Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. E., P. D., jų gynėjoms advokatėms Gražinai Mauručaitienei, Vitai Litinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį,

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. E. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

A. E., būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-03-26 faktiniu bendrovės akcininku ir laikotarpiu nuo 2013-03-26 iki 2015-09-21 direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>“, laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2015-12-08 Klaipėdoje ir Vilniuje, tyčia, tikslu paslėpti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos ir negalėjo būti perleistos, žinodamas, kad 2015-11-17 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo, organizavo tarp akcijų pardavėjos A. E. ir akcijų pirkėjo S. S., kurie nesuvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „G.“ 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-12-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymą dėl UAB „G.“ akcijų perleidimo S. S., po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad S. S. UAB „G.“ akcijos perleistos neteisėtai ir todėl S. S. negalėjo būti paskirtas į direktoriaus pareigas ir negalėjo perimti apskaitos dokumentų, veikdamas kartu su P. D., organizavo tariamą iš P. D. S. S. UAB „G.“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimą:

1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas;

2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas;

3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.;

4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai;

5. Tiekėjai 2012-2015 m. – 3 segtuvai;

6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų;

7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas;

8. Banko išrašai – 1 segtuvas;

9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas;

10. SODROS apskaita – 2 segtuvai;

11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai;

12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai;

13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai;

14.Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga;

15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas;

ir tokiu būdu šiuos apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis P. D. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

P. D., laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-01-29 būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad "Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>”, laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2015-12-08 Klaipėdoje ir Vilniuje, veikdamas kartu su faktiniu UAB „G.“ akcininku A. E., tyčia, tikslu paslėpti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos ir negalėjo būti perleistos, žinodamas, kad S. S. UAB „G.“ akcijos perleistos neteisėtai ir todėl S. S. negalėjo būti paskirtas į direktoriaus pareigas ir negalėjo perimti apskaitos dokumentų, žinodamas, kad 2015-11-17 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo, tariamai perdavė S. S. UAB „G.“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo-priėmimo aktuose nurodytus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus:

1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas;

2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas;

3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.;

4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai;

5. Tiekėjai 2012-2015 m. – 3 segtuvai;

6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų;

7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas;

8. Banko išrašai – 1 segtuvas;

9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas;

10. SODROS apskaita – 2 segtuvai;

11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai;

12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai;

13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai;

14.Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga;

15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas;

ir tokiu būdu šiuos apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Kaltinamasis A. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio buvo UAB „G.“ akcininkas ir direktorius. Po to jam priklausančias įmonės akcijas perleido mamai A. E., kadangi ketino per UAB „G.“ vykdyti veiklą, susijusią su saulės energijos gamyba. Jeigu būtų buvęs įmonės akcininku ir direktoriumi, būtų galėjęs gaminti iki 30 kilovatų energijos, o jeigu akcininku būtų kitas asmuo – iki 60 kilovatų energijos. Jėgainių verslą jis pradėjo, visi projektai buvo paruošti, surastas tinkamas žemės sklypas, tačiau ši veikla nebuvo sėkminga. Mama A. E. įmonės veikloje ir valdyme nedalyvavo, ji juo, A. E., pasitikėjo. Kavinės veikla nebuvo pelninga, klientų mažėjo. P. D. jis pažinojo seniai. P. D. UAB „G.“ pradėjo dirbti vadybininku, vėliau jis tapo įmonės direktoriumi. Tuomet kavinėje nustojo gaminti kinų maistą. Savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis bandė pagerinti kavinės veiklą, pirko prekes (šiuo metu yra pripažintas bankrutuojančios UAB „G.“ kreditoriumi). P. D. sutiko būti UAB „G.“ direktoriumi, nes norėjo perimti šį verslą. Iš pradžių P. D. buvo įdarbintas vadybininku, po kurio laiko tapo direktoriumi. P. D. pakeitė visą kavinės meniu, siekė sumažinti sąnaudas, P. D. buvo ir direktoriumi, ir virėju. Be P. D. virtuvėje dar dirbo virtuvės pagalbinė darbuotoja. Barmene dirbo jo, A. E., sutuoktinė, dar dirbo kelios padavėjos. Kai P. D. tapo direktoriumi, jis, A. E., dar kurį laiką dirbo įmonėje. P. taip pat investavo savo pinigus, mokėjo įmokas Sodrai, yra tai patvirtinantys dokumentai. Įmonės dokumentus tvarkė ta pati buhalterė, tai yra R. K.. P. D. pradėjus eiti vadovo pareigas jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. P. D. investavo į verslą savo pinigus, mokėjo darbuotojams atlyginimus, tačiau po kurio laiko pasakė, kad nebenori pirkti UAB „G.“, todėl jie nusprendė UAB „G.“ akcijas parduoti. P. D. internetinėje skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie akcijų pardavimą. Jis, A. E., ir anksčiau, 2013-2014 metais, ketino parduoti akcijas, patalpino skelbimus, tačiau tuo metu akcijų niekas nepirko. Patalpinus skelbimą, P. D. paskambino S. S.. Su S. S. susitikti abu vyko į Vilnių, važiavo jo, A. E., automobiliu. S. S. atvyko kartu su draugu. Tuo metu įmonė turėjo apie 3000 Eur skolų, didžiausia skola buvo Sodrai, ir dar kelioms įmonėms. S. S. žadėjo skolas sumokėti, todėl nusprendė UAB „G.“ akcijas jam parduoti. Kaip suprato, S. S. turėjo būti UAB „G.“ akcininkas. Vykdami į Vilnių, pasiėmė visus UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentų buvo 2 dėžės ir 2 maišai. Įmonės buhalterė sudėjo visus dokumentus. Vilniuje su S. S. susitiko prie VĮ „Registrų centras“. P. su pirkėjais, tai yra S. S. ir jo draugu, nuėjo į Registrų centrą. S. S. jau buvo pasiruošęs dokumentus P. D. atleisti, o save paskirti UAB „G.“ direktoriumi. Jis, A. E., nebuvo išlipęs iš automobilio. Iš automobilio išlipo tik tada, kai S. S. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse. Matė, kaip grįžęs iš Registrų centro P. D. perdavė dokumentus S. S.. Grįžęs P. D. pasakė, kad sumokėjo už įmonės įregistravimą, turėjo čekį. Jis, A. E., pats jokių dokumentų nepasirašė. S. S. su draugu peržiūrėjo UAB „G.“ dokumentus ir juos įsidėjo į savo automobilį. Kada buvo pasirašytas ir perduotas dokumentų priėmimo-perdavimo dokumentas, jis, A. E., nematė. Jis, A. E., tuo metu jau nebuvo įmonės direktoriumi, todėl jokių dokumentų nepasirašinėjo. Prieš tai mama A. E. namuose pasirašė penkias iš anksto paruoštas UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl akcijų perleidimo S. S.. Pasirašė penkias akcijų perleidimo sutartis, nes nenorėjo naudotis notaro paslaugomis, norėjo sutaupyti. Nepamena, kas paruošė minėtas sutartis, mano, kad sutartis galėjo paruošti buhalterė. Prie VĮ „Registrų centras“ jis, A. E., padavė S. S. šias penkias sutartis. S. S. pasirašė šias sutartis ir jie trise su P. D. nuėjo į Registrų centrą. Teigia, kad visi kaltinime nurodyti dokumentai buvo perduoti S. S.. Apie tai, kad UAB „G.“ akcijos 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi buvo areštuotos ir sandoriai dėl akcijų pirkimo-pardavimo yra neteisėti, nežinojo. Nei iš teismo, nei iš antstolių kontoros jokių dokumentų negavo. Po UAB „G.“ pardavimo per socialinį tinklapį „Facebook“ jam parašė bankroto administratorė ir pranešė, kad pagal Sodros pareiškimą UAB „G.“ iškelta bankroto byla. Jis, A. E., jai atsakė, kad įmonė yra parduota.

Kaltinamasis P. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 metais įsidarbino UAB „G.“ Apie vienerius metus dirbo vadybininku virtuvėje, pirkdavo ir pristatydavo maisto produktus, o vėliau, iš darbo išėjus restorano virėjui, pats pradėjo gaminti maistą. A. E. yra jo senas pažįstamas, todėl pas jį ir įsidarbino. Susidėjo savo įrangą, pakeitė meniu ir pradėjo dirbti. Ketino pirkti šią įmonę, bet veikla nebuvo sėkminga. Be jo kavinėje dirbo barmenės, indų plovėja. Po euro įvedimo įmonės finansinė padėtis pablogėjo, verslo „ištempti“ jam nepavyko. Jam pradėjus eiti įmonės direktoriaus pareigas niekas nepasikeitė. Pradėjęs eiti vadovo pareigas, perėmė įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus, kuriuos paruošė įmonės buhalterė. Didžioji dalis dokumentų buvo saugoma kavinėje kabinete, spintoje, kai kurie dokumentai buvo pas buhalterę. Dokumentus, nurodytus 2015-09-15 akte, jis, P. D., gavo, akte pasirašė, dokumentai ir toliau buvo saugomi kabinete arba pas buhalterę. Direktoriaus pareigas ėjo apie 3 mėnesius. Verslas nesisekė, klientų nebuvo, susidarė 2000 Eur skola Sodrai. Kartu su A. E. nusprendė įmonę parduoti. Patalpino skelbimą apie įmonės pardavimą. Ketino verslą parduoti su skolomis. S. S. pats paskambino skelbime nurodytu įmonės darbo telefonu. Jis, P. D., negalėjo vienas parduoti verslo, nes įmonės akcininku tebebuvo A. E.. Žinojo, kad įmonės akcijos priklausė A. E. mamai, tačiau ši į įmonės veiklą nesikišo, visus įmonės reikalus tvarkė A. E.. Nežino, kodėl akcijos buvo perleistos A. E.. Susitikti su S. S. vyko į Vilnių kartu su A. E.. Važiavo A. E. automobiliu, vežė visus įmonės dokumentus, juos buvo sudėjęs į dėžes. Pagrindinė akcininkė, A. mama, nevažiavo. Kai atvažiavo, S. S. su A. pasirašė sutartis dėl akcijų pirkimo. Su S. S. susitiko prie VĮ „Registrų centas“. S. S. atvyko su draugu. Į Registrų centrą ėjo trise: S. S. su draugu ir jis, kaltinamasis. A. liko automobilyje. S. S. su draugu nuėjo į registratūrą, sumokėjo pinigus už įmonės registravimą, prieš tai su juo pasirašė dokumentus, kad jis, P. D. atleidžiamas iš direktoriaus pareigų, o į direktoriaus pareigas skiriamas S. S., užpildė prašymą įregistruoti jį UAB „G.“ direktoriumi. Su S. S. susitarė, kad įmonė parduodama kartu su skolomis, prieš tai įmonės buhalterė buvo surašiusi kam jie skolingi. Didžiausia skola buvo Sodrai. Buhalterė buvo paruošusi ir įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Akte buvo nurodyta, kad jis, P. D., perduoda dokumentus S. S.. Už akcijas jie jokių piniginių lėšų negavo, įmonę perleido už skolas, tai yra su sąlyga, kad S. S. sumokės skolas. Prie automobilio S. S. su draugu apžiūrėjo įmonės dokumentus ir pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo akte. Po to jie susidėjo dokumentus į savo automobilį. Nežinojo, kad UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos. Prieš parduodant įmonę su A. E. buvo nuvykę į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą, kur sužinojo, kad akcijos nėra areštuotos. Po mėnesio su jais susisiekė bankroto administratorė ir pranešė, kad UAB „G.“ iškelta bankroto byla. Visus dokumentus, kuriuos jis turėjo, perdavė bankroto administratorei. Teigia, kad UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neslėpė, dokumentus su antspaudu perdavė S. S.. Dokumentų buvo nemažai, jie buvo dėžėse, maišuose. S. S. minėjo, kad ketina vykdyti veiklą, susijusią su transporto pervežimais, jam reikėjo, kad įmonė būtų įregistruota PVM mokėtoja. Pardavęs įmonę jokios naudos neturėjo. S. S. jokio įtarimo jam nesukėlė. Teismo pranešimo apie UAB „G.“ iškeltą bankroto bylą jis negavo.

Liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio dirbo virtuvės pagalbine darbuotoja kinų maisto restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Restoranas priklausė UAB „G.“. Ją į darbą priėmė įmonės vadovas A. E.. A. E. taip pat buvo virtuvės šefu, restorane dirbo dvi barmenės ir kinietis virėjas. Ji, liudytoja, restorane dirbo puse etato, darbo užmokestis jai buvo mokamas laiku, atlyginimą jai mokėjo padavėja grynaisiais pinigais iš kasos. Atlyginimą mokėjo du kartus per mėnesį. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė R., kuri atvykdavo į kavinės patalpas. Ji, liudytoja, iš darbo išėjo, nes restoranas bankrutavo, buvo mažai klientų, finansinė padėtis buvo bloga. P. D. yra A. E. draugas. Jis ateidavo į restoraną, padėjo virtuvėje, padėjo paruošti banketus, ruošė maistą. Kinietis virėjas 2015 m. gegužės mėnesį išėjo iš darbo, tada maistą pradėjo gaminti P. D.. Jis vienintelis dirbo virtuvėje. Ar P. D. buvo oficialiai įdarbintas įmonėje, ji nežino. Prieš išeinat jai iš darbo, P. D. pasakė, kad restoranas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. užsidaro. Ji girdėjo, kad restoraną yra ketinama parduoti, tačiau su A. E. apie tai nekalbėjo.

Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. gruodžio tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. UAB „G.“ buvo įdarbinta oficialiai. 2012-2015 metais įmonės vadovo pareigas ėjo A. E., nuo 2015 m. kovo mėn. įmonėje maisto gaminimo vadybininku pradėjo dirbti P. D., kuris netrukus tapo įmonės direktoriumi. Įmonėje dar dirbo dvi indų plovėjos ir barmenės, jos dirbdavo po vieną pamainoje. Sezono metu dirbdavo dar ir trečias žmogus. Restorane dirbo kinietis virėjas, kuris vėliau išėjo iš darbo, grįžo į Kiniją. A. E. ir P. D. nusprendė, kad kinų maisto gamyba jiems yra per brangi, todėl nusprendė gaminti Europos virtuvės patiekalus. Išvykus kiniečiui maistą gamino P. D.. Jai pradėjus dirbti įmonėje, akcininku buvo A. E., po kurio laiko akcininke tapo A. E., A. mama, o A. E. buvo jos įgaliotas. A. E. buvo vienintelė akcininkė, daugiau niekas įmonėje nesikeitė. Nežino, kodėl A. E. padovanojo akcijas mamai. Pinigines įmonės lėšas tvarkė A., nes jis buvo ir įmonės direktorius, ir kasininkas. Jis atveždavo maisto produktus į kavinę. Ji, R. K., piniginėmis lėšomis nedisponavo. Einamuosius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2 mėn. ji laikė savo namuose, kiti dokumentai buvo saugomi UAB „G.“ kavinės patalpose, administraciniame kabinete. Ji į kavinę ateidavo 2 kartus per savaitę, sutikrindavo dokumentus, sąskaitas susirinkdavo, išrašydavo pardavimo dokumentus, skaičiavo darbo užmokestį ir pan. Ji, liudytoja, tvarkė įmonės dokumentus, kuriuos rasdavo atėjusi į kabinetą. Deklaracijas elektroniniu paštu teikė iš savo asmeninio kompiuterio, esančio namuose. Kavinės veikla nebuvo pelninga, klientų skaičius mažėjo, patalpų nuomos mokestis buvo labai didelis, susidarė skola Sodrai. Paskutiniu metu pelno užteko tik darbuotojų atlyginimams išmokėti, įmonės balansas palaipsniui tapo nuostolingas. Įmonė bankrutavo teismo sprendimu, kuomet ji jau nebedirbo. Iš darbo ji išėjo 2015 m. gruodį, o bankrotas buvo paskelbtas 2016 metais. 2015 m. gruodį iš restorano išėjo visi darbuotojai, restoranas veiklos nevykdė. Žinojo, kad įmonę planuojama parduoti, matė, kaip buvo atvažiavę suinteresuoti asmenys, tačiau įmonės niekas nepirko. Išeidama iš darbo, UAB „G.“ dokumentus, kurie dar buvo likę jos namuose, perdavė A. E.. Daug įmonės dokumentų buvo likę kavinės administracinėse patalpose. Tuos dokumentus, kurie buvo pas ją namuose, sudėjo į maišelius ir perdavė A. E.. Perdavimo akto neparašė. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą buvo surašiusi, kuomet P. D. ėjo direktoriaus pareigas ir jie surado potencialų įmonės pirkėją. Akte nurodė, kad A. E. P. D. perduoda įmonės dokumentus. Tai įvyko 2015 m. vasarą. Tuo metu A. E. ir P. D. vyko į Vilnių, nes kažkoks asmuo nusprendė pirkti įmonę. Atsiradus pirkėjui, buvo suruošti įmonės dokumentai. Tai buvo įmonės vidaus dokumentai, įstatai, sutartys su tiekėjais, avanso apyskaitos pirkimai, darbo sutartys, atlyginimų paskaičiavimo kortelės, PVM deklaracijos, Sodros ataskaitos, saugumo technikos dokumentai, kasos žurnalo dokumentai, ilgalaikio turto apskaita. Ilgalaikio materialaus turto jau nebuvo, jis nusidėvėjo. Ji, R. K., surašė, kas perduodamus dokumentus perima, kas juos perduoda. Jai išėjus iš darbo, reikėjo pateikti metinę 2015 m. pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaraciją 2016 m. vasario mėnesį pateikė ji, liudytoja. Ji tuo metu UAB „G.“ nebedirbo, visi darbuotojai buvo atleisti lapkričio mėnesį, o kito buhalterio įmonėje nebuvo. Taip pat ji pateikė VPM deklaraciją ir mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį. Nors ji UAB „G.“ nebedirbo, bendravo su A. E.. S. S. ji nepažinojo. Vėliau iš žiniasklaidos sužinojo, kad UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos, apie areštuotas įmonės akcijas sužinojo 2015 m. rudenį. A. E. ir P. D. jai sakė, kad visus įmonės dokumentus, antspaudus perdavė S. S.. Nežino, kodėl P. D. buvo paskirtas į direktoriaus pareigas, girdėjo, kad šis ketino pirkti įmonę. Iš pradžių jis kavinėje dirbo vadybininku ir virėju, vėliau pabandė gaminti ne kinų maistą. P. D. mokėjo skolas Sodrai, pirko prekes iš savo lėšų, tikėjosi, kad įmonės veikla taps pelninga. P. D. tapus direktoriumi, visus sprendimus priėmė A. E., nes jis buvo akcininko įgaliotas asmuo. Visa UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, A. E. neturėjo priežasties slėpti ar naikinti įmonės dokumentus. Norėdami pagerinti įmonės finansinę padėti, į įmonės balansą pinigines lėšas įnešdavo P. D., E. E. ir A. E.. UAB „G.“ buvo skolinga Sodrai, buvo skolinga ir tiekėjams, tačiau skolos nebuvo didelės, nuomos mokesčiai buvo laiku mokami.

Liudytoja S. S. K. parodė, kad 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pagal VSDFV prašymą iškėlė bankroto bylą UAB „G.“, ji, S. S. K., buvo paskirta bankroto administratore. Nutartis įsiteisėjo 2016-01-29. Apie šią įmonę iš anksto nieko nežinojo, nepažinojo nei akcininkų, nei savininkų. Pradėjo rinkti duomenis ir sužinojo, kad jie valdė kinų maisto kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur patalpas nuomojosi. Surinko duomenis iš Sodros, VMI, prisiregistravo banke, kad galėtų susipažinti su įmonės banko sąskaita. Iš VMI gavo balansus. Užregistravo bankrutuojančios įmonės statusą Registrų centre, susirinko duomenis, pateikė informaciją atitinkamoms tarnyboms, kaip numatyta teisės aktuose. Per „Facebook“ tinklapį ieškojo įmonės savininkų, įvedė A. E. pavardę, rado jį, parašė žinutę, kad įmonei yra iškelta bankroto byla, pateikė nutartį ir paprašė, kad susisiektų su ja ir perduotų įmonės dokumentus. Po savaitės ar dviejų pas ją atvyko A. E. ir P. D. ir papasakojo, kad akcijas pardavė, įmonės dokumentų neturi. Kadangi dokumentų nebuvo, ji pateikė prašymą teismui, kad patvirtintų kreditorinius reikalavimus tų kreditorių, kuriuos ji sužinojo. Didžiausias UAB „G.“ kreditorius buvo Sodra, ten buvo 6000 Eur įsiskolinimas, skola susidarė nuo 2015 m. liepos mėn., kada buvo nemokėtos įmokos už 2015 m. liepos – gruodžio mėn., ir 400 eurų delspinigių. VMI nepateikė jokio kreditorinio reikalavimo, kadangi įmonė buvo suspendavusi veiklą, vėliau atsirado direktorius P. D., jis atnaujino veiklą. Įmonė (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi 100 eurų kreditorinį reikalavimą, UAB „Tele2“ - 260 eurų reikalavimą, ir alkoholiu prekiaujančiai įmonei (duomenys neskelbtini) buvo labai nedidelė skola. Paskutinę dieną, kuomet kreditoriai galėjo teikti kreditorinius reikalavimus, ji gavo 3 laiškus: iš buvusios „G.“ akcininkės A. E., A. E., buvusio direktoriaus, ir P. D., iki bankroto iškėlimo bylos ėjusio direktoriaus pareigas. Jie pateikė kasos orderius, kuriuose nurodytos sumos, kurias įmonė jiems skolinga. Ji šiuos reikalavimus teisme ginčijo. Kadangi jai nebuvo perduota bendrovės kasa, pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat bendrovės sudarytos sutartys ir kt. dokumentai, bankroto proceso metu buvo neįmanoma patikrinti pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, ypač tų asmenų, kurie buvo betarpiškai susiję su bankrutavusiu juridiniu asmeniu ir veikė bendrovės vardu - sudarinėjo sutartis bendrovės vardu, kontroliavo bendrovės kasą ir banko sąskaitą. UAB „G.“ akcininkė A. E. pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „G.“ kreditorių sąrašą su 25 600 Lt (7 414,27 Eur) kreditoriniu reikalavimu, nurodžiusi, kad įsiskolinimo suma susidarė jai skolinant asmenines lėšas įmonei. Buvęs bendrovės akcininkas ir ilgametis direktorius A. E. atitinkamai pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „G.“ kreditorių sąrašą su 125 000 Lt (36 202,50 Eur) kreditoriniu reikalavimu, nurodęs, kad įsiskolinimas susidarė jam iš asmeninių lėšų padengus įmonės kasdienines ūkio išlaidas bei skolinant pinigines lėšas įmonei. Minėtų asmenų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti ne visa apimtimi, kreditoriai apskundė tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka, apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl kreditorinių reikalavimų pavirtinimo. Parodė, kad atvykę A. E. ir P. D. jai nurodė, kad UAB „G.“ akcijas pardavė S. S., įmonės dokumentus taip pat perdavė S. S., pateikė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą su S. S. parašu. Jai buvo perduoti du aktai, tai yra kad A. E. dokumentus perduoda P. D., o P. D. perduoda S. S.. Ji, liudytoja, ieškojo S. S., rašė prašymus perduoti dokumentus, teismas taip pat rašė jam pranešimus su tokiu pat reikalavimu. Visi tie dokumentai yra bankroto byloje. Bankroto byloje priimta nutartis atvesdinti S. S. į teismą policijos pagalba. Ji, S.S. K. su S. S. nebuvo susitikusi ir jis su ja bendrauti nenorėjo. BUAB „G.“ dokumentai ir turtas iki šios dienos jai neperduoti. UAB „G.“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2015 metais nusprendė įsigyti įmonę ir pradėti statybų veiklą. Tuo metu gyveno Vilniuje, dirbo statybose. Pažįstamas asmuo, kurio vardas K., pasiūlė jam pirkti UAB „G.“. K. pavardės nežino, jį pažinojo tik iš matymo. K. padedant buvo nusipirkęs dvi įmones, kurias vėliau pardavė baltarusams. Šiose įmonėse K. ėjo direktoriaus pareigas. K. sakė, kad įmonė skolų neturi, buvo veikianti. K. žadėjo padėti jam įsigyti įmonę, veikė kaip tarpininkas, turėjo patirties. Už įmonę turėjo mokėti apie 800 Lt. Vyko kartu su K. į Registrų centrą, tačiau įmonės užregistruoti jo vardu nepavyko, nes įmonė turėjo skolų. UAB „G.“ dokumentai jam perduoti nebuvo, įmonės atstovai į skambučius neatsiliepdavo. Su UAB „G.“ pardavėjais (vyru ir moterimi) buvo susitikęs vieną kartą. Tada jie jam perdavė dokumentus, Kęstas tada pasakė eiti į Registrų centrą įregistruoti įmonę, patikrinti, ar įmonė yra „švari“. Į registrų centrą ėjo be pardavėjų, jis jau buvo pasirašęs įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, viso pasirašė 3 ar 4 dokumentus. Registrų centrui atsisakius įregistruoti įmonę ir jiems išėjus iš Registrų centro, pardavėjų neberado, jie jau buvo išvažiavę. Pinigų už perkamą įmonę jis nemokėjo. Pamena, kad pardavėjai vėliau žadėjo atvežti įmonės dokumentus, bet K. sakė, kad jie nebeatsiliepia telefonu. Pasirašydamas sutartis jis jų neskaitė, su dokumentų turiniu nesusipažino, nes neturėjo tam laiko, viskas vyko labai greitai. Su pardavėjais už perkamą įmonę turėjo atsiskaityti K. Prieš važiuodamas į teismą norėjo susisiekti su K., tačiau jo telefono numerio nebeturi, nuo to laiko su K. nebendravo. UAB „G.“ pardavėjų kontaktų taip pat neturi, nežino, iš kokio jie miesto. 2015-2016 m. jis, S. S., buvo išvykęs į Daniją, prieš pusmetį taip pat dirbo Vokietijoje, Airijoje statybose. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai tėvų namas. Tėvai jam nepranešė, kad jo ieško bankroto administratorius. Kadangi įmonės neįregistravo savo vardu, apie ją pamiršo. Nieko blogo nepadarė, tik neanalizavo pasirašomų dokumentų. Dokumentus pasirašė būdamas blaivas, alkoholio, narkotikų nevartoja. Šiuo metu dirba naktiniame bare (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo statybose. 2015 m. buvo UAB „V.“ direktoriumi, įmonė vykdė statybų veiklą. Tą įmonę vėliau pardavė baltarusui, įmonė buvo „švari“, be skolų. UAB „A.“ taip pat jau yra parduota, ketino užsiimti medžio gaminiais, įmonėje buvo akcininku ir direktoriumi. Iš įmonių naudos neturėjo, uždirbo tik kelis šimtus eurų. Pirko kelias įmones su pažįstamu P., tačiau tas įmones ketino perparduoti, jokios veiklos nevykdė. Iš UAB „G.“ taip pat jokios naudos neturėjo, kadangi įmonės savo vardu neįregistravo. Už įmonę pinigų nemokėjo, todėl jokio nuostolio nepatyrė. K. jam sakė, kad jei yra Sodrai skola, iš karto to nepamatysi. K. turėjo daugiau patirties, jis sakė, kad vėliau patikrins įmonę, sutvarkys viską. Kaltinamųjų nepamena, nepamena kas buvo UAB „G.“ savininkas. Nesidomėjo, kokia buvo UAB „G.“ finansinė padėtis. Nepavykus įregistruoti įmonės, K. žadėjo viską išsiaiškinsi, žadėjo paskambinti, bet taip ir nepaskambino. Teigia, kad jis, S. S., UAB „G.“ dokumentų bei antspaudo negavo. Sutinka, kad pasirašė UAB „G.“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte, tačiau pasirašė dokumento neskaitęs, jokie dokumentai jam perduoti nebuvo. K. žadėjo minėtus dokumentus atvežti, bet nieko neatvežė ir jis daugiau su K. susitikęs nebuvo. Jis dokumentus pasirašė, nes K. teigė, kad viskas buvo gerai. Kratos metu jo, S. S., gyvenamojoje vietoje jokių UAB „G.“ dokumentų nerasta. K. kontaktų neturi, žino, kad jis Vilniuje gyvena senamiestyje, prie Registrų centro. Susipažino su K. kavinėje. Nežinojo, kuo vertėsi UAB „G.“, K. tik pasakė, kad tai „gera“, „švari“ įmonė, nežinojo, kad įmonė vykdė restorano veiklą. Teigia, kad K. jį apgavo. Pats jis, S. S., UAB „G.“ savininkams neskambino. Prašymo įregistruoti įmonę, tai yra UAB „G.“, jo vardu jis, S. S., taip pat nerašė. Mano, kad prašymą surašė K. arba pardavėjai, tiksliai negali pasakyti. Nežino, kam priklauso elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), mano kad tai K. Jis, S. S., elektroninio pašto neturi. Mano, kad UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus galėjo pasiimti K. Į Klaipėdą pasirašyti dokumentų nevažiavo. Tik po apklausos policijos įstaigoje, prisiminė K. vardą. Tyrėjai sakė, kad pasakys vardą ir numerį to žmogaus, kuomet prisimins, bet jo telefono numerio nerado. Nežino, kur yra UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, jie jam nebuvo perduoti. K. sakė, kad UAB „G.“ dokumentai yra automobilyje. Su pardavėjais jis, S. S., tik pasisveikino, daugiau jie nekalbėjo. Jokios veiklos su UAB „G.“ jis nevykdė.

