Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui L. R. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas, todėl ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Finansų bitė“ su atsakovu L. R. 2021 m. sausio 26 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteikta 1765,00 paskola (1607,04 Eur paskolos suma ir 157,96 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, apeliantė 2022 m. gegužės 26 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo

9. Apeliantė teigia, kad iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą prašomą 21,87 Eur vėlavimo palūkanų sumą.

10. Pažymėtina, kad ieškiniu apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 21,87 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., ir 30,63 Eur delspinigius, paskaičiuotus iš esmės už tą patį laikotarpį.

11. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

12. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 19 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 30,63 Eur delspinigius, o ieškovės reikalavimą priteisti 21,87 Eur vėlavimo palūkanas atmetė, nurodydamas, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

13. Apeliantė nurodo, kad jos prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

14. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

17. Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, nes ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

18. Apeliantė nurodo, kad iš atsakovo apeliantės naudai turi būti priteistas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis – 98,75 Eur. Apeliantė pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, todėl jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 98,75 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą. Pažymėjo, kad ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 98,75 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį pati teigia įskaičiusi į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, prašo jį sumokėti pakartotinai, taip galimai nepagrįstai praturtėdama, dėl to tokį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Vadovaujantis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktu, paskolos sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos, šis mokestis apskaičiuojamas procentais. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu.

21. Apeliantė nurodo, kad paskolos suma (1 607,03 Eur) ir sutarties sudarymo mokestis (157,97 Eur) yra skolintojų investuojama suma, skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.

22. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi, teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.

23. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

24. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

25. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

26. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

27. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

28. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog ESTT, pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito SA prieš Joaquin Calderón Camino, C-618/10, 65 punktas). Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą.

29. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito paraiškoje paskolos suma nurodyta 1 607,03 Eur, tuo tarpu skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) yra 1 765 Eur. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punkte šalys numatė, kad sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Vartotojui sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas dalimis kaip ir pati paskola bei su ja susiję mokėjimai (paskola, palūkanos, administracinis mokestis). Įvertinus aplinkybę, kad nuo sutarties sudarymo mokesčio vartotojui nėra skaičiuojamos palūkanos, tokio sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo numatymo sutartyje negalima laikyti nesąžiningu, kadangi vartotojo padėtis nesikeičia nuo aplinkybės, kad sutarties sudarymo mokestį apeliantė atskaičiuoja paskolos išmokėjimo metu. Taip pat įvertintina tai, kad sutarties sudarymo mokestis apima tik jos sudarymo išlaidas (kreditingumo įvertinimas ir kt.), tuo tarpu su sutarties vykdymu susijusios išlaidos numatytos administraciniu mokesčiu.

30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 98,75 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį pati teigia įskaičiusi į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, prašo jį sumokėti pakartotinai, kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą šioje dalyje pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 98,75 Eur sutarties sudarymo mokestį.

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 396,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (33,00 Eur žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą). Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jos ieškinio reikalavimai patenkinti 96 procentais, todėl jos naudai priteistinos 380,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, kadangi nurodęs, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 396,00 Eur, jai priteisė 403,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo padaryto rašymo apsirikimo ištaisymas nelaikytinas apeliantės padėties pabloginimu apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (82 procentai), ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 16,4 Eur žyminio mokesčio.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 1107,70 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septynių eurų 70 ct) skolą, 101,89 Eur (vieno šimto vieno euro 89 ct) palūkanas, 74,78 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 78 ct) administravimo mokestį, 13,63 Eur (trylika eurų 63 ct) nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. liepos 6 d., 19 (devyniolikos) proc. dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. liepos 7 d. – iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. sausio 1 nuo pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), neviršijant bendros likusios 32,46 Eur (trisdešimt dviejų eurų 46 ct) sumos, 30,63 Eur (trisdešimt eurų 63 ct) delspinigius, 98,75 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) sutarties sudarymo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1427,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. liepos 11 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 380,16 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 16,4 Eur (šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.