Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-38-267/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-09
Bylos Nr.: e2A-38-267/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: A. R., Š. R., H. R.
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: UAB „Milvaras“, S. P.

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-38-267/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02740-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R., Š. R., H. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-96-251/2021 pagal ieškovų A. R., Š. R., H. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims UAB „Milvaras“, S. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. R., Š. R., H. R. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo R. P. trečiojo asmens UAB „Milvaras“ naudai 60 277,50 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (bendrovės akcininko išvestinis ieškinys).

2. Nurodė, jog ieškovams A. R., Š. R. ir H. R. priklauso 250 iš 500 UAB „Milvaras“ paprastųjų vardinių akcijų, likusios 250 akcijų nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P.. Atsakovas bendrovės vadovo pareigas eina nuo 2005 metų. Trečiasis asmuo S. P. yra atsakovo sūnus ir dirba bendrovėje pagal darbo sutartį. Atsakovas R. P. 2018 m. neteisėtais veiksmais – išmokėdamas priedus ir premijas trečiajam asmeniui S. P., bendrovei padarė 60 277,50 Eur dydžio nuostolius. Per 2018 metų 1–11 mėnesių laikotarpį bendrovė išmokėjo trečiajam asmeniui S. P. 28 826,50 Eur priedų ir 6 844 Eur premijų, neskaitant pagal darbo sutartį už 2018 metų 1–11 mėnesius sumokėto 13 134,86 Eur etatinio darbo užmokesčio. 2018 metų gruodžio mėnesį atsakovas priėmė sprendimus išmokėti trečiajam asmeniui dar 5 209,38 Eur priedų bei premijų. Dėl atsakovo sprendimų skirti priedus ir premijas trečiajam asmeniui bendrovė papildomai sumokėjo Sodrai dar 19 397,68 Eur. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimus dėl priedų ir premijų trečiajam asmeniui išmokėjimo, pažeidė imperatyvaus pobūdžio ABĮ nuostatas, fiduciarines vadovo pareigas bei padarė netinkamą verslo sprendimą. Bendrovės grynasis pelnas per 2018 finansinius metus sudarė 79 288 Eur. Remiantis ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir 7 dalimi, „pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams“, tame tarpe ir trečiajam asmeniui S. P. išmokėti priedai ir premijos, negalėjo sudaryti daugiau „kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno“, kas šiuo atveju sudaro 15 857,60 Eur. Priimdamas sprendimus išmokėti didesnes sumas, atsakovas pažeidė ABĮ 2 dalies 12 punkto, 7 dalies nuostatas. Atsakovo sprendimas dėl priedų ir premijų išmokėjimo trečiajam asmeniui buvo grįstas ne bendrovės ar akcininkų interesų prioritetu, bet savo asmeniniu interesu paremti sūnų. Atsakovo sprendimai išmokėti trečiajam asmeniui S. P. priedus ir premijas pažeidė fiduciarines juridinio asmens valdymo organų pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje. Atsakovo sprendimas išmokėti trečiajam asmeniui priedus ir premijas neatitinka ir „gero verslo sprendimo“ kriterijų. Bendrovės pelnas 2018 metais siekė apytiksliai 80 000 Eur, taigi trečiajam asmeniui teko beveik tokia pat pelno dalis kaip ir akcininkams kartu. Trečiojo asmens S. P. pajamos už darbą bendrovėje daug kartų viršijo atsakovo R. P. pajamas, kuris yra bendrovės vadovas. Be to, grynasis pelnas per 2018 metus, lyginant su 2017 metais, išaugo apytiksliai 33 000 Eur. Todėl trečiajam asmeniui išmokėtas priedas yra akivaizdžiai neadekvatus nei 2018 metų pelningumo, nei bendrovės pelningumo padidėjimo kontekste. Atsakovo sprendimas išmokėti sūnui 48 mėnesių darbo užmokesčių dydžio priedus ir premijas už 2018 metus buvo nesąžiningas, nelojalus bendrovei ir akcininkams, neūkiškas, nuo pat jo atlikimo momento nuostolingas bendrovei ir dėl to neatitinka gero verslo sprendimo kriterijaus. Dėl atsakovo neteisėtų sprendimų įmonė patyrė 60 277,50 Eur dydžio nuostolius.

