- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-3083-794/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01269-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- VĮ „Klaipėdos regiono keliai“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ advokatui Rimantui Tumėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, trečiajam asmeniui J. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-05 teisme priimtas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, trečiajam asmeniui J. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 481,00 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-12 J. Š., vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Gargždai – Maciuičiai – Šiūpariai, Klaipėdos r., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadinta priekinė ir galinė dešinės pusės padangos (jas reikalinga keisti), taip pat reikalinga atlikti transporto priemonės pakabos patikrą. Teigė, kad draudėjas pateikė jai transporto priemonės remonto darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 4T2 072202. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais ir Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo 2011-02-12 įvykio metu padarytus nuostolius 481,80 Lt, bei juos atlygino. Taip pat nurodė, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą. Valstybinės reikšmės krašto kelią Gargždai – Maciuičiai – Šiūpariai, kuriame įvyko eismo įvykis ir ieškovės draudėjui padaryta žalos, valdo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Minėta įmonė patikėjimo teise valdo savininko – valstybės turtą. Nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio valstybinės reikšmės kalyje.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-02-21 rašte dėl įvykio, nei ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2011-02-12 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nėra užfiksuota 2011-02-12 incidento vieta, ji neužfiksuota nei foto ar video pagalba. Taigi visiškai neaišku, kurioje nurodyto kelio vietoje yra duobė, kokio ji dydžio. Taip pat nurodė, kad nenustatyta, jog J. Š., vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikėsi saugaus eismo taisyklių, neviršijo leistino greičio, ar jo transporto priemonė buvo tvarkinga. Teigė, kad atsakovo padalinio kelių meistrai apvažiuoja kelius ir nustatytos formos akte fiksuoja atsiradusias pažaidas. Kelių apžiūros metodikoje nustatytas patrulių apžiūrų periodiškumas bei normatyvuose nustatyti važiuojamosios dalies priežiūros darbų atlikimo terminai nebuvo pažeisti, jokių kelio pažeidimų nenustatyta, todėl mano, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui J. Š. įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis). Tretysis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad visi eismo dalyviai turi laikytis Kelių eismo taisyklių 11 punkte numatytų reikalavimų. Atsakovė duomenų apie kelyje esančią duobę nei iš policijos, nei iš trečiojo asmens negavo. Teigė, kad tretysis asmuo turėjo užfiksuoti duobę.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ir tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai (b.l. 51, 52). Teisme gautas ieškovės atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina ieškovės atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-19 iki 2013-09-18 buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. 2011-02-12 07.59 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui buvo pranešta informacija, kad kelyje Gargždai-Maciuičiai-Šiūpariai, Klaipėdos r., važiuodamas automobiliu TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir prakirto dešinės pusės priekinę ir galinę automobilio padangas. 2011-02-14 transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas J. Š. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė, kad 2011-02-12, apie 08.00 val., važiuojant iš Gargždų į Šiūparius įvažiavo į važiuojamojoje dalyje esančią duobę. To pasekoje sprogo dvi dešinės pusės padangos bei atsirado girdimi defektai važiuoklėje. Apie įvykį tą pačią dieną (iš karto) buvo pranešta policijai, kuri į įvykio vietą nevažiavo, tačiau įvykį užregistravo telefonu. 2011-02-17 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad reikalinga pakeisti priekinę ir galinę dešinės pusės padangas bei atlikti pakabos patikrą. Aktu prie žalos bylos Nr. 1150136 buvo nustatyta, kad nuostolio suma sudaro 781,80 Lt, besąlyginė (procentinė) išskaita sudaro 300,00 Lt, draudimo išmokos suma – 481,80 Lt. 2011-03-07 UAB „Tonkvila“ už TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 481,80 Lt draudimo išmoka. 2011-03-14 AB Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl 481,80 Lt žalos atlyginimo regreso teise. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-03-22 AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją pagal kompetenciją persiuntė VĮ „Klaipėdos regioniniai keliai“.