Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams T. Š., V. Š., jo atstovui advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ieškovai siekė įsigyti žemės sklypą ir namą, kad galėtų jame gyventi. Preliminarioji sutartis buvo paruošta atsakovo, kuris taip pat nurodė, kad per sutartyje nustatytą terminą pastatys sutarto baigtumo gyvenamąjį namą ir perleis ieškovams už sutartą sumą. Paaiškino, kad artėjant preliminarioje sutartyje nurodytam terminui paaiškėjo, kad atsakovas sutartų darbų negalės padaryti, todėl buvo sutarta dėl papildomo termino, atitinkamai buvo padidintos netesybos – bauda, netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus atsakovui. Paaiškino, kad ir pratęsus preliminarioje sutartyje nurodytą terminą, atsakovas iki sutarto baigtumo gyvenamojo namo nepastatė. Esant tokiai situacijai atsakovas turi grąžinti sumokėtą avansą ir baudą, nes sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022-02-14 sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. D. ir T. Š., V. Š.. Mokėjimo nurodymais atsakovui buvo pervesta iš viso 20 000 Eur suma. T. Š. banko sąskaitos išrašai, kad 2022-02-28 dienai buvo 123377,77 Eur lėšų suma, kad 2022-07-31 buvo 123377,77 Eur lėšų suma, kad 2022-09-30 buvo 123377,77 lėšų suma. Ieškovų ir atsakovų susirašinėjimas el. laiškais. Ieškovų 2022-09-15 prašymas grąžinti avansą ir sumokėti baudą už preliminarios sutarties nevykdymą.

Teismas nurodo, kad byloje kilęs ginčas dėl preliminarios bylos vykdymo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo.

Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Teismas nurodo, kad CK 6.401 straipsnyje yra įtvirtinta specifinė preliminariosios sutarties rūšis – būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkėjas - fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo ar verslininkas įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.

Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginės prievolės. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Ieškovų sumokėto avanso įskaitymo forma, buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, kurios 3.1 punkte nurodyta, kad turto kaina 124 550 Eur, šios kainos sumokėjimo tvarka (preliminarios sutarties 3.2 punktas): 20 000 Eur avansas, kurį pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui, o pardavėjas yra priėmęs; likusi dalis kainos, t. y. 104 550 Eur sumokama pagal žemiau nurodytą atsiskaitymo tvarką, kuri bus perkelta į pagrindinę sutartį/arba bus sumokama pagrindinės sutarties pasirašymo dieną pavedimu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje ginčo nėra, kad atsakovui buvo perduota 20 000 Eur suma, kaip avansas. Tokias aplinkybes patvirtino šalys duodamos paaiškinimus bei prie bylos pridėti rašytiniai duomenys – iš ieškovo banko sąskaitos atlikti mokėjimo pavedimai per du kartus atsakovui bendrai 20 000 Eur sumai.

Teismas nurodo, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014).

Nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties 3.1., 3.2 punktuose šalių nuožiūra nustatytos sąlygos, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Įvertinus minėtas sąlygas ir teismų formuojamą praktiką konstatuotina, kad sutartyje nustatytas ir ieškovų sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į turto pirkimo–pardavimo kainą sudarius tokią sutartį funkciją ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovai atsisakytų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad per nustatytą terminą nebuvo pastatytas sutarto baigtumo gyvenamasis namas. Atsakovas sutiko su šiomis aplinkybėmis, t. y., kad iki papildomai nustatyto preliminarios sutarties vykdymo termino – 2022-09-15, nebuvo pastatytas gyvenamasis namas pagal preliminarios sutarties 1.1. punktą, kuriuo pirkėjas (ieškovai) įsipareigoja pirkti, o pardavėjas (atsakovas) parduoti dalinai įrengtą apie 80 kv. m ploto namą su apie 40 kv. m ploto mansarda (namo baigtumas turi būti 80 proc., o į kainą įskaičiuota: padėti poliniai pamatai, mūras iš dujų silikatinių blokelių, stogas šiltintas politerano putomis, stogo danga - čerpės, įrengti plastikiniai 3 stiklų paketo langai, fasadas apšiltintas ir nuarmuotas, įvesta signalizacija, į namą pajungtos nuotekos, geriamasis vanduo ir dujos, išvedžiota elektros instaliacija (100 taškų), pajungta šildymo sistema, išvedžiotas grindinis šildymas, pilnai įrengta katilinė, grindys išbetonuotos, sienos ištinkuotos, sumontuotos lauko durys, sklypas išlygintas, įrengta lauko pastogė, įrengta lietaus vandens nubėgimo sistema), kuriam priklauso 10,37 a. ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis – ieškovo banko sąskaitos išrašuose nustatyta, kad ieškovo banko sąskaitoje buvo pakankamai piniginių lėšų sutarto turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti tiek preliminarios sutarties sudarymo metu, tiek pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Teismui nenustačius aplinkybių, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovų kaltės, atsakovui kyla pareiga grąžinti visą sumą, kuri buvo perduota, kaip avansas, t. y. kainos dalies sumokėjimas – 20 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų 20 000 Eur suma negali būti laikoma netesybomis, kaip atsakovas nurodo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Be to, teismas nurodo, kad su šia ieškinio dalimi atsakovas sutiko, t. y. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis), nesutiko tik dėl baudos mokėjimo ir jos dydžio.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys susitarė, kad pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip iki 2022-07-15 (preliminarios sutarties 2.1 punktas). Preliminariosios sutarties 7.1.1. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovo kaltės, tai atsakovas privalo grąžinti ieškovams jų sumokėtą 20 000 Eur avansą ir sumokėti ieškovams 1000 Eur baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą ir/ar netinkamą įvykdymą per 5 darbo dienas. Šalys 2022-07-19 rašytiniu susitarimu (įrašytu tiesiogiai į preliminariąją sutartį ir visų šalių pasirašytu), pratęsdami pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022-09-15, susitarė, kad šalims iki 2022-09-15 nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas privalo grąžinti sumokėtą avansą, t. y. 20 000 Eur per 14 kalendorinių dienų Ieškovams ir įsipareigoja sumokėti 3000 Eur baudą už sutarties nevykdymą. Preliminariosios sutarties 7.1.2. punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl ieškovų kaltės, tai atsakovas turi teisę pasilikti sau Ieškovų sumokėta avansą, kuris laikomas bauda už preliminarios sutarties neįvykdymą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismas pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta per sutartą terminą, t. y. iki 2022-09-15, nėra. Pastebėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad preliminarioje sutartyje nurodytas pirminis sutarties įvykdymo terminas – 2022-07-15, buvo pasiūlytas paties atsakovo, kuris nurodė, kad sutarti darbai galėjo būti atlikti per penkis mėnesius. Reikšminga aplinkybe taip pat laikytina tai, kad atsakovas nurodė, kad jis užsiima statybomis, daugelį metų dirbo statybose ir moka atlikti visus darbus, kad sutartos nekilnojamojo daikto statybos ir jo pardavimas buvo skirtos gauti pelno. Esant tokiems atsakovo paaiškinimams pripažintina, kad atsakovo veikla šiuo konkrečiu atveju buvo versliška. Tuo tarpu ieškovai nurodė, kad jiems gyvenamasis namas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, t. y. ieškovai šiame santykyje laikytini vartotojais – silpnesniąja šalimi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specifinė būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, o pardavėjas – juridinis asmuo arba verslininkas), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, o pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytais būdais, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

Šioje byloje ieškovai reikalauja netesybų – baudos sumokėjimo. Atsakovas nesutiko su netesybomis – bauda. Teismas nurodo, kad netesybos ir jų mokėjimas baudos forma buvo numatytas preliminarioje sutartyje. Šioje sutartyje baudos mokėjimas buvo numatytas nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. jokių papildomų sąlygos netesybų mokėjimui šalys nebuvo sudariusios. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo pastatytas sutarto baigtumo gyvenamasis namas. Atsakovas nurodo, kad jis negalėjo baigti šių darbų dėl to, kad jam laiku nebuvo pateikti langai ir stogo danga. Tokios atsakovo nurodytos sutarties nevykdymo aplinkybėms nėra pagrįstos jokiai duomenimis, tik deklaratyviais atsakovo paaiškinimais (CPK 178 straipsnis). Be to, tokios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstomis priežastimis sutartinių įsipareigojimų nevykdymui, nes atsakovas kaip verslininkas galėjo ir turėjo numatyti galimus tiek statybinių medžiagų tiekimo trikdžius, tiek kitas kliūtis tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atitinkamai atsakovo nurodytos aplinkybes neatitinka preliminarios sutarties force majeure 8.1 punkto reikalavimų, kurio pagrindu atsakovas galėtų prašyti atleisti nuo atsakomybės dėl sutarties nevykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui kyla pareiga mokėti sutarto dydžio baudą, kaip netesybų formą. Preliminariosios sutarties 7.1.1. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovo kaltės, tai atsakovas privalo grąžinti ieškovams jų sumokėtą 20000 Eur avansą ir sumokėti ieškovams 1000 Eur baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą ir/ar netinkamą įvykdymą per 5 darbo dienas. Šalys 2022-07-19 rašytiniu susitarimu, t. y. prierašu preliminarioje sutartyje pasirašytu visų šalių, pratęsdami pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022-09-15, susitarė, kad šalims iki 2022-09-15 nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas privalo grąžinti sumokėtą avansą, t. y. 20000 Eur per 14 kalendorinių dienų ieškovams ir įsipareigoja sumokėti 3000 Eur baudą už sutarties nevykdymą.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prierašas preliminarioje sutartyje padarytos jos ranka, tačiau baudos suma buvo derinama, t. y. ieškovai norėjo didesnės baudos sumos –5000 Eur, tačiau atsakovas nesutiko, todėl buvo sutarta ir įrašyta 3000 Eur suma. Atsakovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad nieko nežino apie ranka parašytą 3000 Eur sumą, tačiau tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė ir nekėlė procesiniuose dokumentuose, t. y. kad prierašas padarytai neteisėtai, bauda prirašyta papildomai, nereiškė reikalavimo dėl ekspertizės skyrimo ar kt. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nieko nežino apie baudos dydį – 3000 Eur, laikytina jo gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiai duomenimis, todėl laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodo, kad ieškovams preliminarioje sutartyje nurodytas terminas buvo svarbus ir aktualus, nes jie siekė įsigyti gyvenamąjį būstą, todėl racionalu, kad pratęsus preliminarioje sutartyje nurodytą terminą pakankamai ženkliam terminui – 2 mėn., buvo padidinta ir galimos baudos suma.

Sprendžiant dėl baudos dydžio pastebėtina, kad prašomos priteisti baudos suma sudaro 2,4 proc. turto vertės, todėl nelaikytina aiškiai per didele (neprotingai didele), todėl papildomai jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal preliminarios sutarties sąlygas ieškovams neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal 7.1.2 punktą būdų ženkliai didesnis baudos dydis. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovai pagristai reikalauja priteisti 3000 Eur baudą, kaip netesybas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai nereikalauja dvigubų netesybų, todėl atsakovo argumentai dėl baudinių netesybų atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovų reikalavimo ar jį mažinti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022-10-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Plungės apylinkės teismo 2023-01-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas teismo sprendimas atlygintinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 2721,71 Eur (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, užklausos, išlaidos susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu). Šios išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,76 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) sumokėto avanso ir 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-10-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2721,71 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo 2023-01-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,76 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.