Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. L., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 219 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 str. 3 d., šios bausmės visiškai sudėtos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas pagal BK 219 str. 1 d. už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (įmonės kodas 300141879, reg. (duomenys neskelbtini)), 2008-10-14 VSDFV Jurbarko skyriui pateikė valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2008 m. III ketvirtį „SAMF4“, pagal kurią bendrovės įsiskolinimas fondo biudžetui – 59760,54 Lt socialinio draudimo įmokų ir 140,66 Lt delspinigių. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., 14 str., Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., UAB (duomenys neskelbtini) šias įmokas ir delspinigius privalėjo sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos, t.y. iki 2008-11-15, tačiau teisės aktų nustatytais terminais jų nesumokėjo. 2008-11-21 VSDFV Jurbarko skyrius bendrovei adresu: Trakų 25, Šiauliai, išsiuntė priminimą dėl apskaičiuotų įmokų sumokėjimo ir nurodė 10 dienų terminą, tačiau ir per nustatytą terminą įsiskolinimas fondo biudžetui nebuvo sumokėtas. Tokiu būdu A. L., pateikęs ataskaitą, nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą jas sumokėti.

Be to, jis nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad nuo 2005-09-02 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (įmonės kodas 300141879, reg. (duomenys neskelbtini)), ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 str. 1 d. (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą), taip pat to paties įstatymo 19 str. 2 d. (patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų), taip pat 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės įsakymą Nr.13 (įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų), paslėpė ir neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra 10 metų, visų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Tokiu būdu A. L. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas nesilaikė BPK normų, kadangi paskutinis teismo posėdis buvo surengtas tardymo izoliatoriuje (teisėjui iš Jurbarko atvykstant į Kauno tardymo izoliatorių), taip be pagrindo surengiant, jo nuomone, neviešą teismo posėdį, o apie tokio posėdžio vietą ir laiką jis bei jo artimieji nežinojo. Be to, teismo posėdžio metu teisėjas atsisakė sudaryti jam galimybę susipažinti su byla ir taip pasiruošti paskutiniam žodžiui, o paklausus ar bus daromas teismo posėdžio įrašas, jam atsakyta, kad nebus. Apeliantas teigia, kad teismas nagrinėjo bylą tuo pačiu metu, kai Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo kitą su UAB (duomenys neskelbtini) susijusią baudžiamąją bylą, o šios bylos neišnagrinėjus, negalima tiksliai nustatyti kiek yra nesumokėta VSDFV Jurbarko skyriui įmokų ir tai sutrukdė Jurbarko rajono apylinkės teismui teisingai išspręsti apelianto kaltės ir skirtinos bausmės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. L. kaltu pagal BK 222 str. 1 d., tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tuo pagrindu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdamas A. L. pagal BK 219 str. 1 d. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. L. pripažinimo kaltu pagal BK 219 str. 1 d. naikinamas ir apeliantas dėl mokesčių nesumokėjimo išteisinamas (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, A. L. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, paslėpė ir neišsaugojo 10 metų visų minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nors tokia pareiga jam yra numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalyje (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą), 19 straipsnio 2 dalyje (patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų), taip pat 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakyme Nr.13 (įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų). Jei apskaitos dokumentų saugojimo tvarka įmonėje nenustatyta, atsako ūkio subjekto vadovas. Pažeidus šiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir tokia A. L. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Apgaulingas apskaitos tvarkymas šioje byloje nustatytas remiantis Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų 2009-02-10 ataskaita Nr. 2-18-3 (1 t., b.l. 56-62). Mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-06-30 ir tyrimo išvadoje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta nenustatyta, dėl ko negalima nustatyti ar bendrovė apskaitą tvarką vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-679 nuostatomis, taip pat iš dalies negalima nustatyti bendrovės tiriamojo laikotarpio turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Atliekant mokestinį tyrimą, A. L. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, nors žinojo apie kompetentingos institucijos atliekamą tyrimą ir privalėjo pateikti reikalaujamus bendrovės dokumentus. Reikalavimai pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus buvo siųsti A. L. 2008-12-09 (2 t., b.l. 18), 2009-01-12 (2 t., b.l. 20), 2009-01-22 (2 t., b.l. 16), 2009-05-20 (2 t., b.l. 14), tačiau apeliantas jų nepateikė. A. L. skunde nurodo, kad bendrovę 2008-10-28 pardavė, pirkėjui kartu perdavė ir buhalterinius dokumentus, tai grindžia į bylą pateikta akcijų pirkimų-pardavimų sutartimi (3 t., b.l. 17-18). Tačiau ši sutartis neįrodo parduodamos bendrovės buhalterinės dokumentacijos perdavimo fakto, kas paprastai būna įforminama dokumentų perdavimo-priėmimo aktu. Be to, gaudamas reikalavimus pateikti buhalterinę dokumentaciją ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, A. L. savo paaiškinimuose nurodo, kad reikalaujamų dokumentų pateikti negali dėl ligos (2 t., b.l. 19, 21), 2009-06-02 informuoja, kad dokumentai dingę kraustantis į kitas patalpas (2 t., b.l. 34). Teismas apklausė asmenį, kuriam pagal apelianto parodymus jis pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir perdavė bendrovės dokumentaciją. Liudytojas A. L. teisme negalėjo nurodyti nei pirktos bendrovės pavadinimo, nei datos, nurodė, kad bendrovę pirko, jog galėtų įforminti žmones statybos darbams. Dokumentų teismui pateikti negali, nes jų neranda. Tokie parodymai kelia abejonių ir negali būti vertinami kaip objektyvus įrodymas dėl bendrovės pirkimo fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojo S. L. parodymus, nuosprendyje nurodant, kad tokie parodymai vertintini kaip pagalba kaltinamajam siekiant išvengti atsakomybės.

