- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- TS-27-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-58, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) straipsnį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą) ir 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas) 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, A. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gegužės 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. lapkričio 19 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2018 m. rugpjūčio 19 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. sudarė 1 metus 7 mėnesius 15 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-58 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B.. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į artimą aukštai nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 98 balų, ankstesnių teistumų skaičių, pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus (bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais bei narkotikus vartojančiais asmenimis), piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, (nuteistasis neneigia sistemingą narkotinių medžiagų (švirkščiamo heroino) vartojimo, kuris vis atsinaujindavo išėjus į laisvę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, apsvaigęs nuo narkotikų darydavo nusikalstamas veikas, (tai yra vogdavo įvairius daiktus, juos realizuodavo, taip prasimanydavo pinigų narkotikams)), emocinės gerovės problemas (jausmų slopinimą, nebrandų sunkumų sprendimą, galios jausmo palaikymą priklausoma, asocialia veikla), mąstymą ir elgesį (nusikalstama veika glaudžiai sietina su psichotropinių medžiagų vartojimu, apsvaigimo būsena didina nuteistojo impulsyvumą, visiškai sumenkina gebėjimą apsvarstyti savo veiksmus, planuoti, matyti savo elgesio pasekmes, atsižvelgti į jas, kitų asmenų interesus, sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties, klaidų, stiprus jo polinkis siekti neatidėliotino savo norų patenkinimo, impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina nuteistojo nusikalstamos veikos riziką), nuostatas (sunkumai taikantis su priežiūros sąlygomis po lygtinio atleidimo nuo realios laisvės atėmimo bausmės, siejasi su nuteistojo nusikalstama veika, jų nesprendimas didintų nusikalstamą elgesį ateityje), elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas (nuobaudos šiuo metu negalioja), išsilavinimo stoką, oficialios darbinės patirties neturėjimą, darbo vietos neturėjimą lygtinio paleidimo atveju, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus. Trys komisijos nariai M. B., D. Č. bei R. Č. išreiškė atskirąją nuomonę, laikydami, kad tikslinga A. B. taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo šešiais balais, jis šiuo metu mokosi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada jis nesutinka dėl šių argumentų:
1) jis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarime, kuris buvo priimtas po pirmojo jo lygtinio paleidimo svarstymo, nustatytas rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, mokosi Vilniaus mokymo centre 8 klasėje, dalyvauja sporto varžybose, atliko tris gerbūvio darbus, lanko rengiamus renginius, lanko psichologo konsultacijas, AN grupės užsiėmimus, vykstančius kartą per savaitę, pilnai pripažino kaltę dėl nusikaltimo, baigė įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų tyrintiems asmenims, jis turi gyvenamąją vietą, o jo nusikalstama rizika sumažėjo šešiais balais. Jis skatintas du kartus ir neturi galiojančių nuobaudų;
2) Komisija iš esmės netaikė jam lygtinio paleidimo dėl jo praeities, kurios jis pakeisti negali, neatsižvelgdama į tai, kad jis pasikeitė, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą;
3) jis negali dengti atlikdamas bausmę skolų, kadangi pataisos namų administracija nesuteikia jam darbo dėl darbo vietų stokos;
4) jo padarytos nusikalstamos veikos ir neatliktos bausmės dydis nėra esminiai faktoriai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, BVK 157 straipsnio nuostatos sieja lygtinio paleidimo galimybę tik su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje, vertinamos tik nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamos rizikos elgesio pokyčiai;
5) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 59-58 nustatytos rekomendacijos iš esmės yra analogiškos jau paskirtosioms ankstesniu nutarimu, ir pareiškėjo manymu, jis jau yra jas įvykdęs. Jis jau trejus metus nenaudoja narkotikų, turi nusistatymą jų nenaudoti, dirbti, dorai gyventi;
6) jis jau yra atlikęs ne ½ o 2/3 bausmės, neturi nuobaudų, nori pradėti naują gyvenimą, sukurti šeimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, esant šioms sąlygoms: 1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; 3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismo vertinimu, nuteistasis A. B. įvykdė dvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. B. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikė prašymą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Be to, bylos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija jau vieną kartą yra atmetusi A. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. 2018 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 59-202, atsisakius taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam iki pakartotinio svarstymo rekomenduota konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, lankyti AA/AN grupės užsiėmimus. Bylos duomenimis, nuteistasis pilnai įvykdė šias rekomendacijas: šiuo metu jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, taip pat Vilniaus mokymo centre 8 klasėje, dalyvauja sporto varžybose, lanko rengiamus renginius ir pan.; lanko psichologo konsultacijas (nuo 2018 m. gruodžio 19 d. dalyvavo 8 konsultacijose); lanko AN grupės užsiėmimus (nuo 2018 m. gruodžio 13 d. dalyvavo 8 užsiėmimuose), AA nelankė, kadangi niekada su alkoholiu problemų neturėjo; atliko gerbūvio darbus: 2018 m. rugpjūčio 26 d. valė 3 būrio koridoriaus sienas ir grindis; 2018 m. lapkričio 29 d. tvarkė 2 aukšto virtuvėlę; 2019 m. kovo 15 d. valė 3 būrio koridoriaus sienas ir grindis).
