Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės "Kapitalo valda" atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys K. Ž., V. Ž., antstolė J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta sustabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-325-266/2022.

9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

12. Nagrinėjamu atveju, teismas ieškovės prašymu sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, atsižvelgęs į Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties siūlymą iš naujo spręsti bylos pagal pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo sustabdymo tikslingumo klausimą.

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-325-266/2022 pagal pareiškėjų V. Ž. ir K. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Šis teismas sprendimą priėmė 2022 m. birželio 1 d., sprendimas neįsiteisėjo, nes dėl šio sprendimo UAB „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, kuris bus nagrinėjamas 2022 m. lapkričio 8 d. (Nr.e2A-525-755/2022). Apeliantė kaip reikšmingą ginčui klaidingai nurodo į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr.e2A-525-xxx/2022 , nes tokia byla šiame teisme nenagrinėjama. Byla Nr.e2A-525-755/2022 nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme

14. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-325-266/2022 nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. K. Ž. sutuoktinis V. Ž. dirba nuo 2021 m. gruodžio 17 d. ir gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2021 m. kovo 24 d., todėl išieškojimo nukreipimas į sutuoktinio darbo užmokestį pagal nustatytas aplinkybes nėra galimas (CK 3.67 straipsnis). Nenustačius priešingų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėtų spręsti dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendroje jungtinėje nuosavybėje į 1/2 sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų skolos išieškojimo nukreipimo iš šių darbo pajamų pagal skolininkės prievolę.

15. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ prieštaravimus dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau juos pripažino nepagrįstais ir K. Ž. prievolę pripažino asmenine.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. esant pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kurioje nustatytas šalių prievolių pobūdis ir padalintas santuokoje įgytas turtas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas, CPK 541 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu siekia teisiškai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo klausimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Nagrinėjamos santuokos nutraukimo sprendime nustatytos aplinkybės yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta) koks turtas kam priskirtinas. Esant tokiai situacijai kokia yra šioje byloje, t. y. priimtam sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo , tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą.

17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.