- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- II-72-799/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00198-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-05-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Tauragės AVPK) 2019-05-28 nutarimą ir nuobaudos neskirti. Nurodo, kad 2019-05-06 jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ji 2019-05-06 08.00 val., Pagėgių sav., Pagėgių m., Klaipėdos g., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Dėl šio nusižengimo 2019-05-28 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - pareiškėjai S. M. paskirta 300 Eur bauda. Su šia nuobauda pareiškėja nesutinka motyvuodama tuo, kad turi dvigubą pilietybę - Lietuvos Respublikos pilietė, o taip pat ir Rusijos Federacijos pilietė. Turi galiojantį Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė policijos pareigūnams. Anksčiau jokių problemų nebūdavo, nes ne kartą Lietuvos policijos pareigūnai buvo sustabdę. Savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja S. M. skundo reikalavimus palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad yra nubausta per griežtai. Jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kurios negalės įgyti metus laiko, tai yra kol galios paskirta nuobauda. 2016 metais, keisdamasi Rusijos Federacijoje vairuotojo pažymėjimą domėjosi VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo Lietuvoje ir jai buvo paaiškinta, kad gauti Lietuvoje vairuotojo pažymėjimą ji turi išlaikyti egzaminus. Ji manė, kad jeigu turi dvigubą pilietybę, tai turint vienos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, jis galioja ir kitoje valstybėje, nes anksčiau jau buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir parodžius Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, viskas būdavo gerai.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodo, kad S. M. gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. S. M. pateikė Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavinio taisyklių 40 punkte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1V-819 redakcija) nurodyta, kad pareiškėjas, turintis nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Tai reiškia, kad asmuo, norintis turėti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, privalo išlaikyti egzaminą ir taip įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straispnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. kad ji vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Jai paskirta 300 Eur bauda. S. M. su paskirta nuobauda pagal nurodytą straipsnį nesutinka, kadangi ji turi dvigubą pilietybę (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos) ir Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktą nuolatinė gyvenamoji vieta yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių. Taigi asmenys, turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. M. turi Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau Rusijos Federacija nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, todėl šios valstybės piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, gali vairuoti transporto priemones tik turėdami Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir tai, kad ji turi dvigubą pilietybę visiškai nepaneigia įstatymuose numatytos pareigos. Bylos duomenys ir pati S. M. patvirtino, kad nuolatinė jos gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje – deklaravusi ir faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini). Kartu tai reiškia, kad jai vairuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje kyla pareiga laikytis tiek administracinio nusižengimo protokole nurodyto KET punkto, tiek ir kitų KET nustatytų eismo dalyviams pareigų, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę tik turint galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Be to, (duomenys neskelbtini) charakteristika patvirtina, kad pareiškėja nuo 2013-10-17 dirba šioje įmonėje virėjos pareigose. (duomenys neskelbtini) registruota Lietuvoje, įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja teigia nežinojusi, kad jos turimas Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvoje, tačiau pati šią aplinkę paneigė pripažindama, kad 2016 metais domėjosi VĮ „Regitra“ dėl galimybės turint Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą įgyti teisę vairuoti Lietuvoje. Aiškindamasi sužinojo, kad reikalinga išlaikyti egzaminus Lietuvoje, kad įgytų teisę vairuoti transporto priemones šioje šalyje. Todėl pareiškėjos nurodyta versija jog ji nežinojo apie tai, kad nepakanka turėti Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą kad teisėtai vairuoti transporto priemonę Lietuvoje, yra paneigta.
Pagal teismų praktiką jei užsienio pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje, t. y. nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, nori vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka legalizuoti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. AN2-185-1020/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis Nr. AN2-70-655/2018). Pažymėtina ir tai, kad procedūros, kaip įgyti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą nežinojimas, negali būti aplinkybe, atleidžiančia asmenį nuo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, pati pareiškėja pripažįsta, jog neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pakankamai laiko gyvendama Lietuvos Respublikoje susipažinti su šią teisės sritį reglamentuojančiais įstatymais ir jų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Rusijos Federacijoje S. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes vairavo transporto priemonę neturėdama tokios teisės. Nutarimą surašiusi institucija atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus, laikydamasi ANK normų reikalavimų, teisingai paskyrė S. M. administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, kuri yra minimali sankcijoje numatyta nuobauda, todėl dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nėra per griežta, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-05-28 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos S. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti S. M. skundo.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.