- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-818-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00141-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Raseinių vandenys“
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Raseinių vandenys“ ieškinį atsakovui G. M. dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Raseinių vandenys“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 7 (toliau – Sprendimas); pripažinti, kad G. M. yra teisėtai atleistas iš darbo UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus įsakymu „Dėl G. M. atleidimo iš darbo“ (toliau – Įsakymas) nuo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 57 straipsnio 6 dalį ir su G. M. atsiskaityta tinkamai, išmokėjus išeitinę kompensaciją, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išdirbtą darbo laiką.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Raseinių vandenys“ ir G. M. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį. G. M. pradėjo dirbti administracijos padalinyje direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigose. (duomenys neskelbtini)įvyko UAB „Raseinių vandenys“ valdybos posėdis, kuriame nuspręsta nuo (duomenys neskelbtini) pakeisti bendrovės valdymo struktūrą. Pagal naujai patvirtintą struktūrą nebeliko bendrovės direktoriaus pavaduotojo strateginiams planavimui pareigybės. UAB „Raseinių vandenys“ direktorius priėmė įsakymą, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigybė bei sudaryta trijų asmenų komisija (toliau – Komisija), kuri įteiktų įspėjimą G. M.. (duomenys neskelbtini) rašytiniame įspėjime nurodyta apie pareigybės panaikinimą ir kad G. M. nuo (duomenys neskelbtini) bus atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų bendrovėje pagal DK 57 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties nutraukimo dieną sumokant jam priklausantį darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Laikotarpiu (duomenys neskelbtini)G. M. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jam nesant darbo vietoje įspėjimo surašymo dieną, t. y. direktoriaus paskirta Komisija ėmėsi priemonių įspėjimui įteikti. Jie nuvyko į atsakovo gyvenamąją vietą, bet į atsakovo namus nebuvo įleisti. Apie darbuotojų atvykimą atsakovas buvo įspėtas telefonu. Nepavykus įspėjimo įteikti asmeniškai, buvo nuspręsta įspėjimą išsiųsti į G. M. asmeninį paštą, o (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku. (duomenys neskelbtini), pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, G. M. grįžo į darbą. Tą pačią dieną darbdavys jam įteikė pasiūlymą dirbti nuotekų tarnyboje valyklos operatoriaus pareigose (toliau – Pasiūlymas), su kuriuo atsakovas nesutiko. G. M. buvo įteiktas UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus įsakymas „Dėl G. M. atleidimo iš darbo“, kuriame nurodyta, kad jis atleidžiamas iš darbo nuo (duomenys neskelbtini), nes jo pareigybė panaikinta, o su pasiūlymu dirbti kitą darbą jis nesutiko. G. M. buvo išmokėtas darbo užmokestis, dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo dienos nukėlimo ir darbo užmokesčio priteisimo iš UAB „Raseinių vandenys“. DGK Sprendimu G. M. prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo UAB „Raseinių vandenys“ G. M. darbo santykių pasibaigimo datą iš (duomenys neskelbtini) nukelti (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš UAB „Raseinių vandenys“ G. M. naudai 4779,60 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė su DGK Sprendimu nesutinka motyvuodama tuo, kad laikėsi visų DK reikalavimų, laiku įteikė įspėjimą apie pareigybės panaikinimą ir G. M. atsisakius pasiūlyto darbo, turėjo teisę jį atleisti iš darbo, todėl prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas G. M. prašė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-7487-476/2020 atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o DGK Sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad darbdavys nepagrįstai reikalauja panaikinti Sprendimą, kadangi DGK teisingai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, priėmė sprendimą vadovaudamasi DK normomis ir suformuota teismine praktika darbo bylose. DGK nustatė, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą jam buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) ir nuo tos dienos darbdavys privalėjo taikyti DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytą 2 mėnesių įspėjimo terminą, nes jam iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai. Atsakovui atsisakius dirbti darbdavio pasiūlytose nuotekų valyklos operatoriaus pareigose, darbdavys neįgijo teisės nutraukti su juo darbo sutartį DK 57 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi darbdavio Pasiūlymas buvo formalus ir pažeidė jo interesus. Tai jis grindžia tuo, kad buvo pasiūlyta dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis, už mažesnį darbo užmokestį. Be to, darbdavys klaidingai teigia, kad atsakovas sutiko su (duomenys neskelbtini). Įsakymu. Įsakymas jam buvo įteiktas susipažinti, todėl pasirašydamas ant šio įsakymo jis patvirtino susipažinimo faktą, tačiau susipažinimo faktas negali būti vertinamas kaip sutikimas su įsakymo turiniu. Už įspėjimo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) jokia kompensacija atsakovui nebuvo išmokėta, nors pagal DK 64 straipsnio 5 dalį darbdavys, su darbuotojo sutikimu, turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, įpareigojo ieškovę UAB „Raseinių vandenys“ atsakovo G. M. darbo santykių pasibaigimą iš (duomenys neskelbtini) nukelti į (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės UAB „Raseinių vandenys“ atsakovui G. M. 4 779,60 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).
5. Dėl darbuotojo įspėjimo apie jo atleidimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas nedraudžia darbuotoją apie atleidimą įspėti (laikantis darbo kodekse numatytų procedūrų) jo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau įrodinėjimo našta, kad darbuotojas apie atleidimą yra tinkamai įspėtas tenka darbdaviui. Teiginiai apie tai, kad atsakovas važinėjo po Lietuvą ne sveikatos ar gydymo klausimais, jog ligos laikotarpiu turėtų tikrinti elektroninio pašto dėžutę vien dėl užimamų aukštų pareigų, kad atsakovas neįsileido ieškovės Komisijos narių, norėjusių jam įteikti įspėjimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Visuma šių aplinkybių duoda pagrindą teigti, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas G. M. grįžus į darbą – (duomenys neskelbtini) ir nuo tos dienos skaičiuojami visi su atleidimu susiję terminai.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui buvo primesta darbdavio valia darbo sutartį nutraukti tik jo sąlygomis, be galimybės derėtis, bei nesuteikiant laiko apsvarstyti darbdavio pasiūlymą ir įvertinti visas galimybes toliau tęsti ar nutraukti darbo santykius. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pasiūlyme dirbti kitose pareigose nurodyta atsakymą pateikti iki tos pačios dienos 16 val., tuo tarpu DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis terminas negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos. Iš to seka, kad ieškovė pasiūlymu grubiai pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius. Teismas taip pat įvertino ir pasiūlytą nuotekų valyklos operatoriaus darbą. Atsakovas įgijęs aukštąjį išsilavinimą, todėl pasiūlytas darbas neatitiko atsakovo turimo išsilavinimo ir turimos darbinės patirties. Atsakovas ilgą laiką gydėsi, o jam ieškovas pasiūlė darbą kenksmingomis sąlygomis. Darbo sąlygų kenksmingumą teismas įvertino iš pasiūlyme įvardinto 18,75 procentų priedo už pavojingas sąlygas. Be to, gaunamas darbo užmokestis būtų buvęs ženkliai mažesnis, nei ankstesnėse atsakovo pareigose. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbo sutartis su atsakovu turėjo būti nutraukta įspėjus jį prieš du mėnesius DK 57 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsakovui G. M. įspėjimas buvo įteiktas (duomenys neskelbtini), todėl darbo sutarties nutraukimo data laikytina (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Raseinių vandenys“ nesilaikė įspėjimo termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliantė UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymo tyrimo, siekdamas nustatyti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo G. M. buvo įteiktas (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui G. M. įspėjimo dėl pareigybės naikinimo įteikimo aktą, kuris patvirtina, kad Komisija, siekdama įteikti Įspėjimą, (duomenys neskelbtini) skirtingu paros laiku vyko į atsakovo namus, tačiau atsakovas Komisijos narių neįsileido. Taip pat teismas neįvertino ir UAB „Raseinių vandenys“. posėdžio protokolo, kuriame nurodyta, kad bandymo įteikti įspėjimą metu atsakovo namuose degė šviesos, atsakovo automobilis ryte stovėjo jo namų kieme, o vakare – nebe, o iš to spręstina, kad ryte namuose jis buvo. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo įspėjimas elektroniniu paštu yra netinkamas, kadangi DK 25 straipsnio 2 dalis tokį įspėjimo būdą leidžia. Be to, teismas nepasisakė dėl apie įspėjimo įteikimo registruotu laišku tinkamumą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atleidimo iš darbo procedūros metu buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės ir teisėti lūkesčiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojui kitos pareigos gali būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, sveikatos būklę, tačiau jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra, turi būti siūlomas bet koks darbas, kurį darbuotojas atsižvelgiant į sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-701/2015). Darbdavys tinkamai įgyvendino savo pareigą įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui užimti laisvas pareigas bendrovėje, o darbuotojui su tuo nesutikus, turėjo teisę atleisti darbuotoją iš darbo nuo sekančios dienos, (duomenys neskelbtini), nes jokių kitų pareigų bendrovėje nebuvo ir, atsižvelgiant į bendrovėje esančių pareigybių ir darbuotojų skaičių – kitų pareigų ir nebūtų atsiradę (ir neatsirado). Dėl to vienu iš atleidimo pagrindų ir yra nurodyta DK 57 straipsnio 6 dalis, kuri leidžia atleisti darbuotoją, jei jis įspėjimo laikotarpiu nesutinka su pasiūlytomis pareigomis.
