Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1063-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-16
Bylos Nr.
I-1063-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00261-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
S.G.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1063-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00261-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant atsakovui S.G.,

2015 m. birželio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui S.G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) prašymu (b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovo 993,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31 ir nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-05-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų - gyvenamojo namo ir parduotuvės savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 19-24) prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Mano, jog byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Argumentuoja, jog pareiškėja nėra viešojo administravimo subjektas, todėl prašoma priteisti suma turi būti vertinama kaip žala ir taikoma sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį. Pažymi, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas, statyba nėra užbaigta, jis nenaudojamas, už 2013 – 2014 metus name suvartota mažiau nei 120 kWh elektros energijos, todėl turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Paaiškina, jog nekilnojamojo turto objektas – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J.S., todėl jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju. Argumentuoja, jog parduotuvėje už 2012-2014 metų laikotarpį taip pat sunaudotas mažas elektros energijos kiekis, dėl šios priežasties turėjo būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Akcentuoja, jog jis nėra atliekų turėtojas, pareiškėja neaprūpina jo šiukšlių konteineriais, paslauga nėra teikiama. Pabrėžia, jog nėra gavęs jokių pareiškėjos siųstų pranešimų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo. Mano, jog prašymą teismui surašė neįgaliotas asmuo.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, jog jis negali būti laikomas atliekų turėtoju, vietinės rinkliavos mokėtoju, nes nekilnojamojo turto objektas – namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas, o nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne jam, o J.S., kuri byloje turėjo būti įtraukta atsakove. Mano, jog reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau prašo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Paaiškino, jog žodžiu kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Bylos dėl rinkliavų sumokėjimo priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 8-11) patvirtina, jog atsakovui S.G. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Viešajame registre įregistruoti duomenys apie nekilnojamojo turto objektą ir duomenys iš žemėlapių ir vaizdų, kurie viešai skelbiami paieškos sistemoje www.google.lt žemėlapiai bei naudojant paieškai įrankius street view (gatvės vaizdas) (b.l. 41) yra pakankamas pagrindas teismui spręsti, jog statinys naudojamas pagal paskirtį, nors atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodo, jog statyba nebaigta, statinys nenaudojamas. Būtent minėta faktinė aplinkybė lemia tai, jog pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kaip atliekų surinkėjas, nėra pateikęs atliekų šalinimui konteinerio, nėra pateikęs jokių pranešimų apie nesumokėtą vietinę rinkliavą, todėl jis nesinaudoja atliekų šalinimo sistema ir nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas šiame sprendime jau minėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminę praktiką (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011, 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-885/2014), kurioje nurodyta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjas jam neteikia paslaugų, kad nėra jam pateiktas konteineris atliekoms, neturi įtakos atsakovo prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 3 punkto prasme ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus dėl gyvenamojo namo nenaudojimo fakto: AB „Lesto“ informaciją apie apmokėtą elektros energiją (b.l. 25-26), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo suvartota 80,48 kWh elektros energija, o laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 76 kWh elektros energija, sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas gyvenamuoju namu nesinaudoja. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. 54 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį(-ius) nekilnojamąjį turtą(-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta Nulinė metinė Vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 8.1. AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją su tokiu rašytiniu prašymu ir pateikęs aukščiau nurodytus duomenis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad už 2013-2014 metus pareiškėjas privalėjo taikyti nulinę vietinę rinkliavą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui nuo 1994-12-02 iki 2014-06-12 nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos (b.l. 12-13). Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto objektas – parduotuvė – nuosavybės teise priklausė ir priklauso jo sesei J.S., kuri atsakovo nuomone, turėjo būti įtraukta į procesą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas formuoja reikalavimą – priteisti vietinę rinkliavą už minėtą objektą atsakovo turto valdymo laikotarpiu, t.y. nuo 2010-01-01 iki 2014-05-31. Atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, jog objektui – parduotuvei, už 2012 metus turėjo būti pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava pagal AB „Lesto“ pateiktą informaciją, jog už 2012 metus buvo sunaudota 0 kWh elektros energijos (b.l. 27). Kaip minėta aukščiau nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymui turi būti tam tikros sąlygos, inter alia pateiktas rašytinis prašymas pareiškėjui dėl tokios rinkliavos taikymo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo.

Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, šiuo atveju nekilnojamojo turto valdymą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas bei ginčo laikotarpiu priklausė negyvenamoji patalpa – parduotuvė, ir pagal šį kriterijų jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatų 3 punktą ir privalėjo mokėti ginčo rinkliavą.

Iš pareiškėjo 2015-03-23 KRATC pažymos Nr. (8.2)-5R-662 bei pakartotinių mokėjimo pranešimų (b. l. 6-7, 15-16) nustatyta, kad už objektą – gyvenamąjį namą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31 atsakovas nesumokėjo 542,46 Eur (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) taikant 330 Lt (95.57 Eur) metinę vietinę rinkliavą gyvenamajam namui pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktą, 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija), 281 Lt (81,38 Eur) metinę rinkliavą, 2012-10-23 sprendimo Nr.T2-251 redakcija), o už objektą – parduotuvę laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-05-31 nesumokėjo 451,46 Eur (vietinė rinkliava už prekybos paskirties parduotuvę iki 500 kv. m. ploto bendrojo ploto pastate apskaičiuota taikant Nuostatų (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) 1 priedo 5 punktą - prekybos paskirties pastatams, iki 500 kv. m. ploto – 1,84 Lt/m² (0,53 Eur) ir (2012-10-23 sprendimo Nr. T2-251 redakcija) 1 priedo 5 punktą – prekybos paskirties pastatams, iki 500 kv. m. ploto – 1,56 Lt/m² (0,45 Eur), (2013-11-28 sprendimo Nr. T2-301) 1 priedo 5 punktą - prekybos paskirties pastatams, iki 500 kv. m. ploto – 2,72 Lt/m² (0,79 Eur). Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo už objektą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31, o atsakovas mano, jog turi būti taikoma sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, teismo posėdžio metu patikslino – sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).

Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-03-27. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31, todėl vietinė rinkliava už minėtą objektą priteistina už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-662 duomenimis už 2008-2009 metų laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 92,97 Eur vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 už gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) yra nesumokėjęs 449,49 Eur (542,46 – 92,97), o už objektą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2014-05-31 yra nesumokėjęs 451,46 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl šios sumos priteistinos pareiškėjui, viso 900,95 Eur.

Kaip nepagrįsti atmetami atsakovo argumentai, jog prašymą teismui surašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes byloje pateiktas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2015-02-09 pasirašytas įgaliojimas (b.l. 17), patvirtinantis, jog prašymą pasirašiusi A.L. tinkamai įgaliota pasirašyti ir pateikti teismui prašymus.

Pažymėtina, jog Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra juridinis asmuo, kuriam koncesijos sutarties pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė organizuoti, eksploatuoti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl pareiškėjas laikytinas viešojo administravimo subjektu pagal ABTĮ 2 straipsnio 4 dalį ir atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Atsakovo prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bei reikalavimas perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusią teisminę praktiką bylos dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nagrinėjamos apygardos administraciniuose teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-06-21 nutartis, 2014-05-05 nutartys teismingumo bylose Nr. T-58/2014 ir Nr. T-50/2014, 2015-01-30 nutartis teismingumo byloje Nr. T-16/2015).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S.G. (a.k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 163743744, 900,95 Eur (devynis šimtus eurų ir 95 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014- 05- 31 ir nuo 2010 01 01 iki 2014-12-31.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė