- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1-1525-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06911-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- I. G.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. 2020 m. vasario 16 d. apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, rankomis iš už nugaros sugriebė sėdintį už vairo M. Ž. už kaklo ir pradėjo smaugti, o kai jam (M. Ž.) pavyko ištrūkti ir išlipti bei užrakinti automobilį, pradėjo kumščiais daužyti iš vidaus langus, dėl ko M. Ž. atrakino automobilio duris; po ko jis (I. G.) išlipęs sudavė nukentėjusiajam M. Ž. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą bei vieną smūgį į krūtinę, padarydamas dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, kaklo petechijas, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Ž. sveikatą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. G. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis 2020 m. vasario 16 d. muštynių nepradėjo, jas pirmas pradėjo nukentėjusysis. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis su draugu šventė vasario 16 d. mieste, o grįžus, kadangi jis buvo neblaivus, paprašė draugo, kad šis iškviestų taksi, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Prieš tai jie pasidarė kavos, bet taksi atvažiavo labai greitai ir išėjo su kavos puodeliu. Jis paklausė, ar galės gerti kavą, bet taksistas iššoko iš automobilio elgėsi agresyviai ir pasakė, kad ne, nes jis apipylė kava automobilį. Jis atidavė kavos puodelį draugui ir pasakė vairuotojui pažiūrėti, kad automobilis švarus, šis pažiūrėjo, jog automobilis švarus ir tada jis įsėdo. Jis sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o adresą pasakys vėliau. Važiuojant taksistas jį pradėjo įžeidinėti, todėl jis pasakė, kad šis blogai išauklėtas. Tada taksistas sustojo kelio viduryje ir sakė, jog toliau jo neveš. Jis tada pasakė, kad taksistas tiktų jam į sūnus, jam atsakė, kad pastarajam tas pats kas jis toks ir trenkė jam į veidą 3-4 kartus. Jis atsakė tokiais pat veiksmais. Tada taksistas išlipo iš automobilio, atidarė dureles, jis išlipo ir vairuotojas jam trenkė į veidą, po ko jis nugriuvo. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, jis prisimena, kad jam ant krūtinės buvo pėdsakas nuo kojos ir tai pareigūnai užfiksavo. Jis laukė policijos įsėdęs į automobilį, nes nukentėjusysis sakė, kad jau iškviesta policija, be to, jis tai girdėjo. Kol laukė policijos, jis buvo filmuojamas, nukentėjusysis kažką pasakydavo įžeidžiančio ir tada pradėdavo filmuoti. Tada atvyko policija ir automobilio savininkas. Atvykusiems policijos pareigūnams, jis papasakojo, jog taksistas jam trenkė, bet jis nori važiuoti namo, nes ten nebuvo kur stovėti kelkraštyje. Tada jį nuvežė į policijos komisariatą, ten praleidęs naktį nuvyko į polikliniką ir užfiksavo sumušimus. Patikslino, jog pats konfliktas prasidėjo automobilyje, kai jie sustojo ir jam trenkė nukentėjusysis. Jo nuomone, visas konfliktas prasidėjo dėl kavos ir nukentėjusysis norėjo užsidirbti pinigų už neva išteptą automobilį. Kuomet jis įsėdo į automobilį jis turėjo kavą, tada paklausė ar gali gerti kavą, bet jam pasakė, jog negali, kadangi jis išpurvino automobilio saloną. Po to jis išlipo iš automobilio ir pasakė, kad šis pasižiūrėtų, jog salonas švarus, tada jis įsėdo atgal ir jie nuvažiavo. Jis automobilyje sėdėjo iš dešinės pusės gale, ne už vairuotojo, nes taip privažiavo prie namo ir tik iš tos pusės galėjo įsėsti. Nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis gale iš kitos pusės, todėl pasisukęs nukentėjusysis trenkė jam, pastarajam tai buvo paprastą smogti, nes šis buvo kairiarankis, o jis yra dešiniarankis, todėl neįmanoma jam buvo taip sėdint smūgiuoti ir smaugti. Jis pripažįsta tai, jog po to jis naudojo jėgą, bet tada jis gynėsi, nes jį mušė ir apdraskė. Kaip pas nukentėjusįjį atsirado smaugimo žymės ant kaklo nežino, gal šis jas pasidarė pats, nes specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog žymės galėjo atsirasti kelių dienų laikotarpyje, o kai įvykio vietoje buvo policija, nukentėjusysis pareigūnams jų nerodė ir apie tai nieko nesakė, policija nematė. Jis įvykio vietoje liudytojų nematė. Jis gynėsi instinktyviai. Dėl ekspertizės jis kreipėsi į medikus ir specialisto išvada buvo pateikta. Jis dėl įvykio kreipėsi į policiją, bet rezultato dar nėra, šis ikiteisminis tyrimas dar yra vykdomas policijoje.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklaustas įtariamasis I. G. peržiūrėjus vaizdo įrašą ir išklausius Bendrojo pagalbos centro garso įrašus parodė, jog pateiktas vaizdo įrašas yra tik 5 minučių trukmės, nukentėjusysis jį visą valandą provokavo, vis pribėgdavo, kažką pasakydavo ir nubėgdavo. Turėtų būti pateikta viskas, kas buvo nufilmuota, o ne tik dalis. Jie policiją iškvietė 17 val., o kuomet buvo filmuotas vaizdo įrašas jis nežino, nes jį visą valandą filmavo ir ant jo šaukė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad įvykis buvo vasario 16 d., jis vyko link (duomenys neskelbtini), nes buvo užsakymas, tikslaus adreso nežino. Atvykus į vietą, išėjo du vyrai, vienas buvo adekvatus, o kitas ne. Vyras, kuris buvo negirtas, paklausė ar galės nuvežti šio draugą. Tada atėjo kitas vyras ir iškart apipylė automobilį kava, jis pasakė, kad ką dabar reikės daryti ir reikės važiuoti valyti automobilio saloną, nes automobilis priklausė ne jam. Tada vyras pavalė automobilio vidų skudurėliu ir pasakė, kad viskas švaru ir pasakė važiuoti. Važiuojant, girtas vyras pradėjo jį provokuoti, kad blogai važiuoja, blogai dirba. Kaltinamasis siūlė pinigus už seksualines paslaugas. Tada jis sustojo ir išjungęs skaitiklį vyrui pasakė, kad šis susimokėtų ir toliau nebus vežamas. Jam atsakė, kad nieko nemokės, nes nenuvežė, kur pastarajam reikėjo. Jis tada pasakė, jog iškvietė policiją. Tada nukentėjusysis peršoko į vidurį ir pradėjo jį smaugti. Jis trenkė kaltinamajam ir ištrūko. Jis iššoko iš automobilio, užrakino duris ir iškvietė policiją, kad automobilyje yra neadekvatus žmogus. Tada būdamas automobilyje, vyras pradėjo trankyti stiklą, kadangi jis matė, kad stiklas ėmė vibruoti, jis išsigandęs atrakino duris, po ko kaltinamasis išlipo iš