- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- eI-1059-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01891-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D.Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atsakovų: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei B.P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.Š. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
panaikinti 2017 m. liepos 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-641 „Dėl R.S. ir D.Š. atleidimo iš vidaus tarnybos" dalį dėl D. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 7 p. (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą); grąžinti D.Š. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas (suteikiant viršilos laipsnį);priteisti D. Š. naudai iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti D.Š. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjui buvo įteikti 2 Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Jais pareiškėjas iš esmės buvo informuotas, kad dirbdamas Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose ir būdamas asmeniškai atsakingas už įvykio vietoje būtinų pirminių veiksmų atlikimą, surinktos informacijos kokybę ir išsamumą, 2017 m. birželio 13 d. vykdydamas tarnybines pareigas ir su tyrėja R.S. dirbdami tarnybiniu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (radio šaukinys „(duomenys neskelbtini)") ir apie 18.59 val. gavę iš Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą (ROIK 0117000319760) apie Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 19.07 val. atvyko į įvykio vietą.
Paminėtuose pranešimuose buvo konstatuota, kad pareiškėjas, pamatęs, jog įvykyje dalyvavęs automobilis AUDI A5, valst. NR. (duomenys neskelbtini), priklauso to paties skyriaus vyriausiajam patruliui L.T. ir prie pareiškėjo priėjus pačiam L. T., suprato, kad automobilį AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent kolega L. T. bei matydamas, kad L. T. vaikšto įvykio vietoje ir aplink ją, tačiau bando pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti jam gresiančios atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, buvo šališkas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, eismo įvykio liudininkams nustatyti, nesulaikė bei nesistengė sulaikyti ir į policijos įstaigą nepristatė asmens, padariusio įstatymų uždraustą veiką, nepatikrino L. T. girtumo. Taip pat būdamas įvykio vietoje tinkamai neapsaugojo įvykio vietos, nesiėmė visų galimų priemonių eismo įvykyje nukentėjusiosios I. S. turtui apsaugoti (gelbėti), dėl ko iš įvykio vietos neaiškiomis aplinkybėmis dingo (pasimetė) nukentėjusiosios I. S. mobilaus ryšio telefonas Samsung G925FA Galaxy Edge. Be to, būdamas įvykio vietoje ir turėdamas pareigą bei gavęs duomenų, kad eismo įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis neinformavo Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno (budėtojo).
Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog šiais veiksmais jis galimai pažeidė: (1) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Policijos įstatymas) 25 str. 1 d. 2 p. reikalavimus; (2) Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V- 673 (toliau - Policijos patrulių veiklos instrukcija) 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p. reikalavimus; (3) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 (toliau - Nurodymas) 1.2 p. reikalavimą; (4) Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V- 347, (toliau - Pareigūnų etikos kodeksas) 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p. reikalavimus; (5) nevykdė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 (toliau - Pareigybės aprašymas), 6.3 p., 6.4 p. numatytų funkcijų ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą.
Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame detaliai išdėstė visas įvykio aplinkybes ir iš esmės nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais. Jis nurodė, kad eismo įvykio vietoje L.T. nematė, jis priėjęs nebuvo, eismo įvykio vietoje buvę asmenys, liudytojai bei kolegos jam nenurodė, kad automobilį vairavo L.T., neparodė jo žmonių minioje, taip pat nenurodė, link kur jis galimai pasišalino ar kur galėtų būti. Įvykio vietoje buvo prisirinkę daug pašalinių asmenų. Iš karto buvo imtasi priemonių apsaugoti įvykio vietą, tačiau įvykio teritorija buvo didelė, todėl viso turto apsaugoti nebuvo galimybių, o įvykio vietoje mobiliojo ryšio telefono nematė. Taip pat nurodė, jog jis tik vairavo tarnybinį automobilį, prie PPV darbo vietos prisijungęs nebuvo, pranešimo neskaitė ir nežinojo, jog budėtojas nežino, kad įvykyje dalyvauja pareigūno automobilis ar pareigūnas, dėl to ryšio priemonėmis nieko nepranešė, o mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs Kėdainių rajono PK patalpose. Įvykio vietoje su R. S. apie tai, ar ji pranešė budėtojui, nekalbėjo.
Akcentavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjo kaltės dėl nukentėjusios telefono dingimo nėra. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veikos vertinimas neatitinka tarnybinio tyrimo metu nustatytu aplinkybių ir tyrimo duomenų. Pareiškėjas būtinus pirminius veiksmus pagal Policijos patruliu veikios instrukcijos 44.7 p. ir 44.9 p. reikalavimus eismo įvykio vietoje (imtis visu priemonių įvykyje dalyvavusiu asmenų turtui gelbėti ir apsaugoti - užtikrinti įvykio vietos apsauga) atliko laiku ir tinkamai, ir tokie jo veiksmai negalėjo būti pripažinti kaip žeminantys pareigūno vardą, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintinas.
Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjas, pastebėjęs automobilį AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suprato, jog minėtu automobiliu naudojasi L. T., tačiau kam automobilis priklauso nuosavybės teise nežinojo, o L. T. įvykio vietoje nematė ir kiti asmenys jam to nenurodė. Be to, būtent R. S. buvo prisijungusi prie PPV darbo vietos ir matė pirminį pranešimą apie eismo įvykį, vėliau dar paprašė papildomų pajėgų. Pareiškėjas, matydamas, jog policijos patrulio vyresnioji R. S. eismo įvykio vietoje naudojasi mobiliojo ryšio telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, buvo įsitikinęs, jog būdama patrulio vyresniąją ir tiesiogiai atsakinga už patruliui pavestų funkcijų vykdymą, ji bendrauja su budėtoju. Nurodymo 1.1 punktas įpareigoja policijos darbuotojus informuoti apie galimą pareigūno, bet ne pareigūno automobilio dalyvavimą eismo įvykyje, kuris gali sukelti atgarsį. Nurodymo 1.2 punktas numato, kad policijos įstaigų vadovai buvo įpareigoti su Nurodymu supažindinti visus pavaldžių įstaigų darbuotojus. Nurodymas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo sistemoje buvo gautas 2016 m. kovo 1 d. ir registruotas Nr. 20-TA-112, o pareiškėjas su Nurodymu supažindintas tarnybinių mokymu metu ir nenurodyta konkreti susipažinimo data. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių įrodymų ir duomenų, patvirtinančių pareiškėjo supažindinimo su Nurodymu datą. Tai patvirtina, kad atsakovas nepatvirtino aplinkybės, jog įstaigos vadovas tinkamai įvykdė Nurodymo 1.2 punkto reikalavimą ir supažindino pareiškėją su Nurodymu. Tarnybinio tyrimo metu taip ir nebuvo detaliai ir nuosekliai nustatytos visos aplinkybės, kokius konkrečiai veiksmus rezonansą sukėlusio 2017 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu atliko kiekvienas jame buvęs pareigūnas, nesutampa liudytojų nurodytos ir ypatingos reikšmės pareiškėjo veiksmų vertinimui turėjusios aplinkybės (kiek pareigūnų buvo įvykio vietoje ir pan.) su kitais tarnybinio tyrimo metu gautais duomenimis (pvz. policijos automobilių VPVS istorijos duomenimis).
Pabrėžė, kad pareiškėjas neturėjo jokio asmeninio motyvo tyčia nuslėpti savo kolegos L. T. sukeltą eismo įvykį – t. y. tyčia apie jį nepranešti, leisti kolegai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tarnybinio tyrimo metu visiškai nebuvo įvertintos ir analizuotos aplinkybės, jog pareiškėjas yra 20 metų stažą turintis policijos pareigūnas, kuris ir amžiumi, ir darbo patirtimi skiriasi ne tik nuo eismo įvykį padariusio L. T., bet ir kitų savo kolegų (R. S.). Jo nei su L. T., nei su R. S. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas jokiais savo veiksmais pareigūno vardo nepažemino, buvo teisingas ir nešališkas, savo tarnybines pareigas eismo įvykio vietoje atliko tinkamai, tiksliai pagal Pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Jo veiksmai kaip pareigūno vardo pažeminimas negali būti pripažinti remiantis tik atsakovo prielaidomis ir samprotavimais. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė pažeidus Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Policijos patrulių veikios instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.8 p., Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., Nurodymo 1.1 p. reikalavimus.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 d dalies, Civilinio kodekso nuostatos garantuoja tai, jog asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti atlyginta. Jau vien būtinybė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir dėl to sugaištas laikas patvirtina žalos padarymo faktą. Pareiškėjas labai išgyveno dėl priimto nepagrįsto skundžiamo įsakymo, visiško jo pateiktų argumentų ignoravimo - t. y. pareiškėjas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, prarado pragyvenimo šaltinį bei per visą gyvenimą užtarnautą socialinę garantiją - galimybę po 4 mėnesių išeiti į pensiją. Tai lėmė neužtikrintumą ateitimi, emocinį sutrikimą ir nerimą. Visą savo gyvenimą ir karjerą pareiškėjas siejo su darbu policijoje, todėl neteisėtas atleidimas ir atsakovo pozicija viešoje erdvėje pareiškėjo atžvilgiu (kai kuriose visuomenės informavimo priemonėse buvo nurodyti pareiškėjo asmens duomenys) pareiškėjui ir jo šeimai yra didelis išgyvenimas. Žala daugiausia yra padaryta dėl sukelto streso, rūpesčių ir laiko, energijos sąnaudų visoms sukeltoms problemoms teisingai, teisėtai ir pagrįstai išspręsti. Pareiškėjas dėl atsakovo priimto skundžiamo įsakymo ir jo veiksmų vertinimo buvo priverstas išgyventi emocinį, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą, pažeminimą, nepatogumą, akivaizdžiai nepagrįstą reputacijos pablogėjimą, neteisėtą ir nepagrįstą įtarinėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą – visa tai, kas nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad 2017 m. birželio 19 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau - Kėdainių r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau - RS) tyrėjos R. S. ir vyriausiojo patrulio D.Š. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas R. B. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-24280. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad D. Š., dirbdamas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyriausiuoju patruliu ir būdamas asmeniškai atsakingas už įvykio vietoje būtinų pirminių veiksmų atlikimą, surinktos informacijos kokybę ir išsamumą, 2017 m. birželio 13 d. vykdydamas tarnybines pareigas, su tyrėja R. S. dirbdami tarnybiniu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 18.59 val. gavę iš Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą (ROIK 0117000319760) apie Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis OPEL CORSA, valst. N r. duomenys neskelbtini ir automobilis AUDI A5, valst. Nr. duomenys neskelbtini, apie 19.07 val. atvyko į įvykio vietą. Taip pat buvo nustatyta, kad atvykęs į eismo įvykio vietą ir pamatęs, kad įvykyje dalyvavęs automobilis AUDI A5, valst. Nr. duomenys neskelbtini priklauso to paties skyriaus vyriausiajam patruliui L. T., bei matydamas, jog L. T. vaikšto įvykio vietoje ir aplink ją, tačiau bando pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti jam gresiančios atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, buvo šališkas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, eismo įvykio liudininkams nustatyti, nesulaikė bei nesistengė sulaikyti ir į policijos įstaigą nepristatė asmens, padariusio įstatymų uždraustą veiką, nepatikrino L. T. neblaivumo. Būdamas įvykio vietoje tinkamai neapsaugojo įvykio vietos, nesiėmė visų galimų priemonių eismo įvykyje nukentėjusios I. S. turtui apsaugoti (gelbėti), dėl ko iš įvykio vietos neaiškiomis aplinkybėmis dingo (pasimetė) nukentėjusiosios I. S. mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG G925F GALAXY S6 EDGE. Be to, būdamas įvykio vietoje ir turėdamas pareigą bei gavęs duomenų, kad eismo įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis informuoti Kauno apskrities VPK VTV OVS pareigūną (budėtoją), to nepadarė.
