- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-847-826/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- G. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-727-637/2019 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių bendro turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-727-637/2019, 2019 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės G. R. ieškinį ir atsakovo V. R. priešieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-286-730/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. Atsakovas V. R. teismui pateikė prašymą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-637/2019 dalių dėl kompensacijos ir žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą iki 2020 m. liepos 1 d.; sprendimo dalies dėl 156 538,93 Eur kompensacijos sumokėjimo ieškovei G. R. vykdymą išdėstyti, nustatant, kad iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovas sumoka 56 538,93 Eur, likusią dalį po 10 000,00 Eur moka kasmet iki 2030 m. liepos 1 d.
2.1. Nurodė, kad neturi sukaupęs 156 538,93 Eur sumos, iš kurios galėtų sumokėti kompensaciją ieškovei ir 1 823,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Jo ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą ir sumokėti ieškovei kompensaciją sutrukdė dėl COVID-19 taikomas karantinas. Jam pasibaigus galės turtą parduoti arba gauti paskolą ir iki 2020 m. liepos 1 d. išsispręs dividendų išmokėjimo klausimas. Gauna 1 546,49 Eur darbo užmokestį, kuris reikalingas ne tik pragyvenimui, bet ir gydymo išlaidoms padengti. Ieškovė turi gyvenamąjį plotą ir geras gyvenimo sąlygas, kompensacijos išmokėjimas nesiejamas su vienintelio gyvenamojo būsto įsigijimu ir būtinųjų poreikių tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo realią materialinę padėtį. Jis gauna 1 546,49 Eur darbo užmokestį, gerokai viršijantį vidutinį darbo užmokestį. Įrodymų apie turimas išlaidas atsakovas nepateikė. Pateikti medicininiai duomenys nepatvirtina, jog atsakovas turėjo didelių išlaidų gydymui. Dėl paskelbto karantino valstybėje situacija tapo neeilinė, tačiau turtą parduoti galima. Atsakovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo ar išnaudojo kitus būdus išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją.
3.2. Teismo sprendimas priimtas 2019 m. spalio 21 d., prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atsakovas pateikė 2020 m. balandžio 7 d. Karantinas paskelbtas tik 2020 m. kovo 16 d. Per šį laiko tarpą atsakovas turėjo planuotis savo pajamas ir išlaidas, numatyti, jog tam tikrą pinigų sumą reikės sumokėti valstybei, nes žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat atsakovas galėjo planuotis ir sumas, kurias reikės sumokėti ieškovei. Atsakovas savo paaiškinimuose buvo nurodęs, kad santuokos nenutraukia bendru sutarimu, nes su ieškove nesusitaria dėl kompensacijos sumos.
3.3. Įstatyme numatyta galimybė sprendimo vykdymą išdėstyti ne daugiau nei dvejų metų laikotarpiui. Atsakovui nepateikus jokio prievolės ieškovei įvykdymo užtikrinimo ir teismui tenkinus prašymą išdėstyti kompensacijos mokėjimą dešimčiai metų tai suteiktų atsakovui kaip ieškovės skolininkui nepagrįstą pranašumą, pažeistų abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas V. R. (toliau – apeliantas) prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir prašymą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šeimos bylų nagrinėjimo taisyklių ir nebuvo aktyvus. Teismas nurodė, kad jis nepagrindė savo dabartinės finansinės padėties, o turėjo per teismo nustatytą terminą įpareigoti pateikti papildomus įrodymus. Apie tai, jog trūksta duomenų, sužinojo tik gavęs skundžiamą nutartį. Teismo nagrinėtoje byloje buvo visi reikiami duomenys apie jo turtinę padėtį, nes situacija nepasikeitė.
4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į valstybėje susidariusią ekstraordinarią aplinkybę, dėl kurios jis neturi galimybės kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo, parduoti nekilnojamąjį turtą. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės yra priskiriamas rizikos asmenų grupei, dėl to yra priverstas laikytis griežto karantino taisyklių ir saviizoliacijos. Dokumentų tvarkymas banke užtrunka, todėl jam turi būti suteikta pakankamai laiko. Ieškovės interesai nenukentės, nes jie nėra susiję su būtinųjų poreikių tenkinimu, ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba ir turi pajamų pragyvenimui, išlaikytinių neturi.
4.3. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jis turėjo pareigą kaupti mokėtinas lėšas ieškovei ir valstybei. Jokie teisės aktai nenumato pareigos asmeniui, dalyvaujančiam bylos nagrinėjime, rengtis būsimam teismo sprendimo vykdymui. Nė vienas iš dalyvaujančių procese nežino, koks bus galutinis sprendimas. Be to, negalėjo numatyti, kad Lietuvoje bus paskelbta pandemija. Pati valstybė skiria pagalbą įmonėms ir asmenims, kad padėtų įveikti šios pandemijos neigiamus padarinius, todėl teismo sprendimo dėl didelių piniginių lėšų vykdymas turėtų būti atidėtas ir išdėstytas dalimis. Taip pat ieškovė patikslino savo prašomą priteisti kompensacijos sumą. Sumokėjo priteistą žyminį mokestį valstybei. Teismas manydamas, kad prašomas terminas per ilgas, jį tiesiog galėjo sutrumpinti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė G. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo tikrą finansinę padėtį. Atsakovas teismui pateikė prašymą, todėl jis turėjo pareigą pagrįsti jį. Nagrinėdamas jo prašymą teismas neturėjo pareigos būti aktyvus, nes šeimos byla išnagrinėta, priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šalys apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai. Atsakovui priklauso pelningai dirbanti įmonė UAB „Gretimybė“, kuri užsiima jūreivių įdarbinimu, ir ši įmonė veikė per karantiną. Šią aplinkybę patvirtina jos pateikti duomenys. Atsakovas 2020 m. balandžio 24 d. sumokėjo 1 823,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 2020 m. gegužės 5 d. pervedė jai 57 000,00 Eur. Šių mokėjimų nematyti jo sąskaitoje, tai patvirtina teismo nurodytą argumentą, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo tikrą finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
8. Ieškovė pateikė iš internetinio puslapio Rekvizitai.lt duomenis apie UAB „Gretimybė“ darbo laiką karantino metu. Šiuo rašytinius įrodymus prašė priimti. Paaiškino, kad jie paneigia atskirajame skunde nurodytus atsakovo argumentus.
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šiuos dokumentus pateikė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Įvertinęs tai, kad dokumentai susiję su atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, atsakovas yra su jais susipažinęs ir galėjo pasisakyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai priimtini ir pridėtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas teismo sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių bendro turto padalijimo, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo santuokoje įgytą turtą, o už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė iš atsakovo ieškovei 156 538,93 Eur piniginę kompensaciją. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės 3 568,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo – 1 823,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-286-730/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Atsakovas teismui pateikė prašymą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-637/2019 dalių dėl kompensacijos ir žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą iki 2020 m. liepos 1 d.; sprendimo dalies dėl 156 538,93 Eur kompensacijos sumokėjimo ieškovei G. R. vykdymą išdėstyti, nustatant, kad iki 2020 m. liepos 1 d. atsakovas sumoka 56 538,93 Eur, likusią dalį po 10 000,00 Eur moka kasmet iki 2030 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovas savo prašymo nepagrindė. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą.
16. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismui manant, jog trūksta duomenų apie jo finansinę padėtį, turėjo būti taikomas prašymo trūkumų šalinimo institutas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas turi pareigą būti aktyvus, kai nagrinėja šeimos bylą iš esmės (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, teikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų teismui nepateikta. Nagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pateikti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau jie galėjo pasikeisti, tad teismui turėjo būti pateikti nauji duomenys. Šiuo atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas savo prašymo nepagrindė.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas civilinę bylą Nr. e2-727-637/2019 nagrinėjo nuo 2018 m. spalio 29 d. Nepalankus teismo sprendimas atsakovui priimtas 2019 m. spalio 21 d. Ekstremali situacija Lietuvoje paskelbta tik 2020 m. kovo 16 d. Tad iki Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties atsakovas turėjo pusę metų planuotis savo pajamas bei išlaidas. Nors atsakovas nurodė, jog neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei 2020 m. gegužės 13 d. pervedė 29 140,00 Eur, 2020 m. gegužės 5 d. – 57 000,00 Eur, valstybei 2020 m. balandžio 24 d. sumokėjo 1 823,00 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir nurodė, kad atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis).
18. CPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas prašymą teismui pateikė 2020 m. balandžio 9 d. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. išsiuntė proceso šalims pranešimus, kuriais informavo, kad 2020 m. balandžio 22 d. 16.00 val. Klaipėdos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka (t. y. nekviesdamas į teismo posėdį šalių) nagrinės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Šalims suteikta teisė iki 2020 m. balandžio 21 d. teismui pateikti savo paaiškinimus. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, CPK teisės normų pažeidimų nepadarė.
19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą. Nesant ieškovės sutikimo atidėti ar išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.