automobilio. Jis pradėjo filmuoti telefonu, o kaltinamasis pradėjo eiti link jo bei grasinti. Jis turėjo kelis filmuotus failus, kai pastarasis priėjo ir pradėjo jį mušti. Kaltinamasis trenkė jam į krūtinę ir į akį. Jis nenorėjo mušti kaltinamojo, nes šis jau buvo pagyvenęs ir jau buvo iškvietęs policiją, tačiau sudužo jo telefonas ir jis kartą trenkė kaltinamajam ir šis nugriuvo, tada atsikėlęs visas šlapias kaltinamasis nuėjo atsisėsti į automobilį. Kuomet atvyko policija, tai jį pirmą sulaikė. Dar buvo atvykęs automobilio savininkas. Kai policija nustatinėjo neblaivumą, tai jis buvo blaivus, o kaltinamajam buvo nustatytas apie 2-3 promilių girtumas. Po viso to, jis nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo apklaustas. Papildomai paaiškino, kad automobilis, kurį vairavo buvo Toyota Prius, bet automobilio valstybinio numerio nepamena, gali būti toks, koks nurodytas kaltinime. Kam šis automobilis priklausė, šiuo metu nepamena, bet byloje ši informacija yra. Kai kaltinamasis įsėdo į automobilį, šis sėdėjo iš dešinės pusės gale, o kai pradėjo važiuoti, persėdo per vidurį, arčiau jo. Tada kaltinamasis sėdėdamas viduryje šaukė ant jo, o jis liepė susimokėti ir išlipti. Kai jis pradėjo skambinti Nr. 112, tada kaltinamasis pradėjo jį smaugti iš galo, jis išjungė telefoną, ištrūko ir sudavė kaltinamajam, kad ištrūktų. Jis buvo smaugiamas toje vietoje, kur buvo galvos atrama. Būnant automobilyje, kaltinamasis jį tik smaugė, o būnant lauke, pastarasis jam sudavė į krūtinę ir į veidą, be to, jam sudaužė telefoną. Jis palaiko savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Dėl kaltinamojo veiksmų kokie liekamieji reiškiniai jam liko tiksliai negali pasakyti, jam reikėtų eiti pas gydytoją, nes kažkoks guzas pradėjo augti. Kiek kartų įvykio metu kvietė policiją, nepamena, bet tikrai ne vieną kartą. Po įvykio, atvyko policija ir vairuoto automobilio savininkas. Automobilio savininkui pasakojo įvykio aplinkybes, šis taip pat pamatė, jog kaltinamasis tada buvo neadekvatus ir nebuvo galima susikalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė tik vieną vaizdo įrašą, o dabar, kai jį kvietė į policijos komisariatą dėl kaltinamojo pareiškimo, tai dar du vaizdo įrašus išsiuntė. Vaizdo įrašuose yra nufilmuota, kaip kaltinamasis daužo automobilį, kaip šis eina link jo, o jis stengiasi atsitraukti. Jis filmavo įvykį, kad turėtų įrodymus dėl įvykio. Jis iškart visų vaizdo įrašų tyrėjai nepateikė, nes tyrėja tada negalėjo perkelti visų vaizdo įrašų, kažkas jai nesigavo, bet dabar jau yra pateikęs visus įrašus. Ant automobilio nebuvo apgadinimo žymių, nes kaltinamasis daužė ne kojomis, o rankomis. Iki įvykio, jis pavėžėju dirbo apie mėnesį, prieš tai buvo Norvegijoje. Norint dirbti pavėžėju, sveikatos ir dėl narkotikų tikrintis nereikia. Dirbant visokių žmonių būną, o jis gali būti piktas ir geras, bet jis nėra irzlus ir tai nėra susiję su šiuo įvykiu. Kai sustojo, jis išjungė skaitiklį ir parodė kaltinamajam, kiek šis turi sumokėti. Skaitiklis rodė 10,66 Eur ir stovėjimas 66 min., nes tiek laiko užtruko, jis pats tų skaičių nesurašė. Jam telefonas iškrito bei sudužo tada, kai kaltinamasis jam trenkė į krūtinę ir po to į akį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad kiek pamena, kai atvyko į įvykio vietą, tuomet jau nieko kaip ir nebevyko. Buvo gautas pranešimas, kad vyko konfliktas, galimai atvykus keleivis buvo automobilyje, o vairuotojas lauke buvo, šie asmenys papasakojo savo įvykio versijas. Vairuotojas pasakojo, kad keleivis konfliktavo, lindo muštis, tuo tarpu keleivis sakė, kad vairuotojas su pastaruoju konfliktavo, bet tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Tiksliai neprisimena, bet keleivis galimai buvo sumuštas. Kiek prisimena, tai minimi asmenys su policijos pareigūnais normaliai bendravo. Vairuotojas galimai pasakojo, kad paėmė pavežti keleivį, kažkas buvo dėl gėrimo, jog nebuvo galima vežti, bet neprisimena įvykių. Bent jau jo ir kolegos akivaizdoje nieko nevyko, niekas nekonfliktavo ir nesimušė, viskas vyko iki atvykstant. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, daugiau nieko nurodyti negali. Nukentėjusysis galimai buvo irzlus dėl paties konflikto. Su juo kartu buvo kolega – A. J..
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad kiek pamena įvykis buvo vasario 16 d., pas jį atėjo draugas I. G. su buteliu degtinės, jie išgėrė ir po to vyko į miestą pasivaikščioti. Grįžus pamatė, kad I. G. jau buvo nekoks, šis norėjo išsikviesti taksi savo telefonu, bet telefonas neveikė. Jis padarė kavos, kol gėrė kavą, jis iškvietė taksi savo telefonu, o kaip toliau viskas buvo nematė, tik iš I. G. pasakojimų žino. Paaiškino, kad jis pats iškvietė taksi, kol važiavo taksi jie gėrė kavą. Kuomet atvyko taksi, I. G. išbėgo į taksi su puoduku, po to jis nuėjo iki taksi, kad pasiimtų kavos puoduką, o tada jie išvažiavo. Jis ėjo prie taksi, kad paimtų kavos puoduką iš I. G.. Jis nepastebėjo, kad tarp taksi vairuotojo ir I. G. būtų vykęs konfliktas. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino duotus parodymus, daugiau nieko papildyti negali. Po įvykio kažkiek bendravo su kaltinamuoju, nors jie retai susitinka, jam I. G. papasakojo apie įvykį, jis nustebo, nes jis pats dirba tokį patį darbą, bet nesupranta, kaip taip būtų galima padaryti. Paaiškino, kad kiek pamena, būnant mieste jie nevartojo alkoholinių gėrimų. Kai I. G. išbėgo į taksi su puodeliu kavos, jie nematė, kiek puodelyje buvo kavos, į tai neatkreipė dėmesio, jis tiesiog ėjo pasiimti tuščio puodelio. Kai pasiėmė puodelį, tai kavos nebebuvo išvis. Kur tuomet buvo I. G. neatsimena, gal buvo prie automobilio arba jau sėdėjo automobilyje, tiksliai pasakyti negali. Jis pirmą kartą gėrė su I. G., šį kartą jam atrodė kaip normalus ir ramus vyras. Jis nepatikėtų, kad pastarasis taip galėtų padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), jo draugas D. (pavardės nežino), iškvietė taksi. Taksi atvažiavo greitai, jis tuo metu stovėjo kieme su draugu, ir gėrė kavą. Prieš įlipant į taksi jis atidavė kavos puodelį draugui ir išvažiavo. Pakeliui tarp taksi vairuotojo ir jo prasidėjo žodinis konfliktas. Nori pabrėžti, kad pats taksistas pirmas pradėjo jį