Atlikus tarnybinį patikinimą buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 str. 1 d. 2 p.; Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (su vėlesniais pakeitimais), 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 (toliau - Nurodymas) 1.1 p.; Etikos kodekso 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p. reikalavimus, taip pat nevykdė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – Aprašymas), patvirtinto Kauno apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. viršininko įsakymu Nr. 20-V-28, 6.3 p., 6. 4 p. numatytų funkcijų ir pažemino policijos pareigūno vardą.
Akcentavo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 1.1 p. nurodyta: „Policijos darbuotojams atvykus į įvykio vietą ir (ar) gavus duomenų, jog įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną (budėtoją)“. Šis nurodymas Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo sistemoje (toliau - DVS) gautas 2016 m. kovo 1 d. ir registruotas Nr. 20-TA-112. Iš DVS duomenų matyti, kad tyrėja R. S. su šiuo dokumentu susipažino 2016-04-18. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyriausiasis tyrėjas V. J.. raštu (2017 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-26955) informavo atsakovą, kad vyriausiasis patrulis D. Š. su Nurodymu buvo supažindintas tarnybinių mokymų metu. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Nurodymo 1.1 p. reikalavimus.
Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami vieną iš policijos uždavinių - nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas (Įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.) ir gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p.). Reaguodami į pranešimus apie įvykius ir atvykę į įvykio vietą, jie privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, persekioti asmenį, įtariamą padariusį teisės pažeidimą, kol jis bus sulaikytas, imtis visų galimų priemonių įvykyje dalyvavusių asmenų turtui gelbėti (apsaugoti), nustatyti įvykio liudytojus, užtikrinti įvykio vietos apsaugą (Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.). Be to, pareiškėjas privalo vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, apsaugoti įvykio vietas, pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą (Aprašymo 6.3 p., 6.4 p.). Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus tiesėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo ir kitais principais (Įstatymo 4 str. 2 d.). Policijos pareigūnai savo tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus pagrindines teises ir laisves, saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis, būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būtų pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p, 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 20-TE-641 „Dėl R.S. ir D.Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalyje dėl D. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos. Taip pat skunde reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus: dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“) ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintos 2017 m. liepos 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-105 duomenimis.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas)(teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašo 26 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.
Teismui pateiktų įrodymų administracinėje byloje visetas, taip pat ir įsiteisėjusio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29876-17 įtariamojo D.Š. (pareiškėjo) atžvilgiu duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, vykdydamas 2017 m. sausio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdamas įgaliojimus užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą; vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugoti įvykių vietas; pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą; išsiaiškinti ir tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įforminti eismo įvykių medžiagą; pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir skirti administracines nuobaudas; atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų sąmoningai neatliko savo tarnybinių pareigų pilnoje apimtyje ir taip pat nevykdė jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas 2017 m birželio 13 d., apie 19 val., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja R.S. nuvykęs į eismo įvykio vietą, esančią duomenys neskelbtini, Kėdainių raj., sąmoningai padėjo išvengti policijos pareigūnui L.T. atsakomybės už padarytą eismo įvykį, kai pastarasis, nesuvaldęs automobilio Audi A5 valst. Nr. duomenys neskelbtini, trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį nukentėjusiosios I.S. vairuojamą Opel Corsa valst. Nr. duomenys neskelbtini. Pareiškėjas, būdamas įvykio vietoje, sąmoningai nefiksavo liudytojų R.J., T.G., R. S. parodymų apie avariją sukėlusį asmenį, sąmoningai nesiėmė teisės aktuose numatytų priemonių, kad transporto priemonę vairavęs L.T. būtų sulaikytas įvykio vietoje, kai jis dar buvo nepasišalinęs iš įvykio vietos, nors įvykio vietoje buvę asmenys į jį tiesiogiai nurodė, kaip į asmenį vairavusį transporto priemonę Audi A5. Be to, sąmoningai tiesioginio vadovo neinformavo apie tai, kad avarijos kaltininku gali būti tame pačiame policijos komisariate (Kėdainių raj. PK) dirbantis policijos pareigūnas L.T..
Tarnybinio patikrinimo išvados duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje) buvo nustatyti pareiškėjo padaryti tarnybiniai pažeidimai, kurių esmė: pareiškėjas nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nesulaikė bei nesistengė sulaikyti ir į policijos įstaigą nepristatė asmens, padariusio įstatymų uždraustą veiką, turėdamas pareigą nedelsiant pranešti atsakingiems pareigūnams apie įvykyje dalyvavusį policijos pareigūną, to nepadarė. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p., Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p., Nurodymo 1.1 p., Etikos kodekso 4.1 p., 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p., Aprašymo 6.3 p., 6. 4 p. reikalavimus ir tuo pažemino policijos pareigūno vardą.
Šiose teisės normose pareiškėjo atžvilgiu įtvirtintos imperatyvios pareigos, kurių pareiškėjas vykdydamas tarnybines pareigas privalo laikytis ir jas tinkamai vykdyti. Paminėtose teisės normose įtvirtinta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, policijos pareigūnas turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Įstatymo 25 str. 1 d. 2 p.); reaguodamas į pranešimus apie įvykius ir atvykęs į įvykio vietą, privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, persekioti asmenį, įtariamą padariusį teisės pažeidimą, kol jis bus sulaikytas, imtis visų galimų priemonių įvykyje dalyvavusių asmenų turtui gelbėti (apsaugoti), nustatyti įvykio liudytojus, užtikrinti įvykio vietos apsaugą (Instrukcijos 44.4 p., 44.5 p., 44.6 p., 44.7 p., 44.8 p., 44.9 p.); privalo vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, apsaugoti įvykio vietas, pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užtikrinti pristatytų ir sulaikytų asmenų apsaugą (Aprašymo 6.3 p., 6.4 p.); gavus duomenų, jog įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant ryšio priemonėmis informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną (budėtoją)(Nurodymo 1.1 p.); savo tarnybinėje veikloje gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus pagrindines teises ir laisves, saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis, būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būtų pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p, 4.6 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.28 p.).
Teismas pabrėžia, kad ištyrus administracinėje byloje esančius įrodymus, buvo nustatytos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir atsakovo Išvadoje bei prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu.
Įvertinęs įrodymų visetą teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjui nepagrįstai inkriminavo, jog jis neapsaugojo įvykio vietos ir eismo įvykyje dalyvavusių asmenų turto (Instrukcijos 44.7 p., 44.9 p.). Atsakovo atstovė paaiškino, tą patvirtina ir Išvados duomenys, kad pareiškėjui eismo įvykyje nukentėjusios merginos telefono (eismo įvykyje dalyvavusio asmens turto) dingimas nebuvo inkriminuotas. Teismas sutinka su šia pozicija, kadangi dėl telefono dingimo, kuris vėliau rastas netoli eismo įvykio vietos, buvo iškelta baudžiamoji byla ir ši aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo dalykas (Instrukcijos 44.7 p.). Pareiškėjui taip pat nepagrįstai buvo inkriminuotas ir Instrukcijos 44.9 punkto pažeidimas (neapsaugojo įvykio vietos). Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog pareiškėjas sąmoningai nevykdė paminėto punkto reikalavimų. Visi pirminiai procesiniai veiksmai (išskyrus pažeidėjo nustatymą ir sulaikymą bei tinkamą liudytojų apklausą) buvo atlikti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad L. T. pažinojo, žinojo kokiu automobiliu jis naudojasi ir šį automobilį matė įvykio vietoje. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje L. T. nematė. Teismas atmeta šiuos argumentus, kaip prieštaraujančius Išvadoje įtvirtintoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrinde paiimtos iš baudžiamosios bylos procesinių dokumentų (atsakovas tai pažymėjo Išvadoje). Kaip jau buvo paminėta, prokuroras taip pat nustatė kaltus pareiškėjo veiksmus iš esmės tapačius kaip ir atsakovas Išvadoje (neveikimą)(nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu duomenys). Teismas taip pat atmeta ir liudytojos R.S. parodymus, nes jie prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, pareiškėjas ir liudytoja įvykio metu buvo viename ekipaže (porininkai), abu turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka įforminti eismo įvykį, nustatyti kaltą asmenį, jį sulaikyti ir t.t., tačiau šių pareigų sąmoningai nevykdė. Liudytoja dėl savo pareigų neatlikimo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, dėl pareigūno vardo pažeminimo (iš esmės už analogiškų kaip ir pareiškėjas veiksmų neatlikimą) atleista iš vidaus tarnybos. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad liudytoja siekia padėti pareiškėjui išvengti tarnybinės atsakomybės. Be to, tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojos parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų liudytojų, kurie buvo apklausti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą), taip pat tarnybinio tyrimo metu duotiems parodymams (ABTĮ 56 str.).
Darydamas išvadas šioje administracinėje byloje teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas ir liudytoja R. S. įvykio metu tarnybines pareigas vykdė dirbdami viename ekipaže (buvo porininkai). Įstatymo, Instrukcijos, Aprašymo normų analizė patvirtina, kad tiek pareiškėjo, tiek liudytojos tarnybinių pareigų apimtis bei turinys iš esmės nesiskyrė – jie privalėjo veikti kartu, derinti savo veiksmus, konsultuotis tarpusavyje, bendrais veiksmais išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, sulaikyti pažeidimą padariusį asmenį, informuoti Nurodyme įvardintą pareigūną apie Audi automobilio galimą vairuotoją (jo statusą) ir t.t. Aplinkybė, kad liudytoja buvo paskirta ekipažo vyresniąja, nesudaro pagrindo pareiškėjui nevykdyti paminėtų Įstatymo, Instrukcijos, Aprašymo, Nurodymo imperatyvių nuostatų.
Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir tarnybinio tyrimo metu apklausti liudytojai T. G., R. J., R. S., V. V. parodė (jų parodymai išdėstyti Išvadoje), kad įvykio vietoje, kai jau buvo atvykę policijos darbuotojai (vyras ir moteris), buvo automobilio Audi vairuotojas. Liudytojai apie tai pasakė policijos pareigūnei ir parodė vairuotoją. Išvažiuodami iš įvykio vietos liudytojai matė, kad Audi vairuotojas kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais. Tarnybinio patikrinimo metu atliktų apklausų metu jie patvirtino savo duotus parodymus. Liudytoja I. L. davė iš esmės analogiškus parodymus. Liudytojas R. K. (gelbėjimo tarnybos darbuotojas) taip pat parodė, kad jis kalbėjo su Audi automobilio vairuotoju eismo įvykio vietoje (greta esančiame kieme), kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Išvados duomenys patvirtina, kad pirmieji į įvykio vietą atvyko pareiškėjas ir R. S.. Teismas neturi pagrindo netikėti paminėtų liudytojų parodymais. Jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams ir teismo (taip pat ir prokuroro) nustatytoms faktinėms aplinkybėms, baudžiamojo proceso metu jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jų parodymais tikslinga remtis priimant procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje.
Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra imperatyviai konstatuota (ABTĮ 15 str., 21 str.), kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018).
