durų išlaidas, tuo keldami jam ir jo šeimai stresą ir kitus nemalonius jausmus.
Teismas iš prieš tai paminėtų bylos duomenų, o taip pat iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo el. laiškais su kaimynais ir namo administratoriumi, kaimynų T. D. ir I. R. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad pareiškėjais su minėtais kaimynais gyvena daugiabučiame ((duomenys neskelbtini)) name. Pareiškėjo teigimu, nuo pat jo atsikraustymo gyventi į minėtą namą, t. y. nuo 2014 m. pabaigos, butų ir patalpų savininkų susirinkimas niekada nebuvo surengtas, o taip pat nebuvo ir balsavimo dėl durų keitimo, visi klausimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės buvo sprendžiami betarpiškai, t. y. el. paštu. Teismo posėdyje apklausti pareiškėjo kaimynai taip pat patvirtino, kad jie bendrais klausimais bendrauja el. paštu, taip pat pasikalbėdami laiptinėje.
Iš pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikto susirašinėjimo el. paštu matyti, kad kaimynai durų klausimą aptarinėjo 2015 m. gruodžio mėn., ir pareiškėjas nesutiko su pateiktu pasiūlymu keisti duris, nes siūlomas variantas nepagerins esamos situacijos – nešiltas ir be geros spynos duris jie turi ir dabar. Pareiškėjo nuomone, prieš tai paminėtas el. laiškas patvirtina, kad jis išreiškė aiškų nepritarimą durų keitimui. Teismas sutinka su pareiškėju, kad 2015 m. pabaigoje jis nesutiko su durų keitimu, tačiau, teismo vertinimu, prieš tai nurodyta aplinkybė nereiškia, kad durų keitimo klausimas negalėjo būti keliamas ir svarstomas vėliau, o pareiškėjas negalėjo pakeisti savo pozicijos, juo labiau, kad ir kiti kaimynai teismo posėdžio metu patvirtino, kad laiptinės durys jau seniai buvo prastos būklės.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 2019 m. spalio 10–11 d. susirašinėjimo el. paštu (b. l. 27‑28), T. D. kaimynams pranešė, kad viename savo biure daro remontą, yra galimybė išsiimti ir susimontuoti laiptinėje duris, pateikė keturis durų variantus su nuotraukomis, nurodė, kad reikėtų patiems tik organizuotis atvežimą ir įstatymą; pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad būtų prieš plastikines duris, baiminosi, kad metalines šarvo duris kas nors pamirš užrakinti, būtų už normalių laiptinės durų įstatymą su bent su kodu, koks yra dabar; T. D. atsakė, kad siūlomos durys yra aliumininės, užraktą įrengtų, galvoja apie domofoną, dėl durų neranda sutarimo, o šios būtų beveik nemokamai, nes pačios durys nekainuotų, reikėtų kai ką nupirkti durų montavimui (apie 50 Eur), o tada jau susidėtų pinigus domofonui, jei durys šiuolaikinės – kainuos didelius pinigus, todėl ieško variantų, kad neliktų su medinėmis išpuvusiomis durimis, jei įdomu, galima nuvažiuoti apžiūrėti duris; T. D. vėliau atsiuntė informacijos apie dar vieną durų variantą. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, teismas nenustatė, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų prieštaravę T. D. 2019 m. spalio 10–11 d. pasiūlymui dėl durų, dėl pareiškėjo sutuoktinės iškeltų nuogąstavimų buvo atsakyta. Tai atitinka ir pareiškėjo kaimynų teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad durų keitimui visi kaimynai pritarė, visi džiaugėsi. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad tuo metu dėl durų niekur nesikreipė, nenorėjo pyktis su kaimynais, draugiškai sutarė. Kitų duomenų, kad pareiškėjas būtų prieštaravęs kaimyno T. D. 2019 m. spalio mėn. pasiūlymui dėl durų, nepateikta.
Toliau, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 2020 m. gegužės 14–20 d. susirašinėjimo el. paštu (b. l. 19–21), taip pat teismo posėdžio metu pateikto 2020 m. liepos–rugpjūčio susirašinėjimo, T. D. 2020 m. gegužės 14 d. parašė kaimynams el. laišką apie tai, kad senokai darbe gavo nemokamas duris ir jas įsidėjo, tempė su montavimo paskaičiavimais, tačiau dabar apskaičiavo išlaidas pašto dėžutėms, raktams, montavimo medžiagoms, už durų atvežimą ir trumpinimą, iš viso jam – 78 Eur, o A. – 33 Eur; tą pačią dieną pareiškėjo sutuoktinė parašė pareiškėjui, kad pašto dėžutė labai brangi, o už bendrą raktą nemokės, nebent pats pareiškėjas mokėtų; pareiškėjas 2020 m. gegužės 16 d. nurodė prieštaravimų dėl pašto dėžučių, kurios yra per brangios, prašė prieš imantis darbų suderinti išlaidas, taip pat išdėstė nusiskundimus dėl durų, kad netinkamos laukui, neturi stogelio, kažkam atėjus, reikia nusileisti prie durų ir atėjusįjį įleisti, pažymėjo, kad tas, kas ėmėsi iniciatyvos dėl durų, turi apmokėti ir visas išlaidas, o jis sumokės tik už raktus; vėlesniame liepos mėn. susirašinėjime tarp kaimynų ginčijamasi dėl pašto dėžučių, iniciatyvos trūkumo, kainų ir pan., o rugpjūčio mėn. pareiškėjas dėsto teiginius, kad turi būti atstatyta pradinė situacija su durimis, kiti kaimynai reikalauja padengti išlaidas. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo susirašinėjimą su namo administratoriumi dėl laiptinės durų (b. l. 22–26, 29). Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, matyti, kad konfliktas tarp kaimynų užsimezgė tuomet, kai T. D. apskaičiavo ir paprašė kaimynų padengti patirtas išlaidas, iš pradžių pareiškėjas ir jo sutuoktinė reiškė prieštaravimus dėl pašto dėžučių, vėliau – ir dėl pačių durų. Tai atitinka ir pareiškėjo kaimynų teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad iš pradžių visi kaimynai džiaugėsi pakeistomis durimis, o konfliktas kilo dėl pašto dėžučių.
