Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams J. V., S. B., G. P., mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, T. T., I. T., M. V., M. K. dėl žemės sklypu naudojimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. P., V. D. ir I. P.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teisme 2023 m. vasario 2 d. priimtas ieškovės ieškinys, prašant nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkai“ 2022 m. lapkričio 17 d. paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo nustatoma individualiai ir bendrai naudojamos žemės sklypo tvarka pagal susiklosčiusį faktinį naudojimą ieškovei, MB „(duomenys neskelbtini)“, S. B., G. P., T. T. ir I. T., J. U. (V.), E. P. ir I. P., M. K. ir M. V..

13. Teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi paskyrė pirmą parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. liepos 12 d., 9.30 val. Teismas pasiūlė šalims iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios bendradarbiauti dėl galimybės išspręsti ginčą taikiai. Išaiškino, jog šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jos negali pateikti teismui, kartu nurodydamos aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

14. 2023 m. liepos 12 d. parengiamasis teismo posėdis (antrasis) atidėtas, nusprendus skirti dar vieną parengiamąjį posėdį 2023 m. spalio 24 d., 9 val. 30 min. Šis parengiamasis teismo posėdis atidėtas, siūlant šalims mediaciją ir kitą derybų (taikų) sprendimą. Teismas posėdžio metu atkreipė šalių dėmesį dėl dokumentų teikimo, t. y. jų neteikti prieš pat teismo posėdį, kadangi, vadovaujantis rungimosi principas, kita šalis gali prašyti su jais susipažinti.

15. 2023 m. spalio 24 d., 9.30 val. parengiamasis teismo posėdis (trečiasis) buvo atidėtas. 2024 m. spalio 23 d. atsakovo atstovas teikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl to, kad susipažinus su 2023 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu matyti, jog ginčo sklypo bendrasavininku tapo V. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju būsimasis teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl jis turėtų būti įtrauktas į šį teisminį procesą. Parengiamojo teismo posėdžio dieną, t. y. 2024 m. spalio 24 d., 8 val. 21 min. per EPP sistemą ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2024 m. vasario 5 d., 15.00 val.

16. 2023 m. vasario 5 d., 13.30 val. parengiamajame teismo posėdyje svarstyta dėl V. D. procesinės pozicijos: trečiasis asmuo ar atsakovas. Šalys išreiškė poziciją dėl galimų derybų. Atsižvelgiant į situaciją, kad šioje byloje yra tikslintinų aplinkybių ir galimų derybų perspektyvą, teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. gegužės 13 d., 9.30 val. Atidėdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas siūlė iki kito parengiamojo teismo posėdžio teikti abiem ginčo pusėms bendrą naudojimosi žemės sklypu plano variantą, esant galimybei prašymus (dėl taikos sutarties tvirtinimo ir kt.) teikti iki teismo posėdžio, ieškovei siūlė jungtis į teismo posėdį per ZOOM, tačiau pati ieškovė pageidavo dalyvauti teismo posėdyje.

17. 2024 m. gegužės 9 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas palikti S. M. ieškinį nenagrinėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdį atidėti ir kito teismo posėdžio neskirti atsakovų atstovo nurodytomis datomis. Prašyme nurodė, kad nors ieškovei ir buvo keletą kartų pasiūlyta įtraukti į procesą visus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkius – ji to neatlieka, todėl jau dabar matyti, kad jei procesas vystysis tokiu diskursu, bus priimtas teismo sprendimas, kuris nustatys teises ir pareigas asmenų, kurie neįtraukti į procesą. Kita vertus, atsakovus ir bylos nagrinėjimo ribas pasirenka ieškovas. Ieškovės procesiniai dokumentai neatitinka CPK keliamų reikalavimų ir darytina pagrįsta prielaida, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti pačios inicijuotą procesą.

18. Byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo V. D. 2024 m. gegužės 7 d. teikė teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (reg. Nr. DOK-56450).

19. Teismas 2024 m. gegužės 13 d., atsižvelgdamas į aplinkybes, kad šalys neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, iš ieškovės negauta jokių procesinių prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir proceso eigos, atsakovės atstovas teikė prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, ieškovės S. M. ieškinį paliko nenagrinėtą.

20. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su ieškovo pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir kt. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

21. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes matyti, kad byloje vyko 4 parengiamieji teismo posėdžiai. Apie 2024 m. gegužės 13 d., 9 val. 30 min. parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo žinoma, šios aplinkybės ieškovė iš esmės neneigia, todėl nekvestionuotina, kad ieškovė apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo informuota tinkamai. Taip pat ieškovei per EPP sistemą buvo siųstas 2023 m. balandžio 24 d. šaukimas, kuriame išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, kas reiškia, kad teismas ją yra supažindinęs su teisinėmis neatvykimo į (parengiamąjį) teismo posėdį pasekmėmis. Be to, apie šias įstatyme numatytas teisines neatvykimo į teismo posėdį pasekmes ieškovei žinoma (turi būti žinoma), kadangi ieškovė yra profesionali teisininkė, atstovaujanti savo interesams teisme.

22. Ieškovė teikdama atskirąjį skundą nurodė, kad prašymą dėl prisijungimo į teismo posėdį nuotoliu siuntė teisėjo A. Š. teismo sekretorei V. B.. Pirminiu el. laišku išsiuntė prašymą dėl prisijungimo prie nuotolinio posėdžio duomenų suteikimo netinkamu el. pašto adresu, tačiau nedelsiant – po 3 minučių, t. y. 9 val. 3 min. prašymas buvo išsiųstas tinkamu teismo posėdžių sekretorės el. pašto adresu, nurodytu Kauno apylinkės teismo internetiniame tinklalapyje. Tačiau ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nes jai nebuvo suteikti (išsiųsti) prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenys.

23. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesidarantys šios konkrečios situacijos atveju pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutartį.

24. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui procesiniai dokumentai, tame tarpe ir įvairūs prašymai, teikiami raštu (tiesiogiai registruojant raštinėje, paštu) ar per elektroninę teismų sistemą (CPK 175 str.). Civilinio proceso kodeksas prašymų teikimo tvarkos elektroniniu paštu iš esmės nereglamentuoja. Kadangi ieškovė yra profesionali teisininkė, jai turi būti žinoma teismui teiktinų dokumentų tvarka. Net jei ir laikyti, kad šalys tam tikrais klausimais gali siųsti teismui prašymus elektroniniu paštu, tokiu atveju šalis teikianti prašymą turi objektyviai vertinti ir įsitikinti, kad siunčiant tokiu, įstatyme nenumatytu būdu, prašymas pasieks (-ė) tinkamą adresatą. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė teismui prašymą dėl ZOOM prisijungimo siuntė V. B. (kaip nurodo ieškovė teisėjo A. Š. sekretorei), tačiau toks prašymas, siunčiant elektroniniu paštu, siųstas netinkamam subjektui, neturinčiam funkcijos registruoti ar vertinti gautus prašymus. Tokiu atveju ieškovė tokio pobūdžio prašymą galėjo siųsti nebent bendru teismo elektroniniu paštu, už kurio administravimą ir registravimą LITEKO sistemoje atsakingi tam tikri teismo darbuotojai. Be to, iš prie ieškovės pateikto atskirojo skundo priedų matyti, kad siuntėjas S. M. adresatu nurodo (duomenys neskelbtini), tačiau nei kokio turinio laiškas, nei kad jis realiai adresą pasiekė per protingą terminą iki teismo posėdžio ir adresatui buvo realiai žinoma apie prašymą dar iki teismo posėdžio, nėra jokių duomenų. Šiuo atveju iš LITEKO duomenų matyti, kad šioje sistemoje nėra registruotų jokių ieškovės prašymų dėl 2024 m. gegužės 13 d., 9 val. 30 min. vyksiančio parengiamojo teismo posėdžio.

25. Kita vertus matyti, kad ieškovė teismui tokio pobūdžio prašymą pateikė iš esmės prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, atskirajame skunde nenurodydama jokių aplinkybių, dėl kokių objektyvių priežasčių ji prašymo įstatyme nustatyta tvarka nepateikė anksčiau, kad teismas objektyviai būtų galėjęs jį gauti ir spręsti dėl jo vykdytinumo. Negana to, teismas 2023 m. liepos 12 d. parengiamajame teismo posėdyje įspėjo šalis prašymus ir kitus procesinius dokumentus teismui teikti ne prieš pat teismo posėdį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas ieškovei išaiškino apie procesinių dokumentų savalaikį (ne) pateikimą, tačiau ieškovė 2023 m. spalio 24 d., prieš teismo posėdį pateikė patikslintą ieškinį, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaudama ir nepareikšdama jokio procesinio prašymo dėl bylos nagrinėjimo.

26. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė nėra pateikusi nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, t. y. nėra įvykdžiusi CPK 111 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos ir procesiniuose dokumentuose nėra išreiškusi nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdyje teismas išaiškino šalims galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau priešingai, ieškovė tokio dalyvavimo būdo nepageidavo, pažymėdama prioritetinį dalyvavimą teismo posėdyje tiesiogiai (kontaktu).

27. Parengiamojo teismo posėdžio metu ne kartą buvo svarstyta dėl V. D. procesinės padėties. Jis teismo iniciatyva parengiamajame teismo posėdyje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, ką pripažino ir pati ieškovė, kad tokia šio asmens procesinė padėtis netinkama, nes jis yra vienas iš bendraturčių ir teismo procesinio sprendimo rezultatas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Šis asmuo teismui teikė naudojimosi žemės sklypu planą, tačiau jo procesinė padėtis liko nepakitusi, t. y. ieškovė, ką gali atlikti tik ieškinį pateikęs asmuo, neišreiškė valios dėl netinkamos procesinės šalies pakeitimo atsakovo pozicijoje, nors apie procesinio sprendimo įtaką jo teisėms dėl savo profesinių žinių iš esmės galėjo numanyti ir/ar žinoti.

28. Taigi teismas tinkamai įgyvendino savo pareigas informuoti šalis tiek apie teismo proceso operatyvumą, šalių rungimosi principą bei kitas procesines dalyvavimo teismo posėdyje galimybes, tačiau ieškovė, būdama teisininkė, šiomis teisėmis naudojosi nesilaikydama CPK nuostatų ir nepakankamai sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atkreipia dėmesį, kad iš esmės nuo 2023 m. sausio mėn. keturių parengiamųjų teismo posėdžių metu šalims nepavyko pasiekti jokio teisinio rezultato (mediacija, sudaryti taikos sutartį ir kt.), kas visų kitų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste suponuoja išvadą dėl teismo proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo.

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.