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005 ir kt.). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ieškovės draustas turtas buvo apgadintas dėl valstybinės reikšmės krašto kelyje Gargždai-Maciuičiai-Šiūpariai, kurį valdo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, esančios duobės. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/ 2006;2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). CK 6.266 ir 6.270 straipsniai netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Ieškovė savo reikalavimus grindžia tik savo atlikto tyrimo medžiaga ir žalos įvertinimu, bei CK 6.266 str. nuostatomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad dėl minėto autoįvykio būtų užvesta administracinė byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas neturi duomenų, kad transporto priemonę vairavęs asmuo tame kelio ruože laikėsi saugaus greičio, Kelių eismo taisyklių 19 p., 133-134 p. nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, teismui pateikė tik pranešimą apie įvykio fakto užfiksavimą policijoje, jos pačios atlikto tyrimo ir transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo medžiagą dėl eismo įvykio, kitų rašytinių įrodymų apie eismo įvykį teismas neturi. Nors apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, tačiau teismui nepateikta duomenų, kodėl į įvykio vietą neatvyko policijos pareigūnai, nesudarė autoįvykio vietos schemos, nesurašė protokolo, kuriame būtų konstatuota įvykyje dalyvavusio asmens kaltė ar jos nebuvimas. Vien pranešimo apie įvykį fakto, nesant konkretesnių duomenų kokiame kelio kilometre įvyko įvykis, taip pat neturint duomenų, kad ieškovės draustas automobilis žalą patyrė būtent dėl minėto automobilio įvažiavimo į duobę, kai nėra fiksuota nei kokio dydžio, nei kokio gylio duobė ar duobė galėjo būti, nesant duomenų, kad tikrai duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, ir kad žala būtent tokio masto kaip nurodyta ieškinyje, teismas negali konstatuoti, kad ieškovei padaryta nurodyto dydžio žala, taip pat teismas negali konstatuoti, kad tarp galimų kelio trūkumų ir padarytos žalos buvo priežastinis ryšys. Atsakovės pateikta Patrulinių apžiūrūs žurnalo kopija (b.l. 17-34) taip pat patvirtina, kad įvykio dieną (2011-02-12) ir vėliau nebuvo pastebėta kelio trūkumų, taip pat nebuvo gauta kitų asmenų nusiskundimų. Šiuo atveju nebuvo tinkamai surašytas eismo įvykio protokolas, nėra nurodyta konkreti įvykio vieta (nenurodytas kelio kilometras), nebuvo konstatuota, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo nebuvo kaltas, įvykį tyrė tik pati draudimo bendrovė, todėl remtis vien tik ieškovo atlikto tyrimo medžiaga, būtų pažeistas šalių rungimosi principas (CPK 12 str.). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai tikrai neįrodo faktinių aplinkybių kur konkrečiai buvo duobė, kokia ji buvo pagal gylį, krantų aštrumą ir išsidėstymą gatvės atžvilgiu ir pan. Ieškovės atstovas papildomai 2014-05-29 prašyme nurodė, kad aplinkybę, jog 2011-02-12 transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Gargždai-Maciuičiai-Šiūpariai, Klaipėdos r., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, įrodinėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011-02-21 pažyma Nr. 30-68-S-1570 ir prašo laikyti ją oficialiu rašytiniu įrodymu turinčiu didesnę įrodomąją vertę. Teismui nekyla abejonių dėl minėtame policijos pateiktame pranešime esančios informacijos, tačiau pažymėtina, kad policija užfiksavo transporto priemonės valdytojo telefonu pateiktą informaciją, kuri nebuvo patikrinta ir užfiksuota įvykio vietoje. Teismas buvo suteikęs teisę ieškovės atstovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovės atstovas tokios savo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, akivaizdžiai nevykdė, ieškovės atstovas bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo. Byloje esančių duomenų nepakanka patvirtinti fakto, kad žala draudėjui atsirado būtent dėl kelio trūkumų. Todėl ieškovė neįrodė, kad būtent dėl kelio Gargždai-Maciuičiai-Šiūpariai trūkumų draustam automobiliui padaryta žala, kad dėl šio autoįvykio kalta atsakovė ir, kad dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo ieškovui padaryta nurodyto dydžio žala (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina atsiradusius nuostolius (CK 6.987 str., 6.994 str.). Atsakingas draudikas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką automobilio draudėjui neįvertinusi, kad nėra pakankamai duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. koks faktiškas žalos dydis, kas kaltas dėl autoįvykio ir pan.. Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė teisines aplinkybes, įrodinėtinas byloje dėl žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Kadangi atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.