Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-05-25 · Administracinė byla Nr. I1-4112-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
I1-4112-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00278-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4112-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00278-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 10 jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino kameroje esantis inventorius, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo tik tai stalas, todėl maistą jam tekdavo valgyti pasidėjus jį ant spintelės. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo tik tai vienas tualetas, kurio kameroje esantiems nuteistiesiems neužtekdavo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje esantis tualetas buvo tupiamas, juo naudotis jam buvo sunku, nes dešinės kojos kelyje jam kaupdavosi vandenys. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo šilto vandens, nusiprausti jis galėjo tik tai kartą per savaitę ir tik ,,drugnu“ vandeniu. Dėl tokių neteisėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN administracija davė jam leidimą maudytis du kartus per savaitę.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepimu (b. l. 15-19) į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 20 būryje, Nr. 10 kameroje, kurios plotas 34,75 kv.m kameroje gali gyventi iki 9 nuteistųjų, todėl pareiškėjui minimali 3,6 kv.m gyvenamojo ploto norma kameroje buvo užtikrinta. Marijampolės PN nurodė, kad kamera aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi, kaip tą numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Nurodė, kad kameroje yra įrengtas 1 klozetas, kuris pagal Aprūpinimo normas gali būti ir tupiamas. Marijampolės PN nurodė, kad kameroje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji ją piktybiškai ir sistemingai gadina. Nurodė, kad Marijampolės PN deda visas pastangas, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Marijampolės PN nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo gyvenamosiose patalpoje neprivalo būti tiekiamas. Nurodė, kad nuteistieji pasinaudoti dušu gali kartą per savaitę pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

Marijampolės PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Marijampolės PN buvo informuoti tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 10 jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino kameroje esantis inventorius, sanitarinis įrenginys.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.2 papunktis nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 16) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 20 būryje, Nr. 10 kameroje, kurios plotas 34,75 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl kameroje pareiškėjui teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto (34,75 / 9 ? 3,86).

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Dėl pareiškėjo prašymo, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą, atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti, pavyzdžiui 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų ir sanitarinių įrenginių užimamą plotą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, teismas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo plotas kameroje, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 10 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo tik tai stalas, todėl maistą jam tekdavo valgyti pasidėjus jį ant spintelės.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 10.3 punktas nustato, kad kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos taburete ir/ arba kėde, ir/arba suolu – 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos baldais aprūpintos kaip tą numato Aprūpinimo normos. Pažymėjo, kad suolai pareiškėjo skunde minimoje kameroje pritaikyti taip, kad ant jų galėtų sėdėti iki 9 nuteistųjų (b. l. 16). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Kad kameroje yra įrengti suolai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 22, 23, 26). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde ir pats nurodė, kad kameroje buvo du suoliukai (b. l. 1). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jam maistą tekdavo valgyti pasidėjus jį ant spinteles, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje buvo tik tai vienas tualetas, kurio kameroje esantiems nuteistiesiems neužtekdavo.

Aprūpinimo normų 10.4 punktas nustato, kad kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos 1 komplektu sanitariniu mazgu – klozetu (gali būti tupiamas), praustuvė.

Atsižvelgiant į tai, kad Aprūpinimo normos pataisos įstaigoms nenumato pareigos kamerų tipų patalpose įrengti daugiau nei vieną tualetą, pareiškėjo skundo argumentas dėl tualetų trūkumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje esantis tualetas buvo tupiamas, juo naudotis jam buvo sunku, nes dešinės kojos kelyje jam kaupdavosi vandenys.

Kaip minėta, Aprūpinimo normų 10.4 punkte nustatyta, kad kamerų tipo patalpose įrengtas tualetas gali būti ir tupiamas, ką atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovas (b. l. 16). Iš byloje esančio pareiškėjo medicininio pažymėjimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. liepos 23 d. pareiškėjui du kartus buvo punktuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pateikti medicininiai dokumentai, patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad tupiamu tualetu jam buvo sunku naudotis, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesuteikus teisės naudotis sėdimu tualetu buvo pažeistos jo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, nagrinėjimu atveju konstatuojami neteisėti Marijampolės PN veiksmai pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Ginčo metu galiojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 12.11 punkte buvo numatyta, kad kamerose turi būti įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN 20 būryje (drausmės grupė) yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji ją piktybiškai ir sistemingai gadina (b. l. 16). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, šio teiginio plačiau nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo šilto vandens.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Atsižvelgiant į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenumato pataisos įstaigoms pareigos karštą vandenį tiekti į gyvenamąsias patalpas, pareiškėjo skundo teiginys, kad kameroje nebuvo šilto vandens, atmetamas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusiprausti jis galėjo tik tai kartą per savaitę ir tik ,,drugnu“ vandeniu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN administracija davė jam leidimą maudytis du kartus per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų patalpų į dušą nuteistieji išvedami vieną kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką (b. l. 17). Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad Marijampolės PN administracija davė jam leidimą maudytis du kartus per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad teisė maudytis duše nuteistiesiems suteikiama kartą per savaitę, o pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad ši teisė jam buvo suteikta du kartus, pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų analizuojamu aspektu nėra.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad praustis jam tekdavo tik po ,,drugnu“ vandeniu, teismas pažymi, kad ši pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė nurodyta abstrakčiai, ji nedetalizuota, todėl šis pareiškėjo skundo teiginys, atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino teisės naudotis sėdimu tualetu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašė priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas sutinka, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas pažymi, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė