Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta L. B. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. B. priteistas 330,76 Eur (trys šimtai septyniasdešimt eurų 76 ct) žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. sausio 1 d., apie 5 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra dėl mažareikšmės dingsties, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam V. S. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip padarė muštinę žaizdą nosies šaknyje, nosyje, nosies kaulų lūžimą ir nukentėjusiajam V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas turi mažametį vaiką ir sužadėtinę, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo šeima liktų be pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Teigiama, kad nors neturi nuolatinio legalaus darbo, bet dirba pavienius darbus, taip išlaikydamas savo šeimą. Be to, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieško nuolatinio darbo.

2.2. Taip pat nurodoma, jog apeliantas bijo, kad, atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, ryšys su dukra gali nutrūkti, kadangi sužadėtinė su jo dukra neturės galimybių jo lankyti įkalinimo įstaigoje.

2.3. Pažymima, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę. Teigiama, kad gailisi dėl to, jog anksčiau ją neigė. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, jog atsiprašė nukentėjusiojo.

3. Atsiliepimo į nuteistojo L. B. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja advokatė Regina Bertašienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, paskirti švelnesnę bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, prokurorė Rūta Girgždutaitienė prašė nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. neginčija faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti, skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmes už nusikalstamą veikas paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes ir išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė.

8. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

9. Skirdamas nuteistajam L. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir padarytas veikas apibūdinančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad L. B. padarė apysunkį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto pavartojimu, nepraėjus nė metams nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. L. B. atsakomybę lengvinančių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, įvertinta ir tai, jog yra baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti bei turto apgadinimą eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 24–32). Pirmosios instancijos teismas įvertino L. B. charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra nedirbantis, iš buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos L. B. charakteristikos nustatyta, kad jis 2022 m. spalio 28 d. dirbo minėtoje bendrovėje pagal kliento „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą kvalifikuotu operatoriumi, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokomas dirbti prie įrenginių, bet dėl nuolatinio neatvykimo į darbą jo, kaip darbuotojo, atsisakyta (t. 2, b. l. 12). Įvertinta tai, kad nuteistasis L. B. turi mažametę dukrą I. B.. Įvertintas ir nuteistojo elgesys po įvykio, t. y. tai, kad neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino net dalies žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tai, kad L. B. nukentėjusiajam sudavė smūgį į gyvybiškai svarbų organą – galvą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir dėl padaryto sužalojimo buvo priverstas kreiptis į medikus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti L. B. paskyrus už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

10. Įvertinus anksčiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant L. B. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bausmę nuteistajam galima švelninti vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi arba BK 54 straipsnio 3 dalimi. Pirmuoju atveju švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Šiuo atveju, jau minėta, nenustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl taikyti minėtą straipsnį pagrindo nėra. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tokių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir L. B.. Vien apeliaciniame skunde nurodomas prisipažinimas ir gailestis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytina išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą.

12. Nuteistojo gynėja prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodė, kad šiuo metu jis kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, be to, nors yra anksčiau teistas, tačiau bausmes yra atlikęs, padaryta veika itin sunkių pasekmių nesukėlė.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams taikyti nurodytas nuostatas, esminė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

14. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, L. B. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, darbingas, turi mažametę dukrą, be to, apeliantas nurodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apelianto asmenybė, jo paties nusikalstamos veikos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeisdamas įstatymų, todėl nuteistajam taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau yra teistas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas maksimaliam laikotarpiui, nustatant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog L. B. nepagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, L. B. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams nepaskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė