Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-41-497/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-07-05
Bylos Nr.: 1A-41-497/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00094-2014-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas (pirm.), Aušra Bielskė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: D. M.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-41/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00094-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.7; 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.7.3.3; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. liepos 05 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Aušros Bielskės,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,nuteistajai D. M.,

Žemesnės instancijos teismas

nuteistosios gynėjui adv. Rimondui Kuzminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta:

pagal BK 182 str. 2 d., paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams;

pagal BK 222 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą 10 mėnesių;

pagal BK 300 str. 3 d., paskiriant laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 8 mėnesiams, , įpareigojant D. M. tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš A. Ž. ir D. M. priteista 12440 € turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal BK 172 str. 2 d., (4 kaltinimai), 222 str. 1 d. (4 kaltinimai), 300 str. (4 kaltinimai) ir juridinis asmuo UAB „R. (duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 20 str. 1 ir 2 d. A. Ž. ir UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apeliacinių skundų nepateikė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:

D. M. nuteista už tai, kad ji nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., tyčia, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, organizavo ir vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą, o būtent:

D. M., būdama UAB „R. (duomenys neskelbtini)“ valdymo grupė” (įmonės kodas 300062001, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktore, turėdama teisę priimti UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ vardu sprendimus, veikdama šios įmonės naudai ir interesais, žinodama, kad UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ suteiktas PVM mokėtojo kodas Nr. . (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė turi prievolę deklaruoti pardavimo bei pirkimo PVM ir turi teisę į PVM atskaitą, veikdama bendrininkų grupe su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam ilgą laiką trunkančiam nusikaltimui - apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, susidedančios A. Ž. ir kitų asmenų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, nariu A. Ž., turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” naudai išvengti turtinių prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo, ir savo, kito bendrininko, o tuo pačiu ir organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM,

2006 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. Ž., kad šis pateiks įvairių organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, grąžins ir pasidalins su ja, t. y. D. M..

Vykdydama šiuos išankstinius susitarimus, D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinodama, kad UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikė A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“”. A. Ž. šiuos duomenis perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o šiam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ dokumentų – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006-10-31 serija PP/S Nr. 0013 2) 2006-12-21 serija PP/S Nr. 0026, 3) 2007-02-26 serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007-02-28 serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007-04-24 serija PP/S Nr. 0047, 6) 2007-06-06 serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007-07-18 serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2007-04-23 serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007-05-31 serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008-06-30 serija ALTR Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” –neva šios įmonės suteikė UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” konsultavimo paslaugas bendrai už 231 044 Lt sumai, iš jų 195 800 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt PVM, po ko visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį - A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus D. M., ji, tai yra D. M., žinodama, kad pateiktuose suklastotuose UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jos vadovaujamai UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” direktorės, parašais, tokiu būdu ji, t. y. D. M., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitas faktūras, pateikė UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie jos ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė įtraukti jas į UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” buhalterinę apskaitą. Pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose viso 10 UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „P. (duomenys neskelbtini)“, UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB “„R. (duomenys neskelbtini)“”, tokiu būdu ji – D. M., pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojo A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 – 2008 metus.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, turėdama tikslą imituoti UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” atsiskaitymus su UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. M. bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjo minėtus iš A. Ž. gautus UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. remiantis šiais suklastotais dokumentais, nuo 2006-12-07 iki 2008-07-10 bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas pervedė bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams - asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui - asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž., ir per šį su D. M., ji, t. y. D. M., pačios gautas ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ naudai ir veikloje, tokiu būdu imituojant UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, kurį UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, ji, t. y. D. M., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule sumažinti UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 metų spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d., UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal jos, t. y. D. M., iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. M., žinodama, kad UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” 2006 metų spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinodama, kad UAB “„R. (duomenys neskelbtini)“” 2006-2008 m.

metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 195 800 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 29 370 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinodama, kad UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” 2006-2008 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 5 300 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” direktorės, elektroniniu parašu bei nuo 2007-01-15 iki 2009-06-02, kartu su UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu D. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su A. Ž., pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupėje UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, tai yra 35 244 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 2 9370 Lt pelno mokesčio bei 5 300 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupe juridinio asmens – UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“”, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (35 244 Lt), JAPM (29 370 Lt) ir socialinio mokesčio (5 300 Lt) sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, tuo bendrininkų grupe padarydama Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 eurų, turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad teismo išvados dėl jos kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pagrįstos vien kito kaltinamojo A. Ž. parodymais, kuriais tikėti nėra pagrindo. Nurodo, kad su D. Ž. pažįstama nuo 2002 m. tačiau iki 2006 m. bendravo retai ir jokių nei asmeninių nei verslo reikalų neturėjo. D. Ž. turėjo savo verslą, susijusį su verslo konsultacijomis bei Europos sąjungos struktūrinių projektų panaudojimo rengimu. 2004 m. kaltinamoji įkūrė savo įmonę – UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““, kuri teikė įvairias renginių organizavimo paslaugas. 2006 m. D. Ž. pasiūlė dalyvauti Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) paskelbtame konkurse organizuoti iš Europos struktūrinių fondų finansuojamus mokymus gydytojams. Nurodė, kokiame laikraštyje bus paskelbtas konkursas. Konkurse dalyvavo vien tik paskatinta D. Ž., nes apeliantės įmonė neturėjo nei lektorių duomenų bazės nei patirties dalyvaujant tokio pobūdžio konkursuose. UAB „Renginių valdymo“ grupė laimėjo konkursą, nors pasiūlė ir ne mažiausią kainą, bei nuo 2006 iki 2008 m. surengė eilę konferencijų- mokymų gydytojams įvairiuose Lietuvos vietose. Dalį iš LGS gautų lėšų už pravestu mokymus pervedė D. Ž. nurodytoms įmonėms, prieš tai pasirašiusi su jomis atitinkamas sutartis dėl pagalbos organizuojant mokymus- rengiant programas ir t.t. Manė, kad šis pinigai buvo skirti už D. Ž. tarpininkavimą Lietuvos gydytojų sąjungoje, kad sklandžiai praeitų konkursas, kad prasidėję mokymai nenutrūktų per vidurį bei už tai, kad D. Ž. rūpinosi lektorių parinkimu ir jiems mokėjo atlyginimą. Jokių grynų pinigų iš D. Ž. negavo. D. Ž. apkalba kaltinamąją galimai dėl susitarimo su prokuroru už tai, kad jam būtų pasiūlyta švelnesnė bausmė. Be to, net ir D. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti nei kada, nei kur nei kokiomis sumomis neva grąžindavo išgrynintas lėšas. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi ir pačios apeliantės pirmaisiais parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau šie parodymai išgauti naudojant psichologinį spaudimą ir juose apeliantė taip pat niekada nepripažino, kad D. Ž. nurodytoms įmonėms pervesti pinigai visi ar dalimis vėliau buvo grąžinami apeliantei grynais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėjas skundą palaikė. Prokuroras skundą prašė atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos faktiniai duomenys

Laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2008-05-29, 25 mokėjimo pavedimais LGS pervedė bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ 649684,40 Lt už renginių organizavimą (t. 7, b.l. 198).

Panašiu laikotarpiu – nuo 2006-12-06 iki 2008-07-10 dalį šių lėšų- 231044 Lt, arba apie 36% visos iš LGS gautos pinigų sumos UAB “„R. (duomenys neskelbtini)““ pervedė bendrovėms UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“, pagal 3 su šiomis bendrovėmis sudarytas sutartis (t. 2, b.l. 154).:

1. 2006-09-04 sutartimi Nr. 20060904-1 tarp UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ (Užsakovo) ir UAB „Perpektyvus verslas“, atstovaujamos direktoriaus V. N. (Vykdytojo), pastaroji įsipareigojo ieškoti Užsakovui klientų, tarpininkauti gaunant užsakymus dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, platinti informaciją apie Užsakovo teikiamas renginių organizavimo paslaugas (t. 2, b.l. 110-111).

Pagal šią sutartį nuo 2006-10-31 iki 2007-04- pasirašyti 7 „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktai“ (t. 2, b.l. 109, 104-109, 112), kuriuose konstatuota, kad „Vykdytojas tinkamai suteikė Užsakovui paslaugas, dėl kurių sudaryta 2006-09-04 sutartis“. Kokios konkrečiai buvo suteiktos paslaugos, aktuose nenurodytos.

Remiantis paminėtais 7 „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktais“, UAB „P.“ . (duomenys neskelbtini)pateikė bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjimui 7 kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b.l. 97- 103), kurias UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjo, nuo 2006-12-07 iki 2007-07-24, 8 mokėjimo nurodymais (t. 7, b.l. 199- 206), pervesdama 133‘340 L į UAB „Perspektyvus verslas sąskaitas“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 7, b.l. 235, 236- 239, 240- 243).

Didžiąją dalį- apie 75 % į paminėtas dvi UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas iš UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ ir kitų įmonių laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2017-09-25 pervestų lėšų įvairiomis sumomis išgrynino V. N.. Kaip matyti ir nurodytų sąskaitų išrašų iš viso per nurodytą laikotarpį V. N. iš jų grynais išėmė 573425 Lt.

2. 2007-02-05 sutartimi Nr. 20070205-1 tarp UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ (Užsakovo) ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. V. (Vykdytojo), pastaroji įsipareigojo pravesti trejis mokymus Užsakovo darbuotojams ir lektoriams teisės (ne daugiau 5 žmonių), finansų bei apskaitos (ne daugiau 5 žmonių) ir ES remiamų projektų administravimo temomis (ne daugiau 10 žmonių), parengti metodiką, mokymo medžiagos rinkinį (t. 2, b.l. 115- 116).

Pagal šią sutartį 2007-04-23 ir 2007-05-31 pasirašyti 2 „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktai“ (t. 2, b.l. 117, 118), kuriuose konstatuota, kad sutartyje nurodyti mokymai pravesti, parengta mokymo metodika ir mokymo medžiagos rinkinys. Suteiktų paslaugų kaina pagal 2007-04-23 aktą 24780 Lt, pagal 2007-05-31 aktą- 36580 Lt. Bendra suteiktų paslaugų kaina 61360 Lt.

Remiantis paminėtais „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktais “UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ pateikė bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjimui 2 kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras (t. 7, b.l. 180, 184), kurias UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjo dviem 2007-05-09 ir 2007-06-07 mokėjimo nurodymais (t. 7, b.l. 207, 208), pervesdama į UAB „A. (duomenys neskelbtini)“.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2007-05-09 mokėjimo nurodymu į minėtą UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 24780 Lt suma kartu su kitu sąskaitos likučiu, lėšų įskaitymo dieną (2005-05-10) pervesta į VšĮ „Socialinės plėtros projektai“ sąskaitą (t. 7, b.l. 254). Iš 2007-06-07 pavedimu į UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ pervestos 36580 Lt sumos, laikotarpiu nuo 2007-06-12 iki 2007-06-15, 30600 Lt išsigrynino S. Ž., likusi dalis pervesta į UAB „A.“ mokėjimo kortelės sąskaitą (t. 7, b.l. 255- 256).

3. 2008-04-21 sutartimi Nr. 20080421-1 tarp UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ (Užsakovo) ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. V. (Vykdytojo), pastaroji įsipareigojo pravesti keturis mokymus Užsakovo darbuotojams ir lektoriams(ne daugiau 5 žmonių), teisės, finansų bei apskaitos, sveikatos apsaugos sistemos administravimo, ES remiamų projektų administravimo temomis, parengti metodiką, mokymo medžiagos rinkinį (t. 2, b.l. 113).

Pagal šią sutartį pasirašytas 2008-06-30 „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktas Nr. 1“, kuriame konstatuota, kad 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. Pravesti treji iš sutartyje numatytų 4 mokymų ir bendra suteiktų paslaugų kaina 36344 Lt (t. 2, b.l. 114).

Remiantis paminėtu „Paslaugų suteikimo patvirtinimo aktus “UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ pateikė bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjimui 1 kaltinime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą (t. 2, b.l. 96), kurią UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjo dviem 2008-07-08 ir 2008-07-10 mokėjimo nurodymais (t. 7, b.l. 209, 210), pervesdama atitinkamai 20000 Lt ir 16344 Lt į UAB „A. (duomenys neskelbtini)“.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą sumą kartu su kitomis lėšomis pervestomis į tą pačią UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, V. N. išgrynino, išmokant 2008-07-09 – 18000 Lt ir 2008-07-11- 32000 Lt (t. 7, b.l. 273- 274).

Nuteistosios D. M. pozicija jai pareikšto kaltinio atžvilgiu išdėstyta jos apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės tokia pati. Apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. M. parodymai skiriasi tuo, kad nuteistoji nurodė, kad LGS skelbtą konkursą laimėjo be A. Ž. tarpininkavimo, o periodiškai A. Ž. nurodytoms įmonėms pervedamų iš LGS gautų lėšų dalis buvo už tai, kad A. Ž., turėdamas gerų ryšių LGS užtikrintų nenutrūkstamą konferencijų finansavimą (bet ne užmokestis A. Ž. rastiems lektoriams, kaip A. M. nurodė vėlesniuose parodymuose).

Nuteistasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo vienas iš UAB „Visum Novum“ akcininkų ir direktorius. Įmonė vertėsi verslo konsultacijom, ES struktūrinių fondų projektų rengimu ir valdymu. Su UAB „A. (duomenys neskelbtini)“, vadovaujama R. V. iki 2006 m. siejo įprasti verslo santykiai. Apie 2006 m. R. V. papasakojo schemą, pagal kurią galima gauti grynų pinigų. UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ išrašydavo bendrovei UAB „Visum Novum“ PVM sąskaitas faktūras pagal fiktyvias sutartis už realiai nesuteiktas konsultavimo ir panašias paslaugas. Pagal šias fiktyvias sąskaitas pervestus pinigus R. V. išgrynindavo ir grąžindavo A. Ž., pasilikdamas sau tam tikrą procentą. Taip dirbo iki 2008 m. kuomet tarp realių minėtų bendrovių verslo santykių buvo sudaromi ir fiktyvūs sandoriai, išrašomos PVM sąskaitos faktūros bei atliekami mokėjimai už realiai nesuteiktas paslaugas. Į šią schemą buvo įtrauktos kaip fiktyvios paslaugų tiekėjos ir fiktyvios paslaugų gavėjos ir kitos įmonės, tarp kurių ir R. V. kontroliuojama UAB „P. (duomenys neskelbtini)“, neva teikusi įvairias verslo konsultavimo paslaugas. Su D. M. pažįstamas nuo 2002 m. Apie 2004 m. D. M. įkūrė bendrovę UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ ir ėmėsi renginių organizavimo ir reklamos verslo. 2006 m. pasinaudodamas savo ryšiais LGS su jos vadovu L. L. ir administratore A. S. padėjo D. M. įmonei laimėti LGS skelbtą konkursą. Už tai reikėjo atsidėkoti. Pinigus išgrynindavo pagal tą pačią schemą- D. M. nurodydavo kiek reikia grynųjų pinigų, A. Ž. perduodavo prašymą R. V., pastarasis paruošdavo sutartis, darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir A. Ž. viską atiduodavo D. M.. Jos įmonei pervedus pinigus į nurodytų įmonių sąskaitas, vėl susitikdavo su R. V. ir pasiimdavo išgrynintus pinigus. Kažkokį procentą R. V. ir A. Ž. pasilikdavo sau, dalį pinigų A. Ž. atiduodavo L. L. ir A. S., o likusius grąžindavo A. M..