3. Atsakovas R. P., nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad atsakovas ir UAB „Milvaras“ nepažeidė įstatymų (teisės aktų) dėl darbo užmokesčio papildomos dalies mokėjimo bendrovės darbuotojui S. P.. Ieškovai klaidingai teigia, kad UAB „Milvaras“ išmokėjo gamybos direktoriui S. P. priedą prie darbo užmokesčio ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 7 dalies pagrindu. Minėtos normos taikomos, kai bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirsto praėjusių metų pelną (nuostolius) akcininkų sprendimo priėmimo tvarka. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai nekelia ginčo dėl UAB „Milvaras“ pelno (nuostolių) paskirstymo, neginčija UAB „Milvaras“ akcininkų sprendimo, kuriuo būtų skirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai), todėl neturi pagrindo šioje civilinėje byloje remtis ABĮ 59 str. nuostatomis. UAB „Milvaras“ bendrovėje patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka, darbuotojams mokamas fiksuotas darbo užmokestis ir kintamoji darbo užmokesčio dalis pagal DIK (darbo indėlio koeficientas), kurį kiekvienam darbuotojui nustato ir tvirtina UAB „Milvaras“ direktorius atsakovas R. P.. Ši tvarka UAB „Milvaras“ bendrovėje taikoma buvo nuo pat bendrovės įsteigimo ir nebuvo keičiama trečiojo asmens S.P. įdarbinimo metu ar vėliau. DIK dalies mokėjimas nėra bendrovės pelno paskirstymas. Nėra teisės aktų, kurie reikalautų tokios DIK dalies nustatymui (apskaičiavimui) priimti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (pritarimą). Be to, 2015-11-19 UAB „Milvaras“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, pagal kurį UAB „Milvaras“ vadovas turi teisę savo nuožiūra nustatyti papildomas premijas bendrovės darbuotojams iš darbo užmokesčio lėšų. Šios papildomos premijos skaičiuojamos už ketvirčio rezultatus, premijų dydį nustatant pagal UAB „Milvaras“ bendrovės uždirbto pelno dydį. Šį nutarimą, priimtą 100 proc. visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių balsų dauguma, patvirtino ir bendrovės akcininkas, pirminis ieškovas P. A. R.. Atsakovas nustatė papildomą darbo užmokesčio dalį DIK ir papildomas premijas savo darbuotojams (įskaitant gamybos direktorių S. P.), veikdamas išimtinai UAB „Milvaras“ bendrovėje patvirtintos tvarkos ribose. Kol nei 2015-11-19 UAB „Milvaras“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas nutarimas, nei bendrovėje patvirtinta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka nėra nuginčyti kaip neteisėti ir negaliojantys, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu teisės aktus ar vidinę UAB „Milvaras“ nustatytą tvarką. UAB „Milvaras“ darbuotojų skatinimas ir motyvuojančio darbo užmokesčio sistemos taikymas bei palaikymas yra viena ir bendrovės vadovo atsakovo R. P. esminių darbo funkcijų. UAB „Milvaras“ sugeba dirbti pelningai ir išmokėti dividendus bendrovės akcininkams. Tai rodo, kad bendrovės administracija veikia tinkamai. Ieškovai neįrodinėja aplinkybės, kad gamybos direktoriui S. P. būtų mokamas darbo užmokestis, neatitinkantis rinkoje vyraujančių kainų. Gamybos direktorius S. P. yra pagrindinis UAB „Milvaras“ veiklos tęstinumą užtikrinantis darbuotojas, todėl jam skiriamas finansinis paskatinimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovai neteigia, kad gamybos direktorius S. P. nevykdo savo darbo funkcijų, ar kad S. P. atliekamos darbo funkcijos netinkamos (nekokybiškos). Faktiškai ieškiniu yra reikalaujama pripažinti, kad UAB „Milvaras“ gamybos direktorius S. P. neturi/negali būti finansiškai skatinamas labiau nei eilinis bendrovės darbuotojas, nes yra susijęs giminystės ryšiu su UAB „Milvaras“ vadovu R. P.. Po trečiojo asmens S. P. paskyrimo gamybos direktoriumi metinės UAB „Milvaras“ veiklos pajamos išaugo nuo 700 tūkst. Eur per 2014 metus iki 1,25 milijono Eur per 2018 metus. Atitinkamai ir veiklos vidutinis metinis grynasis pelnas išaugo nuo 20 tūkst. Eur iki 45 tūkst. Eur. UAB „Milvaras“ patvirtintuose gamybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, jog gamybos direktorius priklauso vadovų kategorijai ir visapusiškai organizuoja UAB „Milvaras“ pagrindinę ekonominę veiklą – aliuminio liejinių liejimo, apdirbimo ir gaminių iš jų gaminimo veiklą. Negana to, gamybos direktoriaus pareigybei priskiriama atsakomybė už ilgalaikių UAB „Milvaras“ veiklos tikslų ir gamybinės veiklos strategijos parengimą. S. P., kaip UAB „Milvaras“ gamybos direktorius, vykdo esmines bendrovės gamybinei veiklai funkcijas: 1) Nuolat dirba su užsienio klientais (kas sudaro apie 90% bendrovės apyvartos); 2) Organizuoja liejimo baro gamybą: organizuoja liejyklos darbą; organizuoja liejinių apdirbimą rankiniu, mechaniniu, kompiuterizuotu būdu; užtikrina gaminių kokybę; organizuoja ir kontroliuoja gaminių transportavimą (logistika); 3) Vykdo naujų gaminių kūrimą, kaip vyriausiasis konstruktorius; 4) Atsako už liejimo formų gamintojų Kinijoje kontaktus, užsakymų pateikimą, darbą su Kinijos bendrovių konstruktoriais, kokybės užtikrinimą; 5) Vykdo ISO 2001:2008 ir toliau ISO 9001:2015 kokybės valdymo standarto įdiegimą ir palaikymą UAB „Milvaras“; 6) Atsakingas už UAB „Milvaras“ techninės politikos kūrimą ir vykdymą; 7) Papildomai yra atsakingas už UAB „Milvaras“ skaitmeninių duomenų saugyklų sukūrimą, įdiegimą ir palaikymą; 8) Papildomai yra atsakingas už UAB „Milvaras“ gamybinių įrengimų remontą, priežiūrą. S. P. vykdo esmines funkcijas UAB „Milvaras“ gamybos veikloje, tokio darbuotojo išsaugojimas bendrovėje yra ypač reikšmingas. S. P. yra įgijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, UAB „Milvaras“ bendrovėje dirba nuo 2010 m. Jis atėjo dirbti į UAB „Milvaras“ iš bene geriausios Lietuvoje panašios gamybinės veiklos bendrovės AB „Vilma“. Per beveik dešimtį metų darbo UAB „Milvaras“ bendrovėje S. P. yra įgijęs gilių profesinių žinių ir gebėjimų metalo liejimo spaudimo būdu srityje. Be tokio aukšto lygio specialisto UAB „Milvaras“ bendrovė veikla konkurencingoje rinkoje būtų ypač apsunkinta dėl naudojamų ribotų galimybių techninės įrangos (naujausia UAB „Milvaras“ liejimo mašina yra pagaminta 1994 m.). Gamybos direktorius S. P., naudodamas turimus ribotus techninius resursus, 2018 m. įdiegė pusiau automatinį liejimo procesą naudojant Toshiba prekės ženklo liejimo kompleksą ir šiuo metu yra vienintelis UAB „Milvaras“ bendrovėje gebantis užtikrinti šio proceso veikimą ir priežiūrą. Negana to, gamybos direktorius S. P. yra vienintelis UAB „Milvaras“ darbuotojas, gebantis bendrauti tiesiogiai su užsienio klientais (tiekėjais) anglų kalba ir megzti verslo santykius vakarietiškų standartų pagrindu. Atsakovas pažymi, kad viešoje darbo rinkoje gamybos direktorių fiksuotas darbo užmokestis (bruto) (neįskaitant priedų ir ataskaitinio premijavimo) vertinamas nuo 3300,00 Eur.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo UAB „Milvaras“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai laikosi pozicijos, jog įmonės vadovas neteisėtai išmokėjo nepagrįstai didelius priedus ir premijas su juo artimais giminystės ryšiais susijusiam asmeniui – sūnui, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtų laikoma lojalumo pareigos pažeidimu, teismas sprendė, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei šioje situacijoje neribojama materialinės atsakomybės darbo teisėje taisyklėmis ir dėl atsakovo atsakomybės sprendžiama pagal civilinės atsakomybės taisykles.

7. Spręsdamas dėl priedų, premijų S. P. dydžio, išmokėjimo pagrindo, atitikties ABĮ 59 straipsnio nuostatoms, teismas vertino UAB „Milvaras“ apskaitos politikos, patvirtintos 2005-12-28 įmonės direktoriaus įsakymu, dalies kopiją, kurioje nurodyta įmonėje taikoma darbo užmokesčio sistema ir pripažino, kad šio dokumento turinys atitinka atsakovo paaiškinimus, kad įmonėje dar iki S. P. įdarbinimo buvo įprasta nustatyti darbo užmokestį, susidedantį iš pagrindinės algos dalies ir kintamo dydžio priemokos, skaičiuojamos remiantis darbo indėlio koeficientu (DIK). Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Milvaras“ apskaitos politika, patvirtinta 2005-12-28 įmonės direktoriaus įsakymu, 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kiti minėti direktoriaus įsakymai būtų nuginčyti ar pakeisti, taip pat nėra keliamas reikalavimas dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais šioje byloje. Teismas sprendė, kad priedai ir premijos UAB „Milvaras“ direktoriaus įsakymais 2018 m. buvo mokamos ne ABĮ 59 straipsnyje nustatytu atveju, skirstant įmonės pelną po metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Priedai buvo mokami kaip kintamoji atlyginimų už darbą dalis darbuotojams, įskaitant S. P.. Premijos buvo mokamos administracijos darbuotojams atsižvelgiant į įmonės ketvirčio rezultatus, remiantis 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Skirdamas priedus ir premijas, direktorius vadovavosi galiojančiais įmonės vidiniais teisės aktais, neperžengė ABĮ nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, todėl teismas neįžvelgė ABĮ 59 straipsnio pažeidimo.

