- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eAS-1266-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00999-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjas) atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ragainė“ (po reorganizacijos teisių perėmėja – UAB „Osterodė“) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studijos parengtą 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir Projektas); 2) panaikinti atsakovo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas pakartotinis 2022 m. gegužės 3 d. prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai) 2022 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino ginčijamus administracinius sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą, taip pat priteisė pareiškėjui 1 777 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė pareiškėjui 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
Antstolė S. V. (toliau – ir Antstolė) 2025 m. liepos 3 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo išaiškinimo, kuriame nurodė, jog prašo teismo išaiškinti: „1) ar galima laikyti įvykdytu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022, jeigu Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 1 d., vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024, informacinėje sistemoje www.planuojustatau.lt jau buvo pažymėjusi pritarimą pateiktam UAB D. A. Rusevičiūtės studija parengtam pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui, tačiau vėliau, visoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms esant nepasikeitusioms, savo pačios iniciatyva persigalvojo ir priėmė naujas pastabas dėl minėto pastato projekto, ir tai reiškia netinkamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 vykdymą bei jų neįvykdymą, nes Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 teismų nustatytas įpareigojimas Kauno miesto savivaldybės administracijai klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studija parengtą pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą spręsti iš naujo reikalauja, kad Kauno miesto savivaldybės administracija jį iš naujo spręstų laikantis visų taikytinų teisės normų reikalavimų, iš kurių kyla ir reikalavimas Kauno miesto savivaldybės administracijai laikytis savo pačios priimto minėto 2024 m. rugpjūčio 1 d. akto? 2) ar galima laikyti įvykdytu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022, atsižvelgiant į tai, kad, įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024, neliko nė vienos galiojančios pastabos dėl UAB D. A. Rusevičiūtės studija parengto pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto ir reikšmingos faktinės aplinkybės nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 priėmimo nėra pasikeitusios, ir Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 neturėjo teisės nurodyti naujų pastabų dėl projekto, vis atsisakydavo bei kas kartą nurodydavo vis kitų faktų bei atitinkančių naujų pastabų? 3) ar galima laikyti įvykdytu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 teismai pripažino, kad nei rengiamas Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimas (TPDRIS sistemoje TPD Nr. K-VT-19-21-168, iniciatorius ir organizatorius – Kauno miesto savivaldybės administracija), kuriame pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), numatoma paimti visuomenės poreikiams, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos planai imtis ateityje veiksmų dėl minėto pastato paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo, nesuteikia Kauno miesto savivaldybės administracijai jokio pagrindo atsisakyti išduoti UAB „Osterodė“ statybą leidžiantį dokumentą minėto pastato kapitaliniam remontui, ir į tai, kad, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024, Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtos pastabos dėl UAB D. A. Rusevičiūtės studija parengto pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto rodo, kad realiai Kauno miesto savivaldybės administracija minėtam projektui nepritaria dėl tos pačios jau minėtos priežasties, t. y. dėl to, kad yra rengiamas detaliųjų planų keitimas, kuriame minėtą pastatą numatoma paimti visuomenės poreikiams, ir kad Kauno miesto savivaldybės administracija planuoja imtis ateityje veiksmų dėl minėto pastato paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo ar laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2024 vykdė netinkamai ir jų neįvykdė?“.
