Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. a.k(duomenys neskelbtini), gimęs 1968-02-19 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:1)1998-05-19 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 232¹ str. 1 d., 47¹ str.; 2)2000-06-20 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 232¹ str. 1 d., pritaikius LR 2000-04-11 įstatymą dėl amnestijos, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleistas;3) 2001-10-24 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 232¹⁰ str. 12500 Lt bauda; 4) 2001-11-19 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 232¹ str. 1 d., 232¹ str. 2 d., 232¹⁰ str. 4d., 42 str. laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir 12500 Lt bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos BK 135 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. L. 2014m. vasario 24d. apie 02.20 val., (duomenys neskelbtini), E. Š. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu įdūrė į kaklo sritį ir du kartus į pilvo sritį nukentėjusiajam E. Š., tuo nukentėjusiajam E. Š. padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje, durtinę žaizdą dešinėje pilvo pusėje tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su P. A. ir nukentėjusiuoju E. Š. pastarojo namuose girtavo, paskui išėjo į namus ir namuose miegojo. Suskambus telefonui pakėlė ragelį, tačiau niekas su juo nekalbėjo, jis pamanė, kad skambina E. Š., kuris jam anksčiau skundėsi, kad jį skriaudžia jo nuomininkas Artūras, todėl nutarė nueiti pas E. Š. pasižiūrėti kas vyksta. Eidamas iš namų pasiėmė peilį, kad galėtų apsiginti nuo kokio nors šuns, peilį įsikišo į rankovę. Į E. Š. namus jį įleido nukentėjusiojo sūnus E. Š. ir nuėjo į kitą kambarį. Jis su nukentėjusiuoju buvo vieni, ėmė ginčytis, nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti jį ir jo motiną. Tuomet jis labai susinervino, pačiupo peilį, kurį buvo atsinešęs ir dūrė E. Š., nors durti nenorėjo, galvojo, kad duria pro šalį. Kai E. Š. pradėjo šaukti, jis apvertė peilio kitą pusę, bukąją ir pridėjo prie kaklo E. Š., kad jį perdūrė net nematė. E. Š. buvo antklode užsiklojęs galvą. Pagalvojęs, kad reikia pažiūrėti ar E. Š. neperdūrė - atklojo antklodę ir pamatė kraują. Tada pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, atvažiavo policija ir E. Š. išsivežė. Nukentėjusiajam įdūrė į pilvą netyčia, norėjo tik pagąsdinti, kad nebesikoliotų, galvojo, kad duria pro šalį ir mostelėjo du kartus į antklodę, kuria buvo užsiklojęs E. Š.. Į kalą nukentėjusiajam iš viso nedūrė, tik prikišo peilį prie kaklo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes jis gydėsi tik 8 paras.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad su sūnumi E. Š. namuose gėrė alų. Paskui į jų namus atėjo G. L.. Jis prašė sūnaus, kad G. L. neįleistų, bet sūnus nepaklausė. G. L. atėjęs atsisėdo ant lovos, kurioje jis( nukentėjusysis) gulėjo su savo žmona A. L.. Momento kuomet G. L. dūrė jam peiliu jis neprisimena, tačiau atsimena, kad G. L. pridėjo peilį jam prie gerklės ir peilio ašmenimis traukė per gerklę. Kai G. L. dūrė į pilvą, jis atstatęs rankas bandė G. L. nuo savęs atstumti, priešinosi, neleido giliau įpjauti, o G. L. peilį spaudė abiem rankomis. Aplinkybių kaip buvo išvežtas iš namų nepamena, pabudo ligoninėje. Iki šio sužalojimo jau buvo 50 procentų neįgalus dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, o po to kai jį sužalojo G. L. buvo nustatytas 70 procentų neįgalumas, dabar jis gali judėti tik su vaikštyne, nors iki tol gebėjo pats vaikščioti. Prašo priteisti iš kaltinamojo 14481 Eur (50000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, kadangi netik fiziškai buvo sužalotas, bet ir kentė moralines kančias. Atsirado nerimas, baimė. G. L. neatsiprašė.

