- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2-1014-913/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00084-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- M. D.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Vida Leonovienė, Viktorija Narmontienė
dalyvaujant ieškovės I. Z. atstovams advokatui Raimondui Simonavičiui (per Zoom), advokato padėjėjai Viktorijai Narmontienei (per Zoom),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D., kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 13 601,10 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 13 601,10 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio mėn. su atsakovu M. D. sudarė žodinį susitarimą dėl paskolos, pagal kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą. Pagal šalių žodinį susitarimą, nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2021-09-21 d. ieškovė skolindavo atsakovui pinigų sumas per elektroninę bankininkystę – Swedbank ir Paysera LT. Iš teismui pridedamų ,,Swedbank“ AB bei Paysera LT, UAB sąskaitos išrašų yra matyti, kad iš savo sąskaitos į atsakovo M. D. sąskaitą, laikotarpiu nuo 2016-01-02 d. iki 2021-09-21 d. pervedė 17 545,36 Eur pinigų sumą. Atsakovas, dalimis per elektroninę bankininkystę pervesdamas ieškovei pinigines lėšas, yra grąžinęs 3 944,26 Eur skolos. Tačiau likusią paskolos dalį, t. y. 13 601,10 Eur (17 545,36 Eur - 3 944,26 Eur = 13 601,10 Eur – skolos likutis), iki šiol negrąžino. Ieškovės ir atsakovo žodinį susitarimą dėl skolos patvirtina ir atsakovo pavedimai su paskirtimi ,,Skola“. Todėl, akivaizdu, kad atsakovas, pervesdamas ieškovei pinigines lėšas, pripažino skolą. 2021 m. lapkričio 8 d. per ,,Messenger“ programėlę ieškovė nusiuntė atsakovui reikalavimą dėl skolos grąžinimo, su pasiūlymu grąžinti skolą dalimis. Tačiau, atsakovas į šį reikalavimą nereagavo. 2022-01-16 d. elektroniniu paštu ieškovė nusiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas piktybiškai nepripažino paskolos. Tačiau, akcentuotina, kad paskolos faktą patvirtina teismui pridedami ieškovės piniginių lėšų pavedimai atsakovui, kurias atsakovas priėmė bei atsakovo piniginių lėšų pavedimai ieškovei su paskirtimi ,,Skola“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su I. Z. susipažino 2015 metų vasarą. Tuo metu jis dirbo bei gyveno komandiruočių principu Vokietijoje ir po pažinties gana greitai pradėjo kartu gyventi. Niekada net kalbos nebuvo tarp jų apie kažkokias skolas ar paskolas, nuo pat apsigyvenimo kartu tiesiog vedė vienas kitam pinigus vos kažkuris pritrūkdavo. I. tuo metu gyveno nuomojamame bute Vilniuje, Lazdynėlių mikrorajone. Kadangi jis dirbo komandiruočių principu, tai ganėtinai dažnai grįždavo į Lietuvą, į minėtą gyvenamą vietą pas I. Gyvenant kartu šiame bute prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo, t. y. buto nuoma, komunaliniai, maistas ir kiti buitiniai reikalai. Visada padėdavo I. materialiai, nors būdavo šiame bute nepastoviai dėl darbo reikalų. Gyvenant kartu nekildavo ginčų ar nesutarimų dėl pinigų, kaip jau nurodė, pagal poreikius vedė vienas kitam pinigines sumas. Be abejo, finansinės pagalbos sulaukdavo ir jis iš I. 2015 metų lapkričio mėnesį grįžo gyventi į Lietuvą. Pagyveno kartu apie 2 mėnesius Lietuvoje ir jis vėl išvyko dirbti atgal į Vokietiją, dirbo tuo pačiu komandiruočių principu - gyveno tiek Lietuvoje su I., tiek Vokietijoje. Piniginiai reikalai nesikeitė - mokėdavo abu, t. y. kuris tuo metu galėjo. Kadangi toks gyvenimas „nei kartu, nei atskirai“ jų netenkino, todėl nusprendė kartu išvykti gyventi ir dirbti į Olandiją. 2016 metų lapkričio mėnesį apsigyveno Olandijoje kompanijos suteiktame būste. Kartu dirbo bei gyveno iki 2019 metų gegužės mėnesio. Kadangi tuometinė kompanija jo poreikių nebepatenkino, jis susirado kitą darbą kitame mieste. I. liko dirbti ir gyventi viena, tačiau nors jis išsikraustė į kitą miestą, jie santykių nenutraukė. Palaikė santykius, galvojo apie bendrą ateitį, tokią situaciją laikė laikina. Kai tik galėjo, laiką leisdavo kartu, vienas kitam materialiai padėdavo. Deja, abu neišlaikė šio išbandymo ir artimi santykiai tarp jų nutrūko 2021 metų rugsėjo mėnesį. Iš karto po to, kai tarp jų prasidėjo nesutarimai ir jau suprato, kad nepavyks išlaikyti artimų santykių, I. pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Tačiau nenurodydavo, kokios tai sumos ir su kuo jos susijusios. Iš pradžių net nekreipė į tai dėmesio, suprasdamas, kad galimai nepateisino I. lūkesčių ir ji ant jo už tai pyksta, nes I. reakcija į nutraukiamus santykius buvo labai emocinga. Tiesiog manė, kad ji tik kerštauja jam už nutrauktus santykius. Laikui bėgant grasinimai iš I. pusės bei šmeižtas nesibaigė. I. Z. naudodamasi „Facebook“ platforma ėmė jį šmeižti viešai ir reikalauti jau konkrečiai 9000 Eur. Nemalonių žinučių sulaukė ir jo dabartinė gyvenimo draugė Ž. Š.. 2022 m. sausio 21 d. jis buvo priverstas kreiptis į policijos pareigūnus, dėl I. šmeižto jo atžvilgiu iš netikros „Facebook“ anketos. Suprato, kad I. elgesys tampa neprognozuojamas. Po jo kreipimosi į policijos pareigūnus I. nustojo jį terorizuoti žinutėmis bei elektroniniais laiškais, tačiau sulaukė ieškinio dėl skolos priteisimo. Atsakingai pareiškia, kad gyvenant su ieškove kartu jokių paskolinių santykių tarp jų nebuvo, kaip jau nurodė aukščiau, jie vienas kitam pervesdavo sumas pagal poreikius. Jeigu kažko, nesusijusio su bendrais abiejų poreikiais, vienas kito paprašydavo nupirkti, tai būdavo tokių atvejų, kad pervesdavo už tai pinigus. Jis netgi yra sumokėjęs I. skolą giminaičiams (motinai), pervesdamas į ieškovės sesers D. A. sąskaitą 2000 Eur, o kad nesijaustų sesuo nejaukiai, nurodė, kad tai “dovana”. 2020 metų vasaros pabaigoje perleido I. savo automobilį TOYOTA L. N. nebuvo skaičiavęs, tačiau gavęs ieškinį buvo priverstas tai padaryti, nes ieškovė “susiskaičiavo“ visas jam pervestas sumas, įvardindama ieškinyje kaip paskolą jam su teiginiu, jog jis šias sumas yra priėmęs, todėl nurodo, kad laikotarpiu, kai jie su ieškove gyveno kartu, t. y. nuo 2015 metų rudens iki 2021 metų rudens, jis yra jai pervedęs 15 836,19 Eur bei 2 000 Eur į jos sesers sąskaitą. Tai tik įrodo, kad jų santykiai buvo tikrai geri ir paremti pasitikėjimu bei abipuse pagalba vienas kitam. Atsakovas nurodo, kad pateikia teismui duomenis apie jų abiejų su ieškove pervedamas pinigų sumas vienas kitam per visą gyvenimo kartu laikotarpį, kuris akivaizdžiai ir įrodo, jog jie vesdavo pinigus vienas kitam, o ne kaip teigia I., pateikdama tik savo pervedimus jam, kad ji jam skolindavo pinigus. Gana keisti ir net nelogiški ieškovės teiginiai apie paskolą, kai iš jos pervedimų jam matyti, kad ji pervesdavo jam gana dažnai ir dažniausiai tai būdavo nedidelės sumos. Apie tai, kad nutrūkstant jų bendram gyvenimui ir santykiams, jie tikrai neturėjo vienas kitam pretenzijų dėl pinigų įrodo ir tai, kad jam pervedus I. sumas su prierašu „sudie”, ji šių pinigų neimdavo, o pervesdavo jam su prierašu „atsiknisk”, „nepervedinėk”. Juk jei jis būtų jai skolingas, ji būtų pinigus priėmusi, o ne grąžinusi jam.
4. Dublike ieškovė nurodo, kad prieš susipažindama su atsakovu M. D. ir vėliau išvykdama su juo į užsienį, gyveno savo tėvų nuosavame bute, už kurį niekada nemokėjo nuomos mokesčių, todėl prie buto nuomos niekada nereikėjo prisidėti. Kadangi atsakovas į Lietuvą grįždavo tik porai savaičių per 3-4 mėnesius, jis niekada neprisidėdavo ir prie komunalinių mokesčių mokėjimo, nes jo ten beveik nebūdavo. Tik pradėjus megztis santykiams, kildavo daug ginčų dėl pinigų, nes atsakovas turėjo labai daug skolų antstoliams ir kredito bendrovėms. Ji pati buvo sudariusi kiekvieno įsiskolinimo mėnesinius mokėjimų grafikus, atsakovui gavus darbo užmokestį, reikėdavo padengti skolas. Kadangi jis turėjo ir kitų poreikių (valgymas kavinėse, vakarėliai, kelionės į festivalius ir pan.), mėnesinio atlyginimo ir skoloms mokėti ir pramogoms neužtekdavo. Jis nuolat prašydavo paskolinti pinigų. Tokiu būdu, pagal žodinį susitarimą su atsakovu, atsakovo prašymu, pinigines lėšas skolindavo per elektroninę bankininkystę – Swedbank ir Paysera LT laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2021-09-21 d. Atsakovas ir raštu prašė paskolinti pinigines lėšas ir įsipareigojo šias paskolintas pinigines lėšas grąžinti (rašydamas socialiniuose tinkluose), tačiau visos žinutės buvo ištrintos. Šios žinutės buvo ištrintos galimai atsakovui įsilaužus į jos socialinio tinklo Facebook anketą 2021 m. rugsėjo 26 d. Priešingai, nei nurodo atsakovas, 2019 m. M. išvykus gyventi į kitą miestą Nyderlanduose, jie nutraukė santykius. Po kelių mėnesių, susitaikius su atsakovu, atsakovas įsigijo automobilį Toyota Corolla. Laikui bėgant ieškovė nusprendė, kad jai išlaikyti naują automobilį VW Tiguan yra per brangu, todėl kreipėsi į VW Moller auto atstovybę, paprašė tarpininkauti jį parduodant. Kadangi jai važinėti į darbą reikia po 25 km, atsakovas pasiūlė perpirkti jo automobilį, nes jis norėjo įsigyti didesnį. Ji taip ir padarė. 2021 metų vasarą M. išvažiavo vienas atostogų į Lietuvą, jam trūko pinigų motociklui ir ji paskolino, automobilio remontui – dar paskolino. Suvokdama, kad pinigus iš atsakovo atgauti bus problematiška, pradėjo reikalauti, kad grąžintų jos planšetinį kompiuterį ir taip pat XBox žaidimų konsolę bei televizorių, kuriuos ji yra nupirkusi, ir už kuriuos jis jai taip pat žadėjo grąžinti pinigus. Viską grąžinti jis atsisakė, sakė, kad jeigu ji bandys atvažiuoti pasiimti, jos niekas neįleis į namus, kad iškvies policiją ir pan. Ji važiuoti pabijojo, nenorėjo rizikuoti, nes nuo jos gyvenamosios vietos iki jo buvo beveik 200 km. Kai spalio mėnesį įspėjo atsakovą, kad praneš policijai apie planšetinio kompiuterio vagystę (jis apdraustas), M. pasiūlė susitikti, kad perduotų daiktus. Neleido atvažiuoti pas jį į namus, susitiko neutralioje vietoje. Tuomet jis atvežė tik kompiuterį, paprašė pasilikti žaidimų konsolę ir televizorių sau, o jai už šiuos daiktus įsipareigojo grąžinti pinigus. Ji sutiko, tarėsi, kad jis skris į Lietuvą atostogų, parduos automobilį ir pradės dalimis jai mokėti savo įsiskolinimą. Tačiau, laikui bėgant, atsakovas jai piniginių lėšų negrąžino. Dėl šios priežasties, 2021 m. lapkričio 8 d. per ,,Messenger“ programėlę nusiuntė atsakovui reikalavimą dėl skolos grąžinimo, su pasiūlymu grąžinti skolą dalimis. Tačiau, atsakovas į šį reikalavimą nereagavo. 2022-01-16 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas piktybiškai nepripažino paskolos. Tačiau, kaip matyti tiek iš atsakovo atsakymo jai, tiek iš atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, atsakovas piktybiškai nepripažįsta skolos. Nors kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jos ir atsakovo M. D. žodinį susitarimą dėl skolos patvirtina ir atsakovo pavedimai su paskirtimi ,,Skola“. Todėl, akivaizdu, kad atsakovas, pervesdamas jai pinigines lėšas, pripažino skolą. Pasisakant dėl atsakovo paviešinimo internetiniame portale ,,Facebook“, pažymi, kad