Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

panaikinti 2017 m. liepos 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-641 „Dėl R.S. ir D.Š. atleidimo iš vidaus tarnybos" dalį dėl D. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą); grąžinti D.Š. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas (suteikiant viršilos laipsnį);priteisti D. Š. naudai iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti D.Š. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Paminėtuose pranešimuose buvo konstatuota, kad pareiškėjas, pamatęs, jog įvykyje dalyvavęs automobilis AUDI A5, valst. NR. (duomenys neskelbtini), priklauso to paties skyriaus vyriausiajam patruliui L.T. ir prie pareiškėjo priėjus pačiam L. T., suprato, kad automobilį AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent kolega L. T. bei matydamas, kad L. T. vaikšto įvykio vietoje ir aplink ją, tačiau bando pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti jam gresiančios atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, buvo šališkas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, eismo įvykio liudininkams nustatyti, nesulaikė bei nesistengė sulaikyti ir į policijos įstaigą nepristatė asmens, padariusio įstatymų uždraustą veiką, nepatikrino L. T. girtumo. Taip pat būdamas įvykio vietoje tinkamai neapsaugojo įvykio vietos, nesiėmė visų galimų priemonių eismo įvykyje nukentėjusiosios I. S. turtui apsaugoti (gelbėti), dėl ko iš įvykio vietos neaiškiomis aplinkybėmis dingo (pasimetė) nukentėjusiosios I. S. mobilaus ryšio telefonas Samsung G925FA Galaxy Edge. Be to, būdamas įvykio vietoje ir turėdamas pareigą bei gavęs duomenų, kad eismo įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis neinformavo Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno (budėtojo).

Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog šiais veiksmais jis galimai pažeidė: (1) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Policijos įstatymas) 25 str. 1 d. 2 p. reikalavimus; (2) Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V- 673 (toliau - Policijos patrulių veiklos instrukcija) 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p. reikalavimus; (3) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 (toliau - Nurodymas) 1.2 p. reikalavimą; (4) Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V- 347, (toliau - Pareigūnų etikos kodeksas) 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p. reikalavimus; (5) nevykdė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 (toliau - Pareigybės aprašymas), 6.3 p., 6.4 p. numatytų funkcijų ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą.

Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame detaliai išdėstė visas įvykio aplinkybes ir iš esmės nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais. Jis nurodė, kad eismo įvykio vietoje L.T. nematė, jis priėjęs nebuvo, eismo įvykio vietoje buvę asmenys, liudytojai bei kolegos jam nenurodė, kad automobilį vairavo L.T., neparodė jo žmonių minioje, taip pat nenurodė, link kur jis galimai pasišalino ar kur galėtų būti. Įvykio vietoje buvo prisirinkę daug pašalinių asmenų. Iš karto buvo imtasi priemonių apsaugoti įvykio vietą, tačiau įvykio teritorija buvo didelė, todėl viso turto apsaugoti nebuvo galimybių, o įvykio vietoje mobiliojo ryšio telefono nematė. Taip pat nurodė, jog jis tik vairavo tarnybinį automobilį, prie PPV darbo vietos prisijungęs nebuvo, pranešimo neskaitė ir nežinojo, jog budėtojas nežino, kad įvykyje dalyvauja pareigūno automobilis ar pareigūnas, dėl to ryšio priemonėmis nieko nepranešė, o mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs Kėdainių rajono PK patalpose. Įvykio vietoje su R. S. apie tai, ar ji pranešė budėtojui, nekalbėjo.

Akcentavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjo kaltės dėl nukentėjusios telefono dingimo nėra. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veikos vertinimas neatitinka tarnybinio tyrimo metu nustatytu aplinkybių ir tyrimo duomenų. Pareiškėjas būtinus pirminius veiksmus pagal Policijos patruliu veikios instrukcijos 44.7 p. ir 44.9 p. reikalavimus eismo įvykio vietoje (imtis visu priemonių įvykyje dalyvavusiu asmenų turtui gelbėti ir apsaugoti - užtikrinti įvykio vietos apsauga) atliko laiku ir tinkamai, ir tokie jo veiksmai negalėjo būti pripažinti kaip žeminantys pareigūno vardą, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintinas.

Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas, pastebėjęs automobilį AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suprato, jog minėtu automobiliu naudojasi L. T., tačiau kam automobilis priklauso nuosavybės teise nežinojo, o L. T. įvykio vietoje nematė ir kiti asmenys jam to nenurodė. Be to, būtent R. S. buvo prisijungusi prie PPV darbo vietos ir matė pirminį pranešimą apie eismo įvykį, vėliau dar paprašė papildomų pajėgų. Pareiškėjas, matydamas, jog policijos patrulio vyresnioji R. S. eismo įvykio vietoje naudojasi mobiliojo ryšio telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, buvo įsitikinęs, jog būdama patrulio vyresniąją ir tiesiogiai atsakinga už patruliui pavestų funkcijų vykdymą, ji bendrauja su budėtoju. Nurodymo 1.1 punktas įpareigoja policijos darbuotojus informuoti apie galimą pareigūno, bet ne pareigūno automobilio dalyvavimą eismo įvykyje, kuris gali sukelti atgarsį. Nurodymo 1.2 punktas numato, kad policijos įstaigų vadovai buvo įpareigoti su Nurodymu supažindinti visus pavaldžių įstaigų darbuotojus. Nurodymas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo sistemoje buvo gautas 2016 m. kovo 1 d. ir registruotas Nr. 20-TA-112, o pareiškėjas su Nurodymu supažindintas tarnybinių mokymu metu ir nenurodyta konkreti susipažinimo data. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių įrodymų ir duomenų, patvirtinančių pareiškėjo supažindinimo su Nurodymu datą. Tai patvirtina, kad atsakovas nepatvirtino aplinkybės, jog įstaigos vadovas tinkamai įvykdė Nurodymo 1.2 punkto reikalavimą ir supažindino pareiškėją su Nurodymu. Tarnybinio tyrimo metu taip ir nebuvo detaliai ir nuosekliai nustatytos visos aplinkybės, kokius konkrečiai veiksmus rezonansą sukėlusio 2017 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu atliko kiekvienas jame buvęs pareigūnas, nesutampa liudytojų nurodytos ir ypatingos reikšmės pareiškėjo veiksmų vertinimui turėjusios aplinkybės (kiek pareigūnų buvo įvykio vietoje ir pan.) su kitais tarnybinio tyrimo metu gautais duomenimis (pvz. policijos automobilių VPVS istorijos duomenimis).

Pabrėžė, kad pareiškėjas neturėjo jokio asmeninio motyvo tyčia nuslėpti savo kolegos L. T. sukeltą eismo įvykį – t. y. tyčia apie jį nepranešti, leisti kolegai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tarnybinio tyrimo metu visiškai nebuvo įvertintos ir analizuotos aplinkybės, jog pareiškėjas yra 20 metų stažą turintis policijos pareigūnas, kuris ir amžiumi, ir darbo patirtimi skiriasi ne tik nuo eismo įvykį padariusio L. T., bet ir kitų savo kolegų (R. S.). Jo nei su L. T., nei su R. S. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas jokiais savo veiksmais pareigūno vardo nepažemino, buvo teisingas ir nešališkas, savo tarnybines pareigas eismo įvykio vietoje atliko tinkamai, tiksliai pagal Pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Jo veiksmai kaip pareigūno vardo pažeminimas negali būti pripažinti remiantis tik atsakovo prielaidomis ir samprotavimais. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė pažeidus Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Policijos patrulių veikios instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.8 p., Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., Nurodymo 1.1 p. reikalavimus.

Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 d dalies, Civilinio kodekso nuostatos garantuoja tai, jog asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti atlyginta. Jau vien būtinybė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir dėl to sugaištas laikas patvirtina žalos padarymo faktą. Pareiškėjas labai išgyveno dėl priimto nepagrįsto skundžiamo įsakymo, visiško jo pateiktų argumentų ignoravimo - t. y. pareiškėjas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, prarado pragyvenimo šaltinį bei per visą gyvenimą užtarnautą socialinę garantiją - galimybę po 4 mėnesių išeiti į pensiją. Tai lėmė neužtikrintumą ateitimi, emocinį sutrikimą ir nerimą. Visą savo gyvenimą ir karjerą pareiškėjas siejo su darbu policijoje, todėl neteisėtas atleidimas ir atsakovo pozicija viešoje erdvėje pareiškėjo atžvilgiu (kai kuriose visuomenės informavimo priemonėse buvo nurodyti pareiškėjo asmens duomenys) pareiškėjui ir jo šeimai yra didelis išgyvenimas. Žala daugiausia yra padaryta dėl sukelto streso, rūpesčių ir laiko, energijos sąnaudų visoms sukeltoms problemoms teisingai, teisėtai ir pagrįstai išspręsti. Pareiškėjas dėl atsakovo priimto skundžiamo įsakymo ir jo veiksmų vertinimo buvo priverstas išgyventi emocinį, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą, pažeminimą, nepatogumą, akivaizdžiai nepagrįstą reputacijos pablogėjimą, neteisėtą ir nepagrįstą įtarinėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą – visa tai, kas nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atlikus tarnybinį patikinimą buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 str. 1 d. 2 p.; Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (su vėlesniais pakeitimais), 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 (toliau - Nurodymas) 1.1 p.; Etikos kodekso 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p. reikalavimus, taip pat nevykdė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – Aprašymas), patvirtinto Kauno apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. viršininko įsakymu Nr. 20-V-28, 6.3 p., 6. 4 p. numatytų funkcijų ir pažemino policijos pareigūno vardą.

Akcentavo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 1.1 p. nurodyta: „Policijos darbuotojams atvykus į įvykio vietą ir (ar) gavus duomenų, jog įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną (budėtoją)“. Šis nurodymas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo sistemoje (toliau - DVS) gautas 2016 m. kovo 1 d. ir registruotas Nr. 20-TA-112. Iš DVS duomenų matyti, kad tyrėja R. S. su šiuo dokumentu susipažino 2016-04-18. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyriausiasis tyrėjas V. J.. raštu (2017 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-26955) informavo atsakovą, kad vyriausiasis patrulis D. Š. su Nurodymu buvo supažindintas tarnybinių mokymų metu. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Nurodymo 1.1 p. reikalavimus.

Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami vieną iš policijos uždavinių - nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas (Įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.) ir gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p.). Reaguodami į pranešimus apie įvykius ir atvykę į įvykio vietą, jie privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, persekioti asmenį, įtariamą padariusį teisės pažeidimą, kol jis bus sulaikytas, imtis visų galimų priemonių įvykyje dalyvavusių asmenų turtui gelbėti (apsaugoti), nustatyti įvykio liudytojus, užtikrinti įvykio vietos apsaugą (Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.). Be to, pareiškėjas privalo vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, apsaugoti įvykio vietas, pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą (Aprašymo 6.3 p., 6.4 p.). Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus tiesėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo ir kitais principais (Įstatymo 4 str. 2 d.). Policijos pareigūnai savo tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus pagrindines teises ir laisves, saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis, būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būtų pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p, 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p.).

Pareiškėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-641 „Dėl R.S. ir D.Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalyje dėl D. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos. Taip pat skunde reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus: dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“) ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintos 2017 m. liepos 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-105 duomenimis.

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas)(teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašo 26 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Teismui pateiktų įrodymų administracinėje byloje visetas, taip pat ir įsiteisėjusio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29876-17 įtariamojo D.Š. (pareiškėjo) atžvilgiu duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, vykdydamas 2017 m. sausio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdamas įgaliojimus užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą; vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugoti įvykių vietas; pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą; išsiaiškinti ir tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įforminti eismo įvykių medžiagą; pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir skirti administracines nuobaudas; atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų sąmoningai neatliko savo tarnybinių pareigų pilnoje apimtyje ir taip pat nevykdė jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas 2017 m birželio 13 d., apie 19 val., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja R.S. nuvykęs į eismo įvykio vietą, esančią duomenys neskelbtini, Kėdainių raj., sąmoningai padėjo išvengti policijos pareigūnui L.T. atsakomybės už padarytą eismo įvykį, kai pastarasis, nesuvaldęs automobilio Audi A5 valst. Nr. duomenys neskelbtini, trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį nukentėjusiosios I.S. vairuojamą Opel Corsa valst. Nr. duomenys neskelbtini. Pareiškėjas, būdamas įvykio vietoje, sąmoningai nefiksavo liudytojų R.J., T.G., R. S. parodymų apie avariją sukėlusį asmenį, sąmoningai nesiėmė teisės aktuose numatytų priemonių, kad transporto priemonę vairavęs L.T. būtų sulaikytas įvykio vietoje, kai jis dar buvo nepasišalinęs iš įvykio vietos, nors įvykio vietoje buvę asmenys į jį tiesiogiai nurodė, kaip į asmenį vairavusį transporto priemonę Audi A5. Be to, sąmoningai tiesioginio vadovo neinformavo apie tai, kad avarijos kaltininku gali būti tame pačiame policijos komisariate (Kėdainių raj. PK) dirbantis policijos pareigūnas L.T..

Tarnybinio patikrinimo išvados duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje) buvo nustatyti pareiškėjo padaryti tarnybiniai pažeidimai, kurių esmė: pareiškėjas nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nesulaikė bei nesistengė sulaikyti ir į policijos įstaigą nepristatė asmens, padariusio įstatymų uždraustą veiką, turėdamas pareigą nedelsiant pranešti atsakingiems pareigūnams apie įvykyje dalyvavusį policijos pareigūną, to nepadarė. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p., Nurodymo 1.1 p., Etikos kodekso 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p., Aprašymo 6.3 p., 6. 4 p. reikalavimus ir tuo pažemino policijos pareigūno vardą.

Šiose teisės normose pareiškėjo atžvilgiu įtvirtintos imperatyvios pareigos, kurių pareiškėjas vykdydamas tarnybines pareigas privalo laikytis ir jas tinkamai vykdyti. Paminėtose teisės normose įtvirtinta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, policijos pareigūnas turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p.); reaguodamas į pranešimus apie įvykius ir atvykęs į įvykio vietą, privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, persekioti asmenį, įtariamą padariusį teisės pažeidimą, kol jis bus sulaikytas, imtis visų galimų priemonių įvykyje dalyvavusių asmenų turtui gelbėti (apsaugoti), nustatyti įvykio liudytojus, užtikrinti įvykio vietos apsaugą (Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.); privalo vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, apsaugoti įvykio vietas, pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą (Aprašymo 6.3 p., 6.4 p.); gavus duomenų, jog įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant ryšio priemonėmis informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną (budėtoją)(Nurodymo 1.1 p.); savo tarnybinėje veikloje gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus pagrindines teises ir laisves, saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis, būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būtų pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p, 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p.).

Pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimais. Jo nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, tendencingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus, netinkamai vertinant jo paaiškinimą, netinkamai įteikiant pranešimus apie padarytą tarnybinį nusižengimą.