Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-8179-807/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Utenos RAAD) ieškinį atsakovei BUAB „Ūrus” ir Ko (toliau - Bendrove) dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuosius nurodymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atnaujinti procesą atsisakytina.

Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. Nr. e2-8179-807/2017 patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovo BUAB „Ūrus ir Ko“ administratoriui D. B. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuosius nurodymus, susijusius su atliekų sutvarkymu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi D. B. atstatydintas iš BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2942-567/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendime už akių ir jo pagrindu 2017 m. rugsėjo 27 d. išduotame vykdomajame rašte, įpareigojant privalomuosius nurodymus įvykdyti BUAB „Ūrus” ir Ko, atstovaujamam bankroto administratoriaus D. B. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eA2-4924-541/2018). BUAB „Ūrus ir Ko“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-8179-807/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, teigdamas, jog sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė; šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 365 straipsnio 1 punktas numato, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minėtu pagrindu prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2015). Taigi, tam, kad procesas šiuo pagrindu būtų atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, tačiau taip pat būtina nustatyti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Bankrutuojančios įmonės ir ją atstovaujančio bankroto administratoriaus teises ir pareigas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių. Šio straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, sustabdomas finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymas, taip pat nutraukiamas įmonės sutarčių, kurių terminas dar nesuėjęs, vykdymas. Nuo šio momento bankroto administratorius perima bankrutuojančiuos įmonės valdymo organų įgalinimus, t.y. įgyja jų teises ir pareigas, ribojamas ĮBĮ normų, ir veikia bankrutuojančios įmonės vardu ir nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos bankroto procese administruojant bankrutuojančią įmonę. Bankroto administratorius, ĮBĮ nustatyta tvarka, valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, tikrina įmonės sudarytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia klausimus, susijusius su kreditorių interesais, inicijuoja skolų išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės debitorių ir vykdo kitas jam nustatytas ĮBĮ pareigas. Pažymėtina, kad juridinio asmens bankroto proceso tikslas – pašalinti iš rinkos nemokų dalyvį, likviduoti bankrutuojančią įmonę ir, atsižvelgiant į įmonės turto masę, patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus bei kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

Aptartų teisės normų kontekste akivaizdu, kad ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu už akių nustatyti įpareigojimai atlikti atliekų sutvarkymo darbus buvo nukreipti būtent į BUAB „Ūrus ir Ko“. Šiuo sprendimu nustatytus privalomuosius nurodymus BUAB „Ūrus ir Ko“ vardu turi įgyvendinti ją administruoti paskirtas bankroto administratorius. Bankroto administratorius veikia kaip BUAB „Ūrus ir Ko“ atstovas, kuris atsižvelgdamas į ĮBĮ nustatytas administratoriaus pareigas, privalo įvykdyti teismo sprendime už akių nurodytus įpareigojimus dėl atliekų sutvarkymo (šią pareigą administratoriui numato ir ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktas), veikdamas BUAB „Ūrus ir Ko“ vardu. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo už akių tikslus ir prasmę. Bankroto administratoriui pareiga vykdyti sprendime už akių nurodytus įpareigojimus atsirado ĮBĮ normų pagrindu, kadangi teismo paskirti BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratoriai (tiek D. B., tiek naujai paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“) sutiko administruoti bankrutuojančią įmonę, todėl prisiėmė visas su tuo susijusias ĮBĮ ir kitais teisės aktais nustatytas teises ir pareigas. Taigi, įstatymo sureguliuota situacija negali būti laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu ir nesudaro pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjo materialiųjų teisių pažeidimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme bei atnaujinti proceso civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog pareiškėjos BUAB „Ūrus ir Ko“ prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 000 EUR baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio darytina išvada, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog pareiškėja jau ne kartą kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Teismas iš dalies sutinka su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog teismui jau buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodytos aplinkybės sutampa su šiuo metu nagrinėjamu prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-8179-807/2017 UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kreipėsi kaip skolininkas (civilinė byla Nr. eA2-4924-541/2018). Tuo tarpu šioje byloje, Vilniaus apylinkės teismui 2018 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitus 2017 m. kovo 23 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, pagal kurią nustatyti įpareigojimai buvo nukreipti į pačią bankrutuojančią įmonę BUAB „Ūrus ir Ko“, teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė pati BUAB „Ūrus ir Ko“, atstovaujama bankroto administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos „Ūdrus“ ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.