Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovams L. R., T. R., jų atstovams advokatui Mariui Rindinui, advokato padėjėjui Renaldui Šileriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams T. R. ir L. R. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo ieškovo pusėje V. Š., tretieji asmenys atsakovo pusėje antstolė D. K. ir notaras Gediminas Perminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas sutikslinęs ieškinio reikalavimus prašė pripažinti, jog ieškovo išduoti vekseliai nebegalioja pasibaigus pagrindinei prievolei; pripažinti, kad notaro Gedimino Permino išduoti vykdomieji dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), užvestas pas antstolę D. K. ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. rudenį, trečiasis asmuo V. Š., būdamas krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju treneriu, kartu su sūnumi D. Š. pasiskolino iš atsakovo T. R. (toliau - atsakovas) 20 000 Eur. Tuo tikslu trečiasis asmuo V. Š. pasirašė su atsakovu 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 2 900 Eur, viso 29 000 Eur sumai. Iš atsakovo gauti 20 000 Eur buvo panaudoti krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“ krepšininkų atlyginimams padengti, todėl 2020 m. trečiajam asmeniui V. Š. išėjus iš krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“, skolos grąžinimo klausimus tiesiogiai perėmė ieškovas, kaip krepšinio klubo vadovas. Ieškovui pradėjus bendrauti su atsakovu T. R., prasidėjo atsakovo spaudimas dėl skolos sumokėjimo ir dalies vekselių persirašymo ieškovo vardu. Atsakovas 2020 m. spalio 18-19 d. kreipėsi į ieškovą dėl susitikimo suderinimo ir visos skolos apmokėjimo, o 2020 m. lapkričio 9 d. dėl susitikimo datos suderinimo, paskolos vekseliams persirašyti. 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas susitikęs su atsakovu perdavė jam 2000 Eur grynais. 2021 m. balandžio 9-10 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl susitikimo, su tikslu pratęsti vekselius. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą, klausdamas ar 20-21 d. pavyktų jam paduoti 2000 Eur. 2021 m. gegužės 7 d. ieškovui atsakant atsakovui dėl situacijos ir planų, kad reikalingas termino pratęsimas, atsakovas pateikė kito žmogaus telefono numerį, kuriam ieškovas turės paduoti 2 000 Eur. Dėl pinigų perdavimo atsakovas taip pat teiravosi 2021 m. gegužės 13 d. ir 24 dienomis. 2021 m. gegužės 25 d. ieškovo žmona R. K. perdavė atsakovo nurodytam žmogui, vardu N. 2 000 Eur. Atsakovui 2021 m. liepos 14 d. vėl prašant ieškovo paduoti pinigus vėliausiai iki 16 dienos, ieškovas 2021 m. liepos 16 d. atsakovo nurodytam žmogui vardu I. perdavė 2 000 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovui 2021 m. rugsėjo 9 d. priminus ieškovui, kad šis dar nėra perdavęs pinigų, ieškovas 2021 m. spalio 5 d. perdavė 2 500 Eur atsakovo nurodytam asmeniui – N.. Taip pat 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovas atsakovui perdavė 2 000 Eur grynaisiais pinigais. 2022 m. vasario 20, 21, 28 dienomis ir 2022 m. balandžio 20, 21, 22, 23 dienomis tarp atsakovo ir ieškovo vyko susitikimo derinimas dėl vekselių persirašymo, kartu į susitikimą įtraukiant ir trečiąjį suinteresuotą asmenį V. Š.. 2022 m. balandžio 24 d. tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. buvo pasirašyti 5 paprastieji vekseliai, po 2 900 Eur, datuojami skirtingomis dienomis: 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 15 d., bendrai 14 500 Eur sumai. Nors 2022 m. gegužės 5 d. ir gegužės 10 d. vekselių kreditorė yra atsakovė L. R., ieškovas su atsakove jokių reikalų neturėjo, visas bendravimas ir pinigų grąžinimai vyko per atsakovą T. R.. Ieškovas vekselius išdavė ne kaip asmeninį skolos dokumentą, o siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės, kylančios iš trečiojo asmens V. Š. prisiimtų paskolinių teisinių santykių, įvykdymą. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad jeigu nepavyks susitarti šalims, bus priverstas pateikti paskolos vekselius notarui. 2022 m. spalio 25 d. visi vekseliai buvo pateikti apmokėjimui. 2022 m. gruodžio 22 d. iš krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atsakovui buvo pervesta 1 000 Eur skolos dengimui. 2022 m. rugpjūčio mėn. krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“ valdymą iš ieškovo perėmus M. M., atsakovas 2023 m. vasario 20 d. žinute jam nurodė padaryti du pavedimus po 6 250 Eur į atsakovų T. R. ir L. R. banko sąskaitas, nurodant mokėjimo paskirtį ir notarinio registro numerį. 2023 m. kovo 1 d. iš krepšinio klubo BC „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos atsakovui buvo pervesti 5 250 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas asmeniškai, tiek krepšinio klubas BC „(duomenys neskelbtini)“ siekdami padengti skolą, atsakovui sumokėjo iš viso 16 750 Eur, kai pasirašytų vekselių bendra suma siekia 14 500 Eur, todėl laiko padengęs visą skolą atsakovui. Apie 2022 m. gruodžio 6 d. Telšių rajono 3 - iojo notaro biuro notaro Gedimino Permino išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2023 m. spalio 3 d., kai iš antstolės D. K. gavo vykdomųjų bylų dokumentus. Ieškovas nesutinka, kad asmeniškai išduoti vekseliai yra galiojantys, kadangi pagrindinė prievolė yra įvykdyta, prievolė pagal šiuos vekselius turi būti laikoma pasibaigusia, todėl reikalauja pripažinti pasibaigusia pagrindinę prievolę, kurios užtikrinimui išduoti vekseliai. Pripažinus ginčijamus vekselius negaliojančiais, turi būti panaikinti notaro Gedimino Permino išduoti vykdomieji dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutrauktos minėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo V. Š. parodė, kad viskas vyko labai senai. Klubui buvo sunkūs laikai. Reikėjo pinigų, todėl trečiasis asmuo su sūnum atvyko į T. ir pasiskolino iš atsakovo 20 000 Eur. Pasirašė vekselius su sūnum po 10 000 Eur. Vekselius pasirašė vietoje. Tą pačią dieną pinigus padavė ieškovui į rankas. Jis buvo vadovas ir viską tvarkė. Ieškovas pinigus tikriausiai komandai naudojo. Kai išėjo iš klubo, ieškovą supažindino su atsakovu T. R., kad jis tęstu bendradarbiavimą. Kada tiksliai supažindino nepamena, gal kai baiginėjosi sezonas, kai išėjo iš P.. Dar bendravo su ieškovu, nuvažiuodavo į varžybas. Savivaldybė turėjo vasarį skirti pinigus ir sakė nepamiršti T. R. atiduoti skolą. Iki vekselių perrašymo ieškovas ir atsakovas bendravo gal porą metų. Po metų ar pusantrų, jam paskambino T. R. ir pasakė, kad reikia kažkaip išspręsti pinigų klausimą. Jis jau buvo ir pamiršęs. Manė, kad A. K. jau bus atsiskaitęs. Tada jis paskambino A. K. ir pasakė, kad reikia išsispręsti. Jis su sūnum nuvyko, buvo visi savi, be to džiaugėsi, kad bus vekseliai perrašyti nuo sūnaus ir net neskaitęs pasirašė vekselius. Tik prieš tris mėnesius sužinojo, kad pasirašė vekselius 14 500 Eur sumai, o ne 10 000 Eur. Jam, pasakė atsakovas, kad jis skolingas yra 14 500 Eur. Tada T. R. ir pasakė, kad ieškovas paprašė paskolinti dar 50 000 Eur, tačiau paskolino 8 000 Eur ir 2 000 Eur buvo palūkanos. A. K. pasakė T. R., kad viskas yra suderinta ir atiduos kartu su V. Š.. Apie tą 10 000 Eur nieko nežinojo, apie juos su niekuo nekalbėjo. Persirašant vekselius jau buvo 14 500 Eur. A. K. jam nieko nesakė. Klubas bankrutavo. M. buvo sakęs, kad bandys atsiskaityti, pravedė 6 000 Eur. Jis dalybose nedalyvavo. Praeitais metais, kai atsakovas pasakė atsiskaityti, suprato, kad nieko nepadarys ir nusprendė savo dalį atiduoti. Vežė pinigus ir tas žmogus (J. A.) pasakė, kad gal neskubėti atiduoti, nes reikės sumokėti ir už ieškovą. Po to M. M. jam paskambino, atrodo dar ieškinio nebuvo, ir pasakė, kad neskubėti neatiduoti pinigų, nes A. duos į teismą. Atsakovo klausė, kodėl jis nesakė, kad skolos neatiduoda ir laukė 1,5 metų, sakė pasitikėjo. Ne pirmas toks kartas, kai ieškovas žodžio nesilaiko, buvo visko ir kiek reikėjo santykius su žmonėm atnaujinti, kiek susipykimų buvo. Kur yra vekseliai, kur pasirašė, jis nežino. Kur dingo vekseliai, kai perrašė skolą nuo sūnaus, nežino, nepasiėmė, gal yra pas A.. Dėl pasitikėjimo ne pirmą kartą nudega. Pirmą kartą vekselius pasirašė T.. Tiksliai nepamena, buvo gal 4 vekseliai kiekvienam. Kada reikės grąžinti pinigus, sutarimo nebuvo. Kai suvedė ieškovą su atsakovu, pasakė, apie palūkanas, kad turi mokėti, kiek tiksliai nepamena, figūravo 100 Eur ir 200 Eur. Ar mokėjo palūkanas, reikia A. klausti. Taip ir nežino ar tuos pinigus A. į klubą nunešė. Perrašė vekselius Prienuose visus vienu metu. R. nebuvo. Kaip nurodė, trečiasis asmuo persirašymas įvyko jo iniciatyva, nes norėjo nuimti skolą nuo sūnaus.

Tretieji asmenys atsakovo pusėje antstolė D. K. ir notaras Gediminas Perminas atsiliepimų nepateikė..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 15 d. išdavė neprotestuotinus vekselius, kurių pagrindu pagal kiekvieną iš jų įsipareigojo sumokėti po 2 900 Eur. Už šių vekselių įvykdymą laidavo trečiasis asmuo V. Š. (1 Failas, b. l. 60, 63, 66, 69).

Šiuos vekselius išdavęs ieškovas A. K. juos ginčija tuo pagrindu, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta, o prievolė pagal šiuos vekselius turi būti laikoma pasibaigusia, todėl nurodo, kad užtikrinimui išduoti šie vekseliai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir tuo pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ 19) straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 punktą).

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančio paprastojo vekselio davėjas, o atsakovai – vekselio pirmieji įgijėjai ir turėtojai, taigi ieškovas turi teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Vis dėlto pareiga įrodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad vekseliai yra negaliojantys, tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik nenurodė atsakovo nesąžiningumo įgyjant vekselius ir vekselio kaip sandorio negaliojimo pagrindų dėl valios ydingumo, bet ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio pagrindą.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai paskolino trečiajam asmeniui ir jo sūnui po 10 000 Eur. Iš viso 20 000 Eur. Tuo pagrindu atsakovams buvo taip pat išduoti vekseliai. Vėliau šie vekseliai kaip nurodė šalys buvo perrašyti ieškovui ir trečiajam asmeniui V. Š. išduodant naujus vekselius. Kaip nurodė šalys, taip buvo siekiama eliminuoti trečiojo asmens sūnaus įsipareigojimus atsakovams. Pažymėtina, kad pirmasis vekselis, kurį šioje byloje ginčija ieškovas, buvo išduotas 2022 m. balandžio 22 d., o ieškovo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia atsiskaitymą su atsakovais, vyko iki naujų vekselių išdavimo. Loginė įvykių seka suponuoja pagrįstą klausimą, jeigu ieškovas atsiskaitė su atsakovais pagal paskolą, kurią atsakovai suteikė trečiajam asmeniui ir jo sūnui, dėl kokių priežasčių tada, jis jiems išdavė naujus vekselius. Teismo posėdžio metu šių aplinkybių ieškovas taip ir nepaaiškino. Vien tik šių aplinkybių loginė analizė rodo ieškovo argumentų nepagrįstumą ir leidžia teismui konstatuoti, kad jeigu ieškovas būtų atsiskaitęs su atsakovais, jis naujų vekselių būtų neišdavęs.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų susirašinėjimų tarp ieškovo ir atsakovo T. R., pastarasis nuolat ragino ieškovą grąžinti skolą, tačiau ieškovas vis rasdavo priežasčių to nedaryti (2 Failas, b. l. 9-35). Pažymėtina, kad atsakovo inicijuoti prašymai perduoti pinigus per trečiuosius asmenis sms žinutėse nepatvirtina ieškovo visiško atsiskaitymo pagal trečiajam asmeniui ir jo sūnui suteiktą paskolą iki naujų vekselių pasirašymo. Priešingai, kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo turinio iki pat 2022 m. balandžio mėnesio, kai ieškovas išdavė šioje byloje ginčijamus vekselius, ieškovas prašo nukelti skolos grąžinimo terminą, nes neturi pinigų. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovo nurodomi argumentai, kad pagal trečiajam asmeniui ir jo sūnui suteiktą paskolą ieškovas atsiskaitė visiškai ir naujai išduoti vekseliai kaip prievolės užtikrinimo priemonė turėtų būti pripažinti negaliojančiais, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamų atveju aplinkybė, kiek pinigų buvo grąžinta ir kiek jų buvo įskaityta kaip paskolos palūkanos ir ar ieškovui buvo naujai paskolinta pinigų, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant naujai išduotų vekselių galiojimą, nes ieškovo išduotais 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 15 d. vekseliais, ieškovas patvirtino juose įtvirtintą abstrakčią mokėjimo prievolę atsakovams. Šiais vekseliai atsiradusi ieškovo prievolė yra abstraktaus pobūdžio, todėl ieškovui neįrodžius, atsakovų nesąžiningumo įgyjant vekselį ar savo valios ydingumo juos išduodant, jų pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, todėl pagal juos prisiimti įsipareigojimai yra galiojantys.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat kaip vieną iš argumentų, kad atsiskaitė su atsakovu pagal pastarojo trečiajam asmeniui ir jo sūnui suteiktą paskolą, nurodė, jog Krepšinio sporto klubas (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovui iš viso 6 250 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo pavedimų, 2022 m. gruodžio 22 d. atsakovui buvo pervesta 1 000 Eur, o 2023 m. kovo 2 d. 5 250 Eur. Šių mokėjimų laikas patvirtina, kad jie buvo atlikti po ginčijamų vekselių pasirašymo, todėl ginčo esmei įtakos neturi ir nesudaro šios bylos nagrinėjimo pagrindo.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ši įstatymo leidėjo nuostata nėra savitikslė ji apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio turinio, jo nurodomas faktinis ieškinio pagrindas, yra tai, jog ieškovas atsiskaitė su atsakovais ir jo naujai išduoti vekseliai kaip prievolės užtikrinimo priemonė nebegalioja pasibaigus pagrindinei prievolei. Tai reiškia, kad ieškovas siekdamas, kad jo ieškinys būtų patenkintas turėjo įrodyti, kad iki naujų vekselių išdavimo (laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. gegužės 15 d.), jis su atsakovais visiškai atsiskaitė, todėl naujų vekselių išduoti nebuvo jokio pagrindo ir jie atsakovų įgyti nesąžiningai be jokio pagrindo. Ieškovo apibrėžtas faktinis ieškinio pagrindas suponuoja išvadą, kad bylos nagrinėjimo esmę sudaro aplinkybės ir įvykiai vykę iki laikotarpio, kol buvo išduoti nauji vekseliai, todėl mokėjimai atlikti po naujai išduotų vekselių datų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės susijusios su atsiskaitymais pagal naujai išduotus vekselius, o ne atsiskaitymais iki juos išduodant.

Ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu taip pat nurodė, kad teismas šioje byloje ex officio privalo spręsti ir dėl ginčo vekselių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovai atsiliepime iš esmės pripažino, kad trečiajam asmeniui ir jo sūnui buvo suteikta paskola 20 000 EUR sumai, o tokio dydžio suma turi būti įforminama notaro. Kadangi sutarties ne tik kad notarinės, bet ir jos iš viso nėra, tuomet toks sandoris turėtų būti laikomas negaliojančiu, todėl vekseliai kaip užtikrinimo priemonė ir gi tampa negaliojanti. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šie ieškovo atstovo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ieškovas pasirašydamas naujus vekselius ne užtikrino trečiojo asmens ir jo sūnaus paskolos įvykdymą, o sukūrė naują prievolinį teisinį santykį su atsakovais pasirašytų vekselių pagrindu. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų vekselių ieškovas perėmė trečiojo asmens sūnaus prievolę, ją padidinant, o su pačiu trečiuoju asmeniu buvo perrašyti vekseliai nustatant naują terminą ir taip pat padidinant įsipareigojimų dydį (2 Failas, b. l.42 –45). Dėl to konstatuoti, kad naujai išduoti vekseliai buvo kaip prievolės užtikrinimo būdas, nėra pagrindo ir sandorio formos vertinimas prieš tai sudarytų sandorių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad ieškovo ieškinys atsakovams yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­ CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovai T. R. ir L. R. patyrė 9 025, 13 Eur bylinėjimosi išlaidų (Failas 2, b. l. 135–142; 179–180, Failas 3, b. l. 32–33; 90–91). Kaip matyti iš išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atsakovas T. R. prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumokėjo jį atstovavusiam subjektui, todėl atmetus ieškovo ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš ieškovo A. K..

CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 31,72 Eur išlaidos, kurios susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovų atstovas prašė skirti ieškovui 5000 Eurų baudą pusė šios sumokant atsakovams, o kitą pusę teismui. Atsakovų atstovas nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nepagrįstai pareikšdamas ieškinį siekiant išvengti prievolės. Taip pat atsakovo atstovų nuomone ieškovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą pateikdamas patikslintą ieškinį bei prašymą į bylą įtraukti Krepšinio klubą (duomenys neskelbtini), o šiuos jo prašymus atmetus, vėliau nepagrįstai pareiškė nušalinimą teismui.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju atsakovų atstovų nurodomos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų akivaizdžiai naudojęsis jam suteiktomis teisėmis ne pagal paskirtį. Pažymėtina, kad tiek paties ieškinio pareiškimo pagrįstumas, tiek ir vėlesni ieškovo procesiniai prašymai buvo įvertinti teismo juos atmetant. Vien tik tai, kad ieškovas per atstovą ne laiku pateikė patikslintą ieškinį bei nepagrįstai teikė prašymą į bylą įtraukti trečiąjį asmenį krepšinio sporto klubą (duomenys neskelbtini), o šių prašymų nepatenkinus pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, nereiškia, kad šiomis teisėmis buvo naudojamasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovo T. R. naudai 9 025,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K. valstybės naudai 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti ieškovei, kad valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.