- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-703-826/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2791-750/2017 įvykdymo atgręžimo klausimą, grąžinant pareiškėjui 283,80 Eur vykdymo išlaidų, kurios pagal panaikintą Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį iš jo buvo išieškotos kartu su paskirta 2 260 Eur bauda. Nurodo, kad teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) grąžinti nepagrįstai iš jo išieškotą baudą, tačiau neišsprendė vykdymo išlaidų, kurios buvo iš jo išskaičiuotos, grąžinimo klausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą tenkino ir priėmė papildomą sprendimą – atgręžė teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2122-750/2018 panaikintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2791-750/2017 vykdymą ir nutarė išieškoti iš VMI 283,80 Eur pareiškėjo naudai.
3. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo mėn. antstolis R. V. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2VP-2791-750/2017 pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/18/00374 ir išieškojo iš pareiškėjo išieškotojos VMI naudai 2 260,00 Eur. Teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis buvo panaikinta, o teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas sprendimo vykdymo atgręžimas ir VMI įpareigota grąžinti 2 260,00 Eur išieškotą baudą. Tačiau teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nepasisakė dėl 283,80 Eur dydžio vykdymo išlaidų išieškojimo atgręžimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu VMI prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad VMI negavo pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl neturėjo galimybės išreikšti savo poziciją nagrinėtu klausimu ir apginti savo teises.
5. Pareiškėjas A. P. prašo atmesti VMI atskirąjį skundą ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad VMI neskundė teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, o atskirajame skunde dėl teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties visiškai nepasisako dėl skundžiamos nutarties esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. VMI nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, kad ji negavo pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl neturėjo galimybės išreikšti savo poziciją nagrinėtu klausimu ir apginti savo teises.
8. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
9. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nutarė išieškoti iš VMI 283,80 Eur pareiškėjo naudai. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-3238-351/2018 pirmosios instancijos teismas ne tik nesiuntė pareiškėjo prašymo VMI kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, bet iš viso neįtraukė VMI į bylą.
11. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl teisės kreiptis į teismą“). Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VMI neįtraukimas į klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą ir nusprendimas iš jos išieškoti 283,80 Eur pareiškėjo naudai laikytinas esminiu civilinio proceso taisyklių ir VMI procesinių teisių pažeidimu. Toks pažeidimas atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, Klaipėdos apygardos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjo A. P. prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.