8.3. Teismas nepagrįstai vertino atsakovui pasiūlytą darbą kaip pažeidžiantį atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ilgą laiką gydėsi, o jam ieškovė pasiūlė darbą kenksmingomis sąlygomis, nes teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių nepagrįstai laikė kad vien tai, jog atsakovas buvo laikinai nedarbingas, reiškia, kad pasiūlytos operatoriaus pareigos jam būtų netinkamos dėl sveikatos būklės.
8.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad darbo sutarties nutraukimas (duomenys neskelbtini) prieštarauja DK normose nustatytam reglamentavimui, kadangi atsakovas, pasirašydamas Įsakymą, kuriame nurodyta atleisti atsakovą nuo (duomenys neskelbtini), iš esmės išreiškė savo valią ir sutikimą, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta nuo (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Nesutiktina, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atsakovui buvo įteiktas (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė išsiuntė Įspėjimą registruotu paštu, atsakovas jį atsiėmė ir su juo susipažino tik (duomenys neskelbtini). Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atsakovui buvo įteiktas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas nedarbingumo laikotarpiu neprivalėjo tikrinti savo asmeninio elektroninio pašto, todėl to nedarė, į jo paštą yra atsiunčiama daug įvairių laiškų ir atsakovas ne visus juos perskaito, todėl vien faktas, kad elektroninis laiškas buvo išsiųstas, negali būti vertinamas kaip tinkamas įspėjimas darbuotojui.
Šalies argumentai
9.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl darbdavio pareigos pasiūlyti kitą darbo vietą. Remdamasis kasacinio teismo praktika, kuri suformuota iki naujojo DK įsigaliojimo darbdavys siekia užmaskuoti savo padarytus akivaizdžius pažeidimus bei pateisinti savo neteisėtą ir nesąžiningą elgesį. Įgyvendinant DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą garantiją, kito darbo pasiūlymas turi būti ne formalus, o realus, tačiau darbdavys pasiūlė dirbti pavojingomis darbo sąlygomis, nors žinojo, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negalės dirbti pasiūlyti darbo. Be to, pasiūlytas darbo užmokestis buvo ženkliai mažesnis, todėl atsakovo atsisakymas dirbti pasiūlytomis sąlygomis negali būti laikoma teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
9.3. Apeliaciniame skunde darbdavys klaidingai teigia, jog atsakovas sutiko nutraukti darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), tačiau toks darbdavio teiginys yra visiškai nepagrįstas. Jokios derybos dėl atsakovo darbo sutarties nutraukimo nevyko ir jokių susitarimų dėl darbo sutarties nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta nei raštu, nei žodžiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neteisingai vertino ir suprato atsakovo susipažinimą su įsakymu. Tai, jog atsakovas susipažino su įsakymu nurodydamas virš savo parašo „su įsakymu susipažinau“ negali būti prilyginama sutikimui su Įsakymo turiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo, atleisto iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal DK 57 straipsnio 1 dalį, atleidimo teisėtumo. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbdavys laikė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tinkamai įteiktu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei ar pagrįstai darbo sutartis buvo nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui atsisakius darbdavio pasiūlymo dirbti kitose pareigose.
Dėl darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo
12. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas buvo tinkamai įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą (duomenys neskelbtini)., kuomet atsakovui, būnant laikinai nedarbingam, į jo asmeninį elektroninį paštą buvo išsiųstas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia DK 25 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
13. Kasacinis teismas, aiškindamas galiojusios redakcijos DK 130 straipsnį, kuris reguliavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, yra konstatavęs, kad įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, yra viena darbuotojo teisių į darbą apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotoją nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudarytų galimybę susirasti kitą darbą. Įspėjimo paskirtis – informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, tai yra svarbi darbuotojo teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas, atleidžiant darbuotoją dėl elgesio darbe, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokios konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežastys ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, taip pat kitą darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalingą informaciją. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises būti perkeltam į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-969/2015).
14. Šiuo atveju nors ieškovė nurodė, kad išsiuntė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą į atsakovo asmeninį elektroninį paštą ir ginčo dėl to byloje nėra, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalys buvo sutarusios apie dokumentų ir pranešimo būdą elektroniniu paštu ar kad atsakovui buvo numatyta pareiga nedarbingumo laikotarpiu tikrintis elektroninį paštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra svarbu nustatyti ne tai, kada ieškovė išsiuntė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau tai, kada atsakovui tapo žinoma apie darbo sutarties nutraukimą, priešingu atveju būtų nepagrįstai ribojama darbuotojo galimybė susirasti kitą darbą jam esant atleidžiamam be jo kaltės.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui G. M. apie jo darbo sutarties nutraukimą neabejotinai tapo žinoma (duomenys neskelbtini), kuomet jis atsiėmė jam registruotu paštu ieškovės išsiųstą įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išvada, kad įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas G. M. turi būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini).
Dėl darbo sutarties nutraukimo dienos
16. DK 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
17. DK 57 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbo sutartis DK 57 straipsnio pagrindu nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos likę mažiau kaip penki metai, todėl įspėjimo terminas jam dvigubinasi. Taigi, atsakovui turėjo būti taikomas dviejų mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpis.
18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo atleidimo iš darbo procedūros metu buvo grubiai pažeistos atsakovo teisės ir teisėti lūkesčiai. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad darbo sutartis su atsakovu buvo pagrįstai nutraukta nuo (duomenys neskelbtini), nes darbdavys tinkamai įgyvendino savo pareigą įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui užimti laisvas pareigas bendrovėje, o darbuotojui su tuo nesutikus, turėjo teisę atleisti darbuotoją iš darbo nuo sekančios dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), nes jokių kitų pareigų bendrovėje nebuvo ir, atsižvelgiant į bendrovėje esančių pareigybių ir darbuotojų skaičių – kitų pareigų ir nebūtų atsiradę (ir neatsirado). Dėl to vienu iš atleidimo pagrindų ir yra nurodyta DK 57 straipsnio 6 dalis, kuri leidžia atleisti darbuotoją, jei jis įspėjimo laikotarpiu nesutinka su pasiūlytomis pareigomis.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovui pateiktas Pasiūlymas dirbti kenksmingomis sąlygomis už mažesnį darbo užmokestį nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų lūkesčių, kadangi, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog darbuotojui kitos pareigos gali būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, sveikatos būklę, tačiau jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra, turi būti siūlomas bet koks darbas, kurį darbuotojas atsižvelgiant į sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-701/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesutikdamas dirbti pasiūlytomis sąlygomis, atsakovas turėjo teisę pasiūlymo atsisakyti.
20. Be to, sutiktina su ieškove, kad žvelgiant retrospektyviai, jokių kitų pareigų, kurias atsakovas būtų galėjęs užimti per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) bendrovėje nebuvo, tokių pareigų neatsirado ir, vertinant pagal bendrovėje esančių pareigybių ir darbuotojų skaičių, kitų pareigų atsiradimo tikimybė nebuvo didelė, tačiau darbdavys neįgijo teisės nutraukti darbo sutarties nesuėjus visam darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminui. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Taigi, įstatymų leidėjas DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtino garantiją darbuotojui nebūti atleistam iš darbo, jei įspėjimo laikotarpiu atsilaisvina darbo vieta, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas. Vis dėlto, įstatymas neįtvirtina galimybės nutraukti darbo sutartį nesuėjus įspėjimo terminui, jei darbuotojas atsisako darbdavio pasiūlytų pareigų, o priešinga išvada, t. y. jei darbuotojui atsisakius pasiūlyto darbo darbdaviui būtų suteikta galimybė anksčiau laiko nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, reikštų nepagrįstą žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą apribojimą.
21. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas teisėtai buvo atleistas nuo (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė pateikė atsakovui Įsakymą dėl atleidimo iš darbo, įsipareigodama išmokėti atsakovui darbo užmokestį, dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. ieškovė įsipareigojo su atleidžiamu darbuotoju tinkamai atsiskaityti, išmokant dviejų mėnesių darbo užmokesčio sumą, o su šiuo Įsakymu atsakovas susipažino ir jį pasirašė, t. y., konkliudentiniais veiksmais sutiko su jo turiniu. Vis dėlto, su tokiais ieškovės argumentais visiškai nesutiktina. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, tai, jog atsakovas susipažino su įsakymu nurodydamas virš savo parašo „su įsakymu susipažinau“ negali būti prilyginama sutikimui su Įsakymo turiniu.
22. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovė, norėdama nutraukti darbo sutartį su atsakovu prieš įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą suėjimo terminą galėjo pasinaudoti DK 64 straipsnyje įtvirtinta nuostata, leidžiančia darbdaviui darbuotojo sutikimu bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleidžiant darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokant už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.