- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-310-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05926-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys - T. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą ir teismo nuožiūra paskirti bankroto administratorių. Nurodė, kad jo nemokumą sukėlusi skola 34 688,58 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė dėl to, kad jis, būdamas šios bendrovės vadovu, laiku nepranešė apie įmonės nemokumą ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kita skolos dalis - 746 Eur yra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai - teisminio bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ už minimalią algą – 566 Eur į rankas. Savo poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia 433 Eur. Šiuo metu mokosi pagal dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, sudarytą su Užimtumo tarnyba. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų neturi, gyvena nuomojamame bute, yra nevedęs, išlaikytinių neturi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 155,52 Eur. Neprieštarautų, jei teismas tenkintų pareiškėjo prašymą iškelti bankroto bylą, teismui nustačius, kad pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
3. Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepimo į T. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino pareiškimą, iškėlė bankroto bylą T. K. ir paskyrė bankroto administratorių.
5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, įrodymus, pareiškėjo įsipareigojimų dydį kreditoriams, sutiko su pareiškėjo pozicija, jog jo įsipareigojimų suma kreditoriams viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytą dydį, pajamos ir turimas turtas yra nepakankami skolas padengti, todėl pripažino, kad pareiškėjas yra nemokus.
6. Teismas nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių dėl kurių teismas atsisako fiziniam asmeniui kelti bankroto bylą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nesąžiningas, kad jis tapo nemokus, nes per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarė CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių, t. y. piktnaudžiautų alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dalyvautų azartiniuose lošimuose, jis nėra teistas pagal BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsnius, jam nebuvo kelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat jis nebuvo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dalyvis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, nors ginčo aplinkybės patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėjas atsiskaitė tik su tais kreditoriais, su kuriais norėjo atsiskaityti, o su juo – T. K., kaip kreditoriumi, atsiskaityti vengė ir jo net neinformavo, kad ketina kelti sau bankroto bylą, nors tokią pareigą ir turėjo;
7.2. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjas pareiškime nenurodė teismui informacijos apie kreditoriaus reiškiamus reikalavimus, nors jam ir buvo žinoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė reikalavimo teisę į pareiškėją;
7.3. Reiškiant pretenzijas pareiškėjui dėl piniginių sumų sumokėjimo, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas pripažįsta, kad kreditorius yra, ar to nepripažįsta, šias aplinkybes - apie potencialaus kreditoriaus buvimą, turėjo atskleisti teismui, teikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kad teismas atliktų teisinį situacijos vertinimą ir spręstų dėl minėto kreditoriaus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas apie apeliantą (kreditorių ) nurodė tuomet, kai jau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė reikalavimo perleidimo sutartį ir apie tai informavo teismą, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir neleidžia teigti, kad pareiškėjas buvo sąžiningas:
7.4. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad tokie pareiškėjo argumentai, jog jam žinoma, kad reikalavimo teisė buvo parduota, tačiau naujasis kreditorius nežinomas, kuriais jis remiasi siekdamas pateisinti neinformavimo aplinkybę, neturi teisinės reikšmės aplinkybei, kad apelianto jis neinformavo. Pareiga pateikti teisingus bei išsamius duomenis tenka visgi į teismą besikreipiančiam pareiškėjui;
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas T. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors apeliantas teigia, kad pareiškėjo prievolių kilmė yra nesąžininga, būtent FABĮ numato aiškiai apibrėžtą skaičių pagrindų, kuomet skolininkas yra laikomas nesąžiningu. Pareiškėjo susidariusi skola visiškai nepatenka į FABĮ nurodytą nesąžiningų skolų sąrašą, todėl jis turi teisę bankrutuoti, šia teise ir pasinaudojo;
8.2. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad neįspėjo apelianto apie keliamą bankroto bylą. Paaiškina, kad tik pamatęs skelbimą skelbiu.lt svetainėje apie tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda jo “skolą” už 7000 Eur, iš karto kreipėsi į kreditorių ir pranešė, kad kels bankroto bylą, ir kad kreipsis į teismą, ką ir padarė. Teismui jis aiškiai nurodė, kad tokio pobūdžio pardavimas gali įvykti, be to, pridėjo skelbimo tekstą iš skelbiu.lt. Kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad jis kels bankroto bylą. Todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apelianto reikalas, kokius sandorius jie vykdė. Pažymi, kad naujasis kreditorius turi teisę kreiptis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių Gelžinį, jei šis neįspėjo perkant reikalavimą, kad „skolininkas“ prašo iškelti bankroto bylą. J. G. pranešė apeliantui apie keliamą bankroto bylą, tai apelianto reikalas, ir jo laisva valia buvo pirkti ar nepirkti reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties patikrinimas, ar teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos FBAĮ nuostatas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
13. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. K., nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodė, kad išvados apie pareiškėjo (ne)sąžiningumą buvo padarytos neįvertinus visumos bylos duomenų, pareiškėjo elgesio tiek tampant nemokiam, tiek jo elgesį grąžinant priteistą ir naujam kreditoriui ( apeliantui) perleistą skolą, todėl ir 2024 m. gegužės 16 d. nutartis laikytina nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. K. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad jo nemokumą iš esmės sukėlė 34 688,58 Eur žalos atlyginimo priteisimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, ši žala susidarė dėl to, kad jis, būdamas šios bendrovės vadovu, laiku nepranešė apie įmonės nemokumą ir nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nurodė, kad šiuo metu dirba ir gauna minimalią algą – 566 Eur į rankas, savo poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia 433 Eur. Šiuo metu mokosi pagal dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, sudarytą su Užimtumo tarnyba. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų neturi, gyvena nuomojamame bute, nevedęs, išlaikytinių neturi.
16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu iš T. K. (pareiškėjo) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistas 34 688,58 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei priteistos 746 Eur bylinėjimosi išlaidos. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)T. K. (apeliantui) perleido reikalavimo teisę į piniginę pareiškėjo T. K. prievolę.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja pareiškėjo nesąžiningumą tuo, kad pareiškėjas pareiškime nenurodė teismui informacijos apie kreditoriaus reiškiamus reikalavimus, nors jam ir buvo žinoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė reikalavimo teisę į pareiškėją apeliantui. Be to apeliantas pareiškėjo nesąžiningą elgesį grindžia tuo, kad pareiškėjas dengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams, o ne apeliantui.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, suinteresuotas asmuo (apeliantas) T. K. turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų pareiškėjo T. K. kaip sąžiningo asmens prezumpciją, ir pagrįsti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dar 2023 m. gruodžio 16 d. pateikdamas apylinkės teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškime nurodė, kad iš skelbiu.lt portalo sužinojo, jog iš jo priteistą žalos atlyginimą kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda kaip skolą. 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas elektroniniu laišku ir įspėjimu informavo kreditorių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo atžvilgiu. O pradinis kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. (apeliantui) perleido reikalavimo teisę į piniginę pareiškėjo T. K. prievolę. Matyti, kad ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos eigoje, kadangi tuo metu apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2024 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi skundas tenkintas. Po apeliacijos priėmęs T. K. pareiškimą ir besirengdamas bylos nagrinėjimui iš esmės, gavęs 2024 m. balandžio 18 d. pradinio kreditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinius paaiškinimus, Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nutarė į procesą įtraukti naująjį kreditorių - apeliantą T. K.. Teismas 2024 m. balandžio 19 d. išsiuntė teismo šaukimus pradiniam kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naujam kreditoriui apeliantui T. K.. Liteko sistemos duomenimis apeliantui šaukimas įteiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau - ir EPP). 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad iš naujo kreditoriaus (apelianto) nėra gavęs jokio pranešimo dėl skolos perėmimo (2024-05-06 teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 20 sek.). Teismas informavo, kad naujam kreditoriui (apeliantui) pranešta apie teismo posėdį, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė (2024-05-06 teismo posėdžio garso įrašas 1 min. 45 sek.).
20. Atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas pareiškime nenurodė teismui informacijos apie šio kreditoriaus reiškiamus reikalavimus, nors jam ir buvo žinoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė reikalavimo teisę į pareiškėją. Pažymėtina, kad pats apeliantas pasirinko pasyvų procesinį elgesį, nors bylos nagrinėjimo eigoje jam buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškimą, teikti įrodymus, jog pareiškėjas savalaikiai buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 16 d. teikdamas pareiškimą teismui negalėjo žinoti apie pradinio kreditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo naujam kreditoriui aplinkybes, nes tik 2024 m. sausio 26 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už 2024 m. sausio 26 d. sutarties dėl jo skolos perleidimo naujajam kreditoriui sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, kaip naujasis kreditorius, turėjo realias galimybes pasinaudoti visomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytomis procesinėmis suinteresuoto asmens teisėmis byloje, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo nagrinėjant T. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme.
21. Nepagrįstas suinteresuoto asmens atskirojo skundo teiginys ir dėl pareiškėjo nesąžiningumo atsiskaitant su kitais kreditoriais. Pažymėtina, kad pareiškėjas teikė savo turimų banko sąskaitų išrašus, VĮ Registrų centro išrašą ir „Regitros“ pažymą apie registruotą turtą, pažymą apie šeimos sudėtį, pagrindžiančius, jog pareiškėjas neturi jokio turto, o jo pajamos ribotos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad įvertinus realią pareiškėjo finansinę padėtį, matyti, jog pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atmestini subjektyvūs apelianto argumentai, kad pareiškėjas nesąžiningai elgėsi.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje pateikė dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, pagrindžiančią jo mokymąsi ir siekį ateityje gauti didesnes pajamas, ir tuo paneigiami apelianto teiginiai apie pareiškėjo nesąžiningumą. Be to pareiškėjo veiksmai teismui teikiant papildomus duomenis, pagrindžiančius jo pareiškimo aplinkybes apie nemokumą, taip pat rodo, kad pareiškėjas siekė bylos proceso eigoje išsamiai atskleisti savo turtinę ir finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo siekį sąžiningai bankrutuoti ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentacija.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.