tai nėra ginčo dalykas, todėl dėl šių atsakovo faktinių aplinkybių nepasisako. Pasisakant dėl atsakovo sumokėtos 2 000 Eur sumos mano giminaičiams (motinai), pervedant šias pinigines lėšas į jos sesers D. A. sąskaitą, pažymi, kad atsakovas šias pinigines lėšas pervedė jos seseriai kaip įmoką už 4 mėnesius naudojimąsi jos VW Tiguan automobiliu. Šios įmokos buvo pervestos jos seseriai, nes ji su atsakovu buvo nutraukusi santykius. Todėl, šios atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytos faktinės aplinkybės nesusijusios su šia nagrinėjama byla. Atsakovas, siekdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, bando įrodinėti, jog pinigus iš jos gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, t. y. atsiliepimą į ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis: bendru gyvenimu kartu, ūkio vedimu, piniginių lėšų pervedimų jai ir pan. Atsakovas šiuos santykius bando kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius. Tačiau su tokia atsakovo pozicija ieškovė visiškai nesutinka. Visų pirma, atsakovo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. jos atlikti mokėjimo pavedimai atsakovui, o tai reiškia, kad šias pinigines lėšas atsakovas priėmė ir atsakovas pripažįsta, kad šias pinigines lėšas gavo; atsakovo mokėjimo pavedimai jai su paskirtimi ,,skola“, - tai reiškia, kad atsakovas pripažino paskolos teisinius santykius. Nors ieškovė neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti šias lėšas kaip būtinos sąlygos paskolos teisiniams santykiams tarp šalių kvalifikuoti, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina tą faktą, kad atsakovas šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimų jai neišreiškė. Antra, ji su atsakovu bendro ūkio nevedė, negyveno kaip šeima. Atsakovas nepateikia į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Vien tas faktas, kad su atsakovu draugavo kaip pora, kartais atsakovas pasilikdavo pas ją, nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto, todėl, šioje nagrinėjamoje byloje šie santykiai negali būti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai.
5. Triplike atsakovas nurodo, kad kaip jau yra nurodęs atsiliepime į ieškinį, su I. Z. susipažino 2015 metų vasarą ir gana greitai pradėjo gyventi kartu. Jam buvo žinoma, kad butas, kuriame gyveno I. priklausė jos tėvams, tačiau už butą buvo mokama paskola, kurią mokėjo I. Bent jau taip ji jam sakė. Gyvenant kartu šiame bute visada prisidėdavo prie namų ūkio išlaikymo. Kaip jau yra nurodęs, mokėdavo tas, kuris tuo metu turėdavo daugiau lėšų. Jis dirbo Vokietijoje komandiruočių principu, jo gaunamos pajamos buvo nemažos, I. dirbo Vilniuje lošimų automatų salone ir kiek pamena, jos alga buvo minimali. Pasikartoja, bet niekada net kalbos nebuvo tarp jų apie kažkokias skolas ar paskolas vienas kitam - nuo pat apsigyvenimo kartu tiesiog vedė vienas kitam pinigus vos kažkuris pritrukdavo. Jis tikrai pasipasakojo I. apie savo skolas ir jai yra dėkingas už tai, kad ji padėjo suprasti, kad jis turi susiderinti mokėjimus su antstoliais. Tačiau skolas antstoliams jis sumokėjo gana greitai (baigė mokėti 2017 m. vasario mėn.) išimtinai iš savo gaunamų pajamų. Jokių kitų skolų jis neturėjo. Dar kartą nurodo, kad gyvenant su ieškove kartu jokių paskolinių santykių tarp jų nebuvo, jie vienas kitam pervesdavo sumas pagal poreikius. Jeigu kažko, nesusijusio su bendrais abiejų poreikiais, vienas kito paprašydavo nupirkti, tai būdavo tokių atvejų, kad pervesdavome už tai pinigus (tai ir įrodo, kad už asmeninius daiktus grąžindavo jai pinigus su prierašu „skola“). Pervesdamas į ieškovės sesers D. A. sąskaitą 2000 Eur, jis tikrai nemokėjo už naudojimąsi I. automobiliu, nes tuo metu turėjo savo automobilį, įsigytą 2019 m. rugpjūčio 19 d. (kurį vėliau neatlygintinai perrašė I.), bei turėjo automobilį, suteiktą darbo reikmėms darbdavio. Be to, 2000 Eur suma už neva naudojimąsi jos automobiliu keturis mėnesius būtų ženkliai per didelė ir tikrai neadekvati, čia jau atrodytų kaip lupikavimas iš I. pusės, nes automobilių salonuose galima mėnesiui išsinuomoti automobilį už ženkliai mažesnę sumą. Su atsiliepimu į ieškinį jis pateikė teismui duomenis apie jų abiejų su ieškove pervedamas pinigų sumas vienas kitam per visą gyvenimo kartu laikotarpį, kuris akivaizdžiai įrodo, jog jie vesdavo pinigus vienas kitam, o ne kaip teigia I., pateikdama tik savo pervedimus jam, kad ji jam skolindavo pinigus. Kažkodėl dublike ji nekomentuoja jo pervedamų jai sumų. Tai gal ir čia paskoliniai santykiai ir ji jam skolinga, nes priėmė jo pervedamas lėšas? Ieškovė nekomentuoja ir to, kad gana keisti ir net nelogiški ieškovės teiginiai apie paskolą, kai iš jos pervedimų jam matyti, kad ji pervesdavo jam gana dažnai ir dažniausiai tai būdavo nedidelės sumos. Nerado I. komentarų ir apie tai, kad nutrūkstant jų bendram gyvenimui ir santykiams, jie tikrai neturėjo vienas kitam pretenzijų dėl pinigų įrodo ir tai, kad jam pervedus I. sumas su prierašu „sudie“, ji šių pinigų neimdavo, o pervesdavo jam su prierašu „atsiknisk“. Juk jei jis būtų jai skolingas, ji būtų pinigus priėmusi, o negrąžinusi jam. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė I. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. D. niekada negyveno kartu, tiesiog gražiai bendravo. Prasidėjo pastovus prašymas paskolinti pinigų. Pinigus skolindavo per elektroninę bankininkystę. Prašydavo pinigų automobiliui, motociklui pirkti. M. pastoviai keisdavo darbus, neturėjo pinigų, turėjo skolų. Ji jam pastoviai vesdavo pinigų. Jis turėjo problemų su kita panele dėl skolos. Jis prašydavo, kad ji vestų pinigus su įvairiomis paskirtimis. Nebuvo tarp jų raštiško susitarimo dėl pinigų vedimo. Dalį pinigų jis yra grąžinęs, bet didžiosios dalies – ne. Jie pradėjo gyventi Olandijoje, ten jis turėjo tikslą atiduoti skolas, ir jis pastoviai prašydavo pinigų. Kai jų santykiai pradėjo nesiklostyti, ji pradėjo prašyti grąžinti pinigus. Jis iš pradžių nereagavo. Tada ji pradėjo prašyti įvairiais būdais. Raštu pirmą kartą paprašė 2021 metais. Tuomet kai pamatė, kad jis nieko negrąžins, ji kreipėsi į teisininkus ir į teismą. M. piktybiškai nepripažino skolos. Paskolos sutartis buvo žodinė, raštiškos nebuvo. Pinigai buvo skirti skirtingiems tikslams - automobiliui, motociklui, skoloms, antstoliams. Jis sakydavo grąžins po algos, ar kai turės pinigų. Ji skolino nuo 2016 metų iki 2021 metų rugsėjo mėnesio. Tai ilgas laikotarpis. Mokėjimo paskirtys yra tokios, nes jis prašydavo nerašyti paskola. Ji pasitikėjo žmogumi. Kad M. D. turėjo skolų ji tokių įrodymų neturi. Mokėjimo paskirčių yra įvairių, net juokingų – papildymai, diedui ir kt. Sumos tokios, kad kiek prašydavo, tiek ir skolindavo. Daug mažų pervedimų yra todėl, kad jie daryti iš mobilios programėlės, ir todėl suma negalėjo būti didesnė nei 30 eurų. Pas juo nebuvo bendro turto ir bendrų pinigų, nebuvo bendro ūkio vedimo, pas juos buvo atskiri pinigai ir atskirti biudžetai. Jis jai irgi darė pavedimus ir grąžino apie 3000 eurų. Kitus pavedimus jis darydavo kaip dovanas, pvz. gimtadienio progai, Kalėdoms ir pan., nes gyveno užsienyje. Kiti pinigai yra dovana, kur paskirtyje nurodyta dovana. Dalis pavedimų atsakovo yra tokių, kad jis pervesdavo jai 2000 eurų, o ji tuos pinigus jam grąžindavo atgal, tai gaunasi nulis. 2021 metų pabaigoje ji pradėjo prašyti grąžinti pinigus, nes jau buvo perpildyta taurė, ji paskaičiavo kokios sumos, ir tai buvo dideli pinigai. Jie kai buvo ant skyrybų slenksčio, jie pinigus pervedinėjo vienas kitam kelių minučių bėgyje, todėl ir paskirtis „Atsiknisk“, ten buvo tie patys pinigai. Ji nori atgauti tai kas buvo paskolinta. Pavedimų paskirtys yra nurodytos neadekvačios. Tų pavedimų, kurie yra daryti per kelias sekundes, ji negali paaiškinti. Po to ji vėl darė jam pavedimus, nes konfliktai baigėsi.
