Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1122-603/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
e2S-1122-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05135-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „VL turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1122-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05135-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VL turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VL turto valdymas“ priteisti 9 073,73 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „VL turto valdymas“ priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, pareikšto 9 073,73 Eur reikalavimo ribose, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias UAB „VL turto valdymas“ sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Prašymas grindė didele ieškinio reikalavimų suma atsakovei, sistemingu nemokėjimu ieškovei už paslaugas, tuo, jog atsakovė savo lėšas perkelia į kitas įmones ir deklaruoja, kad 3 metus šių lėšų nereikalaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui netenkino.

4. Teismas konstatavo, kad susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

6. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, jog išvengtų ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo, ar kad egzistuoja objektyvi tokių veiksmų atlikimo tikimybė. Sprendė, kad atsakovės sistemingas neapmokėjimas skolų savaime nepreziumuoja atsakovės nesąžiningumo, o aplinkybė, jog atsakovė nė vienu atveju priteistos sumos nėra sumokėjusi be antstolio, nepagrįsta įrodymais. Laikė, jog dalies skolos neapmokėjimas nustatytu terminu sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto.

7. Ieškovės argumentus, jog atsakovė savo lėšas perkelia į kitas įmones ir deklaruoja, kad 3 metus šių lėšų nereikalaus, ir dėl to ieškovė jai galimo palankaus teismo sprendimo atveju neatgaus priteistų sumų, atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais.

8. Sprendė, jog vien didelė reikalavimo suma nelaikoma pakankamu pagrindu taikyti atsakovės turto areštą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties. Teismas nenustatė galimo atsakovės nesąžiningumo teisminio nagrinėjimo metu siekiant išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ieškovės argumentus dėl didelės ieškinio sumos laikė nereikšmingais.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovės prašymą - taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1. Atsakovės elgesys pagrindžia egzistuojančią didelę tikimybę, jog ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas įvykdyti. Atsakovė piktybiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatyme numatytas pareigas apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prieš ieškinio pateikimą jau vyko keturi analogiški teisminiai procesai, tačiau atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja bei nesąžiningai nevykdo prievolių. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino tokių aplinkybių bei kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų.

9.2. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.

9.3. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, jog atsakovė, negrąžindama skolos ieškovei, pastarojo lėšas naudoja ginčams, nukreiptiems prieš ieškovę teismuose finansuoti. Pateikti ir įrodymai, jog atsakovė nesąžiningai elgėsi ankstesniuose teisminiuose procesuose, išnaudodama teismų institutą savo poreikiams tenkinti, bylinėtis su ieškove, tokiu būdu nemokėdama už teikiamas paslaugas. Be to, teismų priimtuose sprendimuose akcentuojama, kad atsakovė piktybiškai vengia vykdyti prievoles, nevykdo priimtų teismų sprendimų, dėl ko nuostolius patiria ne tik ieškovė, bet ir visi pastato bendraturčiai.

9.4. Skundžiama nutartimi ignoruota ir teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Objektyvi grėsmė galimam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, ieškinio suma akivaizdžiai labai didelė, ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, kadangi nuolatinis lėšų trūkumas sudaro grėsmę viso pastato eksploatavimui.

10. Atsakovė UAB „VL turto valdymas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos civilinės bylos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos - grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdama, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė yra nesąžininga.

15. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu pobūdžiu. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokios procesinės priemonės taikomos iki teismas kilusį šalių ginčą išsprendžia iš esmės, t. y. iki byloje atlieka įrodymų tyrimą bei jų vertinimą pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles ir įsitikina, kuri ginčo šalis yra teisi, laikini disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis ribojimai gali būti šaliai nustatomi tik tada, jeigu jų taikymo prašanti ginčo šalis pateikia įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teismui pripažinti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui buvimą.

17. Kadangi dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ginčo nekyla, pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos išsamiau nepasisako.

18. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą apsprendžia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas. Šio išimtinio ir atsakovo teises itin varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

19. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą.

20. Pažymėtina, jog vertinant atsakovės nesąžiningumą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti turtinę padėtį tikslu išvengti išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė grėsmę galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama atskirąjį skundą grindė atsakovės elgesiu, suponuojančiu jos nesąžiningumą (ginčijama skola, lėšų naudojimą teisminiams ginčams bei vykusiais teisminiais ginčais), nurodė didelę ieškinio sumą, pažymėdama, kad tokių aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai priimant skundžiamą nutartį nesudarė pagrindo vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą ir keliantį grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vertintina, kad apeliantė ir nesutikdama su skundžiama nutartimi nepagrindė atsakovės nesąžiningo elgesio.

23. Visų pirma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas prievoliniuose santykiuose, dėl kurių (ne)vykdymo byloje kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatyme numatytų pareigų (ne)vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovė galimai tokių pareigų nevykdo, nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo ir galimos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareigų (ne)vykdymas ir galimas skolos neapmokėjimas sudaro pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju tai sudaro ieškinio dalyką, o sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą ieškinio reikalavimų pagrįstumas nėra vertinamas.

24. Antra, nors ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja buvusiais teisminiais ginčais, priimtų teismo sprendimų nevykdymu, lėšų naudojimą savo poreikiams tenkinti bei teisminiams ginčams, o ne atsiskaitymui su ieškove, tačiau ir tokie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Viena vertus, tokie argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jiems pagrįsti nepateikti rašytiniai įrodymai. Kita vertus, buvę teisminiai ginčai, priimti teismų sprendimai ar atsakovės elgesys vykdymo procese savaime nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos rizikos teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui, kadangi, kaip jau buvo minėta, galimu nesąžiningumu laikytini ne bet kokie veiksmai, o siekis pakeisti savo turtinę padėtį tikslu apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad būtent tokio atsakovės tikslo ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nepagrindė.

25. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog skundžiama nutartimi ignoruota teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nuo teismų praktikos nenukrypo, ir pagrįstai nurodė, jog didelė ieškinio suma savaime nei pagrindžia, nei paneigia būtinybės taikyti procesinio pobūdžio suvaržymus atsakovei. Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika), todėl tik ieškovės nurodoma ir kaip reikšminga ieškovei ar bendrijos nariams įvardijama ieškinio suma savaime grėsmės ieškinio teismo sprendimo įvykdymui neįrodo.

26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantė nenurodė. Įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir teisėto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė