Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei R. P., gim. (duomenys neskelbtini), (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teikimu prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę R. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsienietė), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) iki 2026 m. birželio 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė teikimą patenkinti.

2. Užsienietė teismo posėdžio metu teikimui iš esmės neprieštaravo, tačiau nesutiko su pareiškėjo atstovės nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų, apie tai, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) panaikino jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji sužinojo po to, kai buvo Lenkijoje. Be to, sužinojusi apie nurodytą Migracijos departamento sprendimą dėl laikino leidimo panaikinimo, pati nuvyko į Lenkijos atsakingą instituciją ir pateikė prieglobsčio prašymą. Pažymėjo, kad Lenkijos atsakingos institucijos sprendimą perduoti ją Lietuvai skundė iš esmės dėl sveikatos būklės, noro nebesiblaškyti ir būti vienoje vietoje. Prašė suteikti prieglobstį Lietuvoje. Užsienietės atstovė prašė taikyti atstovaujamajai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad sulaikymas, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, nebūtų proporcinga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Byloje nustatyta, kad 2026 m. kovo 3 d. Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013 (toliau – Dublino Reglamentas), kuriuo nustatomi kriterijai ir mechanizmai, pagal kuriuos nustatoma valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio arba asmenų be pilietybės pateikto prašymo suteikti tarptautinę apsaugą vienoje iš valstybių narių nagrinėjimą, Užsienietė iš Lenkijos Respublikos perduota Lietuvos Respublikai; tą pačią dieną 14.30 val. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Nr. 26S52938 Užsienietė sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val., motyvuojant tuo, kad ji neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, neturi teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų ir perduota VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnams.

4. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Užsienietei buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė tipo ,,D“ viza, kuri galiojo nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. birželio 3 d., vėliau jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2025 m. vasario 13 d. (išduotas darbo pagrindu), vėliau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2026 m. birželio 3 d. (išduotas darbo pagrindu). Užsienietė turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. gegužės 14 d. ir galiojantį iki 2025 m. gegužės 13 d., perdavimo pagal Dublino Reglamentą 2026 m. kovo 3 d. metu perduotas Užsienietės pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2034 m. rugsėjo 5 d.

5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 25S6146 panaikinti Užsienietei leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Užsienietei išdavimo, darbo sutartį su ja nutraukė 2024 m. gruodžio 18 d. ir nebuvo nustatyta, kad ji dirbtų kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Užsienietė leidimą laikinai gyventi turėjo grąžinti Migracijos departamento teritoriniam skyriui. Užsienietė su priimtu sprendimu supažindinta el. ryšio priemonėmis 2025 m. vasario 4 d., šio sprendimo neskundė ir nesikreipė į Migracijos departamentą dėl teisinės padėties nustatymo.

6. 2025 m. vasario 11 d. Užsienietė sulaikyta Lenkijos Respublikoje, kur pateikė prieglobsčio prašymą. 2025 m. gegužės 26 d. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų biuro vadovas priėmė sprendimą Nr. DPU.420.1898.2025, kuriuo nutarė nutraukti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūrą ir Užsienietę perduoti Lietuvos Respublikai. Nurodyto sprendimo įgyvendinimas buvo atidėtas dėl to, kad Užsienietė pateikė skundą, o vėliau – pasislėpė.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Nagrinėjamu atveju Užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, kad nori prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taigi ji laikytina prieglobsčio prašytoja, jos prašymas nėra išnagrinėtas, sprendimas nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, todėl egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindas (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

9. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad Užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, teismo vertinimu, yra pagrindas Užsienietei 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Užsienietei buvo išduotas dėl įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje, kad sužinojusi, jog darbdavys Lietuvoje nutraukia su ja darbo santykius, ji nieko neinformavusi ir nepasidomėjusi dėl savo tolesnės teisinės padėties Lietuvoje išvyko į Lenkijos Respubliką, kad siekiant įgyvendinti atsakingos Lenkijos Respublikos institucijos sprendimą dėl jos perdavimo Lietuvos Respublikai, Užsienietė buvo pasislėpusi, sudaro pagrindą teismui manyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, kad Užsienietė gali pabėgti ir (ar) pasislėpti, dėl ko būtų apsunkintas sprendimo dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priėmimas ir įvykdymas, todėl šiuo atveju taikytina griežtesnė, o ne Užsienietės atstovės prašyta lengvesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

11. Dėl nurodyto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei R. P., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. birželio 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.