Liudytoja A. Š. parodė, kad su E. Š. kartu negyvena, bet įvykio dieną buvo atvykusi į sodybą , kurioje gyvena E. Š. ir jų sūnus E. Š.. Kaip buvo sužalotas ir kas sužalojo E. Š. nematė, nes buvo girta ir tuo metu miegojo. Tik rytą pabudusi pamatė, kad lova, kurioje gulėjo E. Š. yra kruvina, kad kruvina paklodė ir antklodė. Kad antklodė būtų suplėšyta ar supjaustyta nesimatė. Jos sūnus E. Š. papasakojo, kad E. Š. subadė G. L..

Liudytojas E. Š. parodė, kad G. L. į jų namus atėjo apie 21 val., jis įsileido G. L. nes šis sakė, kad yra sušalęs, kad miegojo pamiškėje. Kad G. L. turėjo su savimi peilį nematė. Tuo metu namuose buvo kompanija, visi gėrė alkoholį, buvo atvažiavusi motina A. Š., Artūras, kurio pavardė nežino. G. L. prisijungė prie kompanijos. Vėliau motina užmigo, Artūras miegojo kitame kambaryje. Begerdamas ir jis užmigo ir kas toliau vyko namuose nematė, pamena, kad prieš jam užmiegant prie stalo liko sėdėti jo tėvas E. Š. ir G. L.. Pabudo pažadintas policininko, pamatė, kad G. L. yra surakintas, netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir jo tėvą E. Š. išsivežė. G. L. pasakojo, kad G. Š. kažką prikalbėjo ant G. L. motinos, todėl jam neišlaikė nervai ir jis subadė E. Š..

Liudytojas I. K., Kelmės PK pareigūnas parodė, kad pagal pranešimą atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nurodytame name rado žmogų, kuris sakėsi „padūręs“ žmogų, aiškinio, kad name yra ateivių. Įėjus į namą viduje matė du miegančius žmones, vienas gulėjo lovoje, ant antklodės matėsi kraujas, pakėlus antklodę matėsi, kad yra įpjautas kaklas, sužalotas pilvas, todėl buvo iškviesti medikai. Antklodė, kuria buvo užklotas nukentėjusysis nebuvo supjaustyta ar pradurta, tik nešvari ir permirkusi krauju.

Liudytojas V. P., Kelmės rajono PK pareigūnas parodė, kad atvykus į įvykio vietą G. L. sėdėjo ant slenksčio, jis pasisakė, kad padūrė žmogų, kuris yra kambaryje, parodė kuriuo peiliu dūrė. Kambaryje lovoje gulėjo žmogus , užsiklojęs kruvina antklode, atkloję antklodę pamatė kruvinus baltinius, sužalojimą pilvo srityje ir kakle buvo pjautinė žaizda. G. L. aiškino, kad buvo ateivių, jis švaistėsi peiliu ir įdūrė nukentėjusiajam.

- 2014-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad šiuo adresu esančio namo koridoriuje ant stalo rastas peilis raudonos spalvos rankena, ties ašmenų pradžia, prie pat koto matosi raudonos dėmės, ant rankenos taip pat matosi raudonos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Koridoriaus kairiame kampe, ant grindų, ant linoleumo dangos guli mažesnis peilis. Jorankena rudos spalvos, medinis koto galas nulaužtas. Ant šio peilio kraujo dėmių nesimato. Miegamajame kambaryje ant dvigulės lovos esančioje antklodėje matosi kraujo dėmės. Prie lovos ant grindų rastas sportinis megztinis su raudonos spalvos dėmėmis. Atlikus apžiūrą paimta du peiliai ( b.l. 13-17, 1t);

- 2014-02-24 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota 2014-02-24 įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų dviejų peilių apžiūra. ( b.l. 18-21, 1t);

- 2014-04-09 daiktų ir kitų objektų atpažinti protokolas, kurio užfiksuota kaip G. L. iš jam pateiktų atpažinti peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 3, ir nurodė, kad šiuo peiliu jis sužalojo nukentėjusįjį E. Š.. Peilį atpažino iš raudonos spalvos rankenos, jos formos ir peilio dydžio. (b.l. 23- 24, 1t.);

- alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad įtariamajam G. L. 2014-02-24 04.31 val. nustatytas 1,25 promilių girtumas ( b.l. 63, 1t)

- Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G446/14(04), kurioje nurodyta, kad E. Š. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė- pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su plonosios žarnos pasaito sužalojimu, pjautinė dešinėje kaklo pusėje, durtinė žaizda dešinėje pilvo pusėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai-pjaunančiu daiktu, galimai peiliu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. E. Š. dėl kiauryminės durtinės- pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su plonosios žarnos pasaito sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 36, 1t)

- 2014-03-07 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktinio disko su 2014-02-24 02.21 val. padaryto garso įrašo iš bendrosios pagalbos centro apžiūra, garso įrašas iššifruotas apžiūros protokole (b.l. 28, 29-31)

- G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuomet G. L. parodė kur ir kokiu būdu sužalojo nukentėjusįjį E. Š.( 77-81 b.l.);

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo G. L. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. Š. sveikatą yra įrodyta.

Kaltinamasis G. L. vieną kartą durdamas peiliu į kaklo sritį ir du kartus peiliu durdamas į pilvo sritį nukentėjusiajam E. Š., suvokė, kad ši jo veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jo pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 2526,60 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (44-46 b. l, 1t. ir 8 b.l., 2t.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo E. Š. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo G. L. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš G. L..

Nukentėjusysis E. Š. dėl padarytos neturtinės žalos pareiškė 14481 Eur( 50000 Lt) ieškinį, turtinės žalos atlyginimo nereikalauja(57 b. l.). E. Š. neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi, po sužalojimo sunkiai savimi begali pasirūpinti, judėti gali tik vežimėlio pagalba.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į kaltinamojo padėtį( neįgalus), į žalos padarymo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes( neatlygino net dalies žalos nei nukentėjusiajam nei ligonių kasai, nukentėjusiojo net neatsiprašė). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto tarp judviejų kilimo yra skirtingi ir prieštaringi: nukentėjusysis nurodo, kad jo žmona jį apgaudinėjo su kaltinamuoju, jis dėl to išreiškė savo nepasitenkinimą, kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusysis įžeidžiamai atsiliepė apie kaltinamojo motiną, kas sukėlė didelį kaltinamojo pyktį ir jis supykęs per antklodę dūrė peiliu nukentėjusiajam. Kaltinamasis buvo sugalvojęs ir kitą versiją- pirminę, kurią nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams -o būtent, kad gynėsi nuo ateivių ir švaistėsi peiliu ir netyčia įdūrė nukentėjusiajam, vėliau teisme - kad dūrė per antklodę, kad dūrė ne į nukentėjusįjį, o šalia jo, kad į kalką iš viso nedūrė, nors nukentėjusiajam padaryta pjautinė žaizda. Apklausus liudytojus matosi, kad antklodė , kuria buvo užklotas nukentėjusysis visiškai nepažeista, nepradurta tik įmirkusi krauju. Tokios kaltinamojo versijos, parodymų keitimas rodo jo nenuoširdumą, siekimą išvengti didesnės atsakomybės, vienok neginčijamai įrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų E. Š. peiliu buvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, jis buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau – ambulatoriškai, nukentėjusysis turėjo kęsti didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus ( būtina kitų asmenų priežiūra). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio jo sveikatos sutrikdymo jis tapo visiškai nedarbingas, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė( jis kaip pats nurodė jau iki tol buvo nukentėjęs eismo įvykyje), nėra ir duomenų apie kokius nors sužalojimo liekamojo pobūdžio reiškinius, pasekmes, kurie ateityje galėtų daryti neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius, emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta priteisiant E. Š. 9000 Eur žalos atlyginimo, tai yra jo ieškinį tenkinti dalinai.

Skirdamas G. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. L. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia, kad G. L. nusikalto esant išnykusiam teistumui, kad yra neįgalus, bet jis eilę kartų yra baustas administracine tvarka, nėra atlyginęs net dalies nusikalstama veika padarytos žalos nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei ligonių kasai, nededa jokių pastangų, kad ją atlyginti, nukentėjusiojo neatsiprašė.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. L. mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. L. suėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-24 04 val.10 min. iki 2014-02-25 14 val. 34 min.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. L. pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš G. L. 2526,60 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 60 euro centų) žalos atlyginimo už E. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti E. Š. iš G. L. 9000Eur ( devynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus - kompaktinį diską palikti prie baudžiamosios bylos, peilius( 2 vnt.) saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK –sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.