Teismas taip pat pabrėžia, kad nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą. Ginčo atveju pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, prieštaraujantis teisės aktams elgesys (neveikimas) yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra apibendrinti Išvadoje. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju to sąmoningai nepadarė. Teismui akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą vykdyti tiesiogines savo funkcijas, įvykio vietoje nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą tiesiogines funkcijas, reikalavimais, įvykio vietoje nesiėmė jokių veiksmų sulaikyti automobilio Audi vairuotoją (policijos pareigūną L. T.), pristatyti jį į policijos įstaigą patikrinti ir nustatyti jo blaivumo (girtumo), tuo sąmoningai leido netrukdomai L. T. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, neužkirto kelio jo daromam akivaizdžiam administraciniam nusižengimui (pasišalinimui iš eismo įvykio vietos), nuslėpė informaciją nuo vadovybės apie kolegos sukeltą eismo įvykį, nors pranešti apie tai buvo profesinė (tarnybinė) pareiga, nefiksavo įvykio liudytojų svarbių parodymų, tokiu būdu tyčia neatliko savo pareigų ir įgaliojimų, taip apsunkindamas pirminį eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Nurodymo 1.1 punkto turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad pranešti budėtojui apie eismo įvykį, kuriame galimai dalyvavo policijos pareigūnas, pareiga numatyta tiek pareiškėjui, tiek ir jo porininkei. Pareiškėjas turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti budėtojui pats arba įsitikinti, jog tai padarė jo porininkė. Pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo apie Policijos generalinio komisaro nurodymą, teismas laiko nepagrįstais, nes atsakovas nurodė, jog su šiuo nurodymu pareiškėjas buvo supažindintas mokymų metu. Be to, žinoti Policijos generalinio komisaro įsakymus jį įpareigoja Įstatymo, Instrukcijos, Aprašymo nuostatos. Dėl ryšio priemonių teismas pabrėžia, kad porininkė turėjo mobilaus ryšio telefoną, be to, įvykio vietoje buvę asmenys taip turėjo mobilius telefonus, kuriais pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vietoje buvo ir kitas policijos pareigūnų ekipažas, gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie taip pat turėjo ryšio priemones.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo veiksmų pobūdis, jų nuoseklumas, siekiamas tikslas ir pasirinkti būdai pastarajam tikslui pasiekti paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir, tuo pačiu, patvirtina atsakovo pateiktą pareiškėjo veiksmų vertinimą. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, susijusius su pareiškėjo elgesiu tarnybos metu. Vertinant Išvadoje (taip pat ir teismo) nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie pareiškėjo veiksmai nėra suderinami teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Be to, pareiškėjas, pradėdamas tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė savo pareigų jo veiksmus stebinti daugeliui įvykio vietoje buvusių asmenų, taip pat kitų policijos pareigūnų, gelbėjimo tarnybos pareigūnų akivaizdoje.
Pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimais. Jo nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, tendencingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus, netinkamai vertinant jo paaiškinimą, netinkamai įteikiant pranešimus apie padarytą tarnybinį nusižengimą.
Kaip jau buvo paminėta, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų policijos pareigūnams skyrimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas. Aprašo 22 punkte yra nurodytos tikrinamo pareigūno teisės. Aprašo 22.1 punkte įtvirtinta, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Aprašo 23 punktas numato, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, laikėsi esminių Tvarkos aprašo reikalavimų ir jokių esminių procedūrinių pažeidimų, leidžiančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą, teismas nenustatė. Tvarkos aprašo 21.5 punkte įtvirtinta tikrintojo teisė gauti kitą reikiamą informaciją, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi duomenimis iš baudžiamosios bylos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas statutiniu policijos pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui eismo įvykio metu. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai (neveikimas), dėl kurių atleistas iš vidaus tarnybos, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti tyčinį tarnybinį nusižengimą ir taikyti griežčiausią sankciją - atleidimą iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Aplinkybė, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo inkriminuoti Instrukcijos 44.7, 44.9 punktų pažeidimai, nesudaro pakankamo pagrindo jo veiksmus (neveikimą) vertinti švelniau. Teismas laiko, kad pareiškėjo prieštaraujantis teisės aktams neveikimas, kuris sudaro pakankamą pagrindą jo veiksmus vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Instrukcijos 44.6 punkte ir vien tik šio punkto pažeidimas jau sudaro pakankamą pagrindą pritaikyti atsakovo pasirinktą sankciją.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 20-TE-641 dalyje dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus šį įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, negali būti tenkinami ir pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo pareiškėjo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.