- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- e2-745-592/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12441-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. J. D.
- Advokatai
- Deividas Gagys, Eglė Vyšniauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. D. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovui A. J. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur skolos, 493,70 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. birželio mėn. 4 d., 2017 m. kovo 14 d. ir 2018 m. vasario 27 d. paprastaisiais vekseliais bei 2017 m. gegužės 25 d. paskolos rašteliu ieškovas paskolino atsakovui iš viso 10000,00 Eur sumą. Pagal 2015 m. birželio 4 d. paprastąjį vekselį atsakovas turėjo grąžinti 6000 Eur skolos dalį iki 2016 m. birželio 4 d., pagal 2017 m. kovo 14 d. paprastąjį vekselį atsakovas turėjo grąžinti 3000 Eur skolos dalį iki 2017 m. rugsėjo 1 d., pagal 2018 m. vasario 27 paprastąjį vekselį atsakovas turėjo grąžinti 1000,00 Eur skolos dalį iki 2018 m. vasario 28 d. Pagal 2017 m. gegužės 25 d. paskolos raštelį atsakovas turėjo grąžinti 3000 Eur skolos dalį.
Dalis piniginių lėšų (3000 Eur) buvo grąžinta. Negrąžinta paskolos suma sudaro 10000 Eur. Atsakovas nepagrįstai delsia grąžinti pinigines lėšas, todėl ieškovas reikalauja priteisti 5 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas, kurias skaičiuoja nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 20 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Jis nurodo, kad ieškinyje tik deklaratyviai nurodyta, kad atsakovas keturis kartus skolinosi pinigines lėšas iš ieškovo. Atsakovas nurodo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi su ieškovu buvo supažindintas kaip su įmonės klientu ir kreipėsi į jį dėl paskolos suteikimo. 2015 m. birželio 4 d. vekselio pagrindu atsakovas skolinosi tik 3000 Eur, likę 3000 Eur atsakovui perduoti tuo metu nebuvo. 2017 m. birželio 6 d. atsakovas grąžino ieškovui pagal pirmąjį vekselį perduotus 3000 Eur ir tai patvirtinta raštu vekselyje. Grąžinus pinigus, ieškovas su atsakovu susitarė vykdyti statybos darbus ieškovo nuosavybėje ir jų tinkamam įvykdymui ieškovas atsakovui ir išrašydavo skolos dokumentus, t. y. 2017 m. kovo 14 d. vekselį, 2017 m. gegužės 25 d. paskolos raštelį ir 2018 m. vasario 27 d. vekselį. Statybos darbus atlikdavo tretieji asmenys ir atsakovas, kartu su įsigytomis statybinėmis medžiagomis, jiems sumokėjo iš viso 5253,84 Eur. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės pagrindžia tai, kad 2017 m. kovo 14 d. vekselis, 2017 m. gegužės 25 d. paskolos lapelis ir 2018 m. vasario 27 d. vekselis tarp šalių paskolos teisinių santykių sukūrę nebuvo, ieškovo teiginiai dėl susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių yra deklaratyvaus pobūdžio, o nurodytų dokumentų pagrindu buvo fiksuojamas tik pinginių lėšų, skirtų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimui, perdavimas atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ieškiniu ieškovas siekia nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sąskaita.
Prieškieškinyje atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo pasirašytą 2015 m. birželio 4 d. paprastąjį vekselį, 2017 m. kovo 14 d. atsakovo pasirašytą vekselį, 2017 m. gegužės 25 d. atsakovo pasirašytą skolos lapelį ir 2018 m. vasario 27 d. atsakovo pasirašytą paprastąjį vekselį. Priešieškinyje atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad 2015 m. birželio 4 d. paprastasis vekselis yra pripažintinas negaliojančiu, kadangi sudarant šį dokumentą nebuvo laikomasi privalomosios įstatyminės notarinės formos. Be to, 2017 m. kovo 14 d. vekselis, 2017 m. gegužės 25 d. paskolos lapelis ir 2018 m. vasario 27 d. paprastasis vekselis taip pat yra pripažintini negaliojančiais, kadangi šie dokumentai yra ginčytini bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, nes šių dokumentų formą ir turinį nustatė išimtinai ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pasirašyti dokumentai bus iš karto sunaikinti, kai tik ieškovo užsakyti ir atsakovo organizuojami statybos darbai bus atlikti. Šiuo atveju atsakovas iki pat ieškinio ir jo priedų gavimo nesuprato, kad pasirašyti dokumentai skirti ne statybos darbų atlikimui patvirtinti, o tarp šalių susiklosčiusiems paskolos teisiniams santykiams pagrįsti.
Atsiliepimu į prieškinį ieškovas prašo atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. birželio 4 d. paprastasis vekselis, 2017 m. kovo 14 d. paprastasis vekselis, 2017 m. gegužės 25 d. paskolos raštelis ir 2018 m. vasario 27 d. paprastasis vekselis patvirtina tarp šalių susiklosčiusius būtent paskolinius teisinius santykius ir ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina nurodyti dokumentai. Priešieškinyje yra nepagrįstai tuo pačiu pagrindu vertinti visiškai nesusiję šalių santykius ir atsakovo pateikti argumentai dėl to yra laikytini nepagrįstais. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigia pasirašęs ginčo dokumentus ne savo noru ir buvęs suklaidintas, kadangi atsakovas tiek pagal jo protinius gebėjimus, tiek pagal kitas aplinkybes negalėjo nesuprasti pasirašomų dokumentų pobūdžio ir jų sukeliamų teisinių pasekmių. Tikėtina, kad atsakovas, nurodydamas aplinkybes procesiniuose dokumentuose, siekia išvengti prievolės ieškovui įvykdymo. Pažymi, kad priešieškinyje išdėstyti atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir nelogiški bei priešieškinyje atsakovas prieštarauja pats sau, be to, iš priešieškinio nėra aišku, ar atsakovas tyčia apgavo ieškovą ar suklydo pats ir sudarė ginčo sandorius esant valios trūkumui.
Teismo posėdyje šalys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas grindžia ieškinį, ar buvo tik statybos rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas ir gaudavo iš ieškovo lėšas statyboms.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kito (CK 6.870 str. 1 d.).
Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
CK 687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
CK 6.686 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.
CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015-06-04 ginčo šalys sudarė rašytinį dokumentą, įvardintą vekseliu, kuriame aptarta, kad iki 2016-06-04 V. K. įsipareigoja sumokėti A. J. D. 6000 Eur (e. b. l. 5). Šiame dokumente yra įrašai, kad 3000 Eur „Grąžinta“ 2017-06-06 ir žemiau pasirašyta V. K., o dar žemiau A. J. D. įrašyta „Gavau 3000 (tris tūkstančius eurų). Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šis dokumentas nepatvirtintas notariškai, todėl yra negaliojantis kaip vekselis (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Tačiau tai nepaneigia, kad toks dokumentas gali būti panaudotas įrodyti paskolos faktą. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 1.93 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas dalį prievolės įvykdė, todėl konstatuotina, kad paskolos sandoriui 3 tūkstančių eurų sumai notarinė forma nebūtina ir minėtas skolos dokumentas yra galiojantis nuo jo sudarymo momento.
Analogiškai vertintini ir vėlesni paties V. K. ranka surašyti paskolos rašteliai: 2017-03-14 dokumentas, įvardintas vekseliu, kuriame įrašyta, jog skolinasi iš ieškovo 3000 Eur ir grąžins iki 2017-09-01, bei 2017-05-25 dokumentas, įvardintas paskolos lapeliu, kuriame įrašyta, jog skolinasi iš ieškovo 3000 Eur ir grąžins iki 2017-05-20 (e. b. l. 6, 7).
Byloje nekilo ginčas dėl 2018-02-27 paprastojo vekselio 1000 Eur sumai formos, pagal kurį vekselio davėju įrašytas V. K., o sumą įsipareigota sumokėti iki 2018-02-28 (e. b. l. 8).
Taigi chronologiškai ir sistemiškai vertinant šiuos dokumentus labiau tikėtina, kad jie patvirtina būtent paskolos teisinių santykių egzistavimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Liudytojai V. L. ir E. K. taip pat patvirtino, kad atsakovas ieškojo asmens, kuris gali paskolinti pinigų ir būtent iš ieškovo atsakovas skolinosi pinigus jų akivaizdoje, pinigai buvo perduoti (negalėjo nurodyti tik tikslios sumos). Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad pinigai pagal šiuos ginčo dokumentus buvo perduodami statybų finansavimui. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad būtent šios lėšos bus naudojamos statyboms. Nėra įrodymų, kad šios gana ženklios sumos atsakovo buvo apskaitomos, jei vykdė ūkinę komercinę veiklą ieškovo, o pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie statybines medžiagas duomenų apie ginčo sandorius. Be to, ieškovas ir neginčijo aplinkybės, kad faktiškai atsakovas atliko statybos darbus, tačiau už juos buvo atsiskaitoma atskirai.
Tokiu atveju, nenuginčijus paskolos sandorių, dėl ko priešieškinis atmestinas, negražinta paskolos suma sudaro reikalaujamą 10000 Eur sumą ir jį priteistina (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 6.1, 6.2, 6.38, 6.193, 6.870, 6.871 straipsniai). Tuo pačiu priteistina įstatyminės 5 proc. dydžio materialinės palūkanos, kurių suma sudaro 493,70 Eur (dėl paskaičiavimų ginčas nekilo) ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo dienos - 2018-04-25 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina ieškovui 236 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 3, 29) ir 1000 Eur advokato pagalbai (e. b. l. 9, 10, 39-42, 137-141), o į valstybės biudžetą - 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai, atmesti priešieškinį.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) paskolos, 493,70 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 70 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10493,70 Eur sumą 2018-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1236 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.