Pareiškėjas atsiliepime į Antstolės prašymą jį palaikė ir nurodė, kad
2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas, vykdydamas sprendimą ir nutartį, informacinėje sistemoje www.planuojustatau.lt jau buvo pažymėjęs pritarimą pateiktam Projektui ir turėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl neturėjo teisės persigalvoti, vienašališkai panaikinti savo pritarimo ir situaciją išspręsti iš naujo, tačiau taip pasielgė po 2024 m. rugpjūčio 1 d., priimdamas vis naujas pastabas dėl Projekto. Pareiškėjas teigė, kad įsiteisėjus sprendimui neliko nė vienos galiojančios pastabos dėl Projekto, o faktinė situacija nėra niekaip pasikeitusi, todėl vykdant sprendimą, atsakovas, vadovaujantis gero viešojo administravimo, išsamumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, draudimo keisti į blogąją pusę, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, skaidrumo, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principais, taip pat sprendimu ir nutartimi nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, neturėjo teisės išsigalvoti naujų pastabų dėl Projekto, tačiau po 2024 m. rugpjūčio 1 d. ne kartą taip padarė. Pareiškėjas tvirtino, kad įsiteisėjus sprendimui ir nutarčiai, kuriais teismai pripažino, jog nei rengiamas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimas (TPDRIS sistemoje TPD Nr. K-VT-19-21-168, iniciatorius ir organizatorius – atsakovas) (t. y. Keitimas), kuriame pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), numatyta paimti visuomenės poreikiams, nei atsakovo planai imtis ateityje veiksmų dėl Pastato paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo, nesuteikia atsakovui jokio pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovo elgesys, vykdant sprendimą rodo, kad būtent dėl šios priežasties, kurią teismai įsiteisėjusiais sprendimui ir nutartimi jau yra pripažinę neteisėta, atsakovas ir toliau atsisako pagal Projektą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas laiko priešingai – mano, kad sprendimą ir nutartį yra tinkamai įvykdęs prirašydamas naujų pastabų pareiškėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju yra būtini sprendimo išaiškinimai prašyme iškeltais klausimais.
Atsakovas atsiliepime į Antstolės prašymą nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis vykdymo požiūriu yra nedviprasmiška, aiški, konkreti ir suprantama: panaikinus administracinėje byloje apskųstus administracinius sprendimus, Administracija įpareigota iš naujo spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą. Atsakovas teigė, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesas yra aiškiai apibrėžtas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas) nuostatose, taigi, Administracija įpareigota atlikti Reglamente nustatytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras. Atsakovas tvirtino, kad vykdymo procese Antstolė, spręsdama dėl teismo sprendimo įvykdymo, turi nustatyti, ar Administracija iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir ar priėmė sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar neišdavimo, o prašydama teismo išaiškinti aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, nepagrįstai prašo teismo įvertinti Administracijos veiksmų ir priimtų administracinių sprendimų naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese teisėtumą. Atsakovas akcentavo, kad Antstolė yra gavusi Administracijos skundą dėl 2025 m. kovo 25 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. balandžio 7 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta detali informacija apie teismo sprendimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai, o Administracija iš naujo atliko Projekto tikrinimo procedūras ir Projekto tikrinimo procese priėmė naujus savarankiškus administracinius aktus, kurių vienas iš jų yra savarankiškas ginčo dalykas kitoje administracinėje byloje. Be to, atsakovas pažymėjo, kad teismo sprendimu Administracija buvo įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą, o jokių papildomų sąlygų ar apribojimų Administracijai teismo sprendime nebuvo nustatyta.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino Antstolės prašymo išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022.
Teismas, apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nurodė, kad teismo sprendimu Administracija buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą.
Teismas iš atsakovo pateikto atsiliepimo ir dokumentų nustatė, jog vykdant teismo sprendimą, pareiškėjas per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2024 m. liepos 10 d. pateikė derinti Projektą. Įvykus techninei klaidai, Administracijos specialistas per nustatytą terminą neįrašė nederinimo pastabų IS „Infostatyba“ ir minėtoje sistemoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo sugeneruotas automatinis pritarimas Projekto sprendiniams. Įvertinus tai, kad Projektas įkeltas derinti su trūkumais, Administracijos specialisto nederinimo pastaba buvo įrašyta ne derinimo procese, o galutiniame Administracijos įgalioto valstybės tarnautojo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendime dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo: Projekte nurodyta numatomo remontuoti Pastato paskirtis neatitiko Nekilnojamojo turto registre nurodytos pastato paskirties (pateiktoje Nekilnojamojo turto registro pažymoje buvo nurodyta, jog numatomo remontuoti pastato paskirtis „prekybos“, o Projekte nurodyta Pastato paskirtis „maitinimo“). Tokiu atveju turėtų būti keičiamas projektas, jame papildomai numatant Pastato paskirties keitimo sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 str. 1 d. 6 p.). Tačiau pareiškėjas projekto sprendinių nekeitė, bet pakeitė Pastato paskirtį Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į pakeistus duomenis, buvo pakoreguoti projektiniai sprendiniai ir iš naujo į IS „Infostatyba“ įkeltas derinti projektas – „Maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir 2024 m. projektas). Administracijos specialistas, tikrinantis 2024 m. projektą, 2024 m. rugsėjo 10 d. nurodė pastabas dėl 2024 m. projekto sprendinių: (1) pateikti informaciją apie galimybę aptarnaujančiam ir gaisrų gesinimo transportui Pastato, atsižvelgiant į suteikto servituto plotį ir galimybę minėtam transportui manevruoti, įvertinant esamas privalomas automobilių parkavimo vietas ir privalomas įrengti papildomas automobilių parkavimo vietas sklype (kurias prašoma pažymėti sklypo plano brėžinyje), dėl numatomo įrengti papildomo kavinės ploto; (2) 2024 m. projekto sprendiniai viršija užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklius nustatytus (duomenys neskelbtini) kultūrinio draustinio specialiajame plane. Papildomai buvo nurodyta, kad pagal šiuo metu rengiamo teritorijos detaliojo plano sprendinius, Pastatą numatoma griauti. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 24 d. pakartotinai pateikė derinti 2024 m. projektą kartu su atsakymais į pateiktas pastabas. Projektą tikrinantis Administracijos specialistas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu 2024 m. projekto sprendiniams nepritarė, pažymėdamas, kad šio projekto sklypo plano brėžinyje nenurodytos Pastato funkcionavimui privalomos automobilių parkavimo vietos. Pareiškėjas 2024 m. spalio 20 d. IS „Infostatyba“ dar kartą pateikė tą patį 2024 m. projektą derinimui, tačiau Administracijos specialistas 2024 m. lapkričio 6 d. dar kartą nepritarė 2024 m. projekto sprendiniams, pakartotinai nurodydamas pateikti privalomų automobilių parkavimo vietų sprendinius, taip pat pateikti žemės sklypo užstatymo ir Pastato rodiklius iki ir po Pastato kapitalinio remonto.
Teismas akcentavo, kad vykdymo procese Antstolė, spręsdama dėl teismo sprendimo įvykdymo, turi nustatyti, ar Administracija iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir ar priėmė sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar neišdavimo.
Teismas vertino, kad Administracijai nekilo neaiškumų dėl to, kaip vykdyti teismo sprendimą, t. y. Administracija, atsižvelgdama į tai, jog sprendimai, kuriais užbaigta administracinė procedūra, panaikinti ir atsakovui išliko pareiga iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą ir užbaigti šią administracinę procedūrą, priėmė naują administracinį sprendimą – 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo yra nepritarta, nurodant pastabas, statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studija 2024 m. projektą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimo įpareigojimą ir sprendė klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą Antstolės prašoma apimtimi nėra galima tiek dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies pakankamo aiškumo, tiek dėl to, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas.
Teismas sprendė, kad naujas atsakovo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas nederinti 2024 m. projekto, tuo atveju, jei pareiškėjui kyla abejonių dėl jo išsamumo ir teisėtumo, gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą nederinti 2024 m. projekto (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinė byla Nr. eI3-5796-1247/2025). Teismas vertino, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja jokio papildomo išaiškinimo, o Antstolės pasirinktas elgesio modelis, t. y. siekis iš teismo gauti tolesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, nėra tinkamas pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdas. Taigi, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, nes Antstolė siekia gauti ne teismo sprendimo išaiškinimą, o teismo poziciją dėl sprendimo (ne)tinkamo įvykdymo. Todėl teismas netenkino Antstolės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Antstolės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo netenkintinas, o pareiškėjas palaikė Antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – Antstolės prašymą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo išaiškinimo tenkinti, pateikiant išaiškinimus, savo esme atitinkančius pareiškėjo 2025 m. liepos 28 d. atsiliepimo argumentus bei išvadas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad jis ir Administracija bylos procese yra lygiateisės, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai apie sprendimo aiškumą / neaiškumą sprendė vien pagal Administracijos nuomonę ir veiksmus. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir klausimą išnagrinėjo neobjektyviai, nes buvo subjektyviai palankus Administracijai.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad įvykus techninei klaidai, Administracijos specialistas per nustatytą terminą neįrašė nederinimo pastabų IS „Infostatyba“ ir minėtoje sistemoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo sugeneruotas automatinis pritarimas Projekto sprendiniams, yra neparemtas įrodymais, teismas šiuo atveju vadovavosi atsakovo teiginiais, tačiau vien teigti byloje neužtenka, nes administracinių bylų teisenoje taikomas rungimosi principas reiškia, kad šalys savo nurodomas aplinkybes turi įrodyti. Teismas nenurodė jokių aptariamam klausimui reikšmingų įrodymų, nes byloje minėtas teismo nustatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, taip pat teismas nepateikė ir jokio įrodymų vertinimo, nenurodė ir taikytinų teisės normų, o tik nurodė tokias aplinkybes, kokias deklaratyviai pažymėjo Administracija. Todėl nurodytas teismo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas bei nemotyvuotas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendimas yra aiškus, nes Administracijai buvo aišku, kaip jį vykdyti, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Pasak pareiškėjo, pagal tokią teismo išvadą Administracijos pozicijai yra teikiamas prioritetas prieš pareiškėjo argumentus dėl sprendimo prasmės bei jo vykdymo tinkamumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pati Administracija iš pradžių laikė, kad vykdydama sprendimą neturi jokio pagrindo atsisakyti išduoti kapitaliniam remontui statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą ir tik vėliau, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. aktu, persigalvojo ir priėmė pastabą dėl Projekto. Taigi, Administracija dvejojo dėl to, kaip turi būti vykdomas sprendimas, o nurodyta teismo išvada savo esme yra nepagrįsta bei atmestina kaip prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.
Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija nepagrįstai ir nesąžiningai teigia, kad sprendimą tinkamai ir iki galo įvykdė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisėtai bei nepagrįstai sprendė, jog sprendimas yra tinkamai ir iki galo įvykdytas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Antstolė, teikdama prašymą dėl išaiškinimo pateikimo, tiek jis, teikdamas atsiliepimą ir paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog prašymas dėl išaiškinimo teikiamas būtent vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apie tokią aplinkybę nutylėjo ir nepateikė jokių argumentų, kodėl nesivadovauja nurodyta teismų praktika, kodėl ji nėra taikytina šiam konkrečiam atvejui ir pan., taigi skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir to niekaip nepagrindė. Pasak pareiškėjo, esminis aspektas siekiant gauti teismo išaiškinimą buvo nurodyta praktika, kurioje aiškiai akcentuota, kad negalima išvengti teismo sprendimo vykdymo, nes priešingu atveju teismo sprendimai ir pats bylinėjimasis teisme taptų beprasmiais.
Pareiškėjas tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasivadovavo tuo, kad Administracija po sprendimo įsiteisėjimo bei po 2024 m. rugpjūčio 1 d. pritarimo Projektui, priėmė 2024 m. rugpjūčio 6 d. pastabas dėl Projekto, ir vien dėl to laikė, kad Administraciją sprendimą įvykdė, nors tai dar nereiškia tinkamo sprendimo įvykdymo. Tam, kad būtų konstatuotas tinkamas sprendimo įvykdymas, būtina įvertinti ne tik Administracijos aktų priėmimo po sprendimo įsiteisėjimo ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. pritarimo Projektui faktą, bet ir visų tokių aktų turinį, įvertinant, ar tokiais aktais nenukrypstama nuo sprendimo esmės, ar nekartojami jame nustatyti teisės pažeidimai, ar turėjo teisę Administracija reikšmingoms faktinėms aplinkybėms esant nepasikeitusioms, prisigalvoti naujų pastabų ir ar jas nustatė sąžiningai, t. y. ar jos nėra dirbtinai išsigalvotos, sąmoningai siekiant nevykdyti sprendimo. Skundžiamoje nutartyje teismas to neatliko, taigi iš esmės vykdė formalų, o ne realų teisingumą, be to, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, nes Administracija neteisėtai, dirbtinai ir nesąžiningai išsigalvotas pastabas dėl Projekto, vertino kaip tinkamą sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog reaguojant į Administracijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. pastabas tariamai turėtų būti keičiamas projektas, jame papildomai numatant Pastato paskirties keitimo sprendinius (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 6 p.), o pareiškėjas projekto sprendinių nekeitė, tik pakeitė Pastato paskirtį Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokių išvadų nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Teismas taip pat nenurodė, kodėl atmeta pareiškėjo argumentus, jog Pastatas dar iki paskirties Nekilnojamojo turto registre ištaisymo į maitinimo buvo registruotas kaip kavinė, o tai savo esme reiškia maitinimo paskirtį ir, todėl užteko Nekilnojamojo turto registro duomenis ištaisyti, o ne projekte suprojektuoti paskirties keitimą. Pasak pareiškėjo, Pastato pagrindinės naudojimo paskirties ištaisymas iš prekybos į maitinimo, nėra nuginčytas teisės normų nustatyta tvarka, be to, Administracija 2024 m. rugpjūčio 6 d. pastabą dėl paskirties neatitikimo pripažino išpildyta, o nors vėliau ir priėmė daug kitų pastabų, aptariamos pastabos nekartojo. Taigi, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo Projekte suprojektuoti Pastato paskirties keitimą, todėl tokios teismo išvados yra atmestinos kaip neteisėtos, nepagrįstos ir nemotyvuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties netenkinti Antstolės prašymo išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5857-402/2022, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino Antstolės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, konstatavęs, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde, be kita ko, tvirtina, kad teismas Antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė neteisėtai bei nepagrįstai, mano, jog Antstolės prašymas turi būti tenkinamas ir sprendimas išaiškintinas, nes teismas tokį sprendimą priėmė remdamasis vien tik Administracijos nuomone ir veiksmais, vadovavosi įrodymais nepagrįstais atsakovo teiginiais, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir klausimą išnagrinėjo neobjektyviai, taip pat nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, iš esmės vykdė formalų, o ne realų teisingumą, be to, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio; sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytos proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar priimtas sprendimas yra nesuprantamas ir negali būti vykdomas; priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-658-1062/2019; kt.). Sprendžiant bylos šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; kt.).
Nagrinėjamu atveju Antstolė 2025 m. liepos 3 d. prašyme prašė išaiškinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjui pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studijos Projektą.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje Administracija iš naujo spręsdama klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą pareiškėjui, 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė naują administracinį sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo nepritarė 2024 m. projekto sprendiniams ir nurodė pastabas statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studija 2024 m. projektą, t. y. pateikti privalomų automobilių parkavimo vietų sprendinius, taip pat pateikti žemės sklypo užstatymo ir Pastato rodiklius iki ir po Pastato kapitalinio remonto.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus, nesukeliantis abejonių dėl jo supratimo ir vykdymo. Antstolė, prašydama išaiškinti minėtą sprendimą, iš esmės kelia klausimus, susijusius su tolimesnės situacijos aiškinimu, t. y. prašo teismo įvertinti, ar atsakovas tinkamai / netinkamai įgyvendino teismo sprendimą. Taigi, darytina išvada, kad toks Antstolės prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, bet su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įvykdė teismo sprendimo įpareigojimą ir sprendė klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą Antstolės prašoma apimtimi nėra galima tiek dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies pakankamo aiškumo, tiek dėl to, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir paaiškinimais, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas neįvykdė ar atsisakė įvykdyti teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taigi, vykdė teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priėmė naują 2024 m. lapkričio 6 d. administracinį sprendimą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjo motyvai, kuriais iš esmės pritariama Antstolės prašymui, taip pat yra dėl tolimesnės situacijos aiškinimo teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu ir sietini ne su teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su atsakovo elgesiu vykdant teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir tarp šalių tebesitęsiančiais ginčais dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o tokios aplinkybės, kaip minėta, nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo instituto dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą, jog šiuo atveju neegzistuoja sąlygos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naujas atsakovo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas, tuo atveju, jei pareiškėjui kyla abejonių dėl jo teisėtumo, gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat gali būti ginčijami atsakovo sprendimai, veiksmai ar neveikimas, susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-789/2024), teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nutartis, sprendžia, kad jose pateikti išaiškinimas nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Antstolės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjas) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.