Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte. 2016-12-20 buvo pristatytas asmuo už nedidelį chuliganizmą bei už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Jis elgėsi agresyviai (spardė kameros duris), nevykdė teisėtų reikalavimų, neblaivus ir galėjo susižaloti, todėl buvo panaudoti antrankiai ir surišimo priemonės. Jis uždėjo antrankius, virvės panaudojimas – numatytos priemonės, kurias galima taikyti, tai yra spec. priemonės ir kitos parankinės priemonės. Kadangi parankinių priemonių nebūdavo, o neblaivūs asmenys susižalodavo, griūdavo išsimušdavo dantis, todėl stengtasi apsaugoti jį. Virvė buvo padėta budėtojų dalyje, ja dažnai būdavo surišami agresyvūs asmenys, ji buvo nuolat naudojama, virvė buvo padėta ant palangės, ant palangės kitų priemonių nebuvo sudėta, antrankius turėjo savo. Jis net nežino, iš kur atsirado virvė. Virvė buvo naudojama daug metų. Virvė dažnai būdavo naudojama. Virvę naudojom analogišku būdu ir kitokiu būdu. Virvės naudojimas reglamentuotas gal ir nebuvo. Jeigu prirakindavo prie suolo, tai juos išlauždavo, išplėšdavo, nes jie nebuvo tinkamai pritvirtinti. Iš viso yra 10-11 kamerų. Kameros nepritaikytos, kad asmenys nesusižalotų, jose plikos sienos, prirakinti nėra prie ko. Senose komisariato patalpose, kamerose bent suoliukai buvo pritaikyti, galėjo prirakinti prie suoliukų. Kai persikėlė į naujas patalpas, tokie asmenys buvo rišami. Rišami analogišku būdu, nuo pat atsikraustymo į naujas patalpas Kauno g. 6. Pririštus laikydavo, kol nusiramindavo, sakyta buvo, kad laikyti iki valandos, viršininkas V. Z. buvo pasakęs, kad būtina atžymėti policijos sistemoje, jeigu buvo panaudota virvė, ir žymėdavom taip. Viršininkas V. Z. žinojo apie virvės naudojimą, neprieštaraudavo, jam pastoviai sakydavo, kad nėra prie ko prirakinti. Būdavo atvejų, jeigu už nugaros surakini, tai pašokę ore spiria į duris nukrenta ir susižaloja. T. S. prieš panaudojant virvę, laikino sulaikymo kameroje nebuvo surakintas antrankiais. Jeigu dėdavo antrankius, tai iškart būdavo rišama ir virvė, kad nesusižalotų. Visos pamainos taip darydavo, tiesiog taip būdavo daroma pastoviai. T. S. buvo pririštas taip, kad negalėtų žalotis su galva į duris, nes sulaikytieji su galva daužydavosi į duris. Kameros viduje yra filmavimo kamera. Prieš įeidamas į kamerą ir prieš panaudojant spec. priemones vaizdo įrašo netikrino, nes atsukti vaizdo įrašo negali. Tuo momentu buvo savaitgalis, buvo sulaikyta daug asmenų. Jeigu būtų triukšmavę visose kamerose esantys sulaikyti asmenys, negali pasakyti, ką būtų darę, spręsti turi pamainos vyresnysis. Pamainos vyresnysis buvo L. L., o viso miesto A. P.. Ar kreipėsi į pamainos vyresnįjį L. L., nežino, nes taip būdavo pastoviai, dažnai taip darydavo, kiekvieną kartą darant niekas nebeklausdavo. Kolegos į kamerą su juo nuėjo, kadangi vienam į kamerą eiti nesaugu, kadangi asmuo buvo agresyvus, todėl pagal instrukcijas vienam į kamerą eiti negalima. Tą naktį budėjo penkiese. Jis nuėjo pirmas, nes pastebėjo, kad asmuo elgiasi agresyviai. Turbūt, kolegos pamatė, kad jis eina ir nutarė padėti. Kviesti kolegų padėti nereikėjo. Iš anksto nesitarė su kolegomis, jie prisijungė einant jam į kamerą, padėjo surakinti žmogų. Kadangi pastoviai dirbo kartu, vienas atlikdavo vienus veiksmus, kitas kitus veiksmus, nereikėjo aiškinti, kas ką turi daryti, buvo nusistovėjusi praktika. Su R. Š. ir D. M. esame dėję antrankius analogišku būdu, bet negali pasakyti konkrečiai, kas ką padaręs. Gailisi, tačiau tuo momentu buvo taip priimtina, nes nebuvo kitų galimybių. Tose pareigose dirbo apie 3 metus, Kauno g. 6 dirbo nuo atidarymo. Kauno g. 6 nuo atidarymo buvo asmenys išvežti su greitąja medicinine pagalba dėl sužalojimų, buvo kviesti ir gydytojai ir buvo ne kartą išvežtų. Būdavo apžiūrėdavo ir palikdavo, išvažiuodavo atgal greitoji. Visokių atvejų būdavo. Dėl spec. priemonių panaudojimo susižalojimų – skundų nebuvo. Neatsimena, kad su L. L. kalbėjo, kad reikia nuraminti T. S.. Vadovauti turėjo vyresnysis pamainos viršininkas L. L.. Negaliu atsakyti, kodėl L. L. neigia, kad buvo atsakingas. Žalodamiesi tokie asmenys siekia būti paleisti, susižalojus jie būdavo išvežami su greitąja, po medicininės apžiūros būdavo paleidžiami iš gydymo įstaigos, tokie asmenys išvengdavo atsakomybės, paskui reikėdavo jų ieškoti, nes neatvykdavo protokolo surašymui. Ypatingai dažnai tokių atvejų buvo savaitgaliais. Virvę laikėm kaip pagalbinę priemonę. T. S. pristatė išblaivinimui ir protokolo surašymui, surinkti medžiagai į teismą. Neblaiviam asmeniui nėra surašomas protokolas. Asmuo turi būti supažindinamas, kad byla bus perduota į teismą, kad asmuo parašytų paaiškinimą. Kai asmuo būdavo adekvatus, tai mes atlikdavome tolimesnius veiksmus. Jei patruliai turėdavo galimybę, jei asmuo būdavo adekvatus, tai surašydavo protokolą vietoje ir neveždavo į komisariatą. Kad žmonės buvo laikomi išblaivinimui - tokia praktika buvo, vadovybė žinojo apie tai. Kai kurie žmonės būdavo laikomi iki paros, kol buvo įmanoma su jais susikalbėti. Išblaivinimo procedūra – asmenį laikydavo kameroje, kol jis natūraliai išblaivėdavo, medicininių priemonių netaikė. Į sulaikymo kameras atveždavo ir blaivių asmenų, bet labai retai, tokie asmenys buvo įtariami nusikalstamos veikos padarymu. Administracinių nusižengimų padariusių asmenų blaivių beveik nebūdavo. Paskutiniu metu visi administracinių nusižengimo protokolai surašomi vietoje, nebent būdavo nenumatytų atvejų, kompiuteriai neveikdavo, ar dar kas nutikdavo. Pagal instrukciją yra numatyta galimybė nepriimti į kameras, jeigu asmuo yra stipriai sužalotas, jeigu manome, kad sulaikytas neteisėtai. Vertinimo galimybę turim. T. S. buvo sulaikytas, jam jau buvo apribota laisvė. Jei stovi prie kameros durų, tai per kameros langelį dalinai matosi kameros vidus, bet nepilnai visa kamera, toliau paėjus nesimato. Kai surišo virve, matė, kokioje būsenoje jis buvo, pro langelį matėsi, kad antrankiai už nugaros, kad buvo virvė, kad asmuo kojomis remia žemę, kad stovėjo ir kad jis pasišokdamas vis bando spardyti duris. Kai pirmą kartą užtempė virvę, jis spardė duris, antrą kartą patempė, nes buvo virvė atsirišusi. Neatsimena, ar jis spardė duris po virvės patempimo antrą kartą. T. S. stovėjo kojomis ant grindų prie durų, rankomis įtemtomis, bet jis nekabojo. Monitoriaus pagalba matyti gali, bet – ekranas įstrižainė yra 102 cm, ekrane vienu metu matosi 16 vaizdo kamerų, vaizdas ekrane mažais langeliais, gali matyti tik žmogaus kontūrus. Yra galimybė nustatyti didelį vaizdą, bet tuomet matytųsi tik viena kamera. Galėjo stebėti arba vieną asmenį arba visus, kadangi buvo pristatytas ne vienas asmuo, todėl stabėjimas įjungtas buvo visų. Monitoriaus pagalba, smulkiai negalėjo matyti nukentėjusiojo, vaizdas monitoriuje neaiškus. Kad asmuo stovi kojomis, matė uždarant duris, jeigu kabotų, tai žmogus pusiausvyros neturėtų, tiksliai pasakyti kojų padėties, ar pirštų galiukais rėmėsi, ar puse pėdos, bet jis tikrai buvo atsirėmęs į žemę. Nukentėjusiojo rankos buvo už nugaros virš juosmens.