- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eII-547-1269/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00406-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Purvys
- Pažeidėjas
- T. P.
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto V. V. 2026 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-3440-2026 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2026 m. vasario 3 d. nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjas skunde neginčija pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Nurodo, kad nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis iki nutarimo priėmimo per savo įmonės MB „X“ paklausimų sistemą, vadovaudamasis VMI konsultantės telefonu suteikta informacija, pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pripažino padaręs nusižengimą. Vėliau paaiškėjo, kad tokio pobūdžio paaiškinimus reikėjo pateikti per Mano VMI sistemą. Dėl šios priežasties jo pateiktas paaiškinimas, tikėtina, nepateko į administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir nebuvo įvertintas nagrinėjant bylą. Prašo teismo įvertinti jo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad pažeidimas (pavėluotas deklaracijos pateikimas) įvyko dėl jo nepatyrimo ir neatsargumo, sistemos naudojimo techninės klaidos, o ne siekiant išvengti mokestinių prievolių. Deklaracijas jis pateikė ir mokesčiai buvo apskaičiuoti bei sumokėti. Valstybei reali žala nebuvo padaryta. Pareiškėjas pažymi, kad jis vykdo nedidelės apimties veiklą ir yra studentas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė B. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsakydama į skundo argumentus atsiliepime nurodė, kad mokestiniu laikotarpiu, už kurį paskirta nuobauda, pareiškėjo tuo metu vadovaujama bendrija nebuvo ir nėra laikinai sustabdžiusios veiklos bei nebuvo ir nėra pateikusi prašymų laikinai atleisti bendriją nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. MB „X“ PVM mokestinis laikotarpis – kalendorinis ketvirtis. Pareiškėjo vienas iš pagrindinių skundo argumentų, jog jis dar iki protokolo nagrinėjimo buvo pateikęs paaiškinimą. Paaiškinimas buvo gautas, tačiau į jame pateiktus argumentus neatsižvelgta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas buvo baustas už analogišką pažeidimą du kartus, jam buvo skirti įspėjimai, tačiau pažeidimas ir vėl buvo pakartotinai padarytas. Iš jau anksčiau paskirtų nuobaudų pareiškėjas turėjo žinoti, kad PVM sąskaitų faktūrų duomenys turi būti pateikiami už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos. Paaiškinime teigiamas gailėjimasis vertinamas kaip gynybinė versija, siekiant gauti mažesnę nuobaudą. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas privalėjo pats tiesiogiai VMI pateikti deklaracijas, tačiau būtent jis yra atsakingas už tai, kad deklaracija būtų pateikta laiku ir tinkamai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-293-885/2025). Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Deklaracijas gali pateikti pats arba šią funkciją pavesti kitam asmeniui. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas PVM deklaraciją bei PVM sąskaitų faktūrų duomenis pavėluotai pateikė pats asmeniškai. ANK 35 straipsnio 3 dalis nustato, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Taigi, pavėluotai pateikta deklaracija bei PVM sąskaitų faktūrų duomenys nėra laikytini kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei už jo padarymą skirta mažesnė nei vidutinio dydžio piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga, todėl su pareiškėjo prašymu švelninti paskirtą nuobaudą arba ją panaikinti Institucija negali sutikti. Už analogiškus pažeidimus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pareiškėjui buvo skirti du įspėjimai 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimais. Pareiškėjui ir šiuo atveju buvo skirta mažesnio dydžio nuobauda, nei tai numato ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Akivaizdu, kad anksčiau skirtais įspėjimais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti, pareiškėjas ir toliau nesilaiko teisės aktų nustatytų pareigų, daro pažeidimus.
Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nurodė neprieštaraujantis, kad skundo nagrinėjimas vyktų rašytinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog jis pripažįsta padaręs pažeidimą, kad deklaracijos buvo pateiktos pavėluotai. PVM deklaraciją jis badė pateikti laiku kelis kartus, sistema aiškiai nurodė, kad klaidų nėra ir deklaracija gali būti pateikta, todėl jam susidarė pagrįstas ir objektyvus įspūdis, kad ji užpildyta teisingai. Esminė jos klaida – neteisingai nurodytas mokestinis laikotarpis – 2026 metai vietoje 2025 metų. Ši klaida nebuvo identifikuota sistemos, todėl pažeidimas įvyko ne dėl jo tyčios ar siekio išvengti mokestinių prievolių, o dėl techninės klaidos ir klaidinančio sistemos veikimo. Jis nespėjo ištaisyti šios klaidos. Papildomai pažymi, kad deklaracijas teikė kelis kartus, nes pateikus jas jos sistemoje neatsirasdavo arba būdavo nematomos tarp pateiktų dokumentų, todėl susidarė įspūdis, kad sistema veikia klaidingai. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad sistema veikė nestabiliai ir galėjo klaidinti. Jam jokio įspėjimo neatsiuntė, iš karto atsiuntė pranešimą, kad sudaroma byla. Jis pradėjo tikrinti, pastebėjo, kad yra klaida. Valstybė jokios žalos nepatyrė – deklaracijoje apskaičiuota PVM suma buvo neigiama (- 13 Eur), o įmonės pajamos per ketvirtį sudarė tik 955 Eur, todėl veiklos mastas yra itin nedidelis. Bendrija vykdo veiklą tik metus, jos veikla – programavimo paslaugos. Jis yra mažosios bendrijos vadovas, buhalterės neturi, todėl deklaracijas teikia pats. Jis yra studentas, vykdantis veiklą gana neseniai, todėl paskirta 250 Eur bauda jam yra neproporcingai didelė. Atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir tai, kad įstatymas numato alternatyvią sankciją – įspėjimą, arba baudą nuo 200 Eur, paskirta bauda neatitinka proporcingumo principo. Papildomai pažymi, kad nors VMI nurodo, jog jo paaiškinimas buvo įvertintas, faktinės aplinkybės rodo priešingai. Atsakymas į paklausimą pateiktas tik 2026 m. kovo 7 d., tuo tarpu nutarimas skirti baudą priimtas 2026 m. kovo 3 d.. Tai reiškia, kad sprendimo priėmimo metu jo pateikti paaiškinimai objektyviai negalėjo būti įvertinti. Vėlesnis formaliai nurodytas „įvertinimas“ negali būti laikomas tinkamu bylos aplinkybių nagrinėjimu. Prašo jam skirti įspėjimą ar sumažinti baudą iki 200 Eur dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir – PVMĮ) Nr. IX-751 85 straipsnio 1¹ dalis (Pastaba: skundžiamame nutarime nurodyta PVMĮ 85¹ straipsnio 1 dalis yra rašymo apsirikimo klaida) nustato, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalis nustato, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 42² straipsnio 1 dalis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius. Pagal Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių“ 30.1 punktą juridinio asmens mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti iki kito mėnesio 20 dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalį Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą. Pagal to paties straipsnio 10 dalies 7 punktą, jis yra atsakingas už kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą.
Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad de facto už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę ar administracinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-667/2002, 3K-3-429-313/2015). Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėje sistemoje T. P. yra įregistruotas ir kaip MB „X“ vadovas, ir kaip įmonės atstovas Mano VMI sistemoje, ir kaip bendrijos apskaitą tvarkantis asmuo. Vadovaujantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu jis yra atsakingas asmuo už deklaracijų ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų pateikimą laiku Valstybinei mokesčių inspekcijai.
T. P. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas MB „X“ vadovas, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu, t. y. iki 2026 m. sausio 26 d. (kadangi sausio 25 d. buvo sekmadienis, termino paskutinė diena perkeliama į pirmą sekančią darbo dieną) Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta bendrijos pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. spalio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2026 m. vasario 10 d.; taip pat už tai, kad jis neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. spalio mėn., kurie turėjo būti pateikti iki 2025 m. lapkričio 20 d., bei už 2025 m. lapkričio mėn., kurie turėjo būti pateikti iki 2025 m. gruodžio 22 d. (kadangi gruodžio 20 d. buvo šeštadienis, termino paskutinė diena perkeliama į pirmą sekančią darbo dieną). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti padarinių atsiradimo. Atsakomybė pagal šią normą kyla nustačius už deklaracijų ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių deklaracijų ir duomenų nepateikimą nustatytu laiku.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad T. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. būdamas MB „X“ vadovas, kuriam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui nustatytų pareigų vykdymą, per nustatytą laiką (iki 2026 m. sausio 26 d.) Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė bendrijos pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. spalio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, iki 2025 m. lapkričio 20 d. nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. spalio mėn. ir iki 2025 m. gruodžio 22 d. nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. lapkričio mėn. Šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. neginčijo savo skunde. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas taip pat pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės įrodytos 2026 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-01-ANR_P-893-2026, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro ir Elektroninio deklaravimo sistemos išrašais apie mokesčių mokėtojo MB „X“ deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) išrašais. Iš jų matyti, kad MB „X“ paskutinio 2025 m. ketvirčio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos tik 2026 m. vasario 10-11 d., 2026 m. sausio 29 d. MB „X“ buvo išsiųstas priminimas pateikti 2025 m. spalio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio FR0600 formos deklaraciją per tris darbo dienas nuo priminimo gavimo dienos. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų registro duomenys i.MAS sistemos posistemyje i.SAF buvo pateikti už 2025 m. spalio 1 d. – 31 d. ir 2025 m. lapkričio 1 d. – 30 d. laikotarpius 2026 m. sausio 14 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjas savo skunde iš esmės nesutinka su jam pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį paskirta administracine nuobauda – 250 Eur dydžio bauda. Skunde ir rašytiniame paaiškinime nurodo, kad toks pažeidimas buvo padarytas ne tyčia, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, o dėl neatsargumo – jis teikdamas PVM deklaraciją už nutarime nurodytą mokestinį laikotarpį per neatidumą deklaracijoje nurodė mokestinį laikotarpį ne už 2025 m., o už 2026 m., nors toks laikotarpis dar nebuvo kalendoriškai net prasidėjęs, VMI elektroninė deklaravimo sistema iš karto šios klaidos neidentifikavo, tik kitą dieną atmetė pateiktą deklaraciją kaip klaidingą. Todėl jis sąžiningai klydo, manydamas, jog deklaracija yra pateikta ir apdorojama. Apie tai, kad duomenis apie gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras reikia teikti į i.MAS elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį kas mėnesį, jis nežinojo, kadangi PVM deklaracijos teikiamos tik kas metų ketvirtį. Pažymi, kad gavęs informaciją, kad VMI pati paskaičiavo deklaruotinus mokesčius, pateikė visus reikalaujamus duomenis ir pašalino vykdomą nusižengimą dar iki galutinio nutarimo priėmimo, nenustatyta, kad jis siekė išvengti pareigų vykdymo ar nuslėpti duomenis. Be to, MB „X“ veiklos mastai yra nedideli, padarytas pažeidimas valstybei nesukėlė žalos. Jis yra studentas, jo pajamos yra nedidelės, todėl jam paskirta bauda yra neproporcingai griežta.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti tokiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek individualių bei bendrųjų prevencinių tikslų.
Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė piktybiškai nepateikti PVM deklaracijos įstatymo nustatytu terminu. Elektroninio deklaravimo sistemos išrašai patvirtina, kad 2026 m. sausio 15 d. T. P. teikė pirminę ir patikslintas deklaracijas (FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau dokumentai buvo atmesti, 2025 m. sausio 23 d. vėl buvo teikta pirminė deklaracija, tačiau vėl buvo atmesta. Galiausiai deklaracija buvo pateikta ir priimta tik 2026 m. vasario 11 d. Tai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad tinkama PVM deklaracija buvo nepateikta laiku ne dėl jo neveikimo, o dėl neatidos ir daromų klaidų deklaracijos pateikimo procese. Kita vertus, pareiškėjas neginčija, kad privalomų pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų duomenų jis nepateikė teisės aktų nustatytu terminu. Teismas skeptiškai vertina pareiškėjo teiginį, esą jis nežinojo šios pareigos, klaidingai manė, kad ir šie duomenys teiktini irgi tik kas mokestinių metų ketvirtį. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad T. P. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo baustas įspėjimu už analogiškos mokestinės pareigos nevykdymą, nutarime formuluojant pažeidimo padarymo aplinkybes buvo išaiškinta, kad minėti PVM sąskaitų faktūrų duomenys turi būti teikiami kas kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 390 Eur.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarime už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta šios normos sankcijoje nustatyta mažesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis bauda – 250 Eur. Baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad T. P. 2025 m. jau du kartus – 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis – įspėjimais už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Esant tokiai situacijai, kad pareiškėjas jau trečią kartą padaro analogišką administracinį nusižengimą per tą patį 2025 metų mokestinį laikotarpį, tokio pobūdžio jo veika (neveikimas) jau įgyja sisteminį pobūdį, skirti jam švelniausią numatytą nuobaudą – įspėjimą pagrindo nėra. Akivaizdu, kad ankstesnės švelniausios nuobaudos pareiškėjo elgesiui įtakos nepadarė, nepaskatino jo atsakingiau vertinti savo kaip bendrijos vadovo pareigas, laiku atlikti su įmonės finansine apskaita ir mokesčių mokėtojo prievolėmis susijusius teisės aktų reikalavimus, atidžiau teikti privalomas mokesčių deklaracijas ir kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti privalomus teikti duomenis.
Kita vertus, teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 2026 m. vasario 11 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, ateityje žada skirti didesnį dėmesį deklaracijų teikimui ir imsis papildomų kontrolės priemonių, kad tokios situacijos nepasikartotų. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad T. P. po to, kai buvo informuotas, kad PVM deklaracija už paskutinį 2025 m. ketvirtį nebuvo tinkamai pateikta, supratęs, jog padarė teisės pažeidimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2025 m. vasario 11 d. pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui PVM deklaraciją už 2025 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpį, o 2025 m. sausio 14 ir sausio 23 d. duomenis apie išrašytas ir gautas 2025 m. spalio-lapkričio mėn. PVM sąskaitas faktūras. Taigi, pareiga, nors ir pavėluotai, iš esmės buvo įvykdyta, kas rodo T. P. kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad jis, neteikdamas laiku PVM deklaracijos, ir išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenis tą darė piktybiškai. Kaip minėta aukščiau, jis tą padarė įstatymo nustatytu terminu, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepastebėjo, kad deklaracija yra pateikta su turinio klaidomis, neįsitikino, kad mokesčių administratoriaus ji buvo priimta, nepastebėjo jos atmetimo, dėl ko jam iš naujo atsirado pareiga pateikti šią deklaraciją tinkamai per įstatymo nustatytą terminą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų teismo posėdyje, jis savo veika (neveikimu) nesiekė (neturėjo tikslo) nuslėpti ar iškraipyti informaciją apie MB „X“ finansinę būklę ir pinigų srautus, suklaidinti kitus asmenis, o privalomų pateikti duomenų nepateikė laiku, nes nepakankamai kontroliavo duomenų pateikimo procesą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad dėl T. P. neveikimo buvo kilusi kokio nors pobūdžio žala.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės, apibūdinančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir jo padarytą administracinį nusižengimą, šiuo klausimu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga T. P. skirti minimalią ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudą. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta visumos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos – baudos taikymas T. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, tačiau darytina išvada, kad būtent 200 Eur dydžio bauda už padarytą administracinį nusižengimą yra teisinga, proporcinga ir bus pakankama nubausti ir paveikti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti Institucijos 2026 m. kovo 3 d. nutarimo dalį dėl T. P. paskirtos administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. skundą.
Pakeisti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto V. V. 2026 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-3440-2026:
1) Nustatyti, kad yra T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
2) T. P., padariusiam administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.