Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo UAB „R. v.“ atstovui advokato padėjėjui A. P.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „R. v.“ ieškinį atsakovui G. M. dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nuo 2020-03-20 pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „R. v.“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2020-05-11 sprendimą Nr. DGKS-2990 darbo byloje Nr. APS-119-8547; pripažinti, kad G. M. yra teisėtai atleistas iš darbo UAB „R. v.“ direktoriaus 2020-03-19 įsakymu Nr. (2.1) P-16 „Dėl G. M. atleidimo iš darbo nuo 2020-03-20 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p., 57 str. 6 d ir su G. M. atsiskaityta tinkamai, išmokėjus išeitinę kompensaciją, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išdirbtą darbo laiką.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „R. v.“ ir G. M. 2018-08-07 sudarė darbo sutartį. G. M. pradėjo dirbti administracijos padalinyje direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigose. 2020-02-12 įvyko UAB „R. v.“ valdybos posėdis. Buvo nuspręsta nuo 2020-03-01 pakeisti bendrovės valdymo struktūrą. Pagal naujai patvirtintą struktūrą nebeliko bendrovės direktoriaus pavaduotojo strateginiams planavimui pareigybės. 2020-02-28 UAB „R. v.“ direktorius priėmė įsakymą Nr. VI-8, kuriuo nuo 2020-03-01 buvo panaikinta direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigybė bei sudaryta trijų asmenų komisija, kuri įteiktų įspėjimą G. M.. 2020-03-02 rašytiniame įspėjime nurodyta apie pareigybės panaikinimą ir kad G. M. nuo 2020-05-04 bus atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų bendrovėje pagal LR DK 57 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties nutraukimo dieną sumokant jam priklausantį darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Laikotarpiu nuo 2019 m. pabaigos iki 2020-03-18 G. M. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jam nesant darbo vietoje įspėjimo surašymo dieną (2020-03-02), direktoriaus paskirta komisija ėmėsi priemonių įspėjimui įteikti. Jie nuvyko į atsakovo gyvenamąją vietą, bet į atsakovo namus nebuvo įleisti. Apie darbuotojų atvykimą atsakovas buvo įspėtas telefonu. Nepavykus įspėjimo įteikti asmeniškai, buvo nuspręsta įspėjimą išsiųsti į G. M. asmeninį paštą, o 2020-03-03 ir registruotu laišku. 2020-03-19, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, G. M. grįžo į darbą. Tą pačią dieną darbdavys jam įteikė 2020-03-19 Pasiūlymą Nr. (75)V4-121 dirbti nuotekų tarnyboje valyklos operatoriaus pareigose. Su šiuo pasiūlymu atsakovas nesutiko. 2020-03-19 G. M. buvo įteiktas 2020-03-19 UAB „R. v.“ direktoriaus įsakymas Nr. (2.1)P-16 „Dėl G. M. atleidimo iš darbo“, kuriame nurodyta, kad jis atleidžiamas iš darbo nuo 2020-03-20, nes jo pareigybė panaikinta, o su pasiūlymu dirbti kitą darbą jis nesutiko. G. M. buvo išmokėtas darbo užmokestis, dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl pareigybės panaikinimo buvo taikomos LR DK 57 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos. Atsakovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai. 2020-03-20, t.y. paskutinę atsakovo darbo dieną darbdavys apskaičiavo visas privalomas sumokėti sumas ir pervedė į atsakovo sąskaitą 5504,03 Eur. 2020-04-14 atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo dienos nukėlimo ir darbo užmokesčio priteisimo iš UAB „R. v.“. 2020-05-07 raštu G. M. patikslino, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo jam buvo įteiktas 2020-03-19, o darbo sutartis nutraukta 2020-03-20, nesilaikant įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ir prašė darbo ginčų komisijos įpareigoti darbdavį nukelti atleidimo iš darbo datą į 2020-05-20 bei priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Darbo ginčų komisija 2020-05-11 sprendimu Nr. DGKS-2990 G. M. prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo UAB „R. v.“ G. M. darbo santykių pasibaigimo datą iš 2020-03-20 nukelti į 2020-05-19 bei priteisė iš UAB „R. v.“ G. M. naudai 4779,60 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-03-21 iki 2020-05-19. Ieškovas su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka. Jie įsitikinę, kad darbdavys laikėsi visų darbo kodekso reikalavimų, laiku įteikė įspėjimą apie pareigybės panaikinimą ir G. M. atsisakius pasiūlyto darbo, turėjo teisę jį atleisti iš darbo. Prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas G. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. M. nurodė, kad darbdavys nepagrįstai reikalauja panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020-05-11 sprendimą Nr. DGKS-2990. DGK priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, priėmė sprendimą vadovaudamasi DK normomis ir suformuota teismine praktika darbo bylose, todėl nėra jokio pagrindo naikinti DGK sprendimą. DGK nustatė, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą jam buvo įteiktas 2020-03-19 ir nuo tos dienos darbdavys privalėjo taikyti DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytą 2 mėnesių įspėjimo terminą, nes jam iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai. Nuo 2019 m. pabaigos iki 2020-03-18 jis sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo laikotarpiu jis gydėsi ligoninėje, vyko į sanatoriją, gyveno (duomenys neskelbtini) ir retkarčiais grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Savo nedarbingumo laikotarpiu darbdaviui telefonu nurodė, kad dokumentus jis pasiims kai grįš į (duomenys neskelbtini). 2020-03-02 jo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Namuose buvusi žmona jį informavo, kad kieme vaikšto nepažįstami asmenys, beldžia į duris. Jis liepė jai nepažįstamų asmenų į namus neįsileisti. Toks darbdavio elgesys yra neetiškas ir pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą. Jis nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jam atsisakius dirbti nuotekų valyklos operatoriaus pareigose, darbdavys įgijo teisę nutraukti su juo darbo sutartį DK 57 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės įpareigoja darbdavį pasiūlyti kitą darbo vietą, į kurią darbuotojas gali būti perkeltas jo sutikimu (DK 57 str. 2 d.). Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. Ši darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad darbuotojas galėtų būti joje įdarbintas (perkeltas), t.y. atitinka jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę, jei darbuotojas duoda sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį. 2020-03-19 darbdavio pasiūlymas dirbti nuotekų tarnyboje nuotekų valyklos operatoriaus pareigose neatitiko jo sveikatos būklės, todėl su pasiūlymu nesutiko. Įgyvendinant DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą garantiją, kito darbo pasiūlymas turėjo būti realus, o ne formalus. Akivaizdu, kad darbdavio pasiūlymas buvo formalus ir pažeidė jo interesus. Tai jis grindžia tuo, kad buvo pasiūlyta dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis, už mažesnį darbo užmokestį. Todėl nesutikimas su pasiūlymu neduoda pagrindo atleisti iš darbo DK 57 straipsnio 6 dalies pagrindu. Darbdavys klaidingai teigia, kad jis sutiko su 2020-03-19 įsakymu. Įsakymas jam buvo įteiktas susipažinti, todėl pasirašydamas ant šio įsakymo jis patvirtino susipažinimo faktą. Susipažinimo su įsakymu faktas negali būti vertinamas kaip sutikimas su įsakymo turiniu. Už įspėjimo laikotarpį nuo 2020-03-21 iki 2020-05-19 jokia kompensacija jam nebuvo išmokėta. Pagal DK 64 straipsnio 5 dalį darbdavys, su darbuotojo sutikimu, turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Darbdavys privalėjo nukelti jo darbo santykių pasibaigimo datą į 2020-05-19 ir sumokėti kompensaciją už 2 mėnesių įspėjimo laikotarpį. Prašo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-7487-476/2020 atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o DGK sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2020-05-11, UAB „R. v.“ gautas 2020-05-26. Ieškinys Šiaulių apylinkės teismo rūmuose gautas 2020-06-12, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