Iš 2017-12-07 BUAB „G.“ bankroto administratorės S. K. pareiškimo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi CB Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą iškėlė bankroto bylą UAB „G.“ ir bankroto administratore paskirta S. S. K.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016-01-29. Kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą kreiptis į teismą su prašymu paskelbti UAB „G.“ bankrutavusia, teismo 2017-06-02 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kadangi bendrovės valdymo organai (pagal VĮ “Registrų centras” tvarkomą Juridinių asmenų registrą) - vadovas P. D. ir akcininkė A. E. po administratoriaus reikalavimų raštu ir žodžiu neperdavė bendrovės ūkinės veiklos dokumentų ir turto, t. y. neįvykdė teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties įpareigojimų, per socialinius tinklus kreipėsi į A. E., kuris buvo bendrovės vadovu iki 2015-09-10. Jis kartu su P. D. atvyko į jos biurą ir pateikė 2015-12-08 vienintelio akcininko S. S. sprendimą, kad jis nutraukia darbo sutartį su P. D., o save, S. S., skiria bendrovės direktoriumi, 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo-priėmimo aktų kopijas, taip pat nurodė, kad visi dokumentai neva buvo perduoti naujam bendrovės akcininkui ir direktoriui S. S.. Buvęs bendrovės vadovas A. E. 2016 m. sausio mėn. 26 d. jai elektroniniu paštu papildomai atsiuntė telefonu nupaveiksluotą VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialo 2015-12-08 išrašytą „Sąskaitą apmokėti Nr. 10133043-1“ ir kasos čekį, tačiau nei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, nei vėliau S. S., akcininko ir direktoriaus, pakeitimas nebuvo užregistruotas. Su naujuoju direktoriumi nebuvo sudaryta darbo sutartis, duomenys nepateikti VSDFV Klaipėdos skyriui. Pastarasis asmuo jokių dokumentų neperdavė ir jo surasti neįmanoma, nes į jokius jos ar teismo pranešimus ir raginimus jis nereagavo, žinomais telefonais neatsakė. Kadangi bankroto administratorei nebuvo perduota nei bendrovės kasa, nei jokie pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai, bendrovės sudarytos sutartys ir kt. dokumentai, bankroto proceso metu buvo neįmanoma patikrinti pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, ypač tų asmenų, kurie buvo betarpiškai susiję su bankrutavusiu juridiniu asmeniu ir veikė bendrovės vardu - sudarinėjo sutartis bendrovės vardu, kontroliavo bendrovės kasą ir banko sąskaitą. Iškėlus bankroto bylą, bendrovės akcininkė A. E. (pagal Juridinių asmenų registro duomenis ir teismo sprendimą) pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „G.“ kreditorių sąrašą su 25 600 Lt (7 414,27 Eur) kreditorinių reikalavimu, nurodžiusi, kad įsiskolinimo suma susidarė jai skolinant asmenines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti A. E. pateikė du kasos pajamų kvitus: 2013 m. sausio 3 d., kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 25 000 Lt suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – „negrąžintinas įnašas ūkinei - komercinei veiklai vykdyti“, ir 2013 m. gruodžio 30 d., kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 600 Lt suma, nurodyta paskirtis - „negrąžintinas įnašas ūkinei - komercinei veiklai vykdyti“. Buvęs bendrovės akcininkas ir ilgametis direktorius A. E. atitinkamai pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „G.“ kreditorių sąrašą su 125 000 Lt (36 202,50 Eur) kreditorinių reikalavimu. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė jam iš asmeninių lėšų padengus įmonės kasdienines ūkio išlaidas bei skolinant pinigines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti A. E. pateikė penkis kasos pajamų kvitus: 2014 m. lapkričio 14 d. 20 000 Lt sumai, 2014 m. rugsėjo 30 d. 50 000 Lt sumai, 2014 m. kovo 30 d. 30 000 Lt sumai, 2013 m. lapkričio 27 d. 20 000 Lt sumai ir 2013 m. birželio 30 d. 5 000 Lt sumai, kvituose nurodyta mokėjimų paskirtis - „prekių pirkimui, atlyginimų mokėjimui ir kitai ūkinei veiklai vykdyti”. Neturint pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų buvo neįmanoma nustatyti, ar su bendrove susijusių asmenų pateikti kasos dokumentai atspindi realiai įvykusias ūkines operacijas, t. y. ar tokios operacijos buvo fiksuotos bendrovės kasos knygoje, o jeigu buvo, tai kada ir kam buvo panaudoti iš akcininko ir vadovo gauti grynieji pinigai, nes pats A. E. tuo metu kontroliavo ir banko sąskaitą (parašų pavyzdžiai banke nebuvo pakeisti, net tada, kai direktoriumi buvo P. D.) ir bendrovės kasą, kuri bankroto administratoriui neperduota, o jos apskaitos duomenys taip pat nežinomi. Todėl, sprendžiant dėl šių kreditorių pateiktų prašymų patvirtinti jų finansinius reikalavimus, buvo vadovaujamasi tik jų pateiktomis kasos pajamų kvitų kopijomis, 2012-2014 metų balansais ir prie jų esančiais aiškinamaisiais raštais, pateiktais VĮ „Registrų centrui“ (2015 metų balansas nebuvo pateiktas), kas iš esmės atitinka galimai nesąžiningus ir neteisėtus jų veiksmus. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 apeliacine instancija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. E. ir jo mama A. E. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą, kuriuo teismas be kitų reikalavimų pripažino niekine ir negaliojančia 2012-10-23 UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. E. ir A. E. bei taikė restituciją, grąžinant A. E. ir jo žmonai J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių BUAB „G.“ akcijų. Nagrinėjant paminėtą civilinę bylą visos A. E. priklausiusios UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi. Apie teismo nutarties priėmimą A. E. ir A. E. informuoti teismo 2015-01-13 pranešimais. Antstolis A. S. teismo nutartį įvykdė ir visas A. E. turimas UAB „G.“ akcijas aprašė 2015-01-14. Antstolis 2015-01-22 informavo apie įvykdytą teismo nutartį. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje yra duomenys, kad A. E. priklausiusios UAB „G.“ akcijos buvo areštuotos dar 2015 m. sausio 13 d. priimta teismo nutartimi ir antstolio aprašytos 2015-01-14 aktu. Laikinosios apsaugos priemonės ir akcijų areštas nebuvo panaikintas. Darytina išvada, kad A. E. ir A. E., gavę Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir antstolio A. S. turto aprašo aktą, žinojo, kad A. E. negali sudaryti jokių UAB „G.“ akcijų perleidimo sutarčių. Tačiau A. E. 2016 m. sausio mėn. bankroto administratorę informavo, kad jo mama A. E. pardavė visas UAB „G.“ akcijas, taip pat pateikė 2015-12-08 neva sudarytą „naujojo akcininko“ sprendimą bei tos pačios dienos dokumentų perdavimo aktą. A. E. teikdamas tokią informaciją puikiai žinojo, kad S. S. nėra ir negali būti UAB „G.“ akcininkas. Tą pačią informaciją jis žinojo ir 2015-12-08, kai S. S. neva buvo perduoti bendrovės dokumentai. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jokie bendrovės dokumentai nei P. D., nei S. S. nebuvo perduoti, o tariami dokumentų perdavimo sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams, Civiliniame kodekse ir Įmonių bankroto įstatyme įmonės vadovui numatytos teisinės atsakomybės bei galimai paslėpti nusikalstamų veikų padarymo faktą. Tai patvirtina ir toks faktas, kad darbo sutartis su UAB „G.“ buhaltere R. K., dirbusia bendrovėje nuo 2012-03-30, buvo nutraukta 2015-11-30, dokumentai pagal aktą perduoti S. S. 2015-12-08, tačiau buvusi buhalterė 2016-02-16 VMI pateikė deklaraciją FR0573A už 2015 metus, kurioje iššifruotos visų 23 darbuotojų, dirbusių per 2015 metus, priskaičiuotos A klasės išmokos. Taip pat VMI pateiktos ir PVM deklaracijos - 2015-12-22 pateikta deklaracija už mokestinį laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 bei 2016-01-11 pateikta deklaracija už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31. Neturint bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, darbuotojų asmens sąskaitų bei buhalterinės apskaitos programos, tai padaryti neįmanoma. Vienintelis likęs darbuotojas buvo direktorius P. D., kuris po dokumentų „perdavimo“, 2015-12-08 taip pat nutraukė darbo sutartį. Antstolio A. S. 2015-01-14 turto aprašo akte nurodyta, kad UAB „G.“ vadovas A. E. įpareigojamas per tris dienas nuo turto aprašo gavimo momento pateikti antstoliui bendrovės akcininkų knygą. Civilinėje byloje esantys A. E. atstovų rašyti atsiliepimai ir skundai, kuriame jie, be kita ko, nurodė, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, rodo, kad A. E. ne tik žinojo, bet ir suprato, kad jai nuosavybės teise priklausančios UAB „G.“ akcijos yra areštuotos ir ji negali jomis disponuoti. Kadangi A. E. antstolio A. S. buvo įspėta dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą (1 t., b.l. 9-20, 84-89).

Iš 2015-09-15 perdavimo akto matyti, kad A. E. perduoda, o naujai paskirtas direktorius P. D. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „G.“ dokumentus (1 t., b.l. 28).

Iš 2015-12-08 UAB „G.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad S. S., turintis UAB „G.“ 100 % akcijų, nusprendė nuo 2015-12-08 atleisti iš užimamų pareigų P. D. ir nuo 2015-12-08 direktoriumi skirti S. S. (1 t., b.l. 26, 74).

Iš 2015-12-08 perdavimo akto matyti, kad P. D. perduoda, o naujai paskirtas direktorius S. S. priima perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „G.“ dokumentus ( 3 t., b.l. 114).

Iš 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-01-29, UAB „G. “, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirta S. S. K. (1 t., b.l. 21-23, 151-153).

Iš 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės A. E. turtas, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „G.“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų ir kitas turtas (1 t., b.l. 54-55).

Iš 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo lydraščio ir jo priedų matyti, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2015-01-13 išsiųsta A. E. ir A. E. paštu į (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 56-60).