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad pristatė neblaivų, agresyvų, neadekvatų asmenį iš gatvės, sukonfliktavo su apsaugos darbuotojais kažkokioje įstaigoje, dabar nepamena kokioje, lygtais kazino pinigus pralošė. Patruliai pristatė su antrankiais, patalpintas į sulaikymo kamerą, buvo nustatytas girtumas, padaryta asmens krata, kokie pareigūnai tai darė, tiksliai nepamena. Paskui darbo eigoje buvo toje patalpoje, pastebėjo, kad V. A. įeina į agresyvaus, neadekvataus asmens kamerą, ir užėjo į kamerą, tuo metu V. A. dėjo antrankius. Nepamena, ar padėjo jam uždėti antrankius, prilaikė rankas, kol uždėjo virvę ir išėjo iš kameros. Jis ne vieną kartą yra susidūręs, kai kolegos įeina į agresyvaus piliečio patalpas. Vienas kolega nukentėjo, kai užėjo į tokio asmens kamerą vienas ir virto, susižeidė kelį. Tokie agresyvūs asmenys būna nenuspėjami, todėl nusprendė padėti kolegai. Nekontroliavo, buvo žemiausios grandies pareigūnas - vyresnysis patrulis, visi kiti buvo vyriausieji postiniai. Vyriausiojo postinio pareigybių dar iki šiol nėra, o su vyresniojo patrulio pareigybėmis yra supažindintas. Pilietį išlydėjo per duris asmeniškai, siūlė ir greitąją iškviesti, jis sakė, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos, jis pasakė, kad turėsim problemų ir išėjo. Neatsimena, ar padėjo antrankius uždėti, ar tik palaikė rankas, kol virvę užrišo. Nepadėjo virvės fiksuoti už durų, jis tik palaikė rankas. Kai virvė buvo fiksuojama prie durų, jo jau nebuvo tose patalpose. Padėjo uždėti antrankius, antrankiai buvo už nugaros, ir išėjo. V. A. dar buvo patalpoje, tuo momentu patalpoje lygtais daugiau nieko nebuvo. Kai vėliau kamerą žiūrėjo, matė, kad lygtais stovėjo D. M.. Buvo daug darbo, jis išėjo, nebuvo poreikio stebėti tolimesnius veiksmus, tam yra vyresnieji, kurie turi stebėti. Kamerų pasidalijimo nėra. Jeigu vyresnysis yra normalus, tai paskirsto darbus, arba eilės tvarka. Jeigu yra daug pristatytų, tai vieną baigi medžiagą suruošti, pasiimi kitą medžiagą (medžiaga vadiname žmogų). T. S. nebuvo priskirtas konkrečiai. V. A. tuo momentu buvo laisvesnis, todėl pasiėmė tą žmogų ir stebėjo. Tas pareigūnas, kuris pasiima žmogų, ir turi jį stebėti, bet aišku gali ir kiti pareigūnai prieiti prie langelio ir pažiūrėti, jeigu jis spardo duris ar triukšmauja. Tą dieną dar buvo pilietis, kuriam reikėjo greitosios pagalbos, neblaivių buvo tikrai, o agresyvių neatsimenu, tuo metu spec. priemonių neteko taikyti. Kad kameros nepritaikytos agresyviems asmenims valdžia žinojo, ne vieną kartą yra apie tai sakyta, bet valdžios atstovai tai neigia, nes nebuvo raštiško kreipimosi, ir vyriausiojo policijos komisariato viršininkas buvo užsukęs, jis tai pat žodžiu buvo informuotas apie šią problemą. Buvo žadama padaryti tas kameras, vis planuose, ventiliaciją budėtojų dalyje sutvarkė tik po metų. Visi viską žinojo. Kameros pritaikytos pažeidėjui, bet agresyviam piliečiui nepritaikytos. Būna atvejų, kai asmenys susižaloja, besielgdami agresyviai. Pas juos išblaivinimo įstaigos nėra, greitoji nepriima neblaivių agresyvių asmenų, kad neapsunkinti kitų tarnybų. Buvo nurodyta, kad tokį pilietį lakyti kameroje. Jeigu agresyvus asmuo susižalojo, eidavo pas budėtoją, kad leistų lydėti į gydymo įstaigą, medikus apsaugoti. Su šiuo elgesiu jis būtų nevežtas į areštinę, nes administracinis kodeksas nustojo galioti ir nuo sausio 1 d. turėjo įsigalioti kita tvarka. Tas pilietis buvo blaivinamas, nesulaikytas, nes buvo prašymas nevežti į teismą, nesulaikinėti, taip ir gavosi. Areštinės nėra, yra laikino sulaikymo kambarys – galime naudoti specialiąsias policijos priemones ir parankines priemones, būtent virvė yra parankinė priemonė. Teisės aktas yra specialiųjų priemonių panaudojimas. Parankinė priemonė virvė ir diržas iš kelnių, gali būti jų tarnybinių kelnių diržas. Ant palangės prie virvės, padėta diržų nebuvo. Diržas yra viena iš parankinių priemonių, jam yra tekę panaudoti. Neparankinės priemonės yra antrankiai. Ginklas, ginklo panaudojimo sąlygos yra visai kitos, ašarinės dujos nenaudojamos, nes patalpoje pats daugiau nukenti. Virvės panaudojimas – nėra nurodytas teisės aktuose. Virvės panaudojimas yra paliktas pareigūno nuožiūrai. Kažkas labai gerai suplanavo kameras, laikino sulaikymo kambariai nepritaikyti agresyvesniems piliečiams, labai blogai padaryti tie suoliukai ir lentos, kiekvienu momentu būdavo po dvi kameras, kurios būdavo remontuojamos, po tokių truputį agresyvesnių piliečių, kai jie juos išraudavo. Vienintelės duris buvo pagamintos pagal aukščiausius standartus, toje kameroje buvo „antivandalinės“ durys, stiklas duryse laikydavo. Laikino sulaikymo tarnyboje dirbo apie 3 metus. Per jo darbo laikotarpį nebuvo poreikio naudoti virvę, kol nepersikėlė į naujas patalpas, nes anksčiau buvo visai kitos laikino sulaikymo kameros, būdavo galima kitaip žmogų užfiksuoti, kad jis nesitrankytų, pasodinant ant žemės, o šiuo atveju yra plikos kameros sienos ir suoliukas, kur pastoviai galvas susidaužo, jeigu neblaivūs, laikino sulaikymo kambarys visiškai nepritaikytas. Persikėlus į naujas patalpas (Kauno g. 6) analogišku būdu jis nėra rišęs prie durų rankenos, matė kaip kolegos yra taip darę. Tokia virvė buvo viena, jeigu būtų daugiau agresyvių asmenų, būtų naudojamos parankinės priemonės, diržas. Neklausė kolegos, kodėl jis nepanaudojo diržo. Nemano, kad tai normalus žmogaus fiksavimo būdas, surakinant rankas antrankiais už nugaros ir virve užfiksuojant prie durų rankenos. V. A. yra baigęs mokslus, dėl jėgos panaudojimo policijoje, jam klausimų neiškilo, kodėl jis taip naudojo. Jis pats nusprendė, kiek tos jėgos reikia panaudoti, nemano, kad jis žmogų „pakorė“ ir leido jam kaboti valandą laiko. Paskirstymo kamerų nebuvo, tą kamerą galėjo žiūrėti tiek jis, tiek V. A., tiek kitas pareigūnas. Buvo pristatyti kiti asmenys, užsiėmė kita veikla, priiminėjo, surašinėjo pristatytus asmenys, ir greitąją kvietė, nes reikėjo. Paprasčiausiai nebuvo galimybių, kad galėtų visi sėdėti ir žiūrėti į vieną žmogų. Vaikštant bendromis patalpomis - matė tas duris su prikabinta virve. Ar garsai sklido iš tos patalpos – neatsimena, bet tikriausiai, kad sklido. Ar buvo tylu – negali pasakyti, nebuvo pastoviai ties ta patalpa. Jis asmeniškai taip nerišdavo, kitaip rišdavo, kai žmogus nusiramindavo jį atlaisvindavo, arba iki valandos laiko būdavo laikomas. Po to dar pasižiūrėdavo blaivumą, ar žmogus gali adekvačiai mąstyti. Ar kolega D. M. buvo prie kameros durų surišant - neatsimena, vėliau lygtais buvo prie kameros durų. Nekontroliavo jų veiksmų. Tuo