Kaip matyti iš prieš tai išdėstytų aplinkybių, kaimynai el. paštu sprendė bendrosios dalinės nuosavybės klausimus, t. y. įgyvendino butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises. Tokių klausimų sprendimo tvarka numatyta CK 4.85 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę (4 dalis); butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija; taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (5 dalis); butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo; sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (6 dalis); butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą; balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (7 dalis); namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (8 dalis).
Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas faktines aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo kaimynai sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės klausimų priėmė nesilaikydami įstatyme nustatytos tvarkos. Tačiau jie tokiu būdu sprendė iškylančius klausimus visą laiką, t. y., kaip jau buvo minėta, pareiškėjo teigimu, butų ir patalpų savininkų susirinkimo nuo jo atsikraustymo, t. y. nuo 2014 m. pabaigos, niekada nebuvo surengta. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju daugiabučiame name yra tik trys butai, kas lemia, kad visų trijų butų savininkai bendrais klausimais turėjo galimybę bendrauti betarpiškai, kas esant daugiau butų ir jų savininkų būtų apsunkinta ir atsirastų tikimybė, kai ne visi savininkai yra išgirstami. Byloje nėra duomenų, kad T. D. 2019 m. spalio mėn. pasiūlius nemokamas laiptinės duris, pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų aiškiai nepritarę naujoms durims, kaip minėta, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu dėl durų niekur nesikreipė, nenorėjo pyktis su kaimynais, draugiškai sutarė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad konfliktas tarp kaimynų įvyko, kai T. D. 2020 m. gegužės mėn. apskaičiavo patirtas išlaidas ir paprašė jas padengti, iš pradžių buvo nesutariama tik dėl pašto dėžučių, o vėliau ir dėl durų. Teismas apibendrina, kad nors šiuo atveju ir buvo vykdoma tikra ar tariama teisė, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (įrengiamos laiptinės durys, nesilaikant CK 4.85 straipsnyje nustatytų reikalavimų), tačiau, remiantis prieš tai aptartomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad ši teisė buvo ginčijama, taigi, nėra ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio.
Teismas, pasisakydamas dėl kitų ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių (subjekto, subjektyviosios pusės požymio – kaltės), visų pirma, nurodo, kad skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas nenustačius asmens, kuris įstatė laiptinėje duris. Teismas iš byloje esančios medžiagos, taip pat iš teismo posėdžio metu pareiškėjo ir jo kaimynų duotų parodymų, susirašinėjimo el. paštu nustatė, kad visgi ginčo duris laiptinėje įstatė T. D. ir/arba jo pavedimu kiti asmenys. Tokia išvada darytina iš pareiškėjo parodymų teismo posėdžio metu, kad jis pats matė, kaip T. D. dirbo prie durų, kažką kalė, purškė putas; paties T. D. parodymų, kad jis šias duris atvežė; taip pat iš kaimynų 2020 m. gegužės mėn. susirašinėjimo el. paštu, kuriame T. D. nurodė, kad „įsidėjome duris“, paaiškino apskaičiavęs išlaidas ir dalį išlaidų prašė atlyginti jam ir A..
Teismas, vertindamas T. D. kaltę – tyčią nesilaikyti įstatyme nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarkos, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad T. D. būtų tyčia pažeidęs įstatyme nustatytą tvarką, įgyvendinęs turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, t. y. veikęs savavališkai. Kaip jau buvo minėta, kaimynai bendrus klausimus visuomet sprendė el. paštu ir pasikalbėdami laiptinėje, byloje nenustatyta, kad kuris nors iš kaimynų būtų nepritaręs 2019 m. spalio mėn. pasiūlymui dėl nemokamų durų atvežimo ir įstatymo, o konfliktas įvyko tik po pusmečio, kai buvo apskaičiuotos išlaidos ir paprašyta jas padengti. Taigi, nėra ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
Teismas apibendrina, kad Institucija skundžiamu nutarimu teisėtai, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo teiseną, tačiau ne tais motyvais. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kas, nesilaikydamas įstatyme nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarkos, atvežė ir įstatė ginčo duris laiptinėje, tačiau nenustatė kitų ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių – aplinkybės, kad buvo ginčijama tikra ar tariama teisė, bei kaltės. Pažymėtina, kad savavaldžiavimas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Kaip jau buvo minėta, nuo 2020 m. gegužės mėn. tarp kaimynų kilo konfliktas dėl įvairių išlaidų padengimo (pašto dėžutės, durų įstatymo, atvežimo ir kt., vėliau pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl durų pakeitimo ir pan.). Panašaus pobūdžio reikalavimus pareiškėjas suformulavo ir skunde teismui. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad prieš tai paminėtų reikalavimų esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Tokie ginčai negali būti sprendžiami administracinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K‑P‑267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 12‑ANR_N‑1893-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 12-ANR_N-1893-2021 palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.