Jokių kitų objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini) pardavimą, apeliantas nei skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje nešališkai ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina A. L. kaltę, pasireiškusią tuo, kad jis, kaip bendrovės vadovas, paslėpė ir neišsaugojo 10 metų visų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Tokius A. L. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 222 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nesilaikė BPK normų, kadangi paskutinis teismo posėdis buvo surengtas tardymo izoliatoriuje, apie tokio posėdžio vietą ir laiką jis bei jo artimieji nežinojo, nebuvo daromas garso įrašas, pažeista jo teisė į gynybą. Tai, kad 2011-04-18 teisiamasis posėdis buvo surengtas Kauno tardymo izoliatoriuje, nelaikytina Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnio pažeidimu ir negalima traktuoti, kad byla buvo nagrinėjama neviešai. Teismas neprivalo informuoti kaltinamojo artimųjų apie įvyksiantį teisiamąjį posėdį, kadangi šiuo konkrečiu atveju jie nėra proceso dalyviai. Teisėjų tarybos 2010-06-30 nutarimo ,,Dėl teismo posėdžių garso įrašymo, saugojimo taisyklių patvirtinimo“ 2 p. nurodyta, kad teismo posėdžio garso įrašo paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę. 3 punkte nurodyta, kad garso įrašas nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nėra daromos. Todėl, 2011-04-18 teisiamajame posėdyje nedarant garso įrašo, baudžiamojo proceso reikalavimai pažeisti nebuvo. Apeliantas skunde teigia, kad teisėjas atsisakė leisti jam susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti baigiamajai kalbai, tačiau, kaip matyti iš 2011-04-18 teisiamojo posėdžio protokolo, tokių prašymų posėdžio metu pareikšta nebuvo, taip pat nepareikšta jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo, nors tokia teisė kaltinamajam buvo išaiškinta. Tai, kad byla buvo išnagrinėta nelaukiant, kol Kauno miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla, Nr. 40-2-00031-09, taip pat nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, kurio pagrindu reiktų naikinti skundžiamą nuosprendį, kadangi teismas nėra saistomas kitos bylos proceso. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog 2011-04-18 teisiamajame posėdyje (išklausant A. L. baigiamąją kalbą) turėjo dalyvauti ir gynėjas, tačiau kartu pripažįsta, jog tuo apelianto procesinės teisės nebuvo pažeistos, jam nebuvo atimta galimybė išreikšti savo požiūrį į kaltinimą, įvertinti visa, kas buvo nagrinėjama (tiriama).

Pripažįstant A. L. kaltu pagal BK 219 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas aiškiai prieštarauja BPK 20 str. nuostatoms ir teismų praktikai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. L. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir už mokesčių deklaravimą bei sumokėjimą atsakingas asmuo, gavęs priminimą nedelsiant sumokėti fondui 59760,54 Lt įmokų ir 140,66 Lt delspinigių, jų tyčia nesumokėjo dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu. Kaltinamajam gavus priminimą, į Sodrą dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo nebuvo kreiptasi. Jurbarko raj. apyl. teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatyti faktai visiškai atitinka mokesčių nesumokėjimo nusikaltimo sudėties požymius.

Įstatymų leidėjas numatė, kad pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

Būtina sąlyga atsirasti atsakomybei pagal BK 219 str. yra mokesčio mokėtojo mokumas. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog A. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nesumokėjo mokesčių, nes to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių – bendrovės nemokumo. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. L. parodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), teikianti pašto kurjerio paslaugas, buvo nemoki, todėl neturėjo galimybės sumokėti 59760,54 Lt mokesčių ir 140,66 Lt delspinigių Sodrai. Kadangi dėl A. L. apgaulingo apskaitos tvarkymo patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę dokumentaciją nėra realios galimybės, apelianto versija lieka nepaneigta. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė G. O. Mauručienė nurodė, kad atliekant mokestinį tyrimą, bandė aiškintis, ar bendrovė turėjo lėšų, reikalingų priskaičiuotiems mokesčiams ir delspinigiams padengti. Buvo užklausti bankai dėl bendrovės sąskaitų ir jose esančių lėšų. Pagal bankų pateiktus duomenis, A. L. bendrovės sąskaitose pinigų likučių nebuvo, iš to buvo padaryta išvada, kad bendrovė atsiskaitymams lėšų neturėjo.

Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. L. vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai lėšų sumokėti 59760,54 Lt mokesčių ir 140,66 Lt delspinigių Sodrai, todėl, įvertinus, kad BK 219 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, negalima daryti kategoriškos išvados, jog pateikęs ataskaitą, apeliantas tyčia nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų įmokų po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą jas sumokėti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant šioje byloje neginčijamų įrodymų, kad A. L. tyčia nesumokėjo mokesčių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. L. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. naikinamas ir apeliantas šioje dalyje išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 1 d., ir nuteistas trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

A. L. pagal BK 219 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat A. L. panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.