8. Pasisakydamas dėl fiduciarinių pareigų laikymosi priimant sprendimus dėl priedų, premijų, teismas pastebėjo, kad S. P. skirti priedai (kintamoji dalis DIK) yra ženkliai didesni nei kitiems darbuotojams skirti priedai. Nors remiantis UAB „Milvaras“ įstatų 13 punktu ir ABĮ 23 straipsnio 1 dalimi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, tačiau teismas vertino, kad nėra duomenų, jog ieškovai būtų siekę pakeisti įmonėje nustatytą premijų skyrimo tvarką, reglamentuoti kitokią apmokėjimo už darbą, priedų skyrimo sistemą, toleravo įmonės direktoriaus plačią diskreciją spręsti dėl priedų ir premijų dydžio. Darbo užmokesčio sistema, pagal kurią direktorius sprendžia dėl kintamos atlyginimo dalies nustatymo remiantis DIK, galioja nuo 2005 m., kai įmonėje vadovaujančias gamybos vadovo pareigas ėjo pradinis ieškovas P. A. R., premijavimo sistema – nuo 2015 m. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog UAB „Milvaras“ apyvarta laikotarpiu nuo 2015 m., kai S. P. tapo gamybos direktoriumi, iki 2018 m. ženkliai padidėjo. Ieškovai tokių aplinkybių neginčijo, baigiamosiose kalbose nurodė, kad įmonės apyvarta 2015 m. buvo 867 283 Eur, 2018 m. buvo 1 202 153 Eur.

9. Atsižvelgdamas į surinktus byloje duomenis, teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad S. P. atlikti su darbo santykiais susiję mokėjimai 2018 m., nors ženklūs, lyginant su kitiems įmonės darbuotojams išmokėtomis sumomis ar šalies atlyginimų vidurkiu, buvo nulemti ne atsakovo lojalumo įmonei pareigos pažeidimo, artimo giminystės ryšio su įmonės darbuotoju S. P., bet S. P. užimamomis pareigomis, kvalifikacija, svarba įmonei, įmonės veiklos rezultatais, konkretaus darbuotojo teikiama nauda įmonei siekiant komercinių tikslų. Priedai ir premijos skirtos įmonei veikiant pelningai, žymiai išaugus apyvartai, skatintas darbuotojas eina vadovaujančias pareigas, yra kvalifikuotas retos Lietuvoje srities specialistas, atsakingas už įmonės esminės veiklos organizavimą, priedai ir premijos skirtos laikantis įmonės vidinės tvarkos.

10. Teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Pagrįsdami žalos dydį, ieškovai laiko, kad visi S. P. išmokėti priedai ir premijos bei nuo jų UAB „Milvaras“ sumokėti mokesčiai valstybei laikytini įmonei padaryta žala. Byloje nenustatyta, kad mokėjimai S. P. buvo ekonomiškai nepagrįsti, nenaudingi įmonei, neatitiko darbuotojo teikiamos naudos įmonei, taigi žalos faktas neįrodytas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodytas ir priežastinis jo neteisėtų veiksmų ryšys su įmonei padaryta žala kaip civilinės atsakomybės elementas. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovai A. R., Š. R., H. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantų vertinimu, teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus visų byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimo, nesant tam reikalingo teisinio pagrindo per didelę įrodomąją galią suteikė atsakovo duotiems paaiškinimams, neanalizavo ir neaptarė didelės dalies apeliantų atstovo išsakytų argumentų bei samprotavimų, teisiniu požiūriu nepagrįstai apribojo apeliantų teisę ginčyti atsakovo išsakytus argumentus, iškviečiant į teismo posėdį ir apklausiant trečiąjį asmenį, dėl jo realiai atliekamų darbinių funkcijų turinio, nesirėmė CK 1.5 str. nustatytais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, išimtinai formaliai taikė ABĮ 59 str. 7 d. nuostatas, netinkamai taikė bei aiškino CK 2.87 str. 1-4 dalių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos CK 2.87 str. nuostatų taikymo bei jų aiškinimo praktikos.

11.2. Teismas nepagrįstai išskyrė DIK, ketvirtines ir metines premijas į atskiras darbo užmokesčio grupes. Šiuo atveju išimtinai svarbi išmokų paskirtis, nes ginčas kilo dėl ABĮ 59 str. 2 d. 12 p., ir 7 d. nuostatomis nustatytos darbuotojų premijavimo tvarkos naudojant bendrovės gautą finansinių metų grynąjį pelną laikymosi. Apeliantai įsitikinę, kad priimdamas sprendimus dėl darbuotojų skatinimo Priedais atsakovas pažeidė ABĮ 59 str. 7 d. nustatytą proporciją. Apeliantai laikosi pozicijos, jog per 2018 metus priimdamas sprendimus išmokėti trečiajam asmeniui DIK ir ketvirtines bei metines premijas, kurių bendra suma sudarė net 60 277,50 Eur, atsakovas pažeidė ABĮ 59 str. 2 d. 12 p., 7 d. nuostatas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 d. nuostatų taikymą ir nepagrįstai nenustatė minėtų ABĮ nuostatų pažeidimo.

11.3. Apeliantai kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad trečiajam asmeniui atlikti mokėjimai buvo nulemti ne atsakovo lojalumo bendrovei pažeidimo, artimo giminystės ryšio, bet trečiojo asmens užimamomis pareigomis, kvalifikacija, svarba bendrovei, bendrovės veiklos rezultatais, konkretaus darbuotojo teikiama nauda įmonei siekiant komercinių tikslų. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltės prezumpciją, tačiau ginčo byloje atsakovas neįgyvendino savo įrodinėjimo pareigos nuginčyti kaltumo prezumpciją, nes nepateikė įrodymų, jog trečiajam asmeniui mokėtos pinigų sumos atitinka nusistovėjusią darbo rinkos praktiką. Apeliantai laikosi pozicijos, jog trečiojo asmens skatinimas tokio dydžio Priedais buvo absoliučiai neadekvatus darbo rinkos tendencijoms.

11.4. Apeliantai tvirtina, kad teismas neanalizavo bendrovėje gaunamų darbo užmokesčių bendrą vaizdą. Apeliantai laikosi pozicijos, jog trečiajam asmeniui mokamų Priedų dydis yra neadekvatus ir bendrovėje panašaus ar netgi analogiškos svarbos darbuotojams mokamo atlygio prasme. Apeliantai neturi pagrindo nesutikti su teiginiu, jog bendrovės apyvarta augo, tačiau teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino bendrovės apyvartos veiksnio augimą, ir taip pat nepagrįstai pripažino šio veiksnio augimą kaip išimtinai trečiojo asmens darbinės veiklos nuopelną.

11.5. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinėje byloje surinktus įrodymus, nes atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti, jog UAB „Milvaras“ bendrovei nepadaryta žala ir kad trečiajam asmeniui S. P. teisėtai išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis ir premijos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantai iš esmės patvirtino ir pripažino, kad ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 p. nuostatų pažeidimo nebuvo padaryta, o iš kitos pusės toliau reikalauja apeliacinės instancijos teismo pripažinti, kad toks pažeidimas visgi buvo padarytas. Apeliantai nekėlė ginčo dėl UAB „Milvaras“ pelno (nuostolių) paskirstymo, neginčijo UAB „Milvaras“ akcininkų sprendimo, kuriuo būtų skirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai). Atitinkamai, apeliantai neturi pagrindo šioje byloje remtis ABĮ 59 str. nuostatomis. Atsakovo sprendimams dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies skyrimo ar premijos skyrimo trečiajam asmeniui S. P. – netaikytinos ABĮ 59 str. nuostatos.

12.2. Nei apeliantai, nei pradinis akcininkas P. A. R., niekada neginčijo bendrovėje esamos dvinarės darbo užmokesčio tvarkos, neinicijavo jos pakeitimo. Apeliantai, kaip ieškovai, turėjo pagrįsti ir įrodyti, jog darbo rinkoje UAB „Milvaras“ gali susirasti kvalifikuotą gamybos vadovą žymiai mažesniu atlyginimu, nemokant premijų ir panašiai. CVonline.lt interneto svetainės paieškos išraše nurodomas tik fiksuotas darbo užmokestis, nevertinant priedų ar premijų.

12.3. Apeliantai byloje nepaneigė (ir neginčijo) atsakovo R. P., kaip bendrovės vadovo, kompetencijos apskaičiuoti ir paskirti premijas bendrovės darbuotojams, įskaitant gamybos vadovui S. P., vadovaujantis 2015-11-19 akcininkų susirinkimo sprendimu. Apeliantams neginčijant atsakovo R. P. sprendimo dėl trečiojo asmens S. P. įdarbinimo bendrovėje ir paskyrimo eiti bendrovės gamybos vadovo pareigas – pripažintina, kad atsakovas R. P. savo kompetencijos ribose turėjo teisę ir pareigą nustatyti S. P. darbo užmokesčio dydį, bei kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams spręsti dėl ketvirtinių premijų nustatymo ir išmokėjimo. Nei apeliantai, nei pradinis ieškovas P. A. R., niekada net nebandė pasiūlyti pamainos (kito darbuotojo) pakeisti trečiąjį asmenį S. P. gamybos vadovo pareigose. Apeliantai byloje nepaneigė trečiojo asmens S. P. funkcijų realaus, efektyvaus ir tinkamo atlikimo, nepagrindė ir neįrodė, kad S. P. šių funkcijų neatlieka ar kad jas atlieka nekokybiškai, todėl darytina pagrįsta išvada, kad S. P. vykdo esmines ir pagrindines funkcijas UAB „Milvaras“ gamybos veikloje, ir tokio darbuotojo išsaugojimas bendrovėje yra ypač reikšmingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymo.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus visų byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimo, nesant tam reikalingo teisinio pagrindo per didelę įrodomąją galią suteikė atsakovo duotiems paaiškinimams, neanalizavo ir neaptarė didelės dalies apeliantų atstovo išsakytų argumentų bei samprotavimų, teisiniu požiūriu nepagrįstai apribojo apeliantų teisę ginčyti atsakovo išsakytus argumentus, iškviečiant į teismo posėdį ir apklausiant trečiąjį asmenį. Su tokia dėstoma apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

18. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 d. nuostatų taikymą ir nepagrįstai nenustatė minėtų ABĮ nuostatų pažeidimo.

19. Remiantis ABĮ 59 straipsnio 1 dalimi, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius). Pagal ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma, be kita ko, pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. ABĮ 59 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.

20. Visų pirma, byloje ieškovai neginčija UAB „Milvaras“ pelno (nuostolių) paskirstymo ir UAB „Milvaras“ akcininkų sprendimo, kuriuo būtų skirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai), todėl nepagrįstai apeliantai remiasi ABĮ 59 straipsnio nuostatomis. Antra, apeliantai apeliaciniu skundu pripažįsta, jog UAB „Milvaras“, atstovaujama atsakovo R. P., išmokėjo trečiajam asmeniui gamybos direktoriui S. P. kintamąją darbo užmokesčio dalį ir premijas ne pagal ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 p. nuostatas, o atsakovas, būdamas UAB „Milvaras“ bendrovės vadovu, vienašališkai neatliko bendrovės pelno paskirstymo bei kartu nepažeidė ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 p. nuostatų. Teismo vertinimu, tokių nurodomų argumentų dviprasmiškumas, leidžia daryti išvadą, kad apeliantai tuo pačiu metu neigia ABĮ 59 str. 2 d. 12 p. ir 7 p. nuostatų pažeidimo buvimą ir tuo pačiu reikalauja tokių nuostatų pažeidimo nustatymo. Trečia, ieškovai visiškai ignoruoja skundžiamame sprendime nurodytą Kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog bendrovės vadovo sprendimai dėl priedų darbuotojams prie darbo užmokesčio skyrimo pagal bendrovės pelningumo rezultatus – niekaip negali būti siejami su tokios bendrovės pelno skirstymu: „aplinkybė, kad darbuotojams skirtinų priedų dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrovės mėnesinį pelną, nepripažintina pelno skirstymu, kuris yra visuotinio akcininkų susirinkimo teisė“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo sprendimams dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies skyrimo ar premijos skyrimo trečiajam asmeniui S. P. ar kitam bendrovės darbuotojui, ABĮ 59 str. nuostatos netaikytinos.