Teisme A. Ž. savo parodymus šioje dalyje dalinai pakeitė. Nurodė, kad LGS skelbtą konkursą UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ laimėjo savarankiškai, be A. Ž. pagalbos ar tarpininkavimo. Jokie pinigai už sklandų sutarčių vykdymą ir apmokėjimą L. L. ir A. S. nebuvo mokami. Visus pagal anksčiau papasakotą schemą išgrynintus pinigus grąžindavo A. M., atėmęs savo ir R. V. procentą`, kurio dydžio dabar neprisimena.

V. N., teisme parodė, kad apie 2006 m. R. V. jį paskyrė UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ direktorium. Faktiškai įmonę kontroliavo R. V. ir V. N. vykdė tik jo nurodymus. Kaip šios įmonės direktorius pasirašinėjo R. V. arba buhalterės S. Ž. paruoštas sutartis, aktus, PVM sąskaitas faktūras. Taip pat R. V. nurodymu išgrynindavo pinigus iš įmonės sąskaitos ir atiduodavo juos R. V.. A. Ž. pažįsta kaip R. V. verslo partnerį, tačiau nieko konkrečiau pasakyti negali, nes R. V. slėpė savo verslo reikalus. A. M. nepažįsta, nieko nežino apie kokias nors bendrovės UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos gydytojų sąjungai suteiktas konsultacija, mokymus ar panašiai.

Iš esmės tokius pačius parodymus V. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 61-70).

R. V. parodymai apie UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ verslo santykius su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir apie savo santykius su A. Ž., bei apie tai, kokiu būdu buvo išgryninami pinigai už realiai nesuteiktas paslaugas, nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme ir iš esmės sutampa su A. Ž. parodymais. Dėl UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ santykių su UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ R. V. parodymai teisme prieštaringi. Apklausos pradžioje R. V. nurodė, kad A. M. bendrovei buvo suteiktos mokymo ir konsultacijų paslaugos, nors ir ne tokios, kaip nurodyta sutartyje, vėliau R. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu šiuo klausimu R. V. nurodė, kad A. M. nepažįsta, jokių realių verslo reikalų su UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ neturėjo. UAB „ A.“ sutartis su UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ paruošė A. Ž..

S. Ž. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja, parodė, kad kaip įmonių buhalterė R. V. nurodymu yra išrašiusi UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pagal R. V. arba V. N. duotas sutartis ir atliktų darbų aktus. Paminėtų dviejų bendrovių už suteiktas paslaugas kitoms bendrovėms išrašytų sąskaitų bei kitų dokumentų į biurą atvykdavo pasiimti įvairūs asmenys. Dokumentus atiduodavo asmeniškai R. V. arba palikdavo perdavimui S. Ž. įdėtus į voką. A. Ž. buvo vienas iš tų žmonių, kurie reguliariai, apytiksliai vieną kartą per savaitę atvykdavo pasiimti R. V. paruoštų dokumentų. S. Ž. kelis kartus R. V. nurodymu yra ėmusi grynus pinigus iš UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir atidavusi R. V.. A. M. nepažįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti lektoriai I. K. (K. . (duomenys neskelbtini)), N. K., V. K.. Visi liudytojai nurodė, kad apie 2006- 2008 m. dėstė LGS organizuotuose mokymuose.

Liudytoja I. K. nurodė, kad dėstė 2-3 kartus pakviesta bendrovės „„R. (duomenys neskelbtini)““. Bendrovės „A.“ ir „Perspektyvus verslas“ liudytojai nežinomos. A. Ž. pažįsta kaip buvusį bendradarbį, jis rekomendavo liudytoją kaip lektorių, tačiau daugiau minėtų mokymų klausimu su juo nebendravo. A. M. pažįsta kaip mokymus organizavusios įmonės vadovę. Honorarą mokėjo mokymus organizavusi A. M. įmonė. Tai buvo mažos, simbolinės sumos. Su A. M. diskutavo mokymų klausimais- apie tai- kokio temos būtų aktualios gydytojams.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2006-2008 m. skaitė kelias paskaitas teisės klausimais medikams įvairiuose Lietuvos miestuose. A. Ž.- liudytojo draugas ir jis rekomendavo liudytoją kaip lektorių. A. M. pažįsta kaip mokymus organizavusios bendrovės vadovę. Susipažino su ja mokymų metu. Honorarą sumokėjo mokymus organizavusi įmonė. Už šias paskaitas atlyginimo iš kitų įmonių nėra gavęs.

Liudytojas N. K. parodė, kad nei D. M., nei A. Ž. nepažįsta. Maždaug prieš 8-9 metus skaitė kelias darbo teisės paskaitas medikams. Kas pakvietė skaityti šias paskaitas dabar neprisimena, nes kaip lektorius dažnai yra kviečiamas skaityti paskaitų. Dabar jau negali pasakyti ir kokia įmonė sumokėjo atlyginimą, tačiau yra įstikinęs, kad atlyginimas sumokėtas ir sumokėtas pavedimu, nes grynaisiais atlyginimo niekada negauna.

Iš pateiktų ir jau anksčiau minėtų LGS, UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų matyti, kad 2006-2008 m. mokėjimų I. K. (K.), N. K., V. K. nebuvo.

Iš jau minėto LGS banko sąskaitos išrašo matyti, kad LGS pervedė bendrovei „V.“ (duomenys neskelbtini) 2007-06-22 „už paslaugas“ 5900 Lt ir 2008-06-30 – 11800 Lt (sąskaitos išraše mokėjimo paskirtis nenurodyta).

Atliekant operatyvinius veiksmus, užfiksuoti A. Ž. ir D. M. pokalbiai ir susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (t. 1, b.l. 110-112):

2008-07-03 10.26 val. A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu D. M. sako, kad „nepadarė nieko, nes nespėja“. A. Ž. sako, kad D. M. „padarytų tą, kur jis jai ranka užrašė“. D. M. sako, kad „padarys po pietų“. A. Ž. prašo įrašyti teisingus pavadinimus, įmonės kodą ir ataskaitą.

2008-07-08 10.27 val. A. Ž. SMS D. M.. A. Ž. klausia, ar „padarė ketvirtadienį“.

2008-07-08 10.56 val. A. Ž. SMS D. M.. A. Ž. prašo „duoti žinią“.

2008-07-08 13.24 val. D. M. SMS A. Ž.. D. M. informuoja, kad „padarė 20, ryt likusią, nes uždėtas dienos limitas“.

2008-07-09 13.09 val. A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu A. Ž. prašo, kad D. M. pavedimą padarytų šiandien. D. M. sako, kad padarys. A. Ž. sako, kad tada „sąskaitas suorganizuos“. D. M. sako, kad jai „būtų gerai originalus turėt“. A. Ž. sako, kad „paskui jei susimatys, kai jau čia...“.

2008-07-10 11.02 val. R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. sako, kad siunčia A. Ž. sąskaitą. A. Ž. sako, kad laukia.

2008-07-11 10.18 val. A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia R. V., ar šis „mato viską“ . R. V. atsako, kad nebuvo ofise, pasižiūrės. A. Ž. sako, kad „turėtų būt viskas tvarkoj“. R. V. klausia, „kada planuoja ar pirmadienį, ar kada biškį...“.

2008-07-14 10.00 val. A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar D. M. padarė „tą paskutinę“. D. M. atsako, kad „padarė, jau seniai“. A. Ž. sako, kad D. M. „tuos „dokus“ atgrąžins“. Dėl kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d.

Dėl kaltinimų pagal BK 222 str. 1 d. 300 str. 3 d.

Apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Nuteistoji, neginčydama objektyviosios pusės požymių iš esmės ginčija savo kaltę.

D. M. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009-06-02 bendrininkaudama su A. Ž. organizavo ir vykdė tikrų dokumentų- 10 PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą bei jų panaudojimą, jų pagrindu užpildant ir pateikiant suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas, dėl ko valstybei buvo padaryta didelės žalos, nes išvengta minėtų mokesčių 69914 Lt sumai.

BK 300 str. 3 d. numato atsakomybę už tikro dokumento suklastojimą, jeigu buvo padaryta didelės žalos. Kvalifikuojant veiką dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo žinomai suklastotu tikru dokumentu pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja tikrą dokumentą ir panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (kasacinė byla Nr. 2K-372/2012 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 3 d., būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė byla Nr. 2K-7-251/2013 ir kt). Vadinasi, BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia pačių veiksmų (dokumento klastojimo atžvilgiu) ir tiesioginė arba netiesioginė tyčia pasekmių atžvilgiu.

Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. padarė veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija ir išvadomis šioje dalyje ir jų nekartoja. Be tų motyvų, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi:

Bylos medžiaga patvirtina, kad D. M., įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis į kaltinime nurodytas 10 PVM sąskaitų faktūrų, tai žinojo ir norėjo taip veikti. D. M. tiesioginę tyčią įrodo ne tik nuteistojo D. Ž. parodymai, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, bet ir bylos dokumentai, bei pačios D. M. parodymai. Sutartys, kurių pagrindų išrašytos kaltinime paminėtos PVM sąskaitos faktūros niekada nebuvo įvykdytos, darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai niekada neatlikti. 2007-02-05 bei 2008-04-21 sutartyse su UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ ir šių sutarčių pagrindų surašytuose darbų atlikimo aktuose nurodoma, kad paminėtos dvi bendrovės suteikė A. M. vadovaujamos bendrovės UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ lektorių mokymų paslaugas bei metodinės medžiagos parengimo paslaugas. Tačiau pati nuteistoji D. M. pripažino, kad jokių lektorių bendrovė neturėjo, o mokymai bei konferencijos buvo pravedamos ne lektoriams, o LGS nariams, medikams. Be to neparengta ir jokia metodinė medžiaga, kuri nurodyta darbų atlikimo aktuose. Be to pati nuteistoji pripažino, kad ji ne tik, kad nesirūpino jokiais mokymais lektoriams, bet net neturėjo tinkamų lektorių kontaktų, o lektorių paieška rūpinosi A. Ž.. Kitoje 2006-09-04 sutartyje su UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ ir net 7 pagal šią sutartį pasirašytuose darbų atlikimo aktuose nurodoma, kad UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ teikia D. M. bendrovei naujų klientų paieškos, tarpininkavimo gaunant užsakymus dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, informacijos apie Užsakovo teikiamas renginių organizavimo paslaugas platinimo paslaugas. Ši sutartis jau pasirašyta po to, kai UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“ laimėjo LGS skelbtą konkursą, o iš įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados matyti, kad bendrovės veikla per 2006- 2008 m. ir pajamos buvo susijusios beveik vien su renginių pagal 2006 m. sutartį su LGS organizavimu. Jokių naujų sutarčių D. M. bendrovė tarpininkaujant bendrovei „P.“ nesudarė ir žymesnių pajamų paaiškinančių tokius didelius pervedimus už paslaugas iš kitų šaltinių per nurodyta laikotarpį negavo. Taigi D. M., siekdama išgryninti dalį iš LGS gautų lėšų, pasirašė kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nors žinojo, kad jose nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas neatitinka tikroves. Tokiu būdu D. M. kaltės forma PVM sąskaitų faktūrų klastojimo atžvilgiu yra tiesioginė tyčia.

Kaltinimas dokumentų klastojimo pasekmes sieja su valstybei padaryta žala, pasireiškusia nesumokėtais PVM, JAPM ir socialiniais mokesčiais. Nors nuteistųjų D. M. ir A. Ž. parodymai skiriasi, tačiau nė vienas iš jų nenurodo, kad tiesioginis fiktyvių PVM sąskaitų išrašymo tikslas buvo mokesčių vengimas. D. M. nurodo, kad pagal fiktyvias PVM sąskaitas faktūras pervesdama pinigus A. Ž. nurodytoms įmonėms, tikėjosi, jog pastarasis darys poveikį LGS vadovybei ir vykstantis konferencijų organizavimo bei finansavimo projektas tęsis kuo ilgiau ir antra- A. Ž. suras organizuojamiems mokymams lektorių. A. Ž. nurodė, kad dalį UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ pinigų pasilikdavo sau ir R. V., o likusius atiduodavo D. M.. Be to, D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dalį D. M. pervestų pinigų atiduodavo LGS administraciai kaip neoficialų atlyginimą. Pagal tokius bylos duomenis negalima daryti išvados, kad būtent mokesčių vengimas ir buvo D. M. veiksmų tikslas, tačiau nuteistoji, būdama bendroves vadove ir pateikdama buhalterei suklastotas PVM deklaracijas ir suvokdama, kad jų pagrindų bus neteisingai deklaruotos pajamos, suprato, kad tokiais veiksmais bus padaryta žala valstybei nesumokėtų mokesčių forma bei iš dalies nebus galima nustatyti UAB „„R. (duomenys neskelbtini)“” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 – 2008 metus. ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Vadinasi, BK 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. numatytų pasekmių atžvilgiu D. M. kaltės forma yra netiesioginė tyčia.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Kaltinime nurodytų, į UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ įtrauktų sąskaitų fiktyvumą, bei faktą, kad jos iškreipia įmonės įsipareigojimų dydį ir struktūrą įmanoma nustatyti tik analizuojant kitų įmonių (UAB „P. (duomenys neskelbtini)“ bei UAB „A. (duomenys neskelbtini)“) ūkinę finansinę veiklą, bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Taigi, BK 222 str. 1 d. numatytos pasėkmės D. M. taip pat inkriminuotos pagrįstai.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 str. (kasacinės bylos Nr. 2K-23/2006, 2K-428/2014, 2K-590/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju D. M. inkriminuotos BK 300 str. 3 d. numatytos pasekmės (didelė žala), kurių neapima BK 222 str. 1 d. numatyto sudėtis. Be to, BK 300 str. 3 d. sankcija numato griežtesnę atsakomybę, nei BK 222 str. 1 d., todėl kaltinimas ir pirmosios instancijos teismas D. M. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip pagal abu minėtus BK straipsnius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šiuos nusikaltimus skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes jos sudaro įdealią sutaptį (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d.

Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas. D. M. išteisintina, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymio- subjektyviosios pusės (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. M. buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad bendrininkų grupėje su A. Ž. tyčia, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų (10 PVM sąskaitų faktūrų, PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijų klastojimą) tokiu būdu išvengdama didelės vertės mokestinės prievolės valstybei- PVM (35 244 Lt), JAPM (29 370 Lt) ir socialinio mokesčio (5 300 Lt) sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė byla Nr. 2K-109-746/2017 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė objektyviai sukčiavimo pusei. Konstatavo, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros taip pat darbų atlikimo aktai yra fiktyvūs ir nuteistoji tai žinojo. D. M. pagal minimas PVM sąskaitas faktūras negalėjo atsiskaityti su A. Ž., nes ne jis ar jo įmonė šios dokumentų išrašė ir ne A. Ž. įmonėms buvo pervesti pinigai. Sutartyse su UAB “P.” ir UAB “A.” nmurodytos paslaugos D. M. vadovaujamai bendrovei nebuvo suteiktos ir D. M. pati tai pripažino. Dėl tiesioginės tyčios pirmosios instancijos teismas pasisakė tik tiek, kad pirmosios instancijos teismo nuomone, D. M. tiesioginę tyčią sukčiauti mokesčių srityje įrodo faktas, kad ji, veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nežinojusius apie vykdomą nusikalstamą veiką, jai žinomai tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, kuriais buvo įformintos fiktyvios ūkinės operacijos, įtraukė į UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ buhalterinę apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija nepakankama ir neteisinga. Vien faktas, kad įmonės vadovė pateikė buhalterinę apskaitą tvarkantiems darbuotojams tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras dar neįrodo nuteistosios tiesioginės tyčios būtent išvengti prievolės mokėti PVM ir kitus kaltinime nurodytus mokesčius, nes tokie nuteistosios veiksmai gali būti sąlygoti ir kitų motyvų. Nuteistoji D. M. šiuos motyvus ir nurodė, t.y. iš esmės ji supratusi, kad LGS skelbtą konkursą jos įmonė laimėjo tik A. Ž. tarpininkavimo dėka ir kad už tai privalu atsilyginti. Be to D. M. teigia supratusi, kad būtina nuolat daryti tam tikro A. Ž. nustatyto dydžio įmokas tam, kad konferencijų rengimo procesas bei LGS finansavimas nenutrūktų. Be to, D. M. teigė neformaliai mokėjusi A. Ž. už jo pagalbą surandant lektorius.

Tai, kad A. Ž. darė įtaką LGS administracijai įrodo faktas, kad jis yra pažįstamas su visą projekto finanasvimą kuravusiais LGS administracijos darbuotojais. LGS administratorė A. S. nurodė, kad kaltinamąjį A. Ž. pažįsta apie 15 metų, pastarasis yra jos vyro vaikystės draugas. Be to, liudytojais apklausti lektoriai I. K. ir V. K. parodė, kad A. Ž. yra jų geras pažįstamas ir tai jis rekomendavo juos kaip lektorius gydytojų mokymams. Visą tai patvirtina apeliantės teiginius, kad A. Ž. realiais veiksmais ir savo įtaka prisidėjo prie to, kad visas projektas vyktų sėkmingai ir būtų be trikdžių finansuojamas.

Nuteistosios parodymus apie tai, kad ne ji, bet A. Ž. nustatydavo mokėjimų laiką ir sumas patvirtina telefono pokalbių įrašai.:

2008-07-08 10.27 val. A. Ž. SMS D. M.. A. Ž. klausia, ar „padarė ketvirtadienį“.

2008-07-08 10.56 val. A. Ž. SMS D. M.. A. Ž. prašo „duoti žinią“.

Toliau- kaltinime D. M. aprašyta tokia sukčiavimo PVM srityje schema, kuomet “gera” įmonė, norėdama gauti neapskaitytų grynų pinigų sudaro fiktyvius sandorius su kita “bloga” įmone dėl tariamo prekių ar paslaugų pirkimo ir už jas apmoka. “Bloga” įmonė tiesiogiai ar per ilgesnę įmonių grandinę, išgryninusi pervestas lėšas, gražina jas pirmai įmonei, sau pasilikdama maždaug PVM dydį atitinkančią grynųjų pinigų sumą. “Geroji” įmonė, įtraukdama į apskaitą ir deklaruodama fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, dar papildomai įgyja ir teisę į PVM atskaitą, taip kompensuodama tos grynųjų pinigų dalies praradimą, kuris liko “blogoje” įmonėje. Šios schemos būtinas elementas yra tai, kad didžioji grynųjų pinigų dalis grįžta “gerajai” įmonei. Jei didžioji piniginių lėšų dalis nebūtų grąžinama “gerąjai” įmonei, paminėta PVM grobstymo schema netektų ekonominės prasmės, nes vien pagal PVM atskaitą gaunamos lėšos, “gerai” įmonei nekompensuotų pagal fiktyvius sandorius pervedamų ir grynais negrąžinamų pinigų praradimo.

Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad visos ar bent dalis lėšų, kurias UAB “„R. (duomenys neskelbtini)“” pervedė bendrovėms “P.” (duomenys neskelbtini) ir “A.” (duomenys neskelbtini) buvo gražintos pirmosios bendrovės vadovei D. M.. Vadinasi kaltinime aprašyti D. M. veiksmai, kaip mokestinis sukčiavimas neturi ekonominės prasmės. D. M. nuosekliai neigia, kad atgavo bent dali A. Ž. nurodytoms įmonėms pervestų lėšų.

Nėra duomenų apie nė viena galimą grynųjų pinigų perdavimo D. M. atvejį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2007-11-13 iki 2009-12-01 buvo vykdoma A. Ž. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė (t. 1, b.l. 85, 130). Šiuo laikotarpiu “UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ pateikė bendrovei UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjimui 1 kaltinime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą (t. 2, b.l. 96), kurią UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ apmokėjo dviem 2008-07-08 ir 2008-07-10 mokėjimo nurodymais (t. 7, b.l. 209, 210), pervesdama atitinkamai 20000 Lt ir 16344 Lt į UAB „A. (duomenys neskelbtini)“.sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą sumą kartu su kitomis lėšomis pervestomis į tą pačią UAB „A. (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, V. N. išgrynino, išmokant 2008-07-09 – 18000 Lt ir 2008-07-11- 32000 Lt (t. 7, b.l. 273- 274). Šiuo laikotarpiu užfiksuoti A. Ž. ir D. M. pokalbiai ir susirašinėjimas, kuriais derinamas pervedimo pervedimo ir jo buhalterinio pagrindo įforminimo klausimas, tačiau nėra jokių įrašų, iš kurių galima būtų spręsti, kad nuteistieji tiesiogiai ar užuominomis tartųsi, dėl to, kad D. M. būtų grąžinti jos pervesti pinigai.

Vieninteliai tariamą išgrynintų pinigų perdavimą D. M. duomenys yra kito nuteistojo A. Ž. parodymai, tačiau jie atmestini, nes nepatikimi. Nuteistasis parodymus keitė, yra procesiškai suinteresuotas asmuo. Kaip jau minėta A. Ž. keitė parodymus toje dalyje, kaip buvo paskirstomi išgryninti pinigai. Pavyzdžiui ikiteisminio tyrimo metu nuetsitasis iš esmės apkaltino ne tik D. M., bet LGS administraciją- LGS vadovą L. L. ir A. S. tuo, kad jie neteisėtai pelnėsi, nurodydamas, kad asmeniškai jiems perduodavo dali D. M. pervedamų lėšų. Tačiau teisme A. Ž. šių parodymų nepatvirtinio. Be to, A. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti, kokia išgrynintų pinigų dalis buso grąžinama D. M.. Tai rodo, kad A. Ž. nėra nuoširdus ir gali klaidinti teismą, duodamas tokius parodymus, kokie labiausiai naudingi jam pačiam.

Remiantis paminėtais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. M. organizavo ir vykdė tikrų kaltinime nurodytų dokumentų (10 PVM sąskaitų faktūrų, PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijų) klastojimą, nors ir suprasdama, kad dėl to valstybei buvo padaryta didelės žalos, dėl nesumokėtų mokesčių 69914 Lt sumai tačiau tokių pasekmių tiesiogiai nesiekė, nors ir sąmoningai leido tokioms joms kilti, t. y. D. M. veikė netiesiogine tyčia. Tokiu būdu, D. M. išteisintina, nenustačius BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių – subjektyviosios pusės.

Skundžiamu nuosprendžiu už tapačią veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., nuteista ir UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““. Visi išdėstyti D. M. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrindai taikytini ir jos vadovaujamai UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““, todėl ši bendrovė išteisintina dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo, remiantis tais pačiais pagrindais, kaip ir D. M. (BPK 320 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., nusprendė:

nuteistosios D. M. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendį dalyje, kurioje D. M. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ pripažinta kalta pagal BK 20 str. 1 d., 2 d., 182 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

D. M. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

UAB „„R. (duomenys neskelbtini)““ išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 str. 1 d., 2 d., 182 str. 2 d. padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pagal 20 str. 1 d., 2 d. ir 300 str. 3 d.; 20 str. 1 d., 2 d. ir 222 str. 1 d. skirtą subendrintą bausmę- juridinio asmens likvidavimą palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje D. M. skundą atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Aušra BielskėDaiva Kazlauskienė