- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-880-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03740-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Swedbank, M. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9368-877/2024 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sandorio nuginčijimo, turto ir turtinių prievolių padalijimo, tretieji asmenys byloje - akcinė bendrovė Swedbank ir M. V., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Z. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo A. Z. (toliau – ir atsakovas), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, o atsakovui palikti prigimtinę pavardę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų J. Z. išlaikymui – 320 Eur, A. Z. išlaikymui – 343 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas sumokant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo 8 262 Eur skolą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d.; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą; 7) panaikinti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. MV-5094; 8) paskirstyti turtines prievoles kreditoriams; 9) priteisti iš atsakovo 9 971,50 Eur dydžio kompensaciją už įmokas pagal Vartojimo kredito sutartį; 10) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jos asmeninius daiktus arba kompensuoti tokių daiktų vertę pinigais; 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 12) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas, įvertinęs tai, jog nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių praėjo nemažas laiko tarpas (pažyma dėl privalomosios mediacijos surašyta 2022 m. spalio 3 d.), per kurį galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą, laikė, jog nėra tinkamai pasinaudota mediacijos procedūra.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė I. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys laikėsi privalomo ikiteisminio ginčo sprendimo reikalavimo, tačiau nepavykus ginčo išspręsti taikiai, mediacijos procesas buvo nutrauktas, t. y. jų veiksmų laikyti formaliais nėra jokio teisėto pagrindo. Mediacijos įstatymas nenumato pažymos dėl ikiteisminės mediacijos proceso galiojimo trukmės, kas reiškia, kad ir teismo motyvas dėl to, jog mediacijos procesas vyko pakankamai seniai ir šalių pozicija galėjo pasikeisti, dėl ko šalys galėjo pakartotinai imtis priemonių ginčui išspręsti ar atkurti santykius laikytini formaliu teismo motyvu. Juo labiau, kad teismas turėjo galimybę įvertinti 2023 metų rugpjūčio 21 d. šioje byloje atsakovu patraukto A. Z. paduotą ieškinį teismui, kuriuo jis prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės (civilinė byla Nr. e2-17224-475/2023).
5.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurią cituoja skundžiamoje nutartyje, kadangi šioje byloje išaiškinimai dėl privalomos ikiteisminės mediacijos buvo išsakyti iš esmės skirtingame ginče (darbo teisinių santykių byloje), todėl nelaikytini tinkamu precedentu šeimos bylose, kadangi esant duomenims apie privalomos ikiteisminės mediacijos procedūros atlikimą, teismas turėjo pareigą ir privalėjo ginti viešą interesą – užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovui neskiriant arba skiriant nepakankamą išlaikymą vaikams yra pažeidžiamos jų teisės. Teismas, matydamas akivaizdų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimą (atsakovo netinkamai vaikams teikiamą išlaikymą), privalėjo ne ieškoti formalių priežasčių ieškiniui nepriimti, o ieškinį priimti ir nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, panaikinti dovanojimo sandorį, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, bei byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat dėl šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių.
11. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi sprendė, jog ieškovė tinkamai nesilaikė šeimos bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių praėjo nemažas laiko tarpas, todėl per šį laikotarpį galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą.
12. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog ieškinį atsisakyta priimti formaliai. Teismas turėjo įvertinti tai, jog atsakovas taip pat buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o tai įrodo, jog pozicija dėl santuokos nutraukimo tarp šalių nėra pasikeitusi. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais dėl privalomos ikiteisminės mediacijos, nes cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nagrinėjama ne šeimos, o darbo teisinių santykių byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mediatorė S. V. 2022 m. spalio 3 d. išdavė pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos Nr. SD-40, kurioje nurodė, jog privaloma mediacija civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo tarp I. Z. ir A. Z. baigiama vienai iš ginčo šalių išreiškus valią pasitraukti iš mediacijos proceso. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad atsakovas į teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo iki šiol kreipėsi tris kartus, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. (civilinės bylos Nr. e2-17990-1084/2023), 2023 m. spalio 19 d. (civilinės bylos Nr. e2-20713-959/2023) ir 2023 m. gruodžio 4 d. (civilinės bylos Nr. e2-23501-615/2024). Minėtose civilinėse bylose atsakovo ieškinys buvo grąžintas atsakovui arba ieškinį atsisakyta priimti, nes atsakovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nutartys šiose bylose apskųstos nebuvo, todėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienai jos yra įsiteisėjusios. Pažymėtina, kad trūkumai atsakovui teikiant ieškinius buvo nustatyti dėl trūkstamų dokumentų pateikimo ir pan., tačiau ne dėl to, jog atsakovas būtų nesilaikęs privalomosios ikiteisminės mediacijos taikymo reikalavimo, nors su ieškiniais minėtose civilinėse bylose atsakovas taip pat kaip ir ieškovė teikė tą pačią 2022 m. spalio 3 d. išduotą pažymą dėl mediacijos pabaigos.
14. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei CPK, nei Mediacijos įstatyme ar kitame teisės akte nėra įtvirtinta, koks laikotarpis po mediacijos pabaigos laikytinas tinkamu kreiptis į teismą dėl civilinio ginčo nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta 2022 m. spalio 3 d. pažyma apie mediacijos pabaigą, taip pat paties atsakovo trys kreipimaisi į teismą su savarankiškais ieškiniais dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo 2023 m. pabaigoje yra pakankami teismui įsitikinti, kad šalių pozicija dėl jų valios vykdyti mediacijos procesą nepasikeitė.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog šeimos teisinių santykių bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu matytų šalių iniciatyvą ir siekį taikiai išspręsti ginčą, jis galėtų siūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovės kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.
16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė kreipėsi į teismą tinkamai nepasinaudojusi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, atskirasis skundas tenkinamas - Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Nors ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantei, jog šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra tik pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.