Ieškovo, atsakovo ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. M. nuo 2018-08-08 iki 2020-03-20 dirbo UAB „R. v.“ administracijos padalinyje direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigose. 2020-02-02 įvyko UAB „R. v.“ valdybos posėdis. Buvo nuspręsta nuo 2020-03-01 pakeisti bendrovės valdymo struktūrą. Pagal naujai patvirtintą struktūrą nebeliko bendrovės direktoriaus pavaduotojo strateginiams planavimui pareigybės. 2020-02-28 UAB „R. v.“ direktorius priėmė įsakymą Nr. VI-8, kuriuo nuo 2020-03-01 buvo panaikinta direktoriaus pavaduotojo strateginiam planavimui pareigybė bei sudaryta trijų asmenų komisija, kuri įteiktų įspėjimą G. M.. 2020-03-02 rašytiniame įspėjime nurodyta apie pareigybės panaikinimą ir kad G. M. nuo 2020-05-04 bus atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų bendrovėje pagal LR DK 57 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties nutraukimo dieną sumokant jam priklausantį darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Laikotarpiu nuo 2019 m. pabaigos iki 2020-03-18 G. M. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jam nesant darbo vietoje įspėjimo surašymo dieną (2020-03-02), direktoriaus paskirta komisija ėmėsi priemonių įspėjimui įteikti. Jie nuvyko į atsakovo gyvenamąją vietą, bet į atsakovo namus nebuvo įleisti. Apie darbuotojų atvykimą atsakovas buvo įspėtas telefonu. Nepavykus įteikti asmeniškai, buvo nuspręsta įspėjimą išsiųsti į G. M. asmeninį paštą, o 2020-03-03 ir registruotu laišku. Atsakovas G. M. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad jo namuose nebuvo. Nedarbingumo laikotarpiu jis gydėsi ligoninėje, vyko į sanatoriją, gyveno (duomenys neskelbtini) ir retkarčiais grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Pašalinius asmenis matė jo žmona, bet ji šių asmenų neįsileido. Norėdamas įteikti įspėjimą, darbdavys pažeidė jo privačią nuosavybę. Toks darbdavio elgesys yra neetiškas ir pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą.