Iš 2015-01-14 antstolio A. S. turto aprašo matyti, kad aprašytos A. E. priklausančios UAB „G.“ paprastos vardinės akcijos (100 vnt.) (1 t., b.l. 61-62).

Iš 2015-01-22 antstolio A. S. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo matyti, kad antstolis A. S., vykdydamas 2015-01-13 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos rajono apylinkės teismo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. A. turto atžvilgiu, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą grąžino Klaipėdos rajono apylinkės teismui (1 t., b.l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad 2015-11-05 A. E. perleido S. S. 20 paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų, 2015-11-12 A. E. perleido S. S. 20 paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų 2015-11-19 A. E. perleido S. S. 20 paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų, 2015-11-25 A. E. perleido S. S. 20 paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų, 2015-12-07 A. E. perleido S. S. 20 paprastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų (1 t., b.l. 69, 70, 71, 72, 73).

Iš CDB duomenų „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ matyti, kad UAB „G.“ buvo įdarbinti: A. E. nuo 2012-03-30 iki 2015-11-30, P. D. nuo 2015-03-18 iki 2015-12-08(1 t., b.l. 95-96).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „G.“ akcininku nuo 2012-03-21 iki 2012-10-23 buvo A. E., nuo 2012-10-23 akcininke buvo A. E.. UAB „G.“ direktoriumi nuo 2012-03-21 iki 2015-09-11 buvo A. E., o nuo 2015-09-11 iki 2016-01-29 P. D. (1 t., b.l. 98-102, 121-122, 136, 140).

Iš 2015-09-10 UAB „G.“ vienintelės akcininkės A. E. sprendimo Nr. 3 matyti, kad A. E., turinti UAB „G.“ 100 % akcijų, nusprendė nuo 2015-09-11 atleisti iš užimamų pareigų A. E. ir nuo 2015-09-11 direktoriumi skirti P. D. (1 t., b.l. 140).

Iš 2017-06-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad bankrutavusios UAB „G.“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 38913,35 Eur, iš jų VSDFV Klaipėdos skyriaus - 6283,41 Eur, iš kurių 385,58 Eur yra delspinigiai (1 t., b.l. 156-158).

Iš 2017-07-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012-10-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. E. ir A. E., pripažinta niekine ir negaliojančia. Taikyta restitucija, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „G.“ akcijų, kurių nominali vertė yra 2896,00 Eur (1 t., b.l. 162-174).

Iš 2017-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., b.l. 175-191).

Iš 2018-03-14 VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (4.8.2.)IJ-329 ir jo priedų nustatyta, kad 2015-12-08 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale S. S. pateikė prašymą JAR-1 (užsakymo Nr. 10133043) dėl UAB „G.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo ir vienintelio akcininko pasikeitimo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Prie 2015-12-08 prašymo JAR-1 pateikė 2015-12-08 UAB „G.“ vienintelio akcininko sprendimą, nurodė savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Iš 2016-01-04 VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (4.8.2.)IJ-15 matyti, kad UAB „G.“ pateikti 2015 m. gruodžio 8 d. duomenys apie vienintelį Bendrovės akcininką ir vadovo pakeitimą neįregistruoti, nes 2015 m. sausio 19 d. yra gauta 2015 sausio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių - areštuoti A. E. 100 vnt. paprastąsias vardines UAB „G.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas (2 t., b.l. 13). Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais bei šio straipsnio 2 dalimi, nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2016-02-05 (2016-01-04 raštas Nr. (4.8.2.)IJ-15). Buvo prašoma iki 2016-02-05 pateikti Registro tvarkytojui dokumentą, patvirtinantį faktą apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą UAB „G.“ paprastosioms vardinėms akcijoms. Registro tvarkytojas, atsižvelgdamas į tai, kad per Registro tvarkytojo rašte nurodytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 2 dalimi, atsisakė (2016-02-08 raštas Nr. (4.8.2.)IJ-188) įregistruoti pakeistus duomenis apie vadovą ir akcininką Juridinių asmenų registre (2 t., b.l. 2-14).

Iš UAB „G.“ deklaracijų matyti, kad R. K. elektroniniu būdu 2016-01-11 pateikė UAB „G.“ mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 12 mėn. R. K. elektroniniu paštu 2016-02-14 pateikė UAB „G.“ metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio, deklaraciją už 2015 m. R. K. elektroniniu paštu 2016-01-11 pateikė UAB „G.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn. (2 t., b.l. 42-52).

2018-01-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmu su lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) gautame atsakovų A. E., J. E., A. E. atstovo advokato H. M. 2015-03-10 atsiliepime į actio Pauliana ieškinį nurodyta, kad A. E. nuo 2015-04-15 atleidžia A. E. iš direktoriaus pareigų jo paties prašymu ir paskiria įmonės vadovu P. D. (2 t., b.l. 62-70, 72).

Iš UAB „G.“ finansinės atskaitomybės, pateiktos VĮ „Registrų centras“, už 2012 – 2014 metus matyti, kad UAB „G.“ finansinis rezultatas buvo: 2012 metais - 28936 Lt (8380 Eur) nuostolis; 2013 metais – 34180 Lt (9899 Eur) nuostolis; 2014 metais – 145533 Lt (42149 Eur) nuostolis, iš viso už 2012 – 2014 metus nuostolis sudarė 208 649 Lt (60 429 Eur) (2 t., b.l. 16-38).

Iš 2018-01-11 AB „Swedbank“ raštu Nr. S/321 gautos laikmenos ir 2018-02-08 apžiūros protokolo bei jų priedų matyti, kad 2012-03-27 UAB „G.“ vardu sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė A. E. bei su AB „Swedbank“ sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią elektroninių paslaugų naudotojas – A. E.. 2012-04-26 A. E. buvo išduota mokėjimo kortelė (2 t., b.l. 92-106).

Iš 2017-12-27 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS reikalavimo Nr. 25/12-1-4-20662 matyti, kad iš S. S. buvo pareikalauta pateikti visus UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius apskaitos registrus iki 2018-01-03 (3 t., b.l. 1).

Iš 2018-01-03 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-16260 matyti, kad S. S. nurodytu 2017-12-27 reikalavime Nr. 25/12-1-4-20662 laiku neatvyko ir UAB „G.“ dokumentų nepateikė. Pabandžius keletą kartų iš skirtingų abonentų su S. S. susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini) (numeris nustatytas pagal Lietuvos darbo biržos duomenis), niekas neatsakė, todėl susiekti su S. S. nepavyko (3 t., b.l. 2).

Iš 2018-01-12 kratos protokolo matyti, kad, atlikus kratą S. S. deklaruojamojoje gyvenamojoje vietoje, UAB „G.“ dokumentų nerasta (3 t., b.l. 33-35).

Iš 2018-01-10 kratos protokolo matyti, kad, atlikus kratą R. K. gyvenamojoje vietoje, UAB „G.“ dokumentų nerasta. Kratos metu atlikta informacijos R. K. naudojamame kompiuteryje, susijusios su UAB "G.", paieška bei ši informacija įrašyta į kompaktinį diską (3 t., b.l. 62-66).

Iš 2018-01-11 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūros metu, pasinaudojant kompiuterine įranga, apžiūrėta 2018-01-10 kratos metu iš R. K. naudojamo kompiuterio įrašyta informacija. Apžiūros metu nustatyta, kad į šį kompaktinį diską įrašyti 106 aplankai ir 1205 failai. Peržiūrėjus informaciją kompaktiniame diske, nustatyta, kad pagal kompaktiniame diske esančių failų duomenis, neįmanoma atstatyti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos registrų, kadangi failuose esantys apskaitos registrai yra ne už visą veiklos laikotarpį, nėra didžiosios knygos, nėra ūkinių operacijų registravimo žurnalų, apskaitos registrai už tą patį laikotarpį pasikartoja su skirtingais skaičiais, apskaitos registruose nurodyti laikotarpiai, kai UAB „G.“ dar nebuvo įregistruota, tai yra 2007 - 2009 metai (3 t., b.l. 67-74).

Iš 2018-03-05 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS reikalavimo Nr. 25/12-1-4-3486 matyti, kad iš A. E. buvo pareikalauta pateikti visus UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius apskaitos registrus iki 2018-01-03 (3 t., b.l. 83).

Iš 2018-03-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad A. E. pateikė tik 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-12-27 UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas (3 t., b.l. 84-90).

Iš 2018-02-06 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS reikalavimo Nr. 25/12-1-4-1920 matyti, kad iš S. S. buvo pareikalauta pateikti visus UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius apskaitos registrus, kuris įteiktas S. S. pasirašytinai (3 t., b.l. 119).

Iš 2018-04-30 specialisto išvados Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „G.“ ūkinės - finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „G.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o būtent:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...> 4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“ ir 20 straipsnio 1 dalies „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai <...> Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“ nuostatų;

- Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, kurios 10.15 punkte nurodyta, kad 10 metų turi būti saugomi „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) “, nes neišsaugojo 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų:

1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas.

2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas.

3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.

4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai.

6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų.

7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas.

8. Banko išrašai – 1 segtuvas.

9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas.

10. SODROS apskaita – 2 segtuvai.

11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai.

12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai.

13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai.

14.Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga.

15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas.

16. Balansai, DK sąskaitos- 1 segtuvas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų nesilaikymo, negalima visiškai nustatyti UAB „G.“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta, kad UAB „G.“ laikotarpiu nuo 2015-12-09 iki 2016-01-18 vykdė veiklą, todėl minėto laikotarpio UAB „G.“ veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra nevertinami.

UAB „G.“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti ar pateiktose deklaracijose ir ataskaitose įrašyti teisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir kiek nesumokėta mokesčių į valstybės biudžetą (3 t., b.l. 146-153).

Iš 2015-11-17 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (civilinė byla (duomenys neskelbtini)) matyti, kad gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys priimtas (3 t., b.l. 158).

Iš 2015-11-18 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo matyti, kad UAB „G.“ išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2015-11-17 priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo (3 t., b.l. 160-163).

Iš 2016-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad patvirtintas A. E. 28 962 Eur kreditinis reikalavimas UAB „ G.“ bankroto byloje, patvirtintas P. D. 3000 Eur kreditinis reikalavimas UAB „ G.“ bankroto byloje, netenkintas A. E. prašymas patvirtinti jos 7 414, 27 Eur kreditinį reikalavimą UAB „ G.“ bankroto byloje. Nutartis įsiteisėjo 2016-08-30 (3 t., b.l. 164-165, 166-169).

Iš 2018-06-05 UAB „Diginet LTU“ rašto Nr. R-2170 matyti, kad 2013-05-10 į Skelbiu.lt portalą įkeltas skelbimas Nr. 16156972 dėl Klaipėdoje esančio kinų restorano pardavimo. Skelbime nurodyta, kad restoranas dirba pelningai, o parduodama, nes krypstama į kitą verslą. Skelbime nurodyti kontaktiniai duomenys el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-15 į Skelbiu.lt portalą įkeltas skelbimas Nr. 21860948 dėl restorano (duomenys neskelbtini) pardavimo. Skelbime nurodyta, kad Klaipėdoje skubiai parduodamas veikiantis restoranas. Skelbime nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 4-5).

BK 222 straipsnio1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-719/2018). Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011, 2K-170/2012 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016).

Kadangi BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015,2K-334-677/2015).

Kaltinamieji A. E. ir P. D. kaltės neprisipažino. A. E. parodė, kad UAB „G.“, vykdančios restorano veiklą, akcijas valdė jis. 2012-10-30 jam priklausančias įmonės akcijas perleido mamai A. E., kadangi ketino vystyti kitokio pobūdžio veiklą ir taip tikėjosi gauti lengvatų. Naujas verslas nepavyko, restorano veikla taip pat nebuvo pelninga. 2015-03-18 UAB „G.“ pradėjo dirbti P. D., kuris siekė restorano veiklą padaryti pelninga, pats gamino maistą, pirko maisto produktus, investavo savo pinigines lėšas. Kadangi P. D. ketino ateityje perimti visą verslą, 2015-09-11 jis buvo paskirtas eiti įmonės direktoriaus pareigas, o jis, A. E., iš direktoriaus pareigų buvo atleistas. P. D. pradėjus eiti vadovo pareigas, visi įmonės dokumentai buvo jam perduoti, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Kadangi restoranas ir toliau veikė nuostolingai, susidarė 3000 Eur skola, iš jų didžiausia buvo Sodrai, P. D. nusprendė įmonę parduoti. Kažkuris iš jų internetiniame skelbimų puslapyje www.skelbiu.lt paskelbė apie parduodamą verslą. Įmonės akcijas panoro pirkti S. S.. Su S. S. susitikti 2015-12-08 abu vyko į Vilnių, vežė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą. Atvykus į Vilnių, prie VĮ „Registrų centras“ S. S. pasirašė UAB „G.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kartu su draugu bei P. D. nuėjo į VĮ „Registrų centrą“. Matė, kaip grįžęs iš Registrų centro P. D. perdavė įmonės dokumentus S. S.. Teigia, kad apie tai, kad UAB „G.“ akcijos 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi buvo areštuotos, nežinojo. Prieš važiuodami į Vilnių buvo nuvykę į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos m. filialą, tačiau apie tai, kad įmonės akcijos yra areštuotos, jų neinformavo. Kaltinamasis P. D. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, parodė, kad jam pradėjus eiti UAB „G.“ direktoriaus pareigas, perėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos paruošė įmonės buhalterė. Kadangi įmonės skolos vis didėjo, verslas nesisekė, nusprendė įmonę parduoti. Įmonės akcijas pardavė S. S., su kuriuo susitarė, kad šis už akcijas atsiskaitys atlygindamas įmonės skolas. Su S. S. susitiko Vilniuje, susitikti su S. S. vyko į Vilnių kartu su A. E.. S. S. atvyko kartu su draugu, jie trise ėjo į VĮ „Registrų centras“, A. E. pasiliko sėdėti automobilyje. VĮ „Registrų centras“ jis, S. S., sumokėjo už juridinio asmens duomenų pakeitimo įregistravimą. S. S. buvo paruošęs įsakymą atleisti jį, P. D., iš direktoriaus pareigų. Po to S. S. su draugu apžiūrėjo įmonės dokumentus ir jie pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, susidėjo dokumentus į automobilį ir išvažiavo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad vyko UAB „G.“ akcijų pirkimas pardavimas bei dokumentų perdavimas S. S., ką savo parašu patvirtino S. S.. Iš 2015-12-08 perdavimo akto matyti, kad P. D. perdavė, o naujai paskirtas direktorius S. S. priėmė perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „G.“ dokumentus (1 t., b.l. 27, 75, 3 t., b.l. 114), be to, tą pačią dieną S. S., kaip vienintelis UAB „G.“ akcininkas, priėmė sprendimą atleisti iš užimamų pareigų P. D. ir nuo 2015-12-08 direktoriumi skirti S. S. (1 t., b.l. 26, 74). Apklausiamas teisme S. S. patvirtino ketinęs įsigyti įmonę bei pradėti statybų veiklą. Nurodė, kad įmonę pirko kartu su K., kuriuo pasitikėjo, su minėtu ameniu ir anksčiau yra pirkęs ir pardavęs kelias įmones. Su UAB „G.“ pardavėjais susitiko Vilniaus m., prie VĮ „Registrų centras“, kur pasirašė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, dar kelis dokumentus, kurių neskaitė. Dokumentus pasirašė būdamas blaivas, alkoholio, narkotikų nevartoja. Po to nuėjo į VĮ „Registrų centras“, kur pateikė prašymą įregistruoti juridinio asmens duomenų pasikeitimą, tačiau jis akcininku įregistruotas nebuvo, nes paaiškėjo, kad įmonė turi skolų. Teismo nuomone, S. S. ketinimas įsigyti UAB „G.“ buvo visiškai realus, UAB „G.“ 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25 ir 2015-12-07 akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių, 2015-12-08 „G.“ dokumentų perdavimo akto fiktyvumas nenustatytas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-12-08 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale S. S. pateikė prašymą dėl UAB „G.“ vadovo ir vienintelio akcininko pasikeitimo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos matyti, kad S. S. buvo vadovu ir akcininku dvylikoje bendrovių (4 t., b.l. 182-185). Darytina išvada, kad S. S. galimai vertėsi pirkdamas ir parduodamas įmones, įmonės bei įmonės akcijų pirkimo-pardavimo tvarka jam buvo žinoma, jis turėjo pakankamų įgūdžių ir kompetencijos valdyti bendrovę, todėl S. S. parodymai, jog UAB „G.“ dokumentų jis nepriėmė, o dokumentų perdavimo aktą pasirašė jo neskaitęs, kelia pagrįstų abejonių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. S. tvirtino, kad UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo. Apklausiamas teisme neneigė, kad dokumentus galėjo paimti kartu su juo buvęs K. Kaip matyti, liudytojas S. S. savo parodymus keičia, kas, atsižvelgiant į jo valdomų bendrovių skaičių, leidžia teigti, kad jis visų bendrovių įgijimo aplinkybių tiesiog neatsimena. UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja R. K. parodė, kad UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, P. D. pradėjus eiti direktoriaus pareigas, surašė įmonės dokumentų perdavimo aktą, visi buhalterinės apskaitos dokumentai tuo metu buvo saugomi kavinės administraciniame kabinete. Žinojo, kad įmonę planuojama parduoti. Atsiradus pirkėjui, buvo suruošti įmonės dokumentai, kuriuos A. E. ir P. D. nuvežė į Vilnių ir juos perdavė S. S.. Nurodė, kad A. E. neturėjo priežasties slėpti ar naikinti įmonės dokumentus. Priešingai, nepaneigti kaltinamųjų parodymai, kad norėdami pagerinti įmonės finansinę padėtį, P. D., E. E. į įmonės balansą įnešė savo pinigines lėšas. UAB „G.“ pagalbine virtuvės darbuotoja dirbusi R. S. taip pat patvirtino girdėjusi, kad kavinę ketinama parduoti, nes įmonės finansinė padėtis buvo bloga, klientų vis mažėjo. Iš 2018-06-05 UAB „Diginet LTU“ pateiktos informacijos nustatyta, kad restoraną buvo ketinama parduoti ir anksčiau, tai yra 2013-05-10 į www.Skelbiu.lt portalą patalpintas skelbimas Nr. 16156972 dėl Klaipėdoje esančio (duomenys neskelbtini) restorano pardavimo. Skelbime nurodyti kontaktiniai duomenys elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-15 į Skelbiu.lt portalą patalpintas skelbimas Nr. 21860948 dėl restorano (duomenys neskelbtini) pardavimo, nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 4-5). Taigi, teismo nuomone, UAB „G.“ dokumentų perdavimo S. S. faktas nagrinėjamoje byloje paneigtas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad sandoriai dėl akcijų perleidimo S. S. nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais.

Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, su tam tikromis išimtimis nustatant jo formą. LR Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 47 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. CK 1. 74 straipsnio 1 dalies 43 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nustato, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti sudaromos notarine forma. Nagrinėjamu atveju, UAB „G.“ akcijų perleidimo S. S. sutartys nepažeidžia įstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-341/2005, Nr. 3K-3-667/2003 ir kt.). Nors minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“, šis faktas savaime nedaro akcijų pirkimo-pardavimo sandorio negaliojančiu. Šios aplinkybės neišviešinimas nepaneigia bendrovės akcininkų pasikeitimo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi šalims nustatytų teisių ir pareigų įvykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo paneigta, kad UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti liudytojui S. S.. Tai, jog VĮ „Registrų centras“ UAB „G.“ juridinio asmens duomenys pakeisti nebuvo, nedaro akcijų pirkimo-pardavimo sandorio negaliojančiu. Be liudytojo S. S. parodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis, pasirašydamas 2015-12-08 dokumentų perdavimo aktą, UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų negavo. Jokiais argumentais nepagrįsta kaltinimo dalis, kad S. S. nesuvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Iš byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, kaltinamųjų ir liudytojo S. S. parodymų matyti, kad S. S. nėra asocialus asmuo, nėra priklausomas nuo alkoholio, priešingai, turintis patirties ir galimai gebėjų vadovauti įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, nuolat kito. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad bendrovės „G.“ akcijas nupirko ir dokumentus pasirašė Klaipėdoje, negalėjo nurodyti asmens, kartu su juo buvusio įgyjant akcijas vardo. Teisme apklausiamas nurodė, kad bendrovės „G.“ akcijas nupirko ir dokumentus pasirašė Vilniuje, prie Registrų centro. Nurodė, kad kartu su juo tuomet buvo K., daugiau jo duomenų nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirašęs dokumentų perdavimo jam aktą, tačiau, pasak A. S., jų, dokumentų, negavęs, pretenzijų dėl to nereiškė, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Į bankroto administratoriaus raginimus atvykti ir pateikti dokumentus jis neatvyko ir dokumentų nepateikė, kartu su juo buvusio asmens ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nenurodė.

Kaip minėta anksčiau, apskaitos dokumentų paslėpimas BK 222 straipsnio prasme – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tiriant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011).

Teismo nuomone, kaltinamųjų A. E. ir P. D. veiksmuose nėra būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „G.“ ūkinės - finansinės veiklos nurodyta, kad kadangi tyrimui nebuvo pateikti 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (įmonės registracijos, veiklos dokumentai, saugumo technikos dokumentai, kasos aparato žurnalai, kasos dokumentai, registrai „Tiekėjai 2012-2015 m.“ ir „Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. “ – 15 segtuvų, Ilgalaikio materialaus turto apskaita, banko išrašai, suderinimo aktai, SODROS apskaita, darbo užmokesčio apskaita, darbuotojų asmens kortelės, PVM registras ir deklaracijos, Išrašomų sąskaitų faktūrų registras, balansai, DK sąskaitos), padaryta išvada, jog UAB „G.“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „G.“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b.l. 146-153). Taigi buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo nustatytas dėl kaltinamųjų A. E. ir P. D. tariamai paslėptų UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nenustačius, kad A. E. ir P. D. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08.

Kaltinamieji A. E. ir P. D. teigia nežinoję, kad UAB „G.“ akcijos 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi buvo areštuotos, kad 2015-11-17 SODRA kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“. Iš teismų informacinės sitemos LITEKO matyti, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės A. E. turtas, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „G.“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų ir kitas turtas. 2015-01-28 minėtoje byloje pareikštas J. V. ir N. M. – V. ieškinys atsakovams A. E., J. E., A. E., T. D., tretiesiems asmenims UAB „G.“, L. E., Klaipėdos miesto 15 - ojo notaro biuro notarei A. G., dėl sandorių pripažinimo tariamais ir jų panaikinimo. 2015-03-10 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas atsakovų A. E., J. E., A. E. atstovo advokato H. M. atsiliepimas į šį ieškinį. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas kaltinamojo A. E. parodymus, kad jis apie bendrovės akcijų areštą nežinojo, atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti, UAB „G.“ bankroto byla 2015-12-08 iškelta nebuvo. Kaltinamasis P. D. taip pat tvirtina, kad aplinkybė, kad 2015-11-17 Sodra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“, jam nebuvo žinoma. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad P. D. UAB „G.“ pradėjo dirbti tik 2015-03-18 (1 t., b.l. 95-96), aukščiau minėtoje civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo, todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis nežinojo apie akcijų areštą paneigti nebuvo. Pažymėtina, kad ir konstatavus, kad kaltinamieji A. E. ir P. D., žinodami, kad UAB „G.“ akcijos teismo sprendimu yra areštuotos ir jas perleidę S. S. bei perdavę jam UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nesudaro pagrindo pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pažeidus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios.

Teismas pažymi, jog BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Teismas daro išvadą, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. E. ir P. D. tyčinių veikų padarymą, todėl jie išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 skaitmeninės laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.