metu, kai sutramdė asmenį – neaptarinėjo, nes kiekvienas turėjo savo darbą. Jo dalyvavimas buvo sekundžių trukmės, užėjo, padėjo ir išėjo. Nedalyvavo paleidimo, atlaisvinimo procese. Negali pasakyti, kas nusprendė, kodėl nusprendė, su juo nesitarė. Kai surašė protokolą, tuo metu buvo jau atsilaisvinęs, išlydėjo tą pilietį iš komisariato. Buvo daug darbo, nemažai pristatytų asmenų, neužsirašinėjo laiko, būtų žinojęs, būtų užsirašinėjęs sekundėmis, ką ir kada darė. Turėjo klausyti - pamainos budėtojo vyresniojo L. L., ir VPK vyriausiojo budėtojo nurodymų. Kodėl L. L. savo parodymuose aiškina, kad jis tik už save atsakingas, ir jiems ne vadovas – matyt todėl, kad VPK jo dar nebuvo supažindinusi su jo pareigybėmis. Visada buvo aišku, kas yra vyresnysis. L. L. buvo pamainos vyresnysis. Einant į kamerą, viskas vyko ekspromtu, pamainos vyresniojo tuo momentu nebuvo ir nebuvo ko atsiklausti. Pagal pareigas V. A. buvo vyriausias postinis, o jis buvo tik vyresnysis patrulis. V. A. neprieštaravo, kad jis užeis į kamerą. Panaudojus spec. priemones ne tik informavo pamainos vyresnįjį, bet ir atžymėjo sistemoje. Pamainos vyresnysis mato sistemoje atžymas, stebi. Tikriausiai V. A. jį informavo. Ar jis asmeniškai apie tai informavo pamainos vyresnįjį – neatsimena. Apie spec. priemonių panaudojimą sistemoje atžymi, tas kuris panaudoja spec. priemones, arba gali pažymėti pamainos vyresnysis. Šiuo atveju įrašus įrašė V. A.. Jeigu tokios spec. priemonės buvo panaudotos, nereikia žymėti, kas naudojo, ar kas padėjo. Turėjo būti atžyma, kokios spec. priemonės buvo naudotos sulaikymo kambaryje. V. A. naudojo spec. priemones jis ir atžymėjo, jis tik padėjo.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad asmenį (pažeidėją) mato pirmą kartą, niekada nebuvo jo matęs gyvai. Apie savo veiksmus gali pasakyti, kad vaizdo medžiagoje matyti, kaip jis prieina, pasiima nuo kamerų durų didelį raktą. Pamainos vyresniojo L. L. nurodymu iš gretutinių kamerų reikėjo išvesti žmogų į tualetą. Pasiėmė raktą ir eidamas link laikino sulaikymo kameros, kur reikėjo išvesti žmogų, pamatė, kad vyksta grumtynės, priėjo, viena ranka palaikė duris, kol ten jį sutramdė, toliau nuėjo išvesti žmogų į tualetą, viskas truko 36 sekundes. Vaizdo kamera bendrai filmuoja patalpą, nukreipta į tambūrą, matosi tos laikino sulaikymo kameros durys, kurioje buvo pažeidėjas. Į kamerą nebuvo net įėjęs, eidamas pro šalį pastebėjo, kad vyko grumtynės, kameros prieangyje, pačioje kameroje, buvo tramdomas pažeidėjas. Kad neįvyktų tokia nelaimė, kaip jam buvo įvykusi, dėl tų metalinių durų nestabilumo, jis priėjo ir palaikė viena ranka atidarytas duris. Negalėjo pastebėti, kokios spec. priemonės buvo naudojamos, nes užstojo vaizdą, tik galėjo numanyti. Duris laikė iš išorės. Nutarė nebelaikyti durų, nebebuvo poreikio jas laikyti, nes jas uždarė kolega V. A. jam stovint šalia. Matė virvę ir matė kaip pritvirtino kitą virvės galą prie durų rankenos. Pro kameros langelį nežvilgtelėjo. Nesakė, kad nežinojo, kokios spec. priemonės buvo panaudotos, jis sakė, kad numanė, kokios spec. priemonės panaudotos, bet nematė. Matydamas permestą virvę ir uždarytas duris, numanė, kad ta virvė yra panaudota. Numanė, nes tai buvo ne pirmas kartas. Tai tęsėsi daugiau negu metus laiko, tokie panašūs atvejai. Nežino, kaip tokios priemonės turi būti naudojamos, ne jis priėmė sprendimą. Jis pats tokių spec. priemonių nenaudojo, yra matęs kaip ta virvė naudojama. Virvė visaip buvo naudojama, kai kameros nėra tinkamai įrengtos asmeniui sutramdyti, pareigūnas neturi galimybės, kaip kitaip apsaugoti jo sveikatą ir policijos turtą, būtent kitaip panaudojant virvę ar kitas surakinimo priemones, kitų tinkamų priemonių sutramdyti agresyvius žmones, tuo momentu, budėtojų dalyje nebuvo. Alternatyvių galimų variantų nebuvo, nes nebuvo, ką panaudoti. Guminės lazdos nenaudoja, nes tai yra žmogaus mušimas ir yra per maža patalpa, kad ją panaudoti, dujų tikrai nenaudoja, nes patalpoje dujos nėra naudojamos, be to, nėra gero vėdinimo, nebent tik ekstremaliu atveju. Kaip prokuroras sakė, dėl ginklo panaudojimo, kokiu būdu reikėtų naudoti ginklą, ar duodant su dėtuvės dalimi į kaktą ar šaudant, tai yra nelogiškas prokuroro teiginys. Žiniasklaidoje buvo pateikta A. M. tokia melaginga informacija, klaidinanti visuomenę, kad naudojo surišimo marškinius, kyla klausimas „ar policijos įstaiga yra durnynas“, kad naudoti surišimo marškinius, kitas dalykas, jų tokių ir nebuvo. Kokios dar alternatyvios priemonės gali būti naudojamos, apart antrankių, kuriuos turėjome, ir virvės, daugiau nieko nebuvo. Ar galima buvo surišti kojas? – jis nepriėmė sprendimo. Ar kitokiu būdu galima buvo sutramdyti žmogų – kitomis priemonėmis neužtikrinsi nei asmens saugumo, nei turto saugumo, pagal tą situaciją vertintų, kaip vienintelę efektyviausią priemonę, kuri apsaugo žmogaus gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, kurią dažniausiai susižaloja pažeidėjai. Kitų metodų nėra. Surišant rankas iš priekio, žmogaus nesutramdo. Netgi surišant prie kojų, pagal žmogaus fiziologiją nėra sudėtinga rankas perkelti vėl į priekį ir jos bus vis tiek priekyje. Surišant kojas ir virvės galą prisegant prie antrankių už nugaros – jis gali lengvai išsilaisvinti ir jo saugumas vėl nėra užtikrintas. Jis nenustatinėjo, ar jis žalojasi, ar jis triukšmauja, jis dirbo kitus darbus. Triukšmas yra girdimas, o žalojimąsi gali tik pamatyti. Nematė jokio žalojimosi, T. S. šiandien mato pirmą kartą. Kameroje yra turtas, kurį reikia apsaugoti – sienos, grindų plytelės, dalinai medinis suoliukas su metalo rėmu, kamera, šviestuvas, durys. Esame įpareigoti saugoti tą turtą. Nuobaudos už neišsaugotą turtą jam nebuvo paskirtos, jis išvis per visą tarnybos laikotarpį turėjo tik vieną pastabą. Neįėjus į kamerą, pamatyti, ar žmogus save žaloja, būtų sudėtinga. Spec. priemonės buvo taikomos – ir triukšmui numalšinti ir apsaugai nuo sužalojimų. Svarbiausias policijos tikslas yra apsaugoti žmogų nuo jam gresiančio pavojaus. Nepastebėjo, kad parankinių priemonių virvių būtų daugiau. Tarnybos metu jam asmeniškai neteko virvės naudoti. Neteko matyti, ar kada nors buvo panaudota daugiau negu viena virvė. Virvė buvo laikoma, ten kur ir raktas nuo kamerų, ant palangės. Jis ne kartą yra sakęs ir viršininkui Z., po kiekvieno tokio spec. priemonės panaudojimo, kai visi susirinkdavo pamainos perdavimui, pabrėždavo, kad tai yra negerai, kad tokią metodiką taikyti yra labai blogai, ne kartą pats A. M. ateidavo į budėtojų dalį su materialinio aprūpinimo viršininku ir galbūt iš kažkokios įmonės, visada apžiūrinėdavo, ką čia reikia padaryti, bet galutinio sprendimo niekada priimdavo ir kameros nebuvo tinkamai įrengtos. Neprisidėjo prie asmens sutramdymo. Padėjo prilaikyti duris, kad neįvyktų tokia nelaimė, kaip jam