įžeidinėti, vartojo jo atžvilgiu tokius žodžius: „koziol“, „piderast“, „pošiol nachui“, ir dar kreipėsi į jį „tu“. Jis tuo metu sėdėjo gale ir bandė nuraminti vairuotoją, paskui šis paėmė telefoną, ir pradėjo jį filmuoti. Dar nori pabrėžti, kad taksi vairuotojas buvo jaunas, šio vardą, pavardę sužinojo, kai jam buvo pareikštas įtarimas. Jis paklausė taksisto, kodėl šis su juo elgiasi taip neadekvačiai ir nekultūringai, ir paprašė kreiptis į jį „jūs“. Tačiau taksistas nenustojo keiktis, sustabdė automobilį ir pradėjo jį mušti kumščiais į veidą, tai yra, ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė jam į veidą. Paskui šis išlipo, apibėgo automobilį, atidarė duris, ir jis tiksliai neprisimena, ar jis išlipo iš automobilio, ar pastarasis jį ištraukė. Tada šis trenkė jam dar kartą į veidą (su kumščiu ar kažkuo, jis neatsimena), nuo smūgio jis nugriuvo. Taksistas tuo metu nubėgo toliau nuo automobilio ir pradėjo telefonu kviesti policiją. Jis atsisėdo į automobilį, o taksistas pradėjo jį filmuoti. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kai atvyko policijos pareigūnai, taksistas pasakė, kad jis neva sugadino mašiną, tačiau jis pareigūnams pasakė, kad nieko nesudaužė, nurodė apžiūrėti mašiną. Dar nori paminėti, kad gindamasis automobilio salone, kai taksistas daužė jį per veidą, gindamasis jis taip pat galėjo suduoti pastarajam keletą smūgių (1 t., b. l. 110-112).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. G. parodė, kad su įtarimu, kuris jam šiandien (2020 m. kovo 13 d.) pareikštas nesutinka, nes nepadarė minėto nusikaltimo. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų apklausos metu. Jam šiandien minėti jo parodymai buvo pagarsinti jam suprantama rusų kalba. Daugiau dėl šio fakto jis nieko parodyti negali (1 t., b. l. 132-133).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Ž. parodė, kad jis dirba pavėžėju įmonėje (duomenys neskelbtini) su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 16 d. apie 17.06 val., į programėlę gavo iškvietimą (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodyta vietą išėjo du vyrai vienas iš jų rankoje laikė puodelį su kava ir įlipęs į automobilį atsisėdo jam už nugaros ir išpylė kavą. Jis vyrui pasakė, kad šis sutvarkytų vietą kur išpylė kavą ir puodėlį atiduotų draugui, vyras pradėjo su juo konfliktuoti. Jis atidarė langą ir pasakė šalia automobilio stovinčiam vyrui, kuris lydėjo klientą iki automobilio, kad šis paimtų pudelį. Jis paklausė kliento kur šį vežti, šis nurodė, kad važiuotų link (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso jam nepasakė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve vyras pradėjo agresyviai elgtis ir jį įžeidinėti. Jis pasakė, kad pastarąjį išlaipins ir toliau neveš. Vyras pasiuto ir jam sustojus (duomenys neskelbtini), šalia oranžinio pastato su užrašu (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad šis sumokėtų 10,6 eurų ir gali kviesti kitą automobilį. Vyras dviem rankomis jį sugriebė už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Jam pavyko ištrūkti. Jis išlipo į lauką ir užrakino automobilį, vyras liko automobilio viduje ir pradėjo daužyti kumščiais langus. Jis pabijojo, kad vyras gali sudaužyti stiklą atrakino automobilį ir vyras išlipęs į lauką jam netikėtai iš kažkurios rankos kumščio trenkė jam į veidą. Jam skaudėjo. Tada vėl trenkė ir pataikė į krūtinę, tuo metu jam iš striukės išorinės kišenės ant asfalto iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plius“ ir suskilo ekranas bei korpusas, telefono remontas kainuos 100 eurų. Jis jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir laukė atvykstančios policijos. Vyras visą laiką jam grasino ir norėjo jam trenkti, vienu momentu, kai vyras norėjo jam trenkti, jis gindamasis trenkė vyrui į veidą, kad šis nustotų jį mušti. Vyras nukrito į balą. Atsistojęs visas purvinas norėjo lipti į automobilį, jis pastarajam sakė, kad šis į automobilį neliptų, šis pradėjo rankų kumščiais bei kojomis daužyti automobilį ir galimai keliose vietose galėjo įlenkti automobilį, vėliau šis įlipo į automobilį ir dėl to, kad buvo purvinas išpurvino automobilio saloną, su purvinu automobilio salonu jis negali toliau dirbti, bei nuo 17.00 val. iki 22.00 val. jis negalėjo dirbti, nes buvo policijoje. Dėl vyro veiksmų jis turi pretenzijų. Dalį konflikto nufilmavo savo telefonu, tačiau vaizdo medžiagos šiuo metu pateikti negali, pateiks kitą dieną. Dėl išlaidų cheminiam valymui bei galimai apgadinto automobilio ir padarytos turtinės žalos informuos tyrimo eigoje (1 t., b. l. 19-21).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad dėl įvykio 2020 m. vasario 16 d. jis patyrė turtinę žalą dėl sudaužyto jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono aparato „Iphone 7 plus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ekrano 100 Eur bei moralinę žalą, 1000 Eur. Bendrai jis patyrė 1100 Eur turtinę žalą. Dėl šios sumos jis reiškia civilinį ieškinį. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. vasario 16 d. darbo metu apie 18 val. jis kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prie sankryžos neblaivus keleivis konfliktuoja su pavėžėju bei taksi vairuotojas negali išprašyti iš taksi automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą keleivį. Kai atvyko nurodytu adresu, tai sustojo apie 5 m atstumu nuo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pamatė, kad prie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo, iš dešinės pusės (apie 2 m atstumu) stovi vyriškis (kaip vėliau buvo nustatyta – M. Ž.). Jis išlipo iš tarnybinio automobilio. Taip pat išlipo vyriausiasis patrulis A. J.. Po ko jis kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. priėjo prie M. Ž.. Kai jis paklausė M. Ž. kas atsitiko, tai šis paaiškino, kad keleivis norėjo gerti kavą taksi automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, o kai M. Ž. uždraudė keleiviui gerti kavą salone, tai pastarasis apipylė galinę sėdynę. Po ko M. Ž. pasakė, kad keleivis išpurvino galinę sėdynę. Prasidėjo žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu vienas su kitu susimušė, tačiau M. Ž. nekonkretizavo kaip šis buvo sumuštas ir kaip šis sumušė keleivį. M. Ž. pasakė, kad negali išprašyti keleivį išlipti iš taksi automobilio. Jis priėjo prie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad ten gale sėdi vyriškis (kaip vėliau buvo nustatyta – I. G.). Jis pastarajam pasakė išlipti iš automobilio. Kai I. G. išlipo iš automobilio, tai jis paklausė, kodėl pastarasis nenorėjo išlipti iš taksi automobilio ir I. G. jam paaiškino, kad šis nori važiuoti namo. I. G. buvo neblaivus, nes nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant pastarojo veido iš dešinės pusės pamatė paraudimą („guzą“). Kai jis paklausė I. G. iš kur tas „guzas“, tai šis pasakė, kad M. Ž. pastarajam trenkė į veidą. Taip pat jis pamatė, kad I. G. visą striukė yra purviną, ir ant striukės iš priekio, iš dešinės pusės pėdsaką nuo avalynės. Kai jis paklausė I. G., kodėl šis toks purvinas, tai šis jam nieko nepaaiškino. Taksistas M. Ž. pasakė, kad I. G. sugadino automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau, kai jis vizualiai apžiūrėjo minėtą automobilį, tai sugadinimus nenustatė, taip pat nepastebėjo minėto automobilio salone, kad būtu ant galinės sėdynės pėdsakai nuo išpiltos kavos. Kai atvažiavo minėto automobilio savininkas, tai šis pasakė, kad pretenzijų dėl automobilio niekam neturi bei pasakė, kad tegul pareiškimą dėl įvykio rašo taksistas – M. Ž.. Jis asmeniškai ant M. Ž. veido jokių sumušimų pėdsakų nepastebėjo. Pats M. Ž. tik pasakė, kad susimušė su keleiviu, ir viskas, daugiau šis nieko nepaaiškino. Jis pastebėjo, kad M. Ž. buvo labai irzlus, keistas, o I. G., nors ir buvo girtas, tačiau buvo ramus (1 t., b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. Š. parodė, kad jis pažįsta I. G. jau 2 metus. Šis yra jo kaimynas, nes jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o pastarasis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip jam yra žinoma, tai I. G. pastoviai minėtu adresu negyvena, nes namas yra remontuojamas, name nieko viduje nėra, nei tualeto, nei lovos. Kai jam pasakė I. G., tai šis gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2020 m. vasario 16 d., apie 10 val. pas manę jį į svečius atėjo I. G., atnešė vieną butelį degtinės 1 l talpos. Jie kartu išgėrė apie 600 g degtinės, liko apie 400 g. Po ko nuėjo pasivaikščioti, vėl grįžo atgal. Tai buvo apie 17 val. Jis pamatė, kad I. G. yra girtas, todėl pastarajam pasakė, kad šiam laikas eiti namo. Kadangi I. G. buvo girtas, tai jis pats pastarajam iškvietė per „Yandex“ programėlę taksį. Ar jis nurodė kur reikia važiuoti, ar ne dabar tiksliai neatsimena. Kol laukė taksį, tai jis padarė pastarajam kavos. Tik padarė kavą, kai atvyko taksi. I. G. pirmas išbėgo su kavos puodeliu. Po ko į lauką išėjo jis tikslu paimti iš I. G. kavos puodelį. Jis priėjo prie taksi automobilio, tai I. G. stovėjo šalia minėto automobilio (iš kurios pusės šis tuo metu stovėjo jis neatsimena, atrodo iš dešinės, tačiau tiksliai neatsimena), o taksistas sėdėjo už vairo. Jis paėmė tuščią puoduką su kavos likučiais ant dugno iš I. G. ir nuėjo namo. Kas buvo toliau jis nežino. Jokios konfliktinės situacijos jis nepastebėjo. I. G. yra ramus žmogus, nekonfliktinis. Daugiau jis nieko parodyti negali (1 t., b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. F. parodė, kad jis yra automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, jis dirba pagal individualią taksi veiklą. Jis 2020 m. vasario 12 d. pagal nuomos sutartį M. Ž. davė savo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimui. 2020 m. vasario 10 d. pamatė M. Ž. pirmą kartą, šis rado internete jo (puslapis: skelbiu.lt) skelbimą apie tai, kad ieško taksi vairuotojų, pamaininis darbas, yra galimybė išnuomoti automobilį darbui. 2020 m. vasario 16 d., apie 18.30 val. gal apie 19 val. (tiksliai dabar neatsimena) jam paskambino taksi vairuotojas M. Ž. ir pareikalavo rėkdamas kuo greičiau atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Šis negalėjo jam tiksliai pasakyti, kur yra. M. Ž. jam pasakė, kad įvyko konfliktas su keleiviu, kad keleivis agresyvus, neadekvatus, sudaužė pastarajam telefoną, išpylė kavą salone, neblaivus, lindo muštis. Po 15 min. jis atvažiavo nurodytu adresu ir pamatė, kad jau atvyko policijos pareigūnai ir visi jau važiuoja į komisariatą. Jis tik pamatė, kad ant M. Ž. veido yra mėlynė. M. Ž. nieko jam tiksliai nesugebėjo paaiškinti kas atsitiko, buvo labai suerzintas. Jis po 2 min. išvažiavo. Dar suspėjo apžiūrėti savo automobilį, jokių sugadinimų jis tada nepastebėjo. Jis pats asmeniškai niekam pretenzijų neturi. Konfliktą nematė (1 t., b. l. 45-47).
Byloje esančiame 2020 m. vasario 18 d. akistatos protokole matyti, kad buvo atlikta akistata tarp I. G. ir M. Ž.. I. G. ir M. Ž. liko prie savo pozicijų. M. Ž. nurodė kad 2020 m. vasario 16 d., apie 17.06 val. jis pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini) automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai atvyko, tai surašė SMS: „Kur Jūs?, Aš atvykau“. Po 3-4 min. pasirodė du jam nepažįstami vyriškiai, t. y. vienas – I. G. (šio vardą bei pavardę sužinojo vėliau po įvykio policijoje) ir kitas vyriškis, kaip suprato pastarojo draugas. Dar nori paminėti, kad I. G. rankose turėjo puodelį (ar su kava, ar su arbata - nežino). Šis įlipo į anksčiau minėtą automobilį, atsisėdo ant galinės sėdynės iš dešinės pusės ir apipylė sėdynę (ar tą jis padarė tyčia, ar ne - nežino). Šis buvo labai girtas, nes nuo šio sklido labai stiprus alkoholio kvapas bei šio elgesys buvo neadekvatus, kalbėjo nerišliai (ar rusiškai, ar lietuviškai dabar tiksliai neatsimena, buvo sunku suprasti apie ką šis kalba). Kai šis išpylė iš puodelio skystį, juodos spalvos, ant kilimėlio, šalia galinės sėdynės iš dešinės pusės, tai jis pastarajam pasakė, kad šis turi atiduoti draugui puodelį bei išvalyti dėmę, po ko šio draugas atidarė galines duris ir paėmė iš pastarojo tą puodelį, po ko jis paklausė I. G. ir šio draugo, kur turi nuvežti I. G.. Tada šio draugas jam pasakė, kad reikia klausti I. G.. Kai jis paklausė I. G., kur jie turi važiuoti, tai I. G. jam pasakė „važiuok“. Kai jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tai I. G. pradėjo pakeltu tonu, galima pasakyti, rėkdamas ant jo rodyti kur važiuoti, po ko pradėjo jį įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais, pasakė: „idity na huj“. Po ko šis pasakė: „seičas edem ebat tvoju mamu“. Po tokio šio sakinio jis labai susinervino, neištvėrė ir sustojo, o pastarajam pasakė: „sumokėk man 5 Eur. aš tau pats iškviesiu kitą taksi, tave aš vežti atsisakau“. I. G. pasakė, kad niekur neišeis, kad sėdės jo automobilyje. Tada jis iškvietė policiją, šis girdėjo kaip jis iškvietė policiją ir dėl to, I. G. jam sugriebė rankomis iš už nugaros, už kaklo ir pradėjo smaugti. Jam pavyko iš šio atsilaisvinti bei pabėgti iš automobilio bei pavyko užrakinti automobilį. I. G. liko automobilio viduje ir pradėjo daužyti iš vidaus automobilio langus. Jis paskambino automobilio savininkui ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti, nes bijojo, kad I. G. išdaužys visą automobilį iš vidaus. Kai jis pastebėjo, tai aplinkui važiavo pro jų automobiliai, dar vienas žmogus (kas toks jis nežino) konflikto metu buvo netoli nuo įvykio vietos, apie 50-60 m atstumu, šis kaip jis pastebėjo įlipo į autobusą Nr. 2 ir išvažiavo. Pašalinių žmonių konflikto metu aplinkui buvo, tačiau kiek - tiksliai jis pasakyti negali. Kol jis laukė, kai atvyks policija, bei automobilio savininkas, tai bijodamas, kad I. G. išdaužys iš vidaus automobilio langus, tai atrakino pulteliu visas duris. Po ko I. G. išlipo iš automobilio ir jam staigiai kumščiu trenkė į veidą (jis tuo metu stovėjo šalia automobilio, ant šaligatvio). I. G. smūgis buvo labai stiprus ir jis beveik prarado pusiausvirą ir vos nenugriuvo nugara ant pravažiuojamo kelio dalies, vos nenugriuvo po pravažiuojančiu sunkvežimiu, tačiau sugebėjo atlaikyti pusiausvirą, tačiau tuo metu iš jo striukės kairės išorinės kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „iPHONE 7 PLUS“, atsitrenkė ant kelio ir tokiu būdu buvo sudaužytas ekranas. I. G. jam iškart trenkė labai stipriai kumščiu į krūtinę ir jis pasilenkė nuo skausmo ir nuo smūgio į priekį ir tik tada pamatė, kad ant kelio guli jo telefonas su sudaužytu ekranu. Tada jis neištvėrė, kad I. G. jį mušė ir tuo labiau sudaužė telefoną ir pastarajam trenkė atgal vieną kartą kumščiu į veidą. Šis nukrito į balą. Po ko šis įlipo į jo automobilį, jis pareikalavo I. G. išlipti, nes šis buvo visas purvinas ir bijojo, kad šis išpurvins visą automobilio saloną ir jam teks išvalyti automobilio saloną, mokėti pinigus, tai yra papildomai nuostoliai iš jo kišenės. Jis nukentėjo ir fiziškai, ir moraliai, ir patyrė turtinę žalą dėl sugadinto telefono ekrano. Dar atsimena, kad I. G., dar kai šis buvo automobilio salone, kai buvo žodinio konflikto pradžia, tai yra tuo metu, kai šis išgirdo, kad jis iškvietė policiją, tai šis jam pasakė: „ką man metai padarys, nieko nepadarys, tu būsi pats kaltas, o kai būsi „zonoje“, tai tave išpis į šikną“; I. G. nurodė, kad taksi atvažiavo labai greitai, jis nespėjo išgerti kavos, todėl išėjo su puodeliu. Kavos puodelį atidavė savo draugui D. (jo draugas ir iškvietė taksi per Yandex taksi programėlę internete), su kuriuo kartu išėjo prie mašinos, nes taksi vairuotojas nesutiko, kad jis važiuotų su pilnu kavos puodeliu. Po to pasakė taksi vairuotojui, kad pasižiūrėtų, kad jis nieko salone neišpylė ir nesugadino. Taksi vairuotojas M. Ž. (šio vardą, pavardę sužinojo policijoje po įtarimo įteikimo) išlipo iš automobilio, apžiūrėjo saloną, po to grįžo į savo vietą, jis irgi įlipo į automobilį ir pasakė, kad gali važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo važiuoti. Jis sėdėjo ant dešinės galinės sėdynės. Vairuotojas buvo nervingas, rėkė, šaukė. Jis norėjo pastarąjį nuraminti, sakė, kad šis jam kaip sūnus. Šis garsiai rėkė, sakė, kaip jis sėdi, nors jis sėdėjo normaliai. Šis pradėjo sakyti jam „tu“ pakeltu tonu, o jis nemėgsta, kai su juo taip kalba. Jie pravažiavo 2 kilometrus iki (duomenys neskelbtini), šis sustabdė mašiną tamsioje vietoje. Tada šis atsisuko į jį ir pasakė: „Mne pojabat kto ty, ty u menia budeš chui sosat“. Jis pastarajam prieš tai sakė, kad jį tėvai blogai išauklėjo. Tai pasakęs, šis ėmėsi fizinių veiksmų – sudavė ne mažiau kaip 3-4 smūgius ranka jam į veidą. Ar šis rankoje ką nors turėjo, nepastebėjo, nes salone buvo tamsu. Tuo metu jis gindamasis pastarajam irgi rankomis sudavė porą smūgių, į kurią kūno vietą šiam pataikė, jis nematė, bet pataikė. Tada šis iššoko iš mašinos, apibėgo ją, atidarė dešinės pusės galines dureles, nes jis ten sėdėjo, ir jis neprisimena - ar šis jį ištempė, ar jis pats išlipo. Tada, kai jis stovėjo prie automobilio, šis trenkė jam vieną kartą per veidą, jis nuo smūgio nugriuvo ant bordiūro. Po to jis atsikėlė, ir pasakė, kad šis atsakys už tai, ką dabar padarė. M. Ž. pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad ir pats iškviestų, bet jo telefonas neveikia. Šis pradėjo kviesti policiją. Jis įsėdo į automobilį, o šis jį užrakino. Po to jie laukė policijos. Dar M. Ž. iškvietė automobilio savininką, prisimena, kad su pastaruoju kalbėjo, kad reikia kviesti policiją. Kai atvažiavo policija, jis pareigūnų paprašė, kad šie apžiūrėtų saloną, kad jis švarus, ir kad automobilio stiklai neišdaužyti. Automobilio salone užrakintas jis prabuvo ne mažiau, kaip 30 min. Kodėl M. Ž. jį uždarė automobilio salone, nes jis pats ten įlipo, jis nežino. Šis jį tik filmavo, kai jis buvo užrakintas salone. Jis pastarojo ir neklausė, kodėl šis jį užrakino (1 t., b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2020 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. Ž. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7 Plus“. Telefono korpusas yra standartinis juodos spalvos, plastikinis. Telefono aparatas yra veikiantis. Telefono aparato ekranas yra sudaužytas bei sudaužytas dešinėje ir kairėje pusėje apačioje aparato korpusas (1 t., b. l. 66-69).
Byloje esančiame 2020 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas M. Ž. vaizdo įrašas. Matoma, kad I. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo M. Ž. atžvilgiu, taip pat ir nukentėjusysis M. Ž. keikėsi įtariamojo I. G. atžvilgiu. Taip pat yra užfiksuota, kaip įtariamasis I. G. porą kartu kumščiu trenkė į automobilio korpusą. Ant I. G. veido iš dešinės pusės matosi raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 71-73).
Iš byloje esančio 2020 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Nustatyta, kad nukentėjusysis skambino į Nr. 112 – 5 kartus: 1. 2020 m. vasario 16 d. 17:12:07 val. nukentėjusysis pranešė, kad yra „neadekvatus, išgėręs klientas, kuris nenori išlipti iš taxi automobilio, apipylė kavą, neišeina iš automobilio, nežino, kur jis nori važiuoti“, pats nukentėjusysis prašė kuo greičiau iškviesti policiją, nes „nenori važiuoti su klientu“, pasakė, kad įvyko konfliktas su klientu; 2. 2020 m. vasario 16 d. 17:26:19 val. nukentėjusysis klausė kada maždaug atvažiuos policiją; 3. 2020 m. vasario 16 d. 17:37:03 val. nukentėjusysis prašė paskubinti policiją; 4. 2020 m. vasario 16 d. 17:44:11 val. nukentėjusysis vėl klausė, kada pagaliau atvažiuos policiją, nes „žmogus muša“; 5. 2020 m. vasario 16 d. 17:50:46 val. nukentėjusysis vėl prašė paskubinti policiją (1 t., b. l. 89-90).
Iš 2020 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo apžiūrėta šalikelė esanti (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia kelio iš dešinės kelio pusės, šalia automobilio stovi atitvarai, remontuojamas kelias, nuo vietos, kur stovi automobilis, iš dešinės pusės yra pastatas su užrašu (duomenys neskelbtini) automobilis apžiūros metu uždarytas, ant automobilio kėbulo matosi seni defektai (įlenkimai, pabraižymai). Automobilio vidus tvarkingas, ant galinės sėdynės už vairuotojo matosi geltonos spalvos dėmės. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 12-16).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 19 d. ji iš nukentėjusiojo M. Ž. gavo nuotraukas dėl 2020 m. vasario 16 d. įvykio (b. l. 75). Byloje pateiktos atsiųstos nuotraukos, kur matomas automobilio vidus, M. Ž., I. G. ir kelionės duomenys (1 t., b. l. 76-87).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, keleivis neblaivus, konfliktuoja su pavežėju. Vairuotojas negali išprašyti iš automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laukia (1 t., b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 16 d. kartu su A. J. apie 18.04 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie sankryžos neblaivus keleivis konfliktuoja su pavežėju, vairuotojas negali išprašyti iš automobilio Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. Ž., kuris paaiškino, kad pasiėmė keleivį nuvežti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, keleivis pakeliui tapo agresyvus, tai yra pradėjo muštis, daužyti automobilį, išpurvino automobilio saloną, kokiu būdu išpurvino galinę automobilio sėdynę nepaaiškino. M. Ž. sustojus (duomenys neskelbtini), keleivis lipti iš automobilio nenorėjo, mokėti už pavėžėjimo paslaugą taip pat atsisakė. Kaip vėliau paaiškėjo keleivis buvo I. G., I. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, elgėsi ramiai, nekonfliktavo ir jiems paaiškino, kad pats nežino dėl ko Toyota vairuotojas jį užsipuolė ir trenkė jam į veido sritį. I. G. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. M. Ž. pats nuvažiavo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 5).
Byloje esančiame M. Ž. 2020 m. vasario 16 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir neadekvatus klientas pradėjo konfliktą, kurio metu pradėjo jį smaugti, sustabdžius automobilį šis išlipo ir rankos kumščiu trenkė į veidą bei krūtinę. Jam skaudėjo. Vėliau jį pastūmė, ko pasekoje iš kišenės iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 7 plus“ ir suskilo ekranas bei korpusas, telefono remontas kainuos 100 eurų. Bei kojomis spardė automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpurvino automobilį dėl ko reikės daryti cheminį valymą (1 t., b. l. 7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 454/2020 (01) konstatuota, kad M. Ž. nustatyta dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 16 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; kaklo petechijos, padarytos spaudžiant ir tempiant kaklo oda iš priekiu, kietu buku daiktu (daiktais), galimai rankomis, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 16 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, labiausiai tikėtina, kad padaryti neilgai trukus vienas po kito. Tiek kartu, tiek atskirai kiekvienas iš jų, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 56-57).
Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 559/2020(01) nurodyta, kad remiantis M. Ž. ankstesnio tyrimo G 545/2020(01) duomenimis, kaklo petechijos, kurios nustatytos M. Ž., padarytos spaudžiant ir tempiant kaklo odą priekiniame kaklo paviršiuje kietu buku daiktu (daiktais), galimai įtariamajam iš už nugaros nukentėjusiajam sugriebus rankomis jo kaklą (1 t., b. l. 62-63).
Byloje esančiame alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenų matyti, kad I. G. 2020 m. vasario 16 d. 18.31 val. buvo nustatytas 1,56 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 95).
Byloje esančiame 2020 m. vasario 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus I. G. veidą ant jo veido dešinės pusės aplink akį matosi kraujosruva, sutinęs dešinys skruostikaulis, ant nosies nugarėlės yra įdrėskimas ir paraudimas, ir ant kaktos kairėje pusėje yra įdrėskimas (1 t., b. l. 115-117).
Medicinos dokumentų išraše/siutime matyti, kad I. G. diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas (1 t., b. l. 118).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 547/2020 (01) konstatuota, kad I. G. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizdelė su poodine kraujosruva nosyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešiniame žaste ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairės čiurnos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, apie 3-5 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio laiku, t. y. 2020 m. vasario 16 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 122-123).
Byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. P. nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį atnaujinti, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo M. Ž. atžvilgiu (2 t., b. l. 5-6).
Byloje pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir Bendrojo pagalbos centro (tel. Nr. 112) garso įrašais (2 t., b. l. 7).
Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti teisme, specialisto išvada, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo I. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaip matyti iš kaltinamojo I. G. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis laikėsi pozicijos, kad jį užpuolė nukentėjusysis M. Ž. ir jis gynėsi. Tuo tarpu nukentėjusysis M. Ž. laikėsi pozicijos, jog kaltinamasis I. G. buvo neblaivus ir neadekvatus, todėl šis elgėsi agresyviai bei kilus konfliktui, jo atžvilgiu smurtavo. Vis dėlto įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą konstatuotina, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis I. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu jo minėta pasirinkta pozicija laikytina gynybine, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. G. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jis su draugu šventė vasario 16 d. mieste, o grįžus kadangi jis buvo neblaivus (bylos duomenimis, jam nustatytas 1,56 promilių girtumas), jis paprašė draugo, kad iškviestų taksi, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Prieš tai jie pasidarė kavos, bet taksi atvažiavo labai greitai ir išėjo su kavos puodeliu. Jis paklausė, ar galės gerti kavą, bet taksistas iššoko iš automobilio elgėsi agresyviai ir pasakė, kad ne, nes jis apipylė kava automobilį. Jis atidavė kavos puodelį draugui ir pasakė vairuotojui pažiūrėti, kad automobilis švarus, šis pažiūrėjo, jog automobilis švarus ir tada jis įsėdo. Jis sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), o adresą pasakys vėliau. Važiuojant taksistas jį pradėjo įžeidinėti, todėl jis pasakė, kad šis blogai išauklėtas, tada taksistas sustojo kelio viduryje ir sakė, jog toliau jo neveš. Jis tada pasakė, kad taksistas tiktų jam į sūnus, jam atsakė, kad pastarajam tas pats kas jis toks ir trenkė jam į veidą 3-4 kartus. Jis atsakė tokiais pat veiksmais. Tada taksistas išlipo iš automobilio, atidarė dureles, jis išlipo ir vairuotojas jam trenkė į veidą, po ko jis nugriuvo; kol laukė policijos, jis buvo filmuojamas, nukentėjusysis kažką pasakydavo įžeidžiančio ir tada pradėdavo filmuoti; patikslino, jog pats konfliktas prasidėjo automobilyje, kai jie sustojo ir jam trenkė nukentėjusysis. Jo nuomone, visas konfliktas prasidėjo dėl kavos ir nukentėjusysis norėjo užsidirbti pinigų už neva išteptą automobilį. Nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis gale iš kitos pusės, todėl pasisukęs nukentėjusysis trenkė jam, pastarajam tai buvo paprasta smogti, nes šis buvo kairiarankis, o jis yra dešiniarankis, todėl neįmanoma jam buvo taip sėdint smūgiuoti ir smaugti. Jis pripažįsta tai, jog po to jis naudojo jėgą, bet tada jis gynėsi, nes jį mušė ir apdraskė.
Nors kaltinamasis I. G. teigė, kad jam pirmas trenkė nukentėjusysis M. Ž. 3-4 kartus į veidą, bet toks veiksmų mechanizmas kelia pagrįstų abejonių. Akivaizdu, kad jei nukentėjusysis būtų trenkęs tiek kartų kaltinamajam į veidą, jam būtų padaryti, rimtesni sveikatos sutrikdymai, nei buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 547/2020 (01) ties sužalojimais veido srityje: odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizdelė su poodine kraujosruva nosyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose (1 t., b. l. 122-123). Šių sužalojimų kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusysis ir kaltinamais sutiko su aplinkybe, kad būnant lauke nukentėjusysis M. Ž. trenkė kaltinamajam, po ko kaltinamasis nukrito ant žemės, kas taip pat verčia manyti, kad jeigu nukentėjusysis būtų trenkęs taip, kaip nurodė kaltinamasis I. G., tuomet jis būtų patyręs rimtesnio pobūdžio sužalojimus veido srityje. Pažymėtina ir tai, jog objektyviai nukentėjusiajam būtų sudėtinga iš priekinės vairuotojo sėdynės iš eilės trenkti keletą kartų į kaltinamojo galvos sritį, kuris sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje priešingoje nei vairuotojas pusėje.
Tuo tarpu sprendžiant dėl kaltinamojo veiksmų mechanizmo, vertintini nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, kurie yra gana nuoseklūs, kad kaltinamasis būdamas galinėje automobilio sėdynėje griebė nukentėjusiajam rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Tokius kaltinamojo veiksmus nuosekliai nurodė nukentėjusysis M. Ž.. Jis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis sustojo ir išjungęs skaitiklį vyrui pasakė, kad šis susimokėtų ir toliau nebus vežamas. Jam atsakė, kad nieko nemokės, nes nenuvežė, kur pastarajam reikėjo. Jis tada pasakė, jog iškvietė policiją. Tada nukentėjusysis peršoko į vidurį ir pradėjo jį smaugti; kai kaltinamasis įsėdo į automobilį, šis sėdėjo iš dešinės pusės gale, o kai pradėjo važiuoti, persėdo per vidurį, arčiau jo. Kaltinamasis sėdėdamas viduryje šaukė ant jo, o jis liepė susimokėti ir išlipti. Kai jis pradėjo skambinti Nr. 112, tada kaltinamasis pradėjo jį smaugti iš galo, jis išjungė telefoną, ištrūko, sudavė kaltinamajam, kad ištrūktų. Jis buvo smaugiamas toje vietoje, kur buvo galvos atrama. Būnant automobilyje, kaltinamasis jį tik smaugė, o būnant lauke, pastarasis jam sudavė į krūtinę ir į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. Ž. taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vyras pasiuto ir jam sustojus (duomenys neskelbtini), šalia oranžinio pastato su užrašu (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad šis sumokėtų 10,6 eurų ir gali kviesti kitą automobilį. Vyras dviem rankomis jį sugriebė už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Jam pavyko ištrūkti (1 t., b. l. 19-21). Akistatos metu M. Ž. taip pat nurodė, kad jis iškvietė policiją, šis girdėjo kaip jis iškvietė policiją ir dėl to, I. G. jam sugriebė rankomis iš už nugaros, už kaklo ir pradėjo smaugti; jam pavyko iš šio atsilaisvinti bei pabėgti iš automobilio bei pavyko užrakinti automobilį (1 t., b. l. 32-35). Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 559/2020(01) konstatuota, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymai galimai buvo padaryti spaudžiant ir tempiant kaklo odą priekiniame kaklo paviršiuje kietu buku daiktu (daiktais), galimai įtariamajam iš už nugaros nukentėjusiajam sugriebus rankomis jo kaklą (1 t., b. l. 62-63), kas taip pat patvirtina kaltinamojo veiksmų mechanizmą, kurį nurodė nukentėjusysis M. Ž.. Kaip matyti pagal M. Ž. parodymus, jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis jį smaugė ir atmetė tai, kad būnant automobilyje jam trenkė kaltinamasis, ką iš esmės teigė kaltinamasis I. G., kad neva jis gindamasis automobilyje smūgiavo nukentėjusiajam rankomis. Tuo tarpu minėtos specialisto išvados duomenimis nėra pagrindo abejoti, kadangi ji, teismo vertinimu, laikytina objektyvi bei išsami. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis I. G. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį M. Ž., t. y. pastarąjį smaugė, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti tokį savo veiksmų pobūdį ir veikė tyčia.
Be kita ko, tęsiantis įvykiams, kaltinamajam I. G. bei nukentėjusiajam M. Ž. būnant lauke, išlipus iš automobilio, kaltinamasis I. G. smogė nukentėjusiajam vieną kartą į veido bei krūtinės sritį. Nors kaltinamasis dėl šių veiksmų išsamiai nepasisakė nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, bet jis laikėsi pozicijos, kad kuomet jis buvo išlipęs lauke, jam kartą trenkė nukentėjusysis, o jis po šio smūgio nuvirto ant žemės. Dėl šių aplinkybių plačiau pasisakė nukentėjusysis M. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Ž. parodė, jog, kai jie buvo lauke, kaltinamasis I. G. trenkė jam į krūtinę ir į akį. Jis nenorėjo mušti kaltinamojo, nes šis jau buvo pagyvenęs ir jau buvo iškvietęs policiją, tačiau sudužo jo telefonas ir jis kartą trenkė kaltinamajam ir šis nugriuvo, tada atsikėlęs visas šlapias kaltinamasis nuėjo atsisėsti į automobilį. Kaip paaiškino nukentėjusysis M. Ž., būnant automobilyje, kaltinamasis jį tik smaugė, o būnant lauke, pastarasis jam sudavė į krūtinę ir į veidą, be to, jam sudaužė telefoną; jam telefonas iškrito bei sudužo tada, kai kaltinamasis jam trenkė į krūtinę ir po to į akį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė aplinkybes taip pat panašiai, jog jis išlipo į lauką ir užrakino automobilį, vyras liko automobilio viduje ir pradėjo daužyti kumščiais langus; jis pabijojo, kad vyras gali sudaužyti stiklą atrakino automobilį ir vyras išlipęs į lauką jam netikėtai iš kažkurios rankos kumščio trenkė jam į veidą, jam skaudėjo, tada vėl trenkė ir pataikė į krūtinę, tuo metu jam iš striukės išorinės kišenės ant asfalto iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plius“; vyras visą laiką jam grasino ir norėjo jam trenkti, vienu momentu, kai vyras norėjo jam trenkti, jis gindamasis trenkė vyrui į veidą, kad šis nustotų jį mušti, vyras nukrito į balą (1 t., b. l. 19-21). Akistatos metu, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad I. G. išlipo iš automobilio ir jam staigiai kumščiu trenkė į veidą (jis tuo metu stovėjo šalia automobilio, ant šaligatvio). I. G. smūgis buvo labai stiprus ir jis beveik prarado pusiausvyrą ir vos nenugriuvo nugara ant pravažiuojamo kelio dalies; I. G. jam iškart trenkė labai stipriai kumščiu į krūtinę ir jis pasilenkė nuo skausmo ir nuo smūgio į priekį ir tik tada pamatė, kad ant kelio guli jo telefonas su sudaužytu ekranu; tada jis neištvėrė, kad I. G. jį mušė ir tuo labiau sudaužė telefoną ir pastarajam trenkė atgal vieną kartą kumščiu į veidą, šis nukrito į balą (1 t., b. l. 32-35). Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog nukentėjusiojo M. Ž. parodymai yra gana nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jo minimų aplinkybių nėra, todėl jais galima tikėti. Be kita ko, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jam padarytų sužalojimų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 454/2020 (01) duomenys, kurioje konstatuota, kad M. Ž. nustatyta dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 16 d.; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; kaklo petechijos, padarytos spaudžiant ir tempiant kaklo oda iš priekiu, kietu buku daiktu (daiktais), galimai rankomis, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 16 d.; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; kadangi nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, labiausiai tikėtina, kad padaryti neilgai trukus vienas po kito. Šioje išvadoje, be kita ko, konstatuotas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas - sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nors kaltinamasis I. G. kvestionavo šiuos sužalojimus, teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad kaip pas nukentėjusįjį atsirado smaugimo žymės ant kaklo nežino, gal šis jas pasidarė pats, nes specialisto išvadoje buvo nurodyta, jog žymės galėjo atsirasti kelių dienų laikotarpyje, o kai įvykio vietoje buvo policija, nukentėjusysis pareigūnams jų nerodė ir apie tai nieko nesakė, policija nematė, tačiau, teismo vertinimu, pateikta specialisto išvada yra išsami bei objektyvi, nors ji nebuvo atlikta iš karto po aptariamų įvykių, tačiau ji buvo atlikta po ganėtinai trumpo laikotarpio ir jos duomenimis nėra pagrindo abejoti, be kita ko, išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. vasario 16 dieną, o kadangi nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, labiausiai tikėtina, kad padaryti neilgai trukus vienas po kito. Tuo tarpu kaltinamojo I. G. nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis jokiais faktiniais duomenimis, o jo tam tikrais samprotavimais. Nors nukentėjusysis atvykusiems policijos pareigūnams ir skambindamas Bendrojo pagalbos centro Nr. 112 neminėjo, kad jis buvo smaugiamas, tačiau kaip matyti pagal policijos pareigūno R. S. parodymų bei tarnybinio pranešimo duomenis, nukentėjusysis buvo suirzęs ir įvertinus tai, kad jis galimai buvo dar paveiktas įvykio ir būdamas stresinėje būsenoje, tiesiog nenurodė tokios aplinkybės. Tuo tarpu, kad jis buvo smaugtas, patvirtina minėta specialisto išvada su minėtais sveikatos sutrikdymais. Be to, tai, kad nukentėjusysis buvo pasipiktinęs kaltinamojo veiksmais jo atžvilgiu, aiškiai girdėti iš minėtų Bendrojo pagalbos centro garso įrašų esančių byloje.
Pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. bei D. Š. nurodė, kad kaltinamasis I. G. buvo ramus, kai jie su juo bendravo, tačiau kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, jie paties įvykio nematė - R. S. su kaltinamuoju bendravo jau po aptariamų įvykių, kai po iškvietimo jis su kolega atvyko į nagrinėjamą įvykį (kaip matyti pagal bylos duomenis tik po gana ilgo laiko), o D. Š. bendravo su I. G. dar nekilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis I. G. sukėlė nukentėjusiajam M. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą pastarąjį smaugdamas automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po to būnant lauke trenkdamas nukentėjusiajam į veidą bei krūtinę. Atsižvelgiant į veiksmų mastą ir mechanizmą galima konstatuoti, kad I. G. veikė tiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra įrodyta, kad I. G. 2020 m. vasario 16 d. apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilyje Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, rankomis iš už nugaros sugriebė sėdintį už vairo M. Ž. už kaklo ir pradėjo smaugti, o kai jam (M. Ž.) pavyko ištrūkti ir išlipti bei užrakinti automobilį, pradėjo kumščiais daužyti iš vidaus langus, dėl ko M. Ž. atrakino automobilio duris; po ko jis (I. G.) išlipęs sudavė nukentėjusiajam M. Ž. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą bei vieną smūgį į krūtinę, padarydamas dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, kaklo petechijas, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Ž. sveikatą. Šie kaltinamojo I. G. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – išsituokęs, brandaus amžiaus, nedirbantis (paties teigimu), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 145), baustas administracine tvarka vieną kartą paskiriant įspėjimą (1 t., b. l. 144), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra (1 t., b. l. 147, 149, 151). Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam I. G. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad I. G. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 dalimis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam I. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys draudimas bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.) bei įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d.).
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 16 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 16.01 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 94, 97), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. Ž. pareiškė civilinį prašydamas priteisti 100 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 27-28). Turtinės žalos atsiradimas siejamas su tuo, kad nusikalstamos veikos pasėkoje buvo sudaužytas nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono stiklas, neturtinė žala siejama su padaryta nusikalstama veika. Teismas, spręsdamas dėl M. Ž. civilinio ieškinio pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad konstatuota kaltinamojo I. G. kaltė padarius nusikalstamas veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo M. Ž. atžvilgiu. Taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo veika padarė nukentėjusiajam M. Ž. sveikatos sutrikdymą, kurio pobūdis ir mastas yra konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 454/2020 (01) – M. Ž. padaryta dešinės akies apatinio voko odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) bei kaklo petechijos, padarytos spaudžiant ir tempiant kaklo oda iš priekiu, kietu buku daiktu (daiktais). Teismo vertinimu, M. Ž., reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų ir neigiamų emocijų yra pagrįstas, kadangi akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Nežiūrint to, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, mastą, patirtus nepatogumus ir prašomą priteisti atlygintinos žalos dydį, sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiojo M. Ž. prašomas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, todėl įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš I. G. nukentėjusiajam M. Ž. priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant M. Ž. pareikštą reikalavimą priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą, teismas pažymi, kad kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam I. G. trenkus nukentėjusiajam M. Ž. į krūtinę, po smūgio telefonas jam iškrito, jo mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plius“ iškrito iš striukės išorinės kišenės, vėliau jis pamatė, kad telefonas sudužo. Nežiūrint to, kaip minėta, sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. Ž. nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą turtinės žalos dydį, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas nebuvo pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, todėl ši ieškinio dalis atmestina.
Dėl kitų klausimų
I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (1 t. – pritvirtintas prie bylos galinio viršelio ir 2 t., b. l. 7) paliktini saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti I. G.:
1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančias medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. G. skirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 16 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 16.01 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo M. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš I. G. nukentėjusiajam M. Ž. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (įdėtus į voką 2 tomo 7 bylos lape ir voke, pritvirtintame prie 1 tomo galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.