Įspėjimas apie atleidimą iš darbo G. M. buvo įteiktas 2020-03-19, kai jis grįžo į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad darbuotoją apie atleidimą galima įspėti (laikantis darbo kodekse numatytų procedūrų) jo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau nepaneigia darbo kodekso 57 straipsnio 7-8 dalyse nustatytų įspėjimo apie atleidimą terminų ir darbdavio pareigos sumokėti išeitinę išmoką. Ieškovas teigė, kad pagal užimamas pareigas, atsakovas turėjo susipažinti jam elektroniniu būdu išsiųstu įspėjimu. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo sutarusios apie tokį įteikimo būdą, nebuvo numatyta pareiga nedarbingumo laikotarpiu tikrintis elektroninį paštą. Kita vertus, DK 64 str. numato įteikimą raštu, pagal šio straipsnio 3 d. įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Teiginiai apie tai, kad atsakovas važinėjo po Lietuvą ne sveikatos ar gydymo klausimais, jog ligos laikotarpiu turėtų tikrinti elektroninio pašto dėžutę vien dėl užimamų aukštų pareigų, kad atsakovas neįsileido ieškovės komisijos narių, norėjusių jam įteikti įspėjimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Visuma šių aplinkybių duoda pagrindą teigti, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas G. M. grįžus į darbą – 2020-03-19 ir nuo tos dienos skaičiuojami visi su atleidimu susiję terminai.

2020-03-19 G. M. buvo įteiktas pasiūlymas Nr. (7.5) V₄ -121, kuriuo nuo 2020-03-19 pasiūlytas darbas (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje adresu: (duomenys neskelbtini), dirbti nuotekų tarnyboje valyklos operatoriaus pareigose mokant 3,63 Eur. valandinį įkainį ir už pavojingas sąlygas 18,75 proc. val. nuo faktiškai dirbto laiko nuo minimalios mėnesinės algos pagal Kolektyvinėje sutartyje nustatytą apskaičiavimo tvarką. Pasiūlymo atsakymą prašė pateikti iki 2020 m. kovo 19 d. 16 val. DK 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo sutikimas ar nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios dienos. Atsakovui buvo primesta darbdavio valia darbo sutartį nutraukti tik jo sąlygomis, be galimybės derėtis, bei apskritai, nesuteikiant laiko apsvarstyti darbdavio pasiūlymą ir įvertinti visas galimybes toliau tęsti ar nutraukti darbo santykius. Iš to seka, kad ieškovas 2020-03-19 pasiūlymu grubiai pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius. Teismas taip pat vertina ir pasiūlytą darbą. Atsakovas įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Pasiūlytas darbas neatitiko atsakovo turimo išsilavinimo ir turimos darbinės patirties. Atsakovas ilgą laiką gydėsi, o jam ieškovas pasiūlė darbą kenksmingomis sąlygomis. Darbo sąlygų kenksmingumą teismas įvertino iš pasiūlyme įvardinto 18,75 procentų priedo už pavojingas sąlygas. Be to, gaunamas darbo užmokestis būtų buvęs ženkliai mažesnis. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

2020-03-19 G. M. buvo įteiktas 2020-03-19 UAB „R. v.“ direktoriaus įsakymas Nr. (2.1)P-16 „Dėl G. M. atleidimo iš darbo“, kuriame nurodyta, kad jis atleidžiamas iš darbo nuo 2020-03-20, nes jo pareigybė panaikinta, o su pasiūlymu dirbti kitą darbą jis nesutiko. G. M. buvo išmokėtas darbo užmokestis, dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl pareigybės panaikinimo buvo taikomas LR DK 57 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos. Atsakovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai. 2020-03-20, t.y. paskutinę atsakovo darbo dieną apskaičiavo visas privalomas sumokėti sumas ir pervedė į atsakovo sąskaitą 5504,03 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Darbo sutartis DK 57 straipsnio pagrindu nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai. Atsakovas gimęs 1959-12-19, iki senatvės pensijos likę mažiau kaip penki metai, todėl įspėjimo terminas jam dvigubinasi. DK 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžtas terminas baigiasi atitinkamų metų, mėnesio ar savaitės dieną. Atsakovui G. M. įspėjimas buvo įteiktas 2020-03-19, todėl darbo sutarties nutraukimo data laikytina 2020-05-19.

Ieškovas UAB „R. v.“ nesilaikė įspėjimo termino ir kitaip vertino G. M. atsisakymą dirbti nuotekų tarnyboje valyklos operatoriaus pareigose. Jie tokį atsisakymą vertino kaip G. M. sutikimą darbo sutartį nutraukti nuo 2020-03-20. Toks vertinimas neteisingas ir prieštarauja DK normose nustatytam reglamentavimui.

Įvertinus visas šioje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, G. M. atleidimo iš darbo data perkeliama į 2020-05-19 ir atsakovui priteistina 4779,60 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Dėl pažeistų teisių G. M. turėjo teisę ir į kitas išmokas, bet byloje šie reikalavimai nepareikšti, todėl teismas dėl to nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovę UAB „R. v.“ atsakovo G. M. darbo santykių pasibaigimą iš 2020-03-20 nukelti į 2020-05-19, atleidimo pagrindas DK 57 straipsnio 1dalies 1 punktas ir apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių.

Priteisti iš ieškovės UAB „R. v.“ atsakovui G. M. 4779,60 (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurus 60 ct., priskaitytina suma) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020-03-21 iki 2020-05-19.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.