įvyko. Bandydamas sutramdyti gerokai už save fiziškai stipresnį ir aukštesnį žmogų, grumtynių metu rėmėsi į nestabilias duris, jos atsidarė labiau ir jis susižalojo koją. Tai buvo įvykę prieš mėnesį iki to įvykio. Šis įvykis buvo fiksuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Buvo atliekamas tyrimas, bet gavo vidaus tyrimo poskyrio atsakymą, kad apsiribojo tyrimu, tokia buvo tyrimo išvada. Buvo surašęs tarnybinį pranešimą, dėl to, kad darbe patyrė traumą. Kompensacijos neprašė, norėjo atkreipti dėmesį, kad yra ne visai tinkamos darbo sąlygos. Netinkamos darbo sąlygos - duris turėtų būti fiksuojamos, duryse turėtų būti kažkokie amortizatoriai, kurie fiksuotų, kad būtų kažkokia durų automatika. Ten yra tik silpna grandinė, kuri buvo ne kartą nuraunama, kuri durims neleidžia per daug atsidaryti, kai asmuo yra patalpintas į vidų ir būna agresyvus, ar elgiasi agresyviai. Bet tos grandinės nulakstydavo, jos nelaikydavo. Norėjo, kad ištirtų tą įvykį, bet jie netyrė. Jis duris laikė tol, kol uždarė duris. Virvę permetė prieš tai, paskui uždarė duris. Prie durų priėjo eidamas pro šalį. Palaikė duris, kai buvo permetama virvė. Spec. poveikio priemonės taikymo trukmė priklausė nuo pareigūno, kuris taikė spec. poveikio priemonę, konkrečiai šiuo atveju nuo V. A., bet nereikėtų atmesti ir 2016-06-15 viršininko įsakymo, kas yra vyresnysis pamainos pareigūnas ir kokios jo funkcijos, ten yra konkrečiai įvardinta. Pamainos vyresnysis buvo L. L.. Mano, kad L. L. su R. buvo žinoma apie tą spec. poveikio priemonę, nes jie betarpiškai būdavo toje patalpoje, kitus žmones priiminėdavo, daiktus surašydavo. Pats nesijaučia atsakingas už tą valandą. Nematė, kaip antrą kartą buvo pataisoma virvė. Negali atsakyti, ar nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos spec. poveikio priemonės panaudojimui ir panaudojimo trukmei, ne jis priėmė sprendimą. Ar tas spec. priemonės panaudojimo būdas galėjo sukelti sužalojimus nukentėjusiajam – ši priemonė ar toks taikymas, jam niekada nepatiko, o sužalojimai, kiek žino iš bylos medžiagos, buvo minimalūs – paviršiniai nubrozdinimai. Net nenaudojant virvės antrankiai gali palikti žymes, nubrozdinimus, pasimuisčius būnant su antrankiais, nes jie yra metaliniai ir aštriais kraštais. Visi pristatyti asmenys turi galimybę pasirinkti, kaip elgtis policijos įstaigoje. Šios spec. poveikio priemonės panaudojimas nepatiko - daugkartinis traktavimas viršininkams, kad ta priemonė yra netinkama policijai naudoti būtent tokiu būdu, netinkama iš žmogiškosios pusės. Toks būdas, antrankiai ir virvė, nėra aprašytas teisės aktuose, jie yra įpareigoti apsaugoti žmogų, kai jis pats yra neadekvatus ir nesuvokia kaip elgiasi, kad nesusižalotų. Tikslai tokiu būdu buvo pasiekti. Gerbiamas V. A. buvo baigęs kursus, turi diplomą, būtent kaip elgtis su tokiais konkrečiais asmenimis, jis tokių kursų nebuvo baigęs ir jis V. A. veiksmų teisėtumu visiškai neabejojo. Tuo labiau, konkliudentiškai, tam pritarė ir L. L.. Viskas teisėta, nes kitaip nėra kaip, viršininkai į pareikštas pastabas nereaguodavo tinkamai, jie žinojo ir toleravo, tai vyko daugiau negu metus. Po kiekvieno budėjimo, perduodant pamainą, atsistodavo ratu ir aptardavo budėjimo įvykius, kas atsitiko, viską aptardavo, akcentuodavo, kai būdavo panaudota spec. poveikio priemonė kameroje tokiu būdu. A. M. buvo kokius tris kartus atėjęs apžiūrėti laikino sulaikymo kamerų, bet veiksmų, jokių priemonių, pakeitimų taip ir nebuvo atlikta. Yra aiškiai parašyta, kad pareigūnas turi savo nuožiūra parinkti poveikio priemonę, ir jos intensyvumas turi būti parinktas pareigūno nuožiūra. Nėra aprašyta ir parodyta, kaip galima jas panaudoti.

Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateko į budėjų dalį, prie laikino sulaikymo kamerų, ten buvo toks, kaip prieangis, kur sėdėjo pareigūnai, ten viską surašinėja. Jį ten atvedė be antrankių, nes jis pareigūnams nesipriešino, bendravo gerai, nesikeikė, neįžeidinėjo, sutiko su viskuo. Policijos pareigūnai paaiškino, kad į areštinę veža dėl viešos tvarkos pažeidimo, nes girtas ginčijosi su apsauginiais. Grumtynių su apsaugos darbuotojais nebuvo. Jį pristatė į komisariatą dėl to, kad išmetė iš kazino. Apsauginis trenkė jam su lazda kažkur per sėdmenis. Buvo sulaikytas ne pirmą kartą, iki to buvo sulaikytas, gal kokius du kartus, tą kartą, jaunystėje, kai buvo sulaikytas laikino sulaikymo kambaryje, nėra taip pasielgęs, jam atrodo, kad tuomet jis net nebuvo girtas. Pareigūnai davė kažką pasirašyti, ar tai buvo sulaikymo protokolas - nelabai atsimena, ką davė, neskaitė. Pasakė kraustyti daiktus, viską ką turėjo su savimi, piniginę, pinigus sudėjo, jie viską surašė ir padėjo. Uždarė į kamerą, kameroje iš karto nuėjo atsigulė ant suoliuko pagulėti, gal primigo, nes buvo truputį išgėręs. Praėjo gal 15-20 minučių, kažkiek pagulėjęs, pagalvojo, kad reikia eiti pasibelsti, kad paleistų namo, nes ten turbūt pergyvena, savo vaikus buvo sesers vyrui palikęs prižiūrėti, kol buvo išėjęs į kazino palošti, alaus atsigerti. Galvojo, kad paleis, nes nieko čia tokio nepadarė. Pradėjo barškinti į duris. Jis barškino duris, bet ne agresyviai. Durys metalinės, su ranka stukseno, ir su koja barškino, kad prieitų pareigūnas, nes norėjo, jog jį paleistų namo. Atėjo kažkas iš pareigūnų, neatsimena tiksliai, kuriam paaiškino, kad nori namo, prašė išleisti. Prašė paleisti namo kokius 2-3 kartus. Pareigūnai perspėjo, pasakė, kad jeigu nenusiramins, bus uždėti antrankiai ir uždarė duris. Paskui vėl praėjus kažkuriam laikui, vėl pradėjo barškinti duris taip pat, neagresyviai, o tikrai barškino, kad juos prisikviesti. Vėl atėjo, vėl kažką jis pradėjo sakyti. Jis pyko ant apsaugos darbuotojų, kad jie priverstinai jį išmetė iš to kazino. Savo pinigus buvo palikęs tame kazino, tame aparate, nieko neklausė ir išmetė. Jis ir pareigūnams sakė, kaip buvo. Kad su tais apsaugos darbuotojais jis ginčijosi, kad iš jų vienas nei už ką trenkė jam su gumine lazda. Pareigūnams viską aiškino, prašė paleisti. Paskui pareigūnai kažką pasakė, ar nepasakė, jie užtrenkė duris, ir sėdėk toliau. Po kurio laiko vėl pradėjo barškintis, ar tada stipriau spyrė į duris iš kojos, buvo, kad kelis kartus stipriai spyrė su koja. Priėjo pareigūnas, atsinešė antrankius ir virvę, kažką pasakė, kad „panaudosim prieš tave spec. priemones“, nepagalvojo kam ta virvė, gal ir buvo mintis, kad galbūt suriš, kažką čia padarys, bet net negalvojo, kad jie gali jam ką daryti. Jis nieko nepadarė, nei ant pareigūnų apsivardžiavo, nei jų keikė, nei šūkavo, neįžeidinėjo, jautėsi kažkaip drąsiai. Parodė, tai parodė tą virvę. Paskui uždarė duris ir išėjo. Paskui vėl pradėjo spardytis, vėl atėjo pareigūnas, jis pareigūnui pradėjo vėl savo pageidavimus sakyti, kad išleistų namo, pergyveno dėl vaikų. Tada, tuo momentu susinervino ir susinervinęs spyrė stipriau su koja į tas duris, atsisėdo ant suoliuko. Už kelių sekundžių įpuolė, atrodo dviese, iš karto užlaužė rankas, rišo, kėlė, nesuprato, kas yra, sako „už ką“, „kas nutiko“, plėšdami, pakabino ir tik jautė, kad traukia rankas į viršų. Antrankius uždėjo ir virvę užrišo V. A.. Matė ir kitus pareigūnus. Matė ir trečią pareigūną, kuris buvo priėjęs prie tos kameros. Jis jiems sakė „vyrai, ką jūs darote, negalima taip, nei jis kažką padarė, nei kažkoks narkomanas, ką jūs darote“, jie be žodžių užtrenkė duris. Pradėjo jausti, kad tempia, tempė tol, kol vienos pėdos pilnai nebuvo padėjęs ant žemės. Tuo momentu iš to skausmo pradėjo spardyti duris su kojos padu, šaukė „vyrai, ką jūs darote“, prašė paleisti, sakė „atsiprašau“, niekas nieko nereagavo, daužė duris, nežino kiek laiko, šaukė, kvietė pagalbos garsiai, nes ten iš gretimų sulaikymo kamerų daužė „raminkis“. Laikė ir laikė, nežino kiek laiko, jau rankų buvo neįmanoma jausti, rankos buvo užtemptos. Ant vienos kojos rėmėsi, daužė, paskui apsiramino, vos verkti nepradėjo, prašė pagalbos „paleiskite“. Po kažkiek laiko, pajuto, kad kažkas priėjo prie durų ir pradėjo dar daugiau tempti virvę, pradėjo klykti, cypti. Vėl daužė tas duris, kiek galėjo. Trankė, trankė tas duris, buvo net iš batų išsimovęs, kad galėtų koją padėti ant kažko aukščiau, nes buvo nebeįmanoma kentėti. Pagalvojo, gal tie pareigūnai jį specialiai čia laiko tiek ilgai, kad išsijungtų, neatsimintų kažko išėjęs, ar dar dėl kažko, nesuprato. Paskui, po kažkiek laiko, maždaug praėjus valandai, pareigūnas atleido virvę ir atidarė duris. Kažką pasakė pareigūnui vieną antrą žodį ir nukrito ant žemės, ir viskas, pareigūnai uždarė duris ir po kurio laiko, tiksliai nebeatsimena, atėjo pareigūnai sako „Laisvas, eik namo“. Išvedė, kažką davė pasirašyti, po tokio įvykio jau nieko neįžiūrėjo, negalėjo įskaityti, su savo užtirpusiomis rankomis kažkaip pasirašė. Palydėjo pareigūnas iki durų ir sako „nu ką, rasi kelią namo“, sakė „taip, ras kelią iki ligoninės“, išsikvietė taksi ir nuvažiavo į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę su taksi. Nuėjo į priimamąjį, ten pakvietė seselė, sako „pasakok, kas buvo“ ir pradėjo pasakoti, kas buvo, sakė, kad pareigūnai laikė pakabinę su virve, pririšę prie durų. Klausė „kaip čia taip“, atsakė, kad nežino kaip čia taip nutiko. Ji nustatė girtumą, dar ten kažką dar paklausinėjo ir sako „eik lauk koridoriuje, daktaras pasikvies“, ligoninėje buvo apie 6.00 val. ryto, pralaukė dvi, tris valandas niekas nekvietė. Nuėjo vėl pas seselę, klausė kodėl nekviečia. Laukė, laukė, ten matomai, pasikeitė pamaina, ar kas ten buvo, kažkokios dvi seselės, jau kitos, ne ta, kuri viską surašė ir kraują ėmė, bet kitos, klausė jų „kiek gali laukti“, jos sako „lauk, kol ateis daktaras, mes tave pasikviesime“. Laukė kokias tris valandas, gal truputį daugiau, atėjo daktaras, sako „pasakok, kas nutiko“, sakė „pareigūnai laikė, kankino“, sako „ką tu nori prieš pareigūnus stoti“, sakė „taip“, sako „tai, ko tu nori iš mūsų“, sakė „jam rankos čia“, tai sako „tada važiuok pas teismo medicinos ekspertus, ten ir žiūrėkis“. Jis dar paklausė, kur yra tie teismo medicinos ekspertai, pasakė, kad čia netoli, kad gali nueiti. Nuėjo pas teismo medicinos ekspertus, daktaras klausė „kas buvo“, sakė „pažiūrėkite, kaip sužalotos rankos, rankos visos ištinusios, randai“, sako „čia sunkiai bus prieš tuos pareigūnus laimėti, bet tu pats supranti, kad pareigūnai antrankius gali naudoti“, sakė „taip, supranta“, jis dar paklausė „kur buvai“, sakė „Kauno g., naujose patalpose“. Dar pasakė „kad ten yra viskas filmuojama, važiuok į prokuratūrą ir kreipkis, nes jeigu viskas iš tikrųjų taip ir buvo, taip daryti neįmanoma“, klausė „ar norės darytis tą ekspertizę“, sakė „ką aš žinau“. Jis sako „ekspertizė yra mokama, nueik, susimokėk per banką, tada mes tau padarysime ekspertizę“. Po tos nakties, po viso streso, galvojo, kad reikia važiuoti namo, kad paskui apie tai pagalvos. Grįžo namo, pamiegojo truputį, skambina iš policijos, klausė „tu, T. S.“, atsakė „taip“. Teiravosi, ar buvo ligoninėje, atsakė, kad „taip, buvo ligoninėje“. Prašė atvykti į budėtojų dalį. Dar žmonai viską pasakė, žmona sako „palauk, ar nebus, kad vėl kankins uždarę“. Gruodžio 21 d. vakare jis nuvažiavo į policiją. Pareiškimo nerašė. Jam nurodė parašyti paaiškinimą, jis ir paaiškino. Jam parašius paaiškinimą, pareigūnas pasakė, kad su juo susisieks iš imuniteto skyriaus. Po įvykio buvo praėjus panašiai savaitei, su juo susisiekė ir jis nuvažiavo pas imuniteto skyriaus viršininkę ar tyrėją, greičiausiai pas tyrėją. Ji paklausė kaip jo rankos, pasakė kad jos buvo ištinusios ir aptirpusios. Jam paklausus ar per vaizdo kameras kažkas matosi, ji pasakė, kad kažkas matosi, kažko nesimato. Tuo metu pareiškimo nerašė. Ji pasakė, kad papasakotų viską kaip buvo ir rašėsi, kai viską surašė, jis pasirašė. Tyrėja tą dieną paklausė ar jis rašys pareiškimą. Pasakė, kad kol kas nerašys, savaitę laiko dar pagalvos. Ji tame paaiškinime pažymėjo, kad laikui bėgant kreipsis dėl pareiškimo. Po naujų metų, tarkim sausio 2-3 d., jis paskambino tyrėjai ir pasakė, kad rašys pareiškimą. Ji pasakė, gerai, kad su juo susisieks. Po kokių dviejų dienų į jo elektroninį paštą ateina pranešimas, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kad jis neva atsisakė rašyti pareiškimą. Šio nutarimo neskundė, tuo viskas ir baigėsi. Iki rugpjūčio mėnesio su žiniasklaidos atstovais nebendravo. Iš kur jie gavo šią informaciją, tikrai nežino. Rugsėjo mėnesį draugas jam į telefoną persiuntė straipsnį iš „Delfi“ portalo ir parašė, ar ne dėl jo atleido pareigūną. Pradėjus skaityti tą straipsnį, pastebėjo, kad beveik viskas buvo surašyta taip, kaip buvo. Straipsnis buvo dėl kankinimų ir trijų atleistų pareigūnų. Šis straipsnis jo veiksmų niekaip neįtakojo. Po šio straipsnio praėjus apie savaitei laiko gavo į elektroninį paštą kvietimą atvykti pas tyrėją. Nuvykus pas tyrėją, ji pasakė, kad yra keliama baudžiamoji byla ir jis turi rašyti pareiškimą. Jam paminėjus, kad dar sausį telefonu informavo dėl ketinimo rašyti pareiškimą, tačiau ji apie tai nutylėjo. Tą pačią ar kitą dieną į elektroninį paštą atėjo pranešimas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Parašyti pareiškimą nusprendė todėl, kad jau sausio pradžioje norėjo jį rašyti. Neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes neturi nieko bendro su teisiniais dalykais ir nieko apie tai nesupranta. Mano, kad pagrįstai buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, nes kilo žodinis konfliktas su apsaugos darbuotojais. Buvo nubaustas, susimokėjo 86 Eur baudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Galvoja, kad nelabai moralu palikti vaikus ir išeiti į kazino gerti. Po 2016-12-20 reikalų su policija neturėjo.

