Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiosios gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajai M. J. , teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal:

pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo;

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo;

pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė -1 metai laisvės atėmimo;

Remiantis LR BK 63 str. 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (subendrinta ir atskira) subendrintos, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios M. J. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš E. A. jos naudai 1659,94 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš E. A. solidariai jos naudai 147 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 8 d. apie 18.30 val. Alytaus mieste Naujoji g. 52 ant šaligatvio prie Alytaus sporto ir rekreacijos centro E. A. , ištraukdamas iš M. J. rankų atvirai užvaldė svetimą turtą – M. J. rankinę 300 Lt vertės ir joje buvusius daiktus: mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6230“ 350 Lt vertės ir „Siemens C 55“ 300 Lt vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Omrom“ 280 Lt vertės, akinius 670 Lt vertės ir akinių dėklą 30 Lt vertės, telefono pakrovėją 20 Lt vertės, auksinį kryželį 300 Lt vertės, du buto raktus po 60 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės, pudrinę „Chanel“ 80 Lt vertės, lūpų dažus „Dior 527“ 30 Lt vertės, lūpų dažus „Dior 527“ 100 Lt vertės, 1 kg cukraus 3,20 Lt vertės, 2 kg kiaulės žalių liežuvių 30 Lt vertės ir 55 Lt pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2668,20 Lt turtinę žalą.

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje E. A. , siekdamas užvaldyti svetimą turtą, du kartus tyčia truktelėjo M. J. rankinę, kurią ji lakė nuleistoje rankoje, rankinę ištraukė, o nukentėjusioji šių veiksmų pasekoje neišlaikė pusiausvyros ir krisdama ant šaligatvio susitrenkė galvą, dėl galvos smegenų sukrėtimo jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2009 m. sausio 15 d. apie 18 val. Alytaus mieste Statybininkų gatvėje ties gyvenamaisiais namais Nr. 10 ir 12 ant pėsčiųjų tako E. A. , veikdamas bendrais veiksmais su kitu asmeniu, ištraukiant iš N. M. rankų atvirai užvaldė svetimą turtą – N. M. rankinę 70 Lt vertės ir joje buvusius daiktus : mobilaus ryšio telefoną „Siemens 55“ 60 Lt vertės, piniginę 12 Lt vertės ir joje buvusius 70 Lt pinigų, tris raktus po 4 Lt, bendros 12 Lt vertės, raktą 6 Lt vertės, pakelį fermentinio sūrio 3 Lt vertės, pakelį meduolių 2 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 235 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą dėl nepilno ikiteisminio tyrimo atlikimo grąžinti prokurorui, baudžiamojon atsakomybėn patraukti abu kaltus asmenis. Skunde nurodama, jog nukentėjusiajai žalą padarė ne vienas asmuo, kaip yra nuteistas E. A. , bet du asmenys - E. A. ir M. P. . Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad ją užpuolė du asmenys, ir bendrais veiksmais, pavartodami smurtą, užvaldė jos turtą ir sužalojo nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu ji prašė, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti abu asmenys. Tačiau prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės, dėl ko ji negalėjo tinkamai apskųsti pareigūnų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, neišsamiai. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad ją apiplėšė du asmenys, todėl ji visiškai nesutinka su teismo argumentu, kad užpuolimo metu nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis smurtas pavartotas nebuvo, o ji nugriuvo ir susižalojo tik dėl to, kad prarado pusiausvyrą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nustatyta, kad rankinė iš nukentėjusiosios rankų buvo išplėšta panaudojant fizinę jėgą, ji rankinę laikė stipriai, atėmimo metu jos nepaleido, ir laikė ją, kol plyšo rankena. Nukentėjusioji griuvo, besigalinėdama su užpuoliku, kuris visa jėga stengėsi išplėšti iš jos rankų rankinę. Nukentėjusioji gynė savo turtą. Todėl ji nesutinka su teismo pozicija, kad jos turtas buvo užvaldytas atvirai, - turtas buvo užvaldytas, panaudojant fizinį smurtą, tai yra plėšimo būdu, visa jėga traukiant iš jos rankų rankinę, o kadangi nukentėjusioji rankinę laikė stipriai, nenorėjo atiduoti, tai užpuoliko tempimo jėga nukentėjusiąją pargriovė. Pargriuvusi nukentėjusioji ir toliau nepaleido rankinės, todėl užpuolikas ją atėmė, jos atžvilgiu panaudojęs smurtą. Griuvimo metu moteris susitrenkė galvą, susižalojo kūną. Bylos medžiaga ir pačių užpuolikų parodymais įrodyta, kad užpuolikai planavo nusikaltimą, vaikščiojo Alytaus miesto gatvėmis, ieškojo aukos. Nukentėjusioji nurodo, kad užpuolikas jos neatsiprašė, ji įsitikinusi, kad užpuolimas padarytas dviejų asmenų, ir abu jie turi būti nuteisti už nusikalstamos veikos padarymą. Be to, skunde nurodoma, jog pažeistos procesinės nukentėjusiosios teisės į gynybą, - tuo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Posėdyje apeliantė ir jos gynėja prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Skunde nurodoma, jog nusikaltimą padarė ne vienas, bet du asmenys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad ją užpuolė du asmenys, ir bendrais veiksmais, pavartodami smurtą, užvaldė jos turtą, ir sužalojo nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu ji prašė, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti abu asmenys. Tačiau prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės, dėl ko ji negalėjo tinkamai apskųsti pareigūnų veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pateiktas advokato prašymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. P. . Prašymas išnagrinėtas tinkamai, byloje yra prokuroro nutarimas dėl advokato prašymo (t. 1, b. l. 190). Pažymėtina, kad skunde nukentėjusioji klaidingai nurodo, jog kitas ją užpuolęs asmuo yra M. P. . Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju buvo apklaustas nepilnametis M. P. (t. 1, b. l. 70-72, 187-188). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. P. jokių aktyvių veiksmų prie M. J. neatliko, tai nurodė ir pats M. P. , nukentėjusioji M. J. , ir įtariamasis E. A. , be to, apie ketinimą daryti vagystę M. P. nežinojo, tik po vagystės jis paėmė mobilaus ryšio telefoną kaip atlygį už tylėjimą, dėl to nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., požymių jo veiksmuose nenustatyta. Nustatyta, kad M. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. požymių, tačiau jis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis – tai yra 15 metų amžiaus, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn netrauktinas. BK 13 str. 1 d. nurodyta, kad pagal LR BK atsako asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suėję 16 metų, ir tik BK 13 str. 2 d. numatytais atvejais – 14 metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 189 str., BK 13 straipsnio 2 dalyje nėra paminėta, todėl šiuo konkrečiu atveju M. P. baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas pagrįstai.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, neišsamiai. Nukentėjusioji nesutinka su teismo argumentu, kad užpuolimo metu nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis smurtas pavartotas nebuvo, o ji nugriuvo ir susižalojo tik dėl to, kad prarado pusiausvyrą. M. J. nuomone, rankinė iš nukentėjusiosios rankų buvo išplėšta panaudojant fizinę jėgą, dėl ko nukentėjusioji griuvo, besigalinėdama su užpuoliku. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje teisingai nurodyta, jog vagystės metu kaltininkas panaudojo fizinę jėgą, nukreiptą daiktui atimti iš nukentėjusiosios. Teismas pagrįstai nustatė, kad kaltininko veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiąją, bet į jos turėtą daiktą – rankinę, todėl turtas pagrobtas ne plėšimo, bet atvirai padarytos vagystės būdu. Nukentėjusioji griuvo ir susižalojo galvą dėl nuteistojo veiksmų, kuomet jis stipriai ir staiga traukė rankinę iš nukentėjusiosios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009 yra išaiškinta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2004; „Teismų praktika“ Nr. 21, p. 113–117). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007;„Teismų praktika“ Nr. 27, p. 207–211). Šioje byloje nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad E. A. pasilenkė prie nukentėjusiosios ir žemyn truktelėjo rankinę, bet jos neištraukė. Tuomet nepaleidęs rankinės, traukė ją į save ir nutraukęs rankeną ją atėmė. Nukentėjusioji griuvo, nutrūkus rankinės rankenai, neišlaikiusi pusiausvyros. Darytina išvada, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog E. A. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d., kaip atviroji vagystė.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pažeistos nukentėjusiosios M. J. procesinės teisės į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai buvo užtikrinta teisė į teisinę pagalbą – LR Valstybės garantuojamos tisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikti antrinę teisinę pagalbą jai paskirtas advokatas (t. 1, b. l. 183), jis dalyvavo nukentėjusiosios papildomoje apklausoje (t. 1, b. l. 185-186), su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatas susipažino (t. 1, b. l. 189), teikė prašymus, dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 27). Darytina išvada, kad nukentėjusiosios teisė į gynybą pažeista nebuvo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios M. J. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nukentėjusiosios M. J. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios M. J. apeliacinį skundą atmesti.