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra išpildyta viena svarbiausių lygtinio paleidimo sąlygų – lygtinio paleidimo taikymui turi būti nustatyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. kovo 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-40 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam A. B. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 98 balai, kuri artima (skiriasi tik dviem balais) aukštai rizikos grupei. Lyginant su ankstesniu vertinimu, rizika mažėjo, bet labai nežymiai: tik šešiais balais nuo 104 balų iki 98, kai tuo tarpu rizikos dinaminius veiksnius yra galimybė sumažinti net 54 balais. Vadinasi, per daugiau nei vienerius metus, kurių metu nuteistasis atliko bausmę pataisos namuose, A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, mažėjo nežymiai. Įvertinus nuteistojo asmenybę, buvusią kriminalinę praeitį, jo turimas socialines problemas, psichologinį portretą, teismas vertina, kad toks sumažėjimas nelaikytinas ženkliu ir nesudaro pagrindo laikyti, jog šiuo metu paleidus A. B. į laisvę, yra pagrindo laikyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).
Dėl aukščiau nurodyto Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pagrįstai atsižvelgė ir įvertino ne tik nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir jo teistumus. Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nesprendžiama, ar teistumai yra išnykę ar ne, vertinama visa nuteistojo kriminalinė patirtis, siekiant nustatyti jo gebėjimą laikytis įstatymų, jo nusikalstamo elgesio modelį ir pokyčius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. pirmą kartą nusikalto, būdamas nepilnametis, iki šiol yra teistas net 13 kartų, visi jo nusikaltimai nuosavybei, modelis vienodas. Praeityje jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir lygtinio paleidimo institutas (2 kartus), tačiau jų sąlygas jis pažeidė, probacijos ar lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Bausmės atlikimo metu A. B. 2016 m. birželio 3 d. baustas papeikimu už nustatytos dienotvarkės reikalavimo nesilaikymą (asmens bylos t. 1 b. l. 19), 2016 m. gruodžio 12 d. baustas 6 mėnesiais drausmės grupės už atsisakymą vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą eiti į paskirtą būrį (asmens bylos t. 2, b. l. 1), abi nuobaudos šiuo metu negalioja, nuteistasis buvo skatintas tik du kartus 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. už gerą elgesį.
Nors nuteistasis nurodė, kad jis negali dengti savo įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus, mokėti nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimą, nes pataisos įstaiga nesuteikia jam darbo, todėl jis negauna pajamų, tačiau jo asmens byloje nėra duomenų, rodančių ir paties nuteistojo kryptingą nusiteikimą dirbti. Pagal Sodros duomenis, nuo pilnametystės jis nei karto nėra oficialiai dirbęs, nors ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu, kaip pats nurodė, Kybartų pataisos namuose įgijo staliaus specialybę. Be kita ko, jis išėjęs į laisvę jis įgytų profesinių gebėjimų nepritaikė ir gyvenimo būdo nepakeitė. Nuteistojo deklaruojamos aplinkybės, esą jis nelegaliai dirbo septynis metus autoservisuose ir statybose nepatvirtina jokie duomenys. Teismą verčia abejoti šiuo teiginiu faktai, kad visos jo nusikalstamos veikos yra nuosavybei, siekiant įgyti pragyvenimui lėšų nusikalstamu būdu, A. B. pats nurodė, kad darė nusikaltimus dėl pinigų poreikio narkotikams ir pragyvenimui. Asmens byloje nėra duomenų apie jo konkrečius planus kur nors įsidarbinti ir šį kartą išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos. Nors nuteistasis nurodė, kad išėjęs į laisvę dirbs autoservisuose ar statybose ir turi kelis darbo pasiūlymus, tai patvirtinančių dokumentų nėra pateikta.
Psichologinėse išvadose nuteistasis apibūdinamas kaip turintis sunkumų prosocialiais būdais tenkinti savo norus, poreikius, brandžiai pasirūpinti savimi. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, savivertę, savo galios jausmą linkęs palaikyti per patiriančių sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų neigimą, problemų nesprendimą, atsakomybės vengimą, priklausomą (psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), asocialią elgseną. Nuteistojo mąstymas konkretus, sunkiai jam sekasi mokintis iš savo patirties, klaidų, stiprus jo polinkis siekti neatidėliotino savo norų patenkinimo. Minėtos savybės leidžia abejoti, ar nuteistasis yra pasiruošęs, kaip teigia pradėti dorą gyvenimą, siekti materialinės gerovės teisėtomis priemonėmis, prisiimti visišką atsakomybę už savo sprendimus ir poelgius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 59-58 nustatytose rekomendacijose jam nebuvo pasiūlyta jokių naujų reabilitacijos priemonių, nustatytos tos pačios, kurias jis jau yra įvykdęs. Atkreiptinas dėmesys, kad reabilitacijos priemonės turi poveikį, kai jos yra taikomos ilgą laiką.
Patekęs į pataisos įstaigą A. B. deklaravo esantis intensyviai narkotines medžiagas vartojantis asmuo. Narkotikų vartojimas, jų įsigijimas buvo tapę pagrindine kasdiene veikla, apsvaigęs nuo narkotikų dalydavo nusikalstamas veiklas, t. y., vogdavo įvairius daiktus, juos realizuodavo ir taip prasimanydavo pinigų narkotikams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog turimos narkotinių medžiagų priklausomo vartojimo problemos sietinos su nusikalstamu elgesiu, tolesnis narkotinių medžiagų vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Pagal socialinio tyrimo išvadų duomenis A. B. pats pripažino, kad narkotinių medžiagų vartojimo problema atsinaujindavo jam kas kartą išėjus į laisvę po bausmės atlikimo, nors jis ir anksčiau atlikinėjo ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, per kurias narkotikų vartojimas būdavo nutrauktas. Taigi vien fakto, kad laivės atėmimo bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų gavimas yra apribotas, pats savaime negarantuoja išgijimo nuo priklausomybės. Vilniaus pataisos namuose A. B. baigė tik įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, o lankyti AN susirinkimus pradėjo tik nuo 2018 m. gruodžio mėn., po to kai Komisija 2018 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 59-202 netaikė jam lygtinio paleidimo, taigi reabilitacijos priemonės nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms jam taikomos dar labai trumpą laiką, kad būtų darytina išvada apie išgijimą nuo priklausomybių ir poreikio reabilitacijos priemonėms nebuvimą, ir kad ateityje poreikis vartoti narkotines medžiagas nelems pakartotinio nusikalstamo elgesio. Psichologo išvadose taip pat konstatuota, jog nuteistasis ateities tikslus sieja su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, bet šie tikslai nebus realiai įgyvendinti, jei planuose nebus narkotinės priklausomybės reabilitacinio gydymosi, kuriam motyvacijos jis stokoja. Impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina nuteistojo nusikalstamos veiklos riziką.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistojo A. B. atžvilgiu nenustatytos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai A. B. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (motina ir seserimis), draugais, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, pakankamai išlavėjęs jo tarpasmeniniai įgūdžiai, jam nebūdingas smurtinis, kitus kontroliuojantis, savitvardą prarandantis elgesys, Vilniaus pataisos namuose mokosi 8 bendrojo lavinimo klasėje bei profesinio mokymo centre siuvėjo specialybės, jau yra įgijęs elektros įrengimų remontininko specialybę, dalyvauja sportiniuose renginiuose: 2017 m. dalyvavo krepšinio turnyre „3 x 3“, 2018 m. dalyvavo krepšinio turnyre, 2018-10-25 dalyvavo tritaškių metimo konkurse. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10. nutarimas Nr. 59-58, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo A. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-58 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.