Palaiko savo 2018-03-12 patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 5333,32 eurų priteisimo iš R. Š. ir D. M. solidariai, nes dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, didelį šoką, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos ir baimės, nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, patyrė vieną valandą kankinimo, orumo pažeminimą įvykio metu ir po jo dėl atsainaus ir vangaus tyrimo, dvasinio sukrėtimo pasekmes jaučiamos iki šių dienų, prisiminimai keliantys baimę, be to, patyrė reputacijos pablogėjimą. Nepasitiki pareigūnais, viską prisimena, pravažiuoja policijos automobilis iškart pradeda žvalgytis, ką jis čia pridirbo, ar kas čia įvyko. Pažįstami žmonės, visi galvoja, kad jis yra kažkoks recidyvistas, kad jis kažką darė, kad yra kažkoks narkomanas, kad jis toje kameroje vos ne galvą daužė į sieną, net ir draugai taip galvoja. Prašo priteisti 1040,38 eurų turtinės žalos, ją sudaro tvarstis, kurį būtinai turi nešioti darbe, injekcijos į alkūnę, už išbūtą nedarbingumo laikotarpyje negautas pajamas. Dalis negautų pajamų dėl sužalojimų, prieš įvykį dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo minimumą 380 Eur, dėl sužalojimų nedarbingume buvo apie mėnesį. Surišimas ir pakėlimas turėjo įtakos alkūnės sužalojimui. Byloje yra medicininiai duomenys, kad sužalojimas yra dėl stipraus fizinio krūvio, dėl pakabinimo ant virvės. Medicininiai duomenys yra įrodymas dėl priežastinio ryšio, jog pakabinimas turėjo įtakos šiam susirgimui, kuris prasidėjo po 5 mėn., o į medikus buvo kreiptasi dar po 2 mėnesių. Sodra jam mokėjo išmokas, gavo 170 Eur.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nėra matęs. Yra Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas, dirba pajėgų valdyme, priiminėja iš gyventojų pranešimus, pareiškimus, juos registruoja, užtikrina, kad policijos pajėgos sureaguotų laiku. Jo fizinė buvimo vieta - kabinetas, kuriame sėdi keliese, priklausomai nuo pamainos skaičiaus. Gauna pranešimus el. būdu iš pagalbos centro, gyventojų tiesioginius pranešimus telefonu, ar per e.policiją, juos visus registruoja, jei reikia siunčia pajėgas, jei ne perduoda sprendimų priėmimui viršininkams. Su sulaikytais asmenimis jis neturi jokio kontakto, jie yra visai kitoje patalpoje. Formaliai po darbo valandų, kai išeina viršininkas, yra atsakingas už viską, t. y. už sulaikymo kameras, už pareigūnus, kurie ten dirba. Jei jiems kyla kažkokių neaiškumų, klausimus sprendžia jis, jei neišsprendžia kreipiasi aukščiau. Jei pareigūnai turi klausimų, pereina koridorių, užeina, ir tada tariasi ir sprendžia. Būna taip, kad per visą pamainą neužeina ir nesusitinka. Būdamas savo kabinete nemato sulaikymo kamerų ir negirdi jokių garsų, tačiau yra atsakingas. Tarkim parveža sulaikytuosius, juos reikis vežti į miesto ligoninę kraujo ar šlapimo ištyrimui. Jie valdo pajėgas, todėl ateina kolegos ir sako, kad reikalingas patrulių ekipažas, kuris nuvežtų asmenis, jie kviečiame ekipažą. Užsiima organizaciniais klausimais. Jei asmenys susižaloja, tai dažniausiai greitąją medicininę pagalbą išsikviečia patys pareigūnai, kartais iškviečia ir jie, būna visaip. Apie kiekvieną įvykį yra užvedamos kortelės informacinėje sistemoje, į kurias duomenis suvedinėja pareigūnai dirbantys su sulaikytaisiais. Jis asmeniškai ryte iš sistemos sugeneruoja suvestines viršininkui, kiek tą parą buvo sulaikytųjų asmenų per visą apskritį. Suvedamų duomenų turinį gali pamatyti, tačiau jei nėra būtinybės nelenda ir neieško. Fiziškai tam nėra jokių galimybių. Apie pareigūnų taikytas spec. priemones ar jos yra kur nors atžymimos nieko nežino. Galbūt tai kontroliuoja OVS viršininkas, kuris būna darbe darbo valandomis nuo 8 iki 17 val. Darbo valandomis, teoriškai už viską atsako budėtojas. Negali pasakyti, ar 2016-12-20 po 17 val. dirbo jis, tikrai neprisimena. Tai yra nerealu atsiminti. Nėra buvę, kad pareigūnai užeitų ir su juo derintų klausimą dėl parankinių priemonių taikymo. Jei būtų užėję, tai sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Tokią galimybę jie turi, jie visada gali užeiti. Jei užeina, tai ir sprendžia. Su pareigybinėmis instrukcijomis ir spec. priemonių taikymo taisyklėmis yra susipažinęs, bet per 22 metus, kiek teko dirbti, neteko su tuo susidurti, todėl tiksliai, kaip yra naudojamos spec. priemonės, atsakyti negali. Pagrindinis darbas yra pajėgų valdymas. Kur yra numatytas tokios parankinės priemonės kaip virvė panaudojimas, negali pasakyti, nebuvo susidūręs. Apie šį įvykį sužinojo, kai pareigūnai pradėjo apie tai kalbėti. Tikslios datos, kada apie tai sužinojo, negali pasakyti. Apie šį įvykį žino iš kalbų ir žiniasklaidos, kas iš tikrųjų ten vyko nežino. Asmeniškai nei žodžiu, nei raštu, nėra gavęs pareigūnų nusiskundimų dėl netinkamų darbo sąlygų. Nors yra kaip vienas padalinys, bet realiai dirba kaip du padaliniai, kurių vienas dirba su sulaikytaisiais, o kitas yra jie. Neteko susidurti su tokiomis problemomis. Jo darbo metu, nei vienas iš šių asmenų, nebuvo atėjęs su šia problema. Būna tokių pamainų, kai net neužeina, tačiau būna pamainų, kai yra daugiau laisvo laiko, kai yra kažkokios pertraukėlės, tada pas kolegas užeina. Minėjo, kad yra tekę matyti, kaip elgiasi asmenys, bet ne būtent šis asmuo. Kalbėdamas, kad teko matyti kaip elgiasi asmenys, turėjo omenyje, jog teko matyti sulaikytuosius, o ne pareigūnus. Pareigūnai yra minėję, kad nėra nei teisinių priemonių, nei kitų būdų apriboti taip besielgiančių asmenų judesių laisvę. Yra tekę matyti, kaip elgiasi sulaikyti asmenys, vaikšto sienomis ar lubomis, daužo galvą. Pareigūnai sprendžia, ką su jais daryti, vienam uždeda antrankius, kitą išsiveža greitoji, kitas nusiramina pasėdėjęs. Negali spręsti, ar kameros yra pritaikytos suimtųjų laikymui, nes jis ten nedirba, ten tik retkarčiais užeina pasižiūrėti. Jei bus atvejis, kai jį pakvies ir pasakys, kad reikia spręsti kažkokį atvejį, tai ir žiūrės, ar spręs pats, ar susisieks su viršininku ir konsultuosis. Jį turi kviesti tie pareigūnai, kurie dirba su pristatytaisiais, jeigu jie nesusitvarko. Seniau buvo taip, kad jie buvo atsakingi, bet dabar pas juos yra vyresnysis specialistas, kuris sprendžia, kaip tvarkytis, jeigu jis nežino, ką daryti, tada kreipiasi. Nežino, ar 2016-12-20 jau buvo ši tvarka. Anksčiau visi pamainos pareigūnai būdavo vyresnieji postiniai, vėliau atsirado pamainos vyresnysis specialistas. L. L. buvo pamainos vyresnysis specialistas, jis ir turėjo vadovauti, jeigu buvo toje pamainoje. Jeigu jie mano, kad pas juos viskas yra tvarkoje, tai jis ir nesikiša. Negali pakomentuoti, kodėl L. L. neprisipažįsta, kad buvo ten vyresnysis. Kad jis turėjo būti pamainos vyresnysis, tai yra jo nuomonė. Jei pas juos jis yra vyresnysis specialistas, tai už viską ir atsako, analogiškai turėtų būti ten. Kokios pareigybės yra šio specialisto, negali pasakyti, bet jei jis yra vyresnysis specialistas, kuris dirba su postiniais, tai būtų logiška, kad jis už juos yra atsakingas.

Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Nepamena ar yra jį matęs. Ne viską pilnai prisimena apie šį įvykį, žino tik, kad dirbo su kitu asmeniu. Įvykio datos negali pasakyti. Tai buvo senai, prieš kokius metus prieš Kalėdas. Nieko apie įvykį negali pasakyti, nieko nematė ir niekur nedalyvavo. Dirbo su kitu asmeniu, tai kaip ir nieko nematė. Jie sėdi kabinetuose, kuriuose yra monitoriai, per juos mato filmuojamas kameras. Kaip elgiasi sulaikytieji, matosi ganėtinai gerai. Tą vakarą buvo bendras triukšmas, buvo daug sulaikytųjų, kažkas spardė duris, bet kuris negali pasakyti, nes jų buvo daug. Jam atrodo, kad duris spardė vienas iš sulaikytųjų. Pamainoje dirbo penkiese - kaltinamieji, jis ir L. L.. L. L. pagal pareigas buvo pamainos vyresnysis, bent jau taip jis mano. Daugiau pamainoje vyresniųjų pagal laipsnį nebuvo. Jo laipsnis yra viršila, o L. L. - inspektorius. Pagal pareigines instrukcijas L. L. buvo specialistas, o jis vyriausiasis postinis. L. L. buvo atsakingas už visą pamainos darbą. Kai nežinodavo, kaip elgtis, ar kokius dokumentus surašyti, kreipdavosi į L. L.. Kaip naudoti virvę, L. L. neklausinėjo. Yra tekę panaudoti virvę, bet ne tokiu būdu. Virvę teko panaudoti asmenį pasiguldžius ir surišus rankas. Taip surišus asmuo nurimdavo. Prie asmens pabūdavo, kol aprims, tada atrišdavo. Iš kur atsirado virvė, negali pasakyti. Virvės naudojimosi tvarka nebuvo numatyta, naudodavo ją savo nuožiūra. Dėl virvės panaudojimo su L. L. neteko konsultuotis. Virvę galėjo panaudoti taip, kad nepakenktų asmeniui. Negali pasakyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo galima pakenkti asmeniui. Pačio įvykio nematė. Kameros durys jam sėdint prie stalo yra iš šono (rodo į dešinį šoną), kabinete buvo apie 1 val. Neatkreipė dėmesio ar durys buvo su virve. Kolegos jo neklausė patarimo. Tos valandos bėgyje jam virvė nebuvo reikalinga. Nesikreipė į viršininkus dėl blogų darbo sąlygų ar spec. priemonių naudojimo. Negali pasakyti, ar dėl to kreipėsi kolegos. Su šiais kolegomis nedirbdavo nuolatos, buvo nesenai grįžęs iš atostogų, todėl jį įkėlė į tą pamainą. Toks sulaikytojų tramdymo ir nuraminimo būdas nebuvo įprastas. Apie šį būdą teko girdėti pirmą kartą. Tame skyriuje yra išdirbęs 15 metų, tai yra pirmas kartas, kai girdėjo apie tokį virvės panaudojimą. Kitų parankinių priemonių, kaip ylų, adatų, pjūklų ar pan. skyriuje nebuvo, buvo tik ta virvė. Nežino, ar apie tos virvės buvimą žinojo viršininkai. Tarnybinėse patalpose yra matęs virvę, ar ta pati virvė buvo panaudota, negali pasakyti. Nėra klausęs kolegų, iš kur atsirado ta virvė. Neįsivaizduoja, kokiu būdu būtų tramdęs nukentėjusįjį, jei jis būtų su juo dirbęs. Sulaikytieji dirbantiems pareigūnams skirstomi eilės tvarka. Tą vakarą dirbo su kitu žmogumi, todėl nežino, kodėl su šiuo asmeniu dirbo visi trys šie pareigūnai. Sunku pasakyti, ar būtų ėjęs jiems į pagalbą, jei nebūtų dirbęs su kitu asmeniu. Nematė, kaip baigėsi jo sutramdymas. Buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pažeidė savo pareigas ir gavo griežtą nuobaudą, jos neskundė. Jo manymu, griežtą papeikimą gavo už tai, kad nepranešė imunitetinei tarnybai. Nežino, dėl ko neskundė. Nesutiko, nes nieko neįžvelgė, kad padarė kokį pažeidimą. Protokolui surašyti reikia 15-20 min., bet jei asmenys yra išgėrę, protokolą gali surašyti tik tada, kai jie yra prablaivinti. Protokolas yra surašomas tą pačią dieną, tokia yra praktika. Šį pilietį paleido paryčiui, nors jis buvo ir neblaivus. Jie asmenis išblaivina, kad galima būtų su juo susikalbėti. Viršininkai apie asmenų laikymą, kol jie prablaivės, yra žinoma, tai yra jų nurodymas.

Liudytojas V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo asmens jam neteko matyti ir su juo bendrauti. Jų skyrius atlieka dvi pagrindines funkcijas, asmuo kuris kalbėjo prieš jį A. P., yra vyresnysis pamainos pareigūnas, kuris atsako už tuo metu dirbančios pamainos veiklą. Vienos pusės pareiga yra policijos pajėgų valdymas ir įvykių registravimas, kita pusė dirba su pristatytais asmenimis ir turi savo vyriausiąjį specialistą, šiuo atveju juo buvo L. L.. Kiti ten dirbę asmenys yra vyriausieji postiniai. Jis atsako už pareigūnų darbą su sulaikytaisiais ir tvarką toje pusėje, o už visą pamainos darbą atsako pamainos vyresnysis. Be abejo pareigūnai dirbantys su sulaikytaisiais yra tiesiogiai pavaldūs vyriausiajam specialistui. Apie taikytas spec. priemones, kaip šiuo atveju išeinančias už žmoniškumo ribų, pareigūnai, manytų, turėtų informuoti savo vyresnįjį pareigūną. To niekur nėra numatyta, bet praktiškai taip turėtų būti. Apie pareigą pranešti niekur nėra apibrėžta. Apie panaudotas specialiąsias priemones, vėlgi niekur nėra reglamentuota, jog reikia atžymėti informacinėje sistemoje. Jei atsitiko kažkoks atvejis, kur galimai galėjo būti sužalojamas kažkoks asmuo, tada surašomas tarnybinis pranešimas, kuris patalpinimas į dokumentų valdymo sistemą. Šiuo atveju toks įvykis nebuvo užregistruotas. Jis vadovauja visam OVS skyriui. Jam yra žinoma spec. priemonių panaudojimo tvarka, tai turėtų būti žinoma visiems. Nėra tokio teisės akto, kuriame būtų numatyta tokios parankinės poveikio priemonės kaip virvė panaudojimas. Reikia klausti pareigūnų, iš kur jie gavo tą virvę. Vadovauja tam skyriui nuo 2012 m. spalio mėn. Į tas patalpas persikėlė tik 2015 m. gruodžio mėn. Per šį darbo laikotarpį jam nebuvo žinoma, kad patalpose yra virvė. Kaltinamieji buvo kreipęsi dėl netinkamai įrengtų kamerų, buvo išsakę savo pretenzijas. Patalpas apžiūri kiekvieną dieną. Ne paslaptis, ir ne tik pas juos, visoje Lietuvoje sulaikymo patalpos yra nevisapusiškai pritaikytos laikyti sulaikytiems asmenims, nesielgiantiems adekvačiai. Jie gali susižeisti arba sužeisti kitą asmenį. Nebūtinai šaukiantis ir beldžiantis į duris asmuo nori susižaloti, jis gali norėti tiesiog pabendrauti su pareigūnu. Turi būti įvertinta veiksmų visuma. Asmens veiksmai turi rodyti, jog jis siekia susižaloti. Jei asmuo stipriu smūgiu spardo ar daužo rankomis duris, kurios iš vidaus yra apkalbos kieta guma, stipriai daužant nukenčia kojos ar rankos. Galima įtarti, kad asmuo gali susižaloti, reikia žiūrėti to asmens elgseną. Esant tose patalpos buvo atvejų, kai asmenys susižalojo. Buvo galvos sumušimų, rankų ir kojų sužalojimų ir pan. Greitoji medicininė pagalba juos sutvarstydavo, kartais išsiveždavo. Jei asmuo sieks susižaloti, jis ir susižalos, nes niekaip to neišvengs. Su ta pačia surišimo priemone, surišus žmogui rankas ar kojas, galvos daužymo į grindis, sieną ar suoliuko aštrius kampus, neapsaugos. Jie neturi, nei šalmų, nei kažkokių, kitų priemonių, kad uždėti ant galvos. Tokios priemonės, kaip antrankių uždėjimas ir virvės pririšimas bei permetimas per duris, nėra. Ši priemonė yra neteisėta. Šis būdas apribojo galvos žalojimą, bet sužalojo rankas. Matė dalį to vaizdo įrašo, tačiau nematė vaizdo įrašo dalies prieš panaudojant šį metodą. Bandė išsiaiškinti, iš kur atsirado ta virvė, tačiau jam nieko nepavyko sužinoti. Jo asmenine nuomone, tikėtina, kad ją atsinešė V. A.. Per savo darbo praktiką, man neteko susidurti su tokiu virvės panaudojimu. Apie surišimo priemones buvo keltas klausimas, jis buvo svarstytas. Specialūs padaliniai buvo atlikę tyrimą. Konkrečiai apie V. A. analogiškus veiksmus buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo atliktas 2016 m. gegužės mėn. ir tuo metu nebuvo skirtos jokios nuobaudos. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas V. A. dėl surišimo priemonės panaudojimo, kokios tiksliai, pasakyti negali. Rankų sužalojimai galėjo atsirasti surišimo proceso metu, taip pat jei įtempimas buvo pakankamai stiprus. Matė vaizdo įrašą, tačiau per kamerą matyti, tik tiek, kad asmuo pririštas. Kiek įtempta virvė ir kokioje stovėsenoje jis stovi, ant pirštų galų ar pilna pėda, tai sunku jam spręsti, nėra pilno vaizdo. Jei virvė pakankamai stipriai įtempta, tai rankos automatiškai tirpsta. Jei yra uždėti antrankiai ir yra daromi kažkokie veiksmai, tai net ir mums per praktiką, visada rankos susižalojamos, lieka sužalojimų žymės net iki kraujo. Priklausomai nuo fiziologijos, jei žmogui blogai su kraujotaka, tai jam gali tirpti rankos nuo antrankių net ramybės būsenoje. Nežino, ar tai yra žinoma, jo vadovaujamiems asmenims, kas domisi žmogaus fiziologija ir medicina, tai turėtų žinoti. Jei sulaikytas asmuo nesilaiko tvarkos, jį reikia bandyti nuraminti visais įmanomais būdais. Pradžioje reikia bandyti jį įkalbėti. Jei nepaklūsta yra tos pačios veiksmingos priemonės, kurių naudojimą apibrėžia policijos normatyviniai aktai, kaip dujos, elektrošokas. Pareigūnas yra sąmoningas, išsilaikęs visus normatyvus, įvertinęs situaciją, jis turi apsispręsti ir priimti sprendimą pats, kokią specialiąją priemonę ir jos panaudojimo būdą taikyti. Kadangi konkrečiai tas pareigūnas dirba su tuo asmeniu. Mokymai dažniausiai yra organizuojami, kai yra nepaklusimas ir sulaikymas ne sulaikymo patalpoje. Mokymų kaip elgtis sulaikymo patalpoje nėra. Tai yra spraga ir instruktoriai jų to nemoko. Pareigūnas turi mąstyti, kad asmenį ir jo judesius reikia apriboti taip, kad jis nesužalotų savęs ar kitų ir nesugadintų turto. Jis turi pasirinkti tas priemones iš arsenalo turimų. Pradedama visada nuo lengviausios priemonės – žodinio įspėjimo, o kai nepaklūsta panaudojamos specialiosios priemonės, kaip pavyzdžiui dujomis, tam tikrą laiką sukeliame asmeniui nepatogumą, jis paašaros ir gal aprims. Jis nebūtinai bus sužalotas, retai kada žmogus kreipiasi į ligoninę, stacionarą dėl dujų panaudojimo. Asmeniui reikia duoti ženklą, kad jis suprastų, jog daro kažką negerai, jei to nesupranta žodiniu būdu. Analizavo, kaip tokių situacijų išvengti, tai būtų tam tikrų patalpų įrengimas, kurios leistų išvengti tam tikrų spec. priemonių naudojimą. Patalpų, kuriose patalpintas žmogus spardydamas duris, sienas ar pan. nesusižalotų. Dabar turi vieną patalpą, kurioje nuėmė suoliukus ir įsigijo sertifikuotą surišimo įrangą, kurią naudoja policija Europoje. Ji dalinai įmobilizuoja laikinai sulaikytą asmenį, apriboja jo veiksmus, kad nustotų žaloti save ar kitus. Tačiau jei asmuo norės susižaloti galvą, tai mes to neišvengsime, nes galvai apribojimų nėra. Yra buvę atvejų, kai asmenys žalojosi galvą. Pareigūnus moko instruktoriai, jie parengia mokymo programą. Į policijos įstaigą patenka asmenys, tame tarpe ir šis asmuo, padarę administracinį nusižengimą. Jei gerai atsimena, šis asmuo padarė ne vieną nusižengimą, tame tarpe pareigūno reikalavimų nevykdymą, jau prieš jo atvežimą ir muštynes su apsaugos darbuotoju. Tai jau, jis elgiasi agresyviai, dėl to jis buvo patalpintas į sulaikymo patalpą. Asmuo sulaikomas tam laikotarpiui, per kurį surašomas protokolas. Protokolas buvo surašytas ir asmuo buvo paleistas. Jie asmenų neišblaivo, jie ne blaivykla. Žmogus yra sulaikomas tam tikram tikslui: protokolo surašymui, asmenybės nustatymui, įtarus padariusį tam tiktą nusikalstamą veiką. Asmuo nelaikomas tam, kad jis išblaivėtų. Jie pareigūnas negali surašyti protokolo tuo metu, tai asmuo yra sulaikomas tam tikram laikui - valandai, dviem ar trims. Pareigūnas negalėjo surašyti protokolo, nes tą vakarą buvo pristatyta 18 asmenų ir gerai žinote kiek buvo dirbusių pareigūnų. Dėl kokių priežasčių pareigūnas iš karto nesurašė protokolo, reikia klausti jo. Pareigūnas dirba ir kitas veiklas, ne tik sėdi ir rašo protokolą. Protokolą surašo tie patys pareigūnai, kurie dirba su susilaikytaisiais asmenimis. Pareigūnas pirmiausia turi nustatyti pristatytojo asmenybę, atlikti asmens apžiūrą, asmenis reikia stebėti, reikia atsakinėti į telefoninius skambučius, atidarinėti duris, apginkluoti policijos pareigūnus, kontaktuoti su jai radijo ryšiu, bei aibes kitų dalykų. Tiksliai negali pasakyti, už ką V. A. buvo apdovanotas. Spec. priemonių taikymas yra mokomas dar policijos mokykloje, tai aišku, kad tokius mokymus pareigūnas tikrai yra turėjęs, o dėl to, ar jis dalyvavo kažkokiuose mokymuose, tai dabar negalėtų įvardinti, tokius duomenis turi personalas. Jis įvardijo dujas tik kaip pavyzdį, bet šiuo konkrečiu atveju ar pareigūnas būtų tą priemonę rinkęsis, tai jis negali pasakyti. Dėl pareigūno atleidimo sprendimą priėmė viršininkas, įvertinęs atliktą tyrimą, todėl negali to dalyko komentuoti, tai būtų neetiška. Pasirinktos priemonės viršijo žmogiškumo ribas, todėl pareigūnas buvo atleistas. Kiek žino, buvo gauti skundai ir atlikti du tarnybiniai tyrimai dėl virvės panaudojimo. Dabar tiksliai nepasakys, kiek laiko tiksliai galima laikyti uždėtus antrankius žmogui. Teisės aktai to griežtai neapibrėžia, reikia žiūrėti konkrečiai į žmogų, jo savijautą. Jei antrankiai asmenį žaloja, tai reikia spręsti klausimą dėl kitos specialiosios priemonės panaudojimo. D. M. veiksmuose ne žmogiškumo nebuvo. Jis nevertina, ar teisėtai D. M. yra atleistas. V. A. dėl tinkamų ir saugių kamerų įrengimo, kreipėsi ne kartą, kiek kartų tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo, pats jį pasikvietė. Kad jį prisimintų, tai negali pasakyti, nes jau praėjo daug laiko. Atėjęs į darbą rado pranešimą iš ligoninės, jam paskambino ir parašė, kad atvyktų. Kai jis atvyko, kiek prisimena, jam teko pakankamai ilgai laukti, tai jo paklausė ar rašys pareiškimą. Jis pasakė, kad rašys, padavė jam popieriaus lapą, jis parašė ir išėjo. Kai perskaitė tekstą suprato, kad tai yra susiję su asmenine sudėtimi. Tokiu atveju jis turi informuoti vadovus. Paskambino vadovui, jį informavo. Vadovas pasakė, kad šis raštas turi būti rytoj ryte jam ant stalo. Turi du vadovus, kuriam skambino, nepasakys. Neatsimenu ar skambino skyriaus viršininkui ar miesto policijos komisariato viršininkui. Jis nukentėjusiojo paklausė, kas nutiko, jis paaiškino, kad jam suspaudė antrankiais. Paklausus, ar rašys pareiškimą, jis pasakė, kad rašys, todėl padavė lapą. Padavęs lapą, pasakė, kad jį domina data, laikas, vieta ir ko jis iš jų nori. Jis viską surašė, padavė lapą ir išėjo. Tiksliai negali pasakyti, koks ten buvo pranešimas iš ligoninės, gal buvo nurodyta, kad yra žymės nuo antrankių. Bijo pasakyti, nes tiksliai neatsimena. OVS gauna pranešimus iš ligoninės, jie skirsto, kam paskirti. Tokių pranešimų, kai yra susijusių su asmenine sudėtimi, jie nelabai turėtų gauti. Iš pranešimo mato tik sužalojimą. Tada kviečia asmenį ir aiškinasi aplinkybes. Jam paklausus, ar asmuo rašys pareiškimą, jis pasakė, kad rašys. Jis parašė pareiškimą ant balto lapo, kurį paskui jis perdavė miesto policijos komisariato vadovui. Mano, kad pasakoja viską taip, kaip apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Lyg ir viskas buvo taip. Labai smulkiai neatsimena, bet bendrą vaizdą pamena. Kažkodėl pasąmonėje galvoja, kad jis išdėstė aplinkybes ant pareiškimo lapo, tačiau dabar nėra tikras. T. S. aplinkybes išdėstė raštu. Mano, kad paskambino viršininkui, bet dabar negali pasakyti. Baigdamas pamainą, jis informuoja atėjusį pareigūną, kad tai turi išeiti aukščiau jų. Be raštiško aplinkybių išdėstymo, T. S. nieko daugiau jam nepasakojo. Jis pasakė, kad skuba, jis iš jo paėmė raštišką aplinkybių išdėstymą, kuris atsirado pas viršininką. Teismui reikėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nes tada buvo apklaustas praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui. Šiandien gali netiksliai nurodyti, prabėgus tiek daug laiko.