21. Apeliantai įsitikinę, kad priedų, premijų bendrovės vadovo sūnui – S. P. mokėjimas pažeidžia ABĮ 59 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Akcentuodami išmokų paskirtį, apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai išskyrė DIK, ketvirtines ir metines premijas į atskiras darbo užmokesčio grupes, nes ginčas kilo dėl ABĮ 59 str. 2 d. 12 p., ir 7 d. nuostatomis nustatytos darbuotojų premijavimo tvarkos naudojant bendrovės gautą finansinių metų grynąjį pelną laikymosi. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

22. Visų pirma, byloje pateikta UAB „Milvaras“ apskaitos politikos, patvirtintos 2005-12-28 įmonės direktoriaus įsakymu, dalies kopija, patvirtina įmonėje taikomą darbo užmokesčio sistemą (1 t., b. l. 62–63). Įmonėje dar iki S. P. įdarbinimo buvo įprasta nustatyti darbo užmokestį, susidedantį iš pagrindinės algos dalies ir kintamo dydžio priemokos, skaičiuojamos remiantis darbo indėlio koeficientu (DIK). Tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka UAB „Milvaras“ bendrovėje įtvirtinta nuo pat bendrovės įsteigimo. Antra, Iš 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2A kopijos matyti, kad akcininkai vienbalsiai nutarė, kad įmonės administracijos darbuotojams už ketvirčio gerus darbo rezultatus skiriamos premijos iki 23 proc. pelno. Įmonės direktorius priima sprendimą dėl premijavimo ir nustato premijų dydžius. Premijos mokamos iš darbo užmokesčio fondo (1 t., b. l. 83). Trečia, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, byloje nėra duomenų, kad UAB „Milvaras“ apskaitos politika, patvirtinta 2005-12-28 įmonės direktoriaus įsakymu, 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kiti minėti direktoriaus įsakymai būtų nuginčyti ar pakeisti, taip pat nėra keliamas reikalavimas dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad priedai ir premijos UAB „Milvaras“ direktoriaus įsakymais 2018 m. buvo mokamos ne ABĮ 59 straipsnyje nustatytu atveju, skirstant įmonės pelną po metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, o priedai buvo mokami kaip kintamoji atlyginimų už darbą dalis darbuotojams, įskaitant S. P.. Premijos buvo mokamos administracijos darbuotojams atsižvelgiant į įmonės ketvirčio rezultatus, remiantis 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas kiekvieną kalendorinį mėnesį tvirtina įsakymus dėl visiems UAB „Milvaras“ darbuotojams, įskaitant ir gamybos direktorių S. P., nustatytos DIK dalies išmokėjimo prie mokamo fiksuoto darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu, atsakovas R. P. nurodė, kad DIK kiekvieną kalendorinį mėnesį nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į konkretaus darbuotojo darbo rezultatus bei vadovaudamasis gautais teikimais (t. y. informacija apie darbuotojų atliktus darbus, bei konkrečios darbuotojo veiklos rezultatus) iš bendrovės pagrindinių veiklų – liejimo ir frezavimo barų vadovų. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai būtų ginčiję dvinarę darbo užmokesčio tvarką at inicijavę jos pakeitimą.

24. Iš darbo sutarties ir 2015-11-30 įsakymo dėl S. P. darbo sutarties sąlygų pakeitimo nustatyta, kad S. P. darbo užmokestį sudaro 1250 Eur darbo užmokesčio dalis, proporcinga dirbtam laikui, ir kintamas priedas DIK (darbo užmokesčio koeficientas), skiriamas atskiru direktoriaus įsakymu. Nurodoma, kad DIK dydis yra 0,6–2,6 (1 t., b. l. 88–92, 93–94).

25. Apeliantai apeliaciniame skunde vertina, kad trečiojo asmens S. P. atlyginimas, susidedantis iš fiksuotos ir DIK dalies, yra nepagrįstai didelis, tačiau tokių samprotavimų nepagrindžia įrodymais, kurie patvirtintų, jog Lietuvos darbo rinkoje gamybos direktoriaus pareigybė metalo liejimo bendrovėje vidutiniškai būtų apmokama žymiai mažesniu atlyginimu. Apeliantai apeliaciniame skunde skaičiuoja kaip fiksuotą trečiojo asmens darbo užmokestį, nepagrįstai įtraukdami ir kintamąją (DIK) užmokesčio dalį, ir premijas mokamas už darbo rezultatus. Tuo tarpu CVonline.lt interneto svetainės paieškos išraše nurodomas tik 3300 Eur fiksuotas darbo užmokestis, nevertinant gaunamų priedų ar premijų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų (duomenų), kad trečiajam asmeniui S. P., kaip bendrovės gamybos vadovui, veikiančiam metalo liejimo srityje, mokamas darbo užmokestis, neatitinka darbo rinkos įprastų sąlygų (darbo užmokesčio dydžio) (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Kaip minėta 22 nutarties punkte, 2015-11-19 UAB „Milvaras“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu pavesta UAB „Milvaras“ vadovui – atsakovui R. P. kiekvienais metais bendrovės administracijos darbuotojams paskirti premijas prie darbo užmokesčio iš bendrovės darbo užmokesčio lėšų, tačiau tokių premijų dydį nustatant vadovaujantis tarpiniais bendrovės veiklos pelningumo rodikliais. Byloje atsakovo pateikta pažyma apie išmokėtas darbuotojams premijas per 2018 m. bei tarpinės pelno/nuostolių ataskaitos, kurių pagrindu buvo paskaičiuotas bendras premijų dydis. Kaip matyti iš išmokėtų premijų suma niekada neviršijo 2015-11-19 akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintos tarpinio bendrovės pelno dalies. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai nepaneigė atsakovo R. P., kaip bendrovės vadovo, kompetencijos apskaičiuoti ir paskirti premijas bendrovės darbuotojams, įskaitant gamybos vadovui S. P., vadovaujantis 2015-11-19 akcininkų susirinkimo sprendimu. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų nesilaikęs nustatytų ribojimų bendrovės ketvirčio premijoms išmokėti, nėra pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens S. P. atlyginimas yra nepagrįstai didelis (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovai pripažįsta, kad UAB „Milvaras“ darbuotojo gamybos direktoriaus S. P. užimama pareigybė yra vadovaujanti, reikšminga bendrovei ir jos kasdienei veiklai. Nenurodo, kad gamybos direktorius S. P. nevykdo savo darbo funkcijų, ar kad jo atliekamos darbo funkcijos netinkamos ar nekokybiškos. Priešingai, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, gamybos direktorius priklauso vadovų kategorijai, juo skiriamas asmuo, turintis techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovo darbo patirtį gamybos srityje, nurodytos vadovo funkcijos ir pareigos, be kita ko, kad gamybos vadovas vadovauja įmonės veiklai medžiagų ir technikos tiekimo įmonei, žaliavų ruošimo ir saugojimo, produkcijos realizavimo rinkoje ir pagal tiekimo sutartis, transporto paslaugų, administracinio ir ūkinio aptarnavimo srityse (1 t., b. l. 93–94). Taigi, kaip nurodė atsakovas, S. P. priklauso vadovų kategorijai ir visapusiškai organizuoja įmonės pagrindinę ekonominę veiklą – aliuminio liejinių liejimą, apdirbimą, gaminių iš jų gaminimą, pardavimą, taip pat yra pagrindinis darbuotojas užmezgant ir palaikant ryšį su užsienio klientais ir priimant bei derinant užsakymus iš užsienio, organizuoja liejimo baro darbą, yra vyriausias liejinių konstruktorius ir kt. Ieškovai neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad UAB „Milvaras“ veiklos srityje – aliuminio liejinių, presformų gamyboje Lietuvoje veikia nedaug įmonių, įmonė priima užsienio įmonių užsakymus dėl liejinių ir tiekia didesnę dalį produkcijos į užsienį, daugiau konkuruoja su užsienio įmonėmis.

28. Teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai, prašydami žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, sureikšmina faktą, kad S. P. yra atsakovo R. P. sūnus. Nagrinėjamu atveju teisės aktai nedraudžia bendrovių vadovams įdarbinti savo artimųjų giminaičių valdomojoje bendrovėje, be to, byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo S. P. būtų įdarbintas bendrovėje neteisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog S. P. atlikti su darbo santykiais susiję mokėjimai 2018 m., nors ženklūs lyginant su kitiems įmonės darbuotojams išmokėtomis sumomis ar šalies atlyginimų vidurkiu, buvo nulemti ne atsakovo lojalumo įmonei pareigos pažeidimo, artimo giminystės ryšio su įmonės darbuotoju S. P., bet S. P. užimamomis pareigomis, kvalifikacija, svarba įmonei, įmonės veiklos rezultatais, konkretaus darbuotojo teikiama nauda įmonei siekiant komercinių tikslų. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad ieškovai apeliuoja tik į 2018 m. laikotarpį, kai bendrovėje fiksuotas veiklos pelningumas ir išmokėtos premijos, tačiau neginčija vėlesniais metais trečiajam asmeniui S. P. mokėto konkurencingo atlyginimo.

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas R. P., kaip bendrovės vadovas, nustatydamas darbo užmokesčio kintamąją dalį (DIK) bei skirdamas premijas trečiajam asmeniui S. P., nepažeidė nei LR įstatymų, nei bendrovės interesų, veikė išimtinai vadovaudamasis bendrovėje nustatyta DIK mokėjimo bei premijų skyrimo tvarka, todėl ir žalos bendrovei nepadarė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos byloje neįrodytos.

30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 1573,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apeliantų priteistina 1573,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 524,33 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė