Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei R. P. ir jos atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei R. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl egzistavo pagrindas Užsienietei 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

III.

6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimą ir paskirti jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7.1. Užsienietei taikoma viena griežčiausių alternatyvių sulaikymui priemonių – apgyvendinimas centre be teisės išeiti iš priskirtos teritorijos be vadovo leidimo. Šios laisvės ribojimo priemonės intensyvumas varžant asmens judėjimo laisvę yra toks stiprus, kad praktiškai prilygsta sulaikymui, kadangi asmuo yra atskirtas nuo kitų asmenų ir yra netekęs judėjimo laisvės (išeiti iš teritorijos gali tik, jei gauna vadovo leidimą, ir tik labai ribotam laiko tarpui).

7.2. Asmens judėjimo laisvė gali būti apribota nustačius, kad egzistuoja bent vienas iš Įstatyme įtvirtintų judėjimo laisvės apribojimo tikslų, o tuomet nustatoma, ar egzistuoja Įstatyme įtvirtintas pagrindas. Nustačius, jog egzistuoja Įstatyme įtvirtintas sulaikymo tikslas ir pagrindas, toliau turi būti vertinamas priemonės būtinumas ir proporcingumas. Sulaikymas ir de facto sulaikymas, kaip asmens laivę labiausiai varžančios priemonės, gali būti taikomos tik tuo atveju, jei švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti nustatytų tikslų. Ir tik teismui nustačius, jog švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti taikomos, yra taikytinas sulaikymas, tame tarpe ir de facto sulaikymas.

7.3. Remiantis Įstatymu nėra pagrindo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje. Nei viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytu aplinkybių Užsienietės atžvilgiu nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nenurodė nei vieno iš minėtųjų punktų.

7.4. Kai taikomas sulaikymas dėl tos priežasties, jog reikia nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, asmuo gali būti sulaikytas tik jeigu jo nesulaikius nėra galimybės šių motyvų nustatyti, tai aiškiai nurodyta UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

7.5. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo. Užsienietės atveju nebuvo nustatyta, kad nesulaikius Užsienietės, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų. Tuo tarpu toks griežtas asmens laisvės ribojimas visą laikotarpį, kol būtų nagrinėjamas prieglobsčio prašymas (jeigu būtų laikoma, kad motyvai išsiaiškinami tik priėmus galutinį sprendimą) būtų neproporcingas asmens laisvės varžymas, nes nėra aišku, kiek ilgai truks prieglobsčio prašymo nagrinėjimas.

7.6. Užsienietė turi sveikatos problemų. Ji jaučia stiprų skausmą krūtinės srityje, kuris pereina į kairę ranką. Dėl sveikatos problemų Užsienietė buvo nukreipta pas Centro gydytoją ir psichologą. Psichologas Užsienietei nurodė, jog tai yra susiję su patiriamu stresu. Sveikatos problemų ji jau turėjo būdama Lenkijoje ir tą nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Sveikatos problemas patvirtina medicininiai dokumentai. Kadangi Užsienietė turi sveikatos problemų, ji yra laikytina pažeidžiamu asmeniu ir toks griežtas laisvės suvaržymas (kai negali išeiti iš jai priskirto apgyvendinimo pastato teritorijos) Užsienietei kelia daug įtampos ir streso, daro neigiamą įtaką jos sveikatai.

9.3. Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvai nėra nustatyti, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės su judėjimo laisvės ribojimu taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietė nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo pateikimo. Užsienietei švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią skirti (pakeisti) apeliaciniame skunde prašo Užsienietė, nebūtų pakankamas, nes kiltų reali rizika, kad turėdama teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsienietė gali bandyti pasišalinti, pasislėpti Lietuvos Respublikoje ar siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir (ar) siekti sutrukdyti kompetentingoms institucijoms sprendžiančioms jo teisinės padėties klausimus.

9.4. Centras nesutinka, kad Užsienietei jos atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui ir pažymi, kad ji nėra atskirta nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Centro teigimu, Užsienietės atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi asmuo nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, ji pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, t. y. ji nėra linkusi vykdyti savo, kaip užsienietės, pareigų ir tikėtina, kad ji vėl gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

9.5. Užsienietei yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jos poreikiams patenkinti, jos judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietei apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleista už apgyvendinimo teritorijos ribų. Užsienietės asmens bylos duomenimis nėra duomenų, kad ji teikė prašymus išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos ir tokie prašymai nebuvo tenkinti. Užsienietės asmens byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu jai taikomas apgyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jos teises ar varžytų jos judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti sprendimą prieglobsčio byloje, jos judėjimo laisvės apribojimai yra proporcinga priemonė.

9.6. Užsienietė nėra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Kiekvienas užsienietis atvykęs į apgyvendinimo vietą yra konsultuojamas gydytojo, psichologo ir yra atliekamas sveikatos būklės vertinimas. Užsienietė buvo konsultuota gydytojo, psichologo ir nebuvo pagrindo jos įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietei laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jos poreikiams tenkinti. Užsienietei yra užtikrinama medicininė priežiūra, socialinė ir psichologinė pagalba ir ji teikiama jai pagal poreikį. Šiuo atveju nėra ginčo dėl negaunamų ar netinkamų gydymo paslaugų.

9.8. Užsienietės pateikti medicininiai išrašai yra neišversti į lietuvių kalbą, todėl negalėtų būti vertinami, be kita ko po gydytojo konsultacijos, kuris turi kompetenciją spręsti skirti ar ne gydymą, šiuo atveju stacionarus gydymas nebuvo skirtas, vadinasi poreikio nėra jo skirti, nors Užsienietė teigia priešingai, kad jos sveikatos būklė bloga. Užsienietės teiginys neturint gydytojo išsilavinimo nekvestionuoja priimtų gydytojo sprendimų galios. Užsienietės sveikatos būklė neatitinka kriterijų, dėl kurių ji turi būti įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, o jos pateikti medicininiai išrašai, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą, nėra reikšmingi sprendžiant Užsienietės judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 3 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietės asmens tapatybė nustatyta, į Lietuvą jis atvyko neteisėtai, nėra išsiaiškinti jos prieglobsčio motyvai, Lietuvoje neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos, todėl nusprendė Užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes tai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų ir egzistuoja rizika, kad Užsienietė gali pabėgti ir (ar) pasislėpti, dėl ko būtų apsunkintas sprendimo dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priėmimas ir įvykdymas.

12. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę, kuri turi neigiamos įtakos Užsienietės sveikatai.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja.

14. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

18. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, kuri neteisėtu būdu kirto valstybės sieną, Užsienietė neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, Užsienietė nėra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama kompetentingoms institucijoms išnagrinėti Užsienietės prašymą ir priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad dėl Užsienietei paskirtosios alternatyvios sulaikymui priemonės, su judėjimo laisvės ribojimu, taikymas daro neigiamą poveikį jos sveikatai ir iš esmės apsunkina tinkamų medicininių paslaugų Užsienietei teikimą. Užsienietė nėra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, judėjimo laisvės apribojimas neturi neigiamos įtakos jos sveikatai, be to, laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos, todėl Užsienietės atžvilgiu turi būti toliau taikoma jai pagrįstai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri neapriboja Užsienietės laisvės ir teisių labiau, nei būtina šiuo metu.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.