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad melagystė yra, kad jie neturėjo bendro gyvenimo. Nuo pat santykių pradžios jie gyveno kartu. Jis buvo dirbantis, jie išvažiavo į Olandiją su bendrais tikslais namui, grįžus imti paskolą. Skolinimai – vienas vienu metu turėjo mažiau pinigų, kitas kitu, todėl ir buvo daromi tie pavedimai. Gyvenant kartu jis jau nebeturėjo skolų. Atsirado didesni poreikiai, todėl jos vardu buvo pirktas automobilis. Pinigai buvo bendrai naudojami, kas tuo metu turėjo. Visi jų draugai, šeimos nariai žinojo apie jų bendrą gyvenimą. Jo akimis jie gyveno kartu visus tuos metus. Su ieškove jokios žodinės paskolos nebuvo sudaręs. Jei būtų skola, tai ir jis tada reikalautų tų jai pervestų 15 000 eurų, bet jis nereikalauja. Jų pavedimai buvo buitiniai. Jo akimis gyveno darniai, todėl jokių skolinimų nebuvo. Jie kartu gyveno 6 metus, todėl čia nebuvo draugystė, čia buvo bendras gyvenimas. Pinigų pervedinėjimas tai buvo tarsi santykių aiškinimasis, susipykę vedinėjo vienas kitam.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Viktorija Narmontienė prašė priteisti ieškovės I. Z. naudai iš atsakovo M. D. 13 601,10 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 13 601,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
9. Ieškovės advokatas Raimondas Simonavičius prašė ieškovės ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovė advokatė Vida Leonovienė prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Kiekvienas banko išrašas parodo, kiek ieškovė pervedė atsakovui, bei ieškovei pripažįstant, kad atsakovas jai pervedė tam tikrą sumą (3944,26 Eur), ta suma nesutampa su prašoma priteisti suma. Atkakliai yra neigiama, kad šalys gyveno kartu 6 metus. Ieškovė posėdžio metu nebegalėjo paneigti fakto, kad jie gyveno kartu, kad pirko daiktus kartu, ir kad atsakovas jai vesdavo pinigus, tai jei tarp jų nebuvo jokių santykių, tai kodėl atsakovas jai dovanojo tuos pinigus, neatlygintinai perrašė automobilį. Ieškovės elgesys nėra visiškai sąžiningas. Faktinės aplinkybės paneigia ieškinio dalyką. Paskolinių santykių teismų praktika yra nuosekli. Nėra ginčo, kad jie vienas kitam vedė pinigus, bet prievolės, kad tai paskola, nėra įrodyta. Pervedimas yra galimas ir kitokių santykių pagrindu. Šalys per 6 metus savo poreikių tenkinimui pervesdavo vienas kitam nedideles pinigų sumas. Tai tikrai nėra paskoliniai santykiai, nes niekur nėra nurodyta paskola ir nėra įsipareigojimo grąžinti. Banko išrašai patvirtina ieškovės valią perduoti pinigus, bet nieko neįrodo, kad atsakovas būtų įsipareigojęs grąžinti tas sumas. Atsakovas irgi pervedinėjo pinigų sumas ieškovei, viso jis pervedė ieškovei 12 971,15 Eur, plius 2000 eurų jos seseriai, iš viso 14 971,15 Eur, nežymiai, bet daugiau nei ieškovė pervedė atsakovui. Akivaizdu, kad tai yra jų bendro gyvenimo santykiai, ir per jų bendrą gyvenimą, iki kol santykiai nenutrūko, ieškovė niekada per jų bendro gyvenimo metus nereiškė pretenzijų dėl pinigų grąžinimo, o siekis susigrąžinti atsirado tik santykiams nutrūkus ir atsakovui susiradus kitą draugę. Tie pinigai kurie buvo pervesti vienas kitam, buvo tam tikra materialinė parama vienas kitam ir jokie paskoliniai santykiai nesusiklostė. Ir dėl skolų, 2017 metų pradžioje visos atsakovo skolos buvo padengtos. Visi skoliniai atsakovo įsipareigojimai baigėsi 2017 metais, o pinigai buvo pervedami iki 2021 metų. Jeigu atsakovas būtų skolingas ieškovei, tai ji būtų priėmusi visus pinigus, kuriuos jis jai pervedė, bet ji to nedarė. 2020-03-16 atsakovas perveda į I. sąskaitą 2000 eurų, tą pačią dieną ji perveda 2000 eurų atgal atsakovui, ir tą pačią dieną atsakovas perveda 2000 eurų į ieškovės sesers D. A. sąskaitą. Tai paneigia, kad čia pinigai už automobilį. Ir taip pat 100 eurų jie 6 kartus vienas kitam pervedė keliolikos sekundžių laikotarpiu, bet ieškovė turėjo pareigą priimti visus pinigus, ir po visų „sudie“ ir „atsiknisk“, jie vėl pervedinėjo vienas kitam pinigus. Visa tai įrodo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o atsakovui turi būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė I. Z. atsakovui M. D. per laikotarpį nuo 2016-01-02 iki 2021-09-21 mokėjimo pavedimais per elektroninę bankininkystę (per Swedbank ir Paysera LT) pervedė 17 545,36 Eur sumą (e. b. l.). Pati ieškovė nurodo, kad atsakovas yra jai grąžinęs 3944,26 Eur skolos. Likusią sumą – 13 601,10 Eur ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, nurodydama, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo
12. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
14. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
15. Tarp šalių rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, ir ginčo dėl to nėra. Pinigų skolinimo atsakovui faktą ieškovė įrodinėja mokėjimo pavedimais, darytais laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 21 d., kai buvo padarytas paskutinis mokėjimo pavedimas. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta iš ieškovės gavęs minėtas pinigų sumas, tačiau neigia, jog šiuos pinigus gavo kaip paskolą. Atsakovas teigia, jog šalis siejo bendras gyvenimas, o pinigų pervedimas vienas kitam buvo buitinis. Taigi byloje nustatytas pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tačiau kitas būtinas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą.
16. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, kad ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė ieškinyje nurodytą pinigų sumą – 17 545,36 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos pervestą (kaip teigia ieškovė – paskolintą) pinigų sumą – 13 601,10 Eur. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti gautą sumą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K3-21-378/2018).
18. Pažymėtina, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti šių teisių gynimo būdus priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137 ir 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis).
19. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste pažymėtini šie aspektai.
20. Ieškovė tvirtina, kad į bylą pateikti mokėjimo pavedimai, kurių yra labai daug, ir kurių sumos varijuoja nuo itin mažų – 2 Eur, 2,59 Eur, 3 Eur, 7,39 Eur, 10 Eur, 20 Eur, 30 Eur, 50 Eur, 100 Eur ir t.t. (e. b. l), iki didelių – 3500 Eur (e. b. l.), patvirtina jos valią perduoti atsakovui pinigus. Vertinant mokėjimų pavedimų paskirtis, matyti, jog didžioji dalis mokėjimo pavedimų padaryti paskirtyje nurodant „Papildymas“, tačiau nemaža dalis mokėjimo pavedimų yra su tokiomis paskirtimis kaip: „Bilietui“, „Šiaip“, „Papukd“, „Chf“, „Kvsg“, „Ant saldainių“, „Jėgeriui“, „Usgs“, „Prie keturračio“, „Pavsg“, „Vjh“, „Už alelį“, „Bele“, „Grąža ????“, „Nevedinėk“, „Diedui“, „Atsikabink“ (e. b. l.).
21. Sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios visumos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.
22. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodo, kad jie su ieškove nuo pat santykių pradžios gyveno kartu, buvo išvykę į Olandiją su bendrais tikslais namui, grįžus imti paskolą. Pinigai buvo bendrai naudojami, kas tuo metu turėjo. Visi jų draugai, šeimos nariai žinojo apie jų bendrą gyvenimą. Jų pavedimai buvo buitiniai. Atsakovas pažymi, kad jie kartu gyveno šešis metus, todėl čia nebuvo draugystė, čia buvo bendras gyvenimas.
23. Bendrą gyvenimą – draugystę su atsakovu, duodama paaiškinimus teisme patvirtino ir pati ieškovė. Tačiau ieškovė kategoriškai neigė bendro ūkio su atsakovu vedimą, teigė, jog jų biudžetai buvo atskiri. Pinigų skolinimą atsakovui ieškovė grindė ir aplinkybe, kad atsakovas turėjo skolų, todėl jam buvo reikalingi pinigai šių skolų grąžinimui. Taip pat ieškovė teigė, jog būtent dėl to, jog atsakovas turėjo skolų, jis prašė pavedimų paskirtyje nenurodyti, kad tai yra paskola. Tačiau į bylą išreikalauti įrodymai iš antstolių informacinės sistemos registro objektyviai paneigia šias ieškovės nurodomas aplinkybes, kadangi iš šio išrašo matyti, kad atsakovo atžvilgiu vykdyti išieškojimai buvo baigti 2017 metais. Tai įrodo, jog 2017 metų kovo mėn. atsakovas skolų, kurių išieškojimą vykdytų antstoliai, nebeturėjo. Duomenų apie kitus atsakovo galimus skolinius įsipareigojimus, ieškovė į bylą nepateikė. Tuo tarpu atsakovui pinigų pervedimus ieškovė darė iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Be to iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-01-24 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ieškovė, duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, nurodo, jog „Su savo gyvenimo draugu M. D. ji išsiskyrė, tačiau per jų bendro gyvenimo metu ji į draugo sąskaitą pervedė 9000 eurų, kurių jis jai iki šiol negrąžino“ (e. b. l.). Pažymėtina, jog šioje apklausoje nurodoma skolos suma iš esmės skiriasi nuo šiuo ieškiniu pareikšto reikalavimo.
24. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai rodo, jog ne tik ieškovė, bet ir atsakovas į ieškovės sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas (e. b. l.). Iš pateiktų pavedimų taip pat matyti, jog atsakovas pervesdavo ieškovei tam tikrą pinigų sumą, kurią ši grąžindavo jam atgal. Todėl tokių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad šalys neturėjo įsiskolinimo vienas kitam, o pervedami pinigai galėjo atlikti visai kitą funkciją, susijusią su šalių tarpusavio asmeniniais santykiais ar konfliktinių situacijų tarp šalių sprendimu.
25. Atsakovas, neneigdamas pinigų gavimo iš ieškovės fakto, nurodo, kad tai buvo ne paskola, o per jų bendrą gyvenimą kartu vienas kitam atlikti buitiniai pavedimai. Vertinant ieškovės atliktų pavedimų atsakovui mokėjimo paskirtis matyti, jog didžioji šių mokėjimo pavedimų paskirtis yra „Papildymas“, kita dalis mokėjimo pavedimų – su aiškiai suprantama, arba visai nesuprantama paskirtimi. Aiškinant šias mokėjimo pavedimų paskirtis lingvistiškai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ieškovė skolino atsakovui mokėjimo nurodymuose įvardintas pinigų sumas. Remiantis mokėjimo nurodymuose nurodytomis mokėjimo paskirtimis, pažymėtina, kad nei viename ieškovės atliktame mokėjimo pavedime atsakovui nėra nurodyta esminė paskolos sutarties sąlyga, t. y. visų pirma, kad tai yra paskola, o antra, nėra nurodyta paskolos gavėjo, šiuo atveju – atsakovo, įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Todėl konstatuotina, kad visi ieškovės atsakovui atlikti mokėjimai yra vienašaliai ieškovės patvarkymai pervesti (sumokėti) atsakovui šiuose mokėjimo dokumentuose nurodytas pinigų sumas (CK 1.63, 1.64, 6.154, 6.156, 6.870 str.).
26. Aukščiau paminėto tikimybių pusiausvyros principo kontekste, visi byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog šalių bendras gyvenimas nuo 2016 m. pradžios iki 2021 m. vidurio egzistavo, todėl teismas pripažįsta šį faktą nustatytu (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad šalis siejo ilgametė draugystė bei bendras gyvenimas, teismas laiko pagrįsta aplinkybę, jog šalių mokėjimų pavedimai vienas kitam buvo sąlygoti bendros buities, buvo susiję su jų bendrais interesais, siekiu padėti vienas kitam finansiškai, daryti dovanas ir pan.
27. Taigi įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad vien faktas, jog ieškovė pervedė atsakovui pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
28. Atsakovui iš esmės įrodžius aplinkybes, susijusias su šalių bendru gyvenimu kartu, teismas sprendžia, jog ieškovės atsakovui pervesti pinigai galėjo būti sumokėti kitu pagrindu, o ne dėl paskolos. Dėl to, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovei pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti mokėjimo pavedimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (CK 6.870 str.). Nagrinėjamu atveju yra tik vienas iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimas, tačiau nėra antrojo – kitos šalies įsipareigojimo grąžinti skolą. Nenustačius vieno iš būtinų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui (ieškovei) tokią pat pinigų sumą, nėra pagrindo ieškinio patenkinimui.
29. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, aptartos teisminės praktikos ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl ieškovės reikalavimas dėl 13 601,10 Eur paskolos priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1330 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina į bylą pateikti dokumentai (e. b. l.) Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovė teikė konsultaciją atsakovui, surašė atsiliepimą į ieškinį ir dubliką, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamoje byloje susidarė 4,50 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1330 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.