Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šiai dienai yra iš esmės pasikeitusios jų gyvenimo aplinkybės. Sūnus U. A. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio gyvena su ieškovu. Atsakovė nuo 2013 m. vasaros gyvena Anglijoje. Sūnumi jis rūpinasi, prižiūri, atsakovė mokėjo geruoju išlaikymą po 200 Lt.

Tikėdamas, kad atsakovė bus puiki mama vaikui, nutraukus santuoką šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovas mokėjo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, tačiau vien tuo vaiko ir tėvo bendravimas neapsiribojo, nes ieškovas nuolatos su vaiku bendraudavo, pirkdavo jam žaislus, veždavo maisto produktų, pasiimdavau pas save į namus bei pas savo tėvus (U. senelius) į namus. Tikslu suteikti vaikui didesnę gerovę su juo bendraujant, randant vaikui įdomių užsiėmimų bei labiau jį aprūpinant kasdieninėmis reikmėmis, ieškovas stengdavosi uždirbti daugiau, todėl kartą į metus vykdavo į užsienį. Ieškovui būnant užsienyje, nepilnametį vaiką pasiekdavo didesnės nei teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, o per ieškovo brolį T. A. ir jo žmoną R. A. - ieškovo siunčiami vaikui maisto produktai.

Nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio pradžios ieškovas dirbo Anglijoje, tačiau nepraėjus nė metų nuo santuokos nutraukimo, ieškovą jau tuo metu pasiekdavo žinios, kad vaikas yra neprižiūrimas, paliekamas svetimiems žmonėms, kartais atsakovės draugėms ir pan. Pati atsakovė su vaiku tuo metu gyveno nuomojame bute, kuriame dažnai vykdavę girtuokliavimai (per neilgą laiką atsakovė pakeitė kelis sugyventinius) mažamečio vaiko akivaizdoje. Vėliau atsakovė pakeitė gyvenamąjį butą, tačiau kito namo kaimynų negatyvūs atgarsiai taipogi netilo. Kai atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini) ir jis atvykdavo pasiimti sūnaus, kaimynai patardavo, jog jis greičiau vaiką pasiimtų, išvežtų, nes namuose vyksta baliai, girtuokliavimai, triukšmas.

Nuo 2011 m. birželio pradžios grįžęs iš užsienio, ieškovas stengdavosi vaiką pasiimti kuo dažniau, didžiąją laiko dalį vaikas apskritai praleisdavo su ieškovu. Nuo 2012 m. sausio pradžios atsakovė žadėjo išvykti į užsienį, todėl vaiką pas save į namus pasiėmė ir juo rūpinosi ieškovas. Vaikas ieškovo pastangomis buvo įrašytas ir vedamas į (duomenys neskelbtini) darželį, kurį lankė iki 2014 m. liepos mėn. Tačiau ieškovas iš pažįstamų sužinojo, kad atsakovė net nebuvo išvykusi į užsienį. Per pusės metų laikotarpį (skaičiuojant nuo 2012 m. pradžios) būdama Lietuvoje atsakovė vaiku visiškai nesidomėjo, juo nesirūpino, neskambino jam ir neieškojo jokio ryšio, tuo tarpu kelionė į užsienį buvo nurodyta tik kaip pretekstas laikinai „atsisakyti" vaiko atsakovei užsiimant jos asmeniui reikšmingesne veikla. Susisiekus su atsakove ir paklausus kodėl nesirūpina, nesidomi vaiku ir neatvyksta pasiimti, atsakovė nurodė, jog neturi vaiko iš ko maitinti.

2012 m. liepos mėn. staiga vėl atsakovė pareiškė, jog augins vaiką. Kadangi ieškovas planavo vykti uždarbiauti į užsienį, jis perdavė vaiką atsakovei ir susitarė, kad vaiku rūpins ir prižiūrės ji, tuo tarpu (kaip ir ankstesnių išvykų metu) iš užsienio ieškovas pažadėjo bei siuntė pinigus vaikui bei per brolį ir jo žmoną rūpinosi maistu ir kitomis būtinomis prekėmis vaikui, nes atsakovė nuolatos teigdavo, kad neišgali materialiai išlaikyti sūnaus. 2012 m. liepos pabaigoje ieškovas išvyko į Švediją sezoniniam darbui. Ieškovui būnant Švedijoje 2012 m. rudens pradžioje iš vaiko pasakojimų telefoninio pokalbio metu suprato, kad atsakovė nuolatos važinėja j užsienį, tuo tarpu vaikas yra paliekamas kas antrą savaitę jos draugėms. Vaikas taipogi skundėsi, kad mama juo nesirūpina, „kažkur išvykusi", vaikas alkanas, jį „mamos draugės" vėluoja pasiimti iš darželio. Ieškovas dėl vaiko gerovės itin sunerimo, metė darbus užsienyje ir nebaigęs sezoninių darbų Švedijoje grįžo į Lietuvą. Atsakovė sakė, jog neturi galimybių išlaikyti vaiko. Grįžęs ieškovas ėmėsi rūpintis vaiku, jo gerove, pagal išgales stengėsi, kad vaikui nieko netrūktų. Iš pačios atsakovės ieškovas 2012 m. pabaigoje sužinojo, kad ji vyksta į Norvegiją, kur vežioja kontrabandą (alkoholį, cigaretes ir t.t.). Ieškovui kaip vaiko tėvui jau tuo metu kėlė susirūpinimą tokia atsakovės veikla, galiausiai nuolatos kilo nuogąstavimai, kad į tokią nusikalstamą veiklą nebūtų įtrauktas ir judviejų sūnus, kadangi akivaizdu, kad vaikas girdėdavo motinos pokalbius, o ir atitinkamas negatyvias išvadas ir vaikas laikui bėgant gali pasidaryti. Nepraėjus nė keliems mėnesiams, ieškovas sulaukė atsakovės skambučio, jog ji dėl kontrabandos yra sulaikyta Norvegijos Karalystėje, jai yra pareikšti įtarimai.

Nuo 2013 m. antrą ketvirtį grįžusi iš Norvegijos po suėmimo, atsakovė užsiminė ieškovui, kad nori vykti į Angliją užsidirbti. Bet vėlgi atsakovė niekur neišvyko, mano, jog priežastį su išvykimu į Angliją nurodė tik kaip pretekstą, kad vaikas nuolatos būtų pas ieškovą ir atsakovei juo nereikėtų rūpintis, nes pastaroji ir taip teigusi neturinti „nei laiko, nei pinigų".

2013 m. vasaros viduryje atsakovė vaiką pasiėmė žadėdama, kad vaiką auginsianti pati, tuo tarpu nepranešusi ieškovui ir vaiką palikusi draugei, atsakovė išvyko į Angliją. Draugė, kuri prižiūrėjo vaiką, atvykusi pas savo tuometinį draugą, ieškovo sūnų U. paliko to draugo motinai. Draugo motina vedžiojosi U. po J. miestelį, R. rajone ir susitiko ieškovo močiutę. Močiutei ir skundėsi nežinanti kur tą vaiką padėti, kaip vaiko motina juo nesirūpina. Pamačiusi ir atpažinusi U., ieškovo močiutė skambino ieškovui. Sužinojęs kur yra U., ieškovas iškart važiavo pasiimti jo pas save. Vaikas buvo nepraustas, apatiniai drabužiai buvo nešvarūs, nekarpyti nagučiai. Parsivežęs vaiką ieškovas jį iškart išmaudė, perrengė švariais drabužiais. Tuo metu dar buvo iškilusi problema dėl vaiko rūbelių atsiėmimo iš atsakovės draugės, tačiau po ilgų įtikinėjimų pastaroji sutiko juo grąžinti. Minėtos aplinkybės, ieškovo nuomone, pagrindžia akivaizdų ir tyčinį atsakovės aplaidumą ignoruojant pareigą rūpintis bei prižiūrėti vaiką. Esant tokiai situacijai vaikui (esant motinos nepriežiūroje) yra sukuriama reali grėsmė susižeisti, papulti po automobilio ratais ir pan. Ieškovui kelia itin didelį nerimą toks neatsakingas atsakovės elgesys dėl pavojaus vaikui jį paliekant tretiesiems asmenims.

2014 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė kategoriškai neidama į kompromisus pasiėmė vaiką iš ieškovo ir norėjo išsivežti jį į užsienį visam laikui. Ieškovui buvo nesuprantamas toks atsakovės elgesys pastarajai kelis metus iš eilės nesirūpinus vaiku, žinant, kad vaikas yra itin prisirišęs prie tėčio ir jo aplinkos. Tik laikinųjų apsaugos priemonių dėka ieškovas apsaugojo vaiko interesus, kad jis nebūtų išvežtas į užsienį. Mano, kad vaikas atsakovei reikalingas galimai siekiant gauti didesnes išmokas užsienyje ten deklaravus gyvenamąją vietą ir gaunant darbo užmokestį. Atsakovė nėra prognozuojama, todėl ieškovas bijo, kad nepakeitus teismo sprendimo ir vaiko gyvenamosios vietos nenustačius su ieškovu, vaiko interesai iš esmės bus pažeisti, kadangi vaiko mama jau kelis metai juo nesirūpina, nedalyvauja jį auklėjant, vaiko akivaizdoje kartu su kompanija draugų vartoja alkoholinius gėrimus, užsiima priešinga teisei veikla, rūko, vaikas dažnai paliekamas likimo valiai, tuo tarpu šiuo metu vaikas apskritai yra siekiamas išvežti į užsienį. Pas atsakovę vaikui sukuriama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nors pagal teisės aktus ir aktualią teismų praktiką vaiko teisę tėvai ir kiti asmenys privalo apsaugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos (Vaiko teisių konvencijos 19, 33, 34, 36-37 str., VTAPĮ 43-47 str.). Iš atsakovės pateiktos nuomos sutarties akivaizdu, kad ji nėra vienintelė namo Anglijoje nuomininkė, kadangi namas nuomojamas kartu su ponu M. H. Be to atsakovei leidus išvežti vaiką į užsienį bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą, jam bus ribojama galimybė palaikyti ryšius su likusiu Lietuvoje tėvu ir kitais giminaičiais (seneliais, dėde, teta, pusbroliais ir t.t.), kas savaime užprogramuos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (-toliau LR CK) 3.161 str. 3 d. pažeidimą.

Pastaruosius dvejus - trejus metu atsakovė nedėjo jokių pastangų tam, kad ugdytų vaiką, rūpintųsi juo bei jį prižiūrėtų, priešingai, vaikas privalėdamas būti atsakovės žinioje, būdavo perduodamas tretiesiems asmenims jokia apimtimi neužtikrinant jo saugumo.

Nepilnametis sūnus U. nepertraukiamai (su keliomis trumpomis pertraukomis 2012 m. vasarą, 2013 m. vasarą) nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. gyvena bei nuolatinį ryšį palaiko su ieškovu bei jo sužadėtine A. G. Minėtas ryšys su ieškovu yra daug stipresnis nei su jo motina. 2012 m. lapkričio pradžioje ieškovas su sužadėtine A. G., sūnumi U. atsikraustė į nuosavą butą (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš uždirbtų Švedijoje pinigų. Ieškovo sužadėtinė neprieštaravo dėl vaiko buvimo kartu, ji vaiką augina ir rūpinasi kaip savu. Sūnus su A. puikiai sutaria, žaidžia, iš vaiko elgesio tampa akivaizdu, kad jis prie A. labai prisirišęs. Ieškovas su drauge A. jau kartu gyvena beveik trejus metus, ateityje ketina susituokti, sutaria puikiai, todėl vaikas nemato jokių barnių. Ieškovas su sužadėtine yra laimingi ir bus dar laimingesni, jai vaikas gyvens su jais. Pažymėjo, kad ieškovas su šeima šiuo metu gyvena 54 kv. m. bute (adresu: (duomenys neskelbtini), nors ir registruotame A. G. vardu, bet pirktame iš abiejų uždirbtų lėšų), vaikui jau dvejus metus iš eilės yra užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, švari aplinka, vaikui duodama visa, kas yra reikalinga tam, kad U. augtų intelektuali ir dora asmenybe (vaikui perkami drabužėliai, ugdymo priemonės, vaiku yra rūpinamasi, bus užtikrintas jam patinkančių būrelių lankymas mokykloje ir t.t.). Nuo dabartinės ieškovo gyvenamosios vietos darželis vaikui nutolęs apie 500 m., tuo tarpu mokykla - tik 1 km. Artimiausi vaiko giminaičiai (seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai) išsidėstę 5 km. spinduliu, todėl vaikui yra užtikrinamas nuolatinis bendravimas ir su artimais giminaičiais. Netrukus ieškovas planuoja prie savo jau turimos ½ dalies iš valstybės įsigyti kitą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) dalį, todėl nepilnamečiam vaikui bus užtikrintos tik geresnės gyvenimo sąlygos gyvenant kartu su ieškovu jaukiame daugiau nei 100 kv. m. name. Siekiant maksimaliai atsidėti vaiko auklėjimui, užtikrinti puikias gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) rajone, ieškovas nebeplanuoja važiuoti uždarbiauti į užsienį, o tolesnę savo ateitį sies su sūnumi bei sužadėtine gyvendamas (duomenys neskelbtini).

Mano, kad atsakovės negebėjimas ir nenorėjimas sukurti vaikui ramios bei saugios aplinkos, jos priešinga teisei veikla, tuo tarpu ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas, tiek materialiai išlaikant vaiką, tiek jį auklėjant bei teikiant moralinę ir kitokią reikalingą paramą, vaikui jau daugiau nei dvejus metus gyvenant su ieškovu yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalių vaiko interesus geriausiai atitiks 2010-11-25 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su motina pakeitimas, nustatant nepilnamečio vaiko U. A. gyvenamąją vietą kartu su tėvu.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas vaiko išlaikymas. Sutinka, kad iš atsakovės būtų priteista tokio pat dydžio išlaikymo suma, kokia buvo nustatyta sutartyje iš vaiko motinos priteisiant išlaikymą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 3.53 str. 3 d., 3. 169 str. 2 d., 3.174 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str. teismo prašė:

2014-02-10 buvo pasirašyta darbo sutartis su darbdaviu (duomenys neskelbtini), pagal kurią, ji buvo priimta neterminuotam laikotarpiui, tačiau jai grįžus į Lietuvą ir tęsiantis teisminiam procesui darbo sutartis buvo nutraukta. Ji buvo įsidarbinus (duomenys neskelbtini), tačiau ten praktiškai neturėjo darbo, vadovė paprašė parašyti pareiškimą ir ji darbo sutartį nutraukė. Nurodė, jog yra registruota darbo biržoje ir dabar tvarko dokumentus, kad gautų socialinę pašalpą, be to padeda močiutė, draugas buvo atsiuntęs pinigų. Paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. yra sudariusi Jungtinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto tarpininkavimo, yra personalo specialistė, tačiau iš to pajamų negauna, darbas nesiseka. Santaupų nebeturi, nes jas išleido vaiko kambariui įrengti. Šiuo metu ji su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jame yra du kambariai. Yra nupirkusi medžiagas kambario remontui, kuriame gyvens sūnus. Liko nudažyti ir išklijuoti tapetais sienas ir nupirkti baldus (stalas jau yra).

Paaiškino, jog sūnaus seneliai yra geri, rūpinosi vaiku, o būnant su tėčiu daugiau rūpinosi tėčio draugė A., skundų sūnui gyvenant su tėčiu nebuvo gavusi ir ji neturinti duomenų, jog sūnus jam būnant pas tėtį būtų paliktas svetimiems žmonėms. Pripažino, jog sūnus su tėčiu po santuokos nutraukimo gyveno apie dvejus metus.

Pažymėjo, jog ieškovas neturi savo gyvenamojo ploto, nes gyvena kartu su sugyventine jai priklausančiame bute ir sugyventinės gyvenamoji vieta negali būti pripažinta tinkama gyvenamoji vieta vaikui.

Nurodė, jog ji turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, jai, asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), keli žemės sklypai ir dalis gyvenamojo namo su priklausiniais.

Nurodė, kad buvo sulaikyta Švedijoje ir nubausta 100 kronų bauda už tai, jog draugams vežė alkoholį ir cigaretes.

LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, iš kurių viena yra, jog galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, ar jų išlaikymu.

LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1227-233/2010 buvo patvirtinta pareiškėjų A. A. ir V. A. 2010 m. birželio 21 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1-2 ir 4 punktus, jie susitarė , jog:

„1.Sūnaus U. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. A., kuria pavedama faktinė vaiko globa ir kuri uzufrukto teise tvarko U. A. turtą iki jo pilnametystės;

2.Tėvas A. A. bendrauja su sūnumi U. A. ir jį auklėja, nepažeisdamas vaiko interesų, o V. A. nekliudo A. A. bendrauti su sūnumi ir jį auklėti;

4.A. A., a.k(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą sūnui U. A., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokėdamas jam kas mėnesį po du šimtus ( 200 ) litų nuo 2010 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“ ( I tomas, b.l.3-5,civ. byla Nr.2-1227-233/2010, b.l.37-39).

Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, į Lietuvą grįžusi atsakovė 2014 m. birželio 13 d. savo ir sūnaus U. gyvenamąją vietą deklaravo jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (I tomas,b.l.49-50,51). Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog U. A. jau nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l.103), o nuo 2014 m.rugpjūčio 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos priešmokyklinę grupę (I tomas, b.l.104).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvados dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo papildymą 2014 m. rugsėjo 8 d., kuriame konstatavo, jog nuo 2012 m. gruodžio pabaigos nepilnametis U. A. gyveno su tėvu A. A., nors ir jo gyvenamoji vieta tėvams nutraukus santuoką buvo nustatyta su motina. Mama buvo išvykusi į užsienį. Prieš išvykstant atsakovei į užsienį ji gyveno išnuomotame bute, o sugrįžus apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Nepilnametis su mama gyvena nuo 2014 m. liepos 7 d. Butas yra su visais patogumais, vienas kambarys yra remontuojamas, kitame gyvena mama su vaiku. Mama, kaip teigė alkoholio beveik nevartoja, rūko. Skyriaus specialisčių lankymosi metu buvo ir V. draugas, kuris atvyko pasisvečiuoti iš užsienio. Namuose pakankami tvarkinga, švaru, visi miega viename kambaryje. Berniukas turi savo rašomąjį stalą, mokyklinius reikmenis, žaislų. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 - os dienos pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos priešmokyklinę grupę. Mama mokyklą vaikui parinko pati, nepasitarusi su vaiko tėvu. Į rugsėjo 1 - osios šventę mokykloje, U. lydėjo mama. Kartais nepilnametis paliekamas kitų asmenų priežiūrai. T. U. prižiūri mamos draugės ar kaime gyvenanti moters močiutė. Kai V. buvo išvykusi į užsienį, su sūnumi bendravo telefonu, grįžusi atostogų pasiimdavo su savim. Berniukas daugiau bendrauja su giminėmis iš tėčio, A. A. pusės. Vaikas bendrauja su seneliais, pusseserėmis ir pusbroliais. Senelių iš mamos pusės nėra. V. A. partneris, kuris šiuo metu yra atvykęs, su U. sutaria, bendrauja, bet susikalbėti sunku, nes jis nekalba lietuviškai.

U. A. su VTAS specialistėmis bendravo maloniai, kalbėjo nedaug. Buvo pastebėta, kad vaikas pasakoja mažiau, nei pirmą kartą (bendrauta buvo, kai gyveno pas tėvą), tapo liūdnesnis, uždaresnis. Paklaustas, kaip sutaria su mama ir tėčiu, pasakė, kad gerai. Kai būna su mama, tai žaidžia, dėlioja LEGO kaladėles, važiavo maudytis. Kai būna su tėčiu, tai žaidžia kieme su draugais, žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, lankosi pas senelius, važiuoja maudytis ir žvejoti. Berniukui patinka bendrauti su seneliais ir pussesere U. U. teigia, kad kai mamos nebūna namuose, būna pas tėtį arba darželyje. Kartais būna paliekamas pas mamos drauges. Pasak vaiko, jis norėtų, kad kartu gyventų močiutė, senelis, tėtis ir mama. Beveik į visus pateiktus jam klausimus, atsakė, kad nebeprisimena. Dėl savo mažo amžiaus vaikas negalėjo tiksliai išreikšti nuomonės, su kuo norėtų gyventi. Dėl mažo vaiko amžiaus ir galimos suaugusiųjų, jam artimų asmenų (tėvų), įtakos jo išsakytai nuomonei, Vaiko teisių apsaugos skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, rekomendavo išklausyti vaiko nuomonę su specialistų (psichologų) pagalba (I tomas, b.l.109-110).

Atsakovė iki grįžtant į Lietuvą, Anglijoje turėjo nuolatinį darbą pagal 2014-02-10 pasirašytą darbo sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l.62-65), pagal kurią buvo priimta nuolatiniam darbui, taip pat buvo 2014-05-14 buvo sudaryta ir gyvenamojo namo nuomos sutartis kartu su M. H., kuria buvo išnuomojusi baldais apstatytą keturių kambarių gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l.66-80).Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog darbo sutartis nutrūko, o patalpų nuomos terminas baigiasi 2014 m. lapkričio 22 d. Grįžusi į Lietuvą atsakovė buvo sudariusi darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), kur priimta dirbti salės darbuotoja ,dirbo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. (vasaros sezono metu) (I tomas, b.l.99-100). Kaip teigė teismo posėdžio metu, jog darbo nebuvo pakankamai, todėl parduotuvės vedėja paprašė jos parašyti pareiškimą, jog pati atsisako darbo, ką ji ir padarė. Tai patvirtina ir 2014 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) personalo administravimo skyriaus vadovės raštas Nr.911, kuriame nurodoma, jog V. A. nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) salės darbuotoja pagal terminuotą sutartį ir darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojos pareiškimu, o nauja sutartis sudaryta nebuvo (I tomas,b.l.128).Atsakovė yra pateikusi ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, t.y. jog nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. vykdo individualią veiklą-nekilnojamojo turto agentūrų veikla (I tomas, b.l.140),tačiau kaip patvirtino 2014 m. lapkričio 6 d. įvykusio teismo posėdžio metu, pajamų iš šios veiklos negauna. Atsakovė taip pat yra pateikusi 2014 m. rugsėjo 23 d. jungtinės veiklos sutartį su (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo veikti bendrai vystant ir plečiant bendrą nekilnojamojo turto tarpininkų sistemą Lietuvoje, tačiau iš šios veiklos pajamų negauna, darbas nesiseka. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje, tvarkėsi dokumentus, jog gautų socialinę pašalpą, santaupų neturi, materialiai padeda močiutė ar draugas, nes buvo atsiuntęs pinigų iš užsienio. Nurodė, jog jos draugas M. H. žada atvykti į Lietuvą ir čia ieškoti darbo. Posėdžio metu teigė, jog ji nebeplanuoja vykti į užsienį.

Atsakovės atstovai teigė, jog ieškovas 2014 m. kelis mėnesius (liepos-spalio) neteikė išlaikymo vaikui, vertino tai kaip kerštą, ieškovas žinojo, jog mama sunkiai verčiasi, o neatsižvelgė į vaiko interesus. Atsakovė turėjo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolius (I tomas, b.l.138). Atsakovas paaiškino, kad jis nebemokėjo išlaikymo, kai kreipėsi į teismą, manydamas, jog teisme bus sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikas iki tol ilgą laiką gyveno su juo, todėl klaidingai manė, kad išlaikymo nebereikia mokėti. Gavęs antstolės raginimą, jis išlaikymą sumokėjo, ko neneigė ir atsakovė. Įvertintina ir tai, jog iki tol ieškovas išlaikymą, kai nepilnametis gyveno su motina, teikė pervesdamas sutartą sumą, be to rėmė ir daugiau, veždavo ir maisto, drabužių. Apie šias aplinkybes nurodė ir byloje apklausti ieškovo liudytojai, to neneigė ir atsakovė, nebuvo pasiimtas ir vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr.2-1227-233/2010.

Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nepilnametis šalių sūnus, privalėdamas būti atsakovės žinioje, būdavo perduodamas kitiems asmenims, neužtikrinant jo saugumo patvirtino ir apklausti liudytojai A. G., A. A., T. A. bei R. A. Buvo išsiaiškinta, jog atsakovei 2013 m. vasaros metu išvykus į užsienį, berniukas buvo paliktas motinos draugei, kuri jį paliko savo draugo motinai (duomenys neskelbtini). Ją vaikščiojančią kartu su vaiku sutiko ieškovo močiutė, kuri ir išsiaiškino, kad moteris skundėsi nežinanti kur vaiką padėti. Berniukas buvo purvinais drabužiais, murzinas. To apklausta neneigė ir pati atsakovė, tik nurodė, jog vaikas nuo 2013 m. sausio buvo pas tėtį, nes ji planavo išvykti į užsienį ir išvykimas užtruko, o gegužės mėnesį berniuką atvežė tėtis, sakydamas, jog jam reikia išvykti į užsien, todėl birželio mėnesį išvykdama į užsienį ir ji, neturėjo kam vaiko palikti. Ji susitarė su drauge D. M., kad vaiką prižiūrės. Draugė nesakė, jog jos sūnų paliks svetimiems asmenims ir kodėl ten reikėjo palikti. Iš ieškovo sužinojo, jog sūnus purvinas ir nevalgęs vaikšto po (duomenys neskelbtini), paskambinus draugei, leido sūnaus tėvui pasiimti paliktus daiktus. U. gyvenant su tėčiu nebuvo nustatyta faktų, jog jis būtų paliktas svetimiems asmenims, apklausta atsakovė taip pat nurodė, jog tokių duomenų neturi. Apklausti liudytojai patvirtino, nors ir U. kartu su tėčiu ir jo drauge A. bei seneliais buvo išvykę į Švediją, kur suaugusieji dirbo sezoninį darbą, tačiau U. namuose vienas niekada nebuvo paliktas, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė. Kartu su berniuku likdavo vienas iš suaugusiųjų, ruošdavo valgyti, bendraudavo, žaisdavo.

Apklausti liudytojai nurodė, jog vaikas gyvendamas su tėčiu ir jo drauge jautėsi gerai, saugiai, dažnai bendraudavo su dėdės šeima, jų dukra U., seneliais, su jais pabūdavo, žaisdavo.

Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė vyksta į Norvegiją, kur vežioja kontrabandą (alkoholį, cigaretes) patvirtino gauti duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriuose nurodyta, jog atsakovė buvo bausta tik ne Norvegijoje, bet Švedijoje 2012 m. pabaigoje už kontrabandą ir draudžiamais akcizais apmokestinamų produktų judėjimą 100 kronų bauda (I tomas, b.l.112-114,II tomas, b.l.20-21).Apklaustas liudytojas A. A. paaiškino, jog atsakovei būnant užsienyje, ji skambino A., kad pasiimtų jų sūnų U. iš draugės, sakė, jog yra sulaikyta, sėdi kalėjime.