Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-18 · Administracinė byla Nr. I1-7712-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
I1-7712-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01618-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7712-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01618-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir teismo posėdžio metu panašiai nurodė, kad 2018-04-11 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 5 paros kamerų tipo patalpoje. Nuobaudą atlikinėjo 15 kameroje, kurios plotas yra 16,46 kv. m bei buvo įrengta 4 miegamosios vietos, stalas, suoliukas, dvi spintelės ir sanitarinis mazgas, kuriam yra praustuvas bei tupiamas tualetas. Pareiškėjas pagal teisės aktus atlikinėjant nuobaudą turėjo būti laikomas vienas arba jei nėra galimybės dviese. Taipogi kameroje nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Teigė, jog buvo netinkamas klozetas, kadangi pareiškėjas turėjo problemų su dešinės kojos kelio sąnariu, ne kartą vyko į ligoninę. Todėl naudotis tualetu buvo sunku, kankinama. Taipogi ant dviaukščių lovų nebuvo kopėtėlių. Kameroje buvo bloga ventiliacija, drėgmė, natūralus apšvietimas, kadangi už kameros lango buvo skardinė siena. Nurodė, jog 2018-04-16 pareiškėją perkėlė į kitą būrį, nepaaiškinus priežasčių. Pareiškėjas paaiškino kriminalinės žvalgybos specialistui dėl kokių priežasčių kategoriškai atsisakė eiti į kitą būrį, tačiau dėl to gavo nuobaudą – 15 parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas nuobaudą atliko 14 kameroje, kurioje buvo 5 gyvenamosios vietos, plotas 20,15 kv. m. Šioje kameroje buvo tie patys pažeidimai kaip ir 15 kameroje. Po 15 parų būrio nepakeitė, todėl gavo kitą nuobaudą – 15 parų. Pareiškėjas nuobaudą atlikinėjo 14 kameroje. Vėliau gavo taip pat nuobaudą – 13 parų ir nepasikentęs administracijos neveikimo per Drausmės komisijos susirinkimą paprašė, jog skirtų nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę, kad galėtų pabendrauti su sergančia mama. Visą tą laiką labai pergyveno negalėdamas bendrauti su sergančia mama. Pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, skausmą, buvo nepagrįstai baudžiamas, kankinamas. Prašo teismo netaikyti senaties termino, kadangi pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir užtruko daug laiko, kol sužinojo kaip teisingai skųsti pažeistas teises. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ne kartą kreipėsi į teismą dėl minėtų pažeidimų, tačiau skundai teismo nebuvo priimti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė atsiliepime (b. l. 27–29) į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė prašo teismo taikyti senaties terminą. Nurodė, jog pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir kreiptis į teismą laiku. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2021-07-02, praėjus daugiau nei trims metams po galimų pažeidimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė svarbių priežasčių dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpyje nuo 2018-04-11 iki 2018-06-01, atlyginimo.

Atsakovė prašo teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2018-04-11 iki 2018-06-01. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo teismo netaikyti senaties termino dėl to, jog ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės pažeidžiamos, neturi teisinio išsilavinimo, ne kartą kreipėsi į teismą, tačiau jo skundai nebuvo priimami. Nurodė, jog 2018 m. į teismą dėl šių skunde nurodytų pažeidimų pareiškėjas nesikreipė, taip pat neturėjo paskirto valstybės garantuojamos teisinė pagalbos advokato. Nurodė, jog senaties termino šiuo atveju neturi būti taikomas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-07-04 iki 2021-07-07 į teismą kreipėsi ne kartą ir ne vienas skundas buvo priimtas bei išnagrinėtas bei priimti procesiniai sprendimai. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas 2018-07-04 pateikė skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės galimai neteisėtų veiksmų, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas (adm. byla Nr. I-224-279/2019). Kitas pareiškėjo skundas dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (galimai netinkamo minimalaus ploto gyvenamojoje patalpoje už laikotarpį nuo 2015-03-26 iki 2018-04-18, dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės ir kt. pažeidimų) buvo pateiktas 2018-10-22, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas (adm. byla Nr. I-979-423/2019). Be to, administracinėje byloje Nr. I-979-423/2019 buvo vertintas ginčo laikotarpis nuo 2015-03-26 iki 2018-04-18, kai šiuo atveju pateiktas pareiškėjo skundo ginčo laikotarpis yra nuo 2018-04-11 iki 2018-06-01, t. y. dalis ginčo laikotarpio patenka į išnagrinėtą bylą, kas jau sudarytų pagrindą dalyje skundą atsisakyti priimti. Taipogi pareiškėjo teiktas 2021-02-10 skundas dėl Marijampolės PN galimų pažeidimų (ginčo laikotarpis nuo 2018-06-01 iki 2018-11-27 dėl neužtikrinto kamerose minimalaus gyvenamojo ploto normos ir kitų galimai netinkamų sąlygų), teismo buvo priimtas bei išnagrinėtas bei priimtas procesinis teismo sprendimas (adm. byla Nr.I1-4112-279/2021).

Iš LITEKO sistemos matyti, jog pareiškėjo keletui skundų (adm. bylos Nr. I1-9553-320/2020, I1-9796-342/2020, I1-5185-422/2021) buvo nustatytais terminas skundo trūkumams šalinti, tačiau pareiškėjas nei vienoje minėtoje byloje net nebandė šalinti nurodytų trūkumų, todėl teismas pasibaigus terminui šalinti skundo trūkumus skundą laikydavo nepaduotu ir grąžindavo pareiškėjui. Taip pat pareiškėjo kai kurie skundai buvo atsisakyti priimti kaip neteismingi administraciniams teismams (Nr. I-4583-402/2019, I1-4928-402/2021). Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neįvardino objektyvių priežasčių kodėl nustačius teismui terminą skundo trūkumams šalinti jis nesinaudojo šia jam suteikta teise. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui, o šiuo atveju pareiškėjas jų nenurodė.

Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiškėjui turėjo būti žinoma. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018-04-11 iki 2018-06-01. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto, kamerų perpildymo ar kitų galimų pažeidimų į Pataisos įstaigos administraciją ar į teismą kas kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO buvo ne kartą daroma. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pataisos įstaigos administracijos. Be to, pareiškėjas į bylą pateikęs Marijampolės PN 2019-03-21 raštą Nr. 20/047-308 (b. l. 8) bei 2019-05-13 raštą Nr. 20/07-668 (b. l. 18), iš kurių matyti, jog pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija apie kamerų plotus, duomenys apie paskirtas nuobaudas bei kita informacija. Be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skundą grindė tuo, kad netinkamos gyvenimo sąlygos, paskirtos nuobaudos sąlygojo jam orumo pažeminimą, judėjimo laisvės apribojimą, fizinį skausmą, o tai reiškia, kad pareiškėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtą žalą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, kad jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą byloje Scordino prieš Italiją). Atsižvelgiant į tai, teisiniams viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo santykiams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (tame tarpe reglamentuojančios senaties termino taikymą).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2018-04-16 iki 2018-06-01) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2021-07-02 (b. l. 24), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį (nuo 2018-04-16 iki 2018-06-01) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje nepriteisti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinį teismą Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė