Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, bei ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisakytina dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

11. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB ,,Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, pratęstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ir pakeistu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – daugiabutis gyvenamasis namas), kuriame atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, administratore. Nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – butas) atsakovės įgyta 2016 gruodžio 5 d. turto pardavimo is? varz?ytyniu? akto Nr. 0240/15/01007 pagrindu. Iki 2016 gruodžio 5 d. turto pardavimo is? varz?ytyniu? akto Nr. 0240/15/01007 surašymo butas priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R., kuriame ji ir skolininkai V. G., S. R. faktiškai liko gyventi. Skolininkai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., V. G. ir S. R. priverstinai iškeldinti 2019 m. birželio 5 d., antstolei I. B. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2794-595/2018. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kaupiamųjų lėšų rinkliavą, priežiūrą / eksploataciją, remontą, keitimą, montavimą, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą susidaręs 452,37 Eur įsiskolinimas.

12. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog iš esmės ginčas yra kilęs dėl tinkamos proceso šalies, turinčios pareigą padengti 452,37 Eur įsiskolinimą, susidariusį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kada atsakovės teisės butu naudotis ir jį valdyti buvusios apribotos.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė už suteiktas paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, o ne butui, administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl faktinis jo valdymas neturi įtakos kylančioms prievolėms. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodė, kad jos nuosavybės teisės buvo neteisėtai suvaržytos trec?iojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R., be atsakovės sutikimo likus gyventi iki 2019 m. birželio 5 d. priverstinio iškeldinimo, todėl mokėjimo pradžia nepagrįstai sutapatinta su nuosavybės teisės perėjimo momentu.

14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82-4.85 straipsniai. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti; šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

15. Iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovės nuosavybės teisė į butą įgyta 2016 m. gruodžio 5 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0240/15/01007 pagrindu (CPK 715 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 5 d., kada buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0240/15/01007, laikytina buto savininke, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijusia daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aptartą nutarties 14 punkte, atsakovė, kaip buto ir kitų patalpų savininkė, turi ne pasirinktinę teisę, tačiau imperatyvią pareigą, proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei minėtiems bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, kurios ji, būdama nuosavybės teisės subjektu, negali pakeisti ar eliminuoti. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog aplinkybė dėl faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo butu neturi teisinės reikšmės atsakovės pareigų vykdymui bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose. Kitaip tariant, išlaidų, patiriamų vykdant daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kaupiamųjų lėšų rinkliavą, priežiūrą / eksploataciją, remontą, keitimą, montavimą, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą, susidarymas nepriklausęs nuo neteisėtų buvusių gyvenamųjų patalpų savininkės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R. veiksmų, kuriais ji su savo šeimos nariais trukdžiusi atsakovei naudotis ir valdyti gyvenamąsias patalpas. Pareiga atsakovei apmokėti priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas kilo iš įstatymo, nepriklausomai nuo sukeltų nuosavybės teisės suvaržymų, ir yra sietina išimtinai su nuosavybės teisės į butą įgijimo momentu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog neatsietinai nuo byloje susiklosčiusios situacijos turi būti vertinamas tiek prievolės atsiradimo pagrindas, tiek ir jos objektas. Akivaizdu, jog šiuo atveju įsiskolinimas susidaręs ne už atsakovės butui suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų, šiluminės energijos tiekimo, už kurias mokesčiai ir jų dydis būtų tiesiogiai priklausę nuo vartotojų sunaudoto kiekio, tačiau už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, išlaidas atsakovei priskaičiavus proporcingai turimai joje daliai, lygiai jai nuosavybės teise priklausančio buto naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, jos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tinkamu prievolės įvykdymo subjektu, atmestini kaip nepagrįsti (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Kaip teisingai pabrėžė ieškovė, atsakovė, manydama, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., savo neteisėtais veiksmais sukėlė jai žalą, dėl jos atlyginimo, siekdama apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant ankstesnės buto savininkės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R. neteisėtiems veiksmams, kuriais buvo apribota atsakovės nuosavybės teisė į butą, jai sutikimo perduoti gyvenamąsias patalpas neišreiškus, nėra jokio pagrindo teigti, kad konkliudentiniais veiksmais tarp šalių būtų buvusi sudaryta nuomos sutartis. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog nuomos sutartis konkliudentiniais veiksmais sudaryta buvo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu, nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), komunalinėmis paslaugomis savaime nekiltų, atsakovei neįrodžius tokio susitarimo dėl šių išlaidų apmokėjimo fakto, todėl jo nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas tektų atsakovei.

18. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 411,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AVC Nr. 20-005 ir 2020 m. sausio 16 d. mokėjimo į sąskaita pažyma Nr. EURLT-01-16-2020078474886605. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkrečiu atveju, 2019 metų III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudaręs 1 317,60 Eur. Taigi, maksimali suma, kuri ieškovei galėtų būti priteista už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato E. L. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

22. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26033-960/2019 palikti nepakeistą.