Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto Valdymas“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano ir bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą tretiesiems asmenims Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t.y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta FABĮ (18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad planas tvirtinamas atsižvelgiant ir įvertinant fizinio asmens ir jo kreditorių teisėtus interesus.

Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus fizinio asmens kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą viso bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis), t. y. kreditorių susirinkimas nustato, kiek išlaidų yra skiriama bankroto procedūroms (turto pardavimui, ryšiams, transportui ir kt.) atlikti ir kiek išlaidų yra skiriama administratoriaus atlyginimui, kurio suma nurodoma (nustatoma) pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų įgyvendinimo, yra nurodyta, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką, reiškia, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką; kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017, 20 punktas). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti nustatomas administravimo išlaidas tiek mokumo atkūrimo plano rengimo procese (tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką), tiek mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (keisti, nustatyti kitą administravimo išlaidų mokėjimo tvarką).

Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtos teisės keisti administravimo išlaidas yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatomis (reikalavimai planui ir plano tvirtinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017, 21, 24 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimas nepritarė bankroto administratoriaus parengtai administravimo išlaidų sąmatai ir patvirtino kreditoriaus Luminor Bank, AB pateiktą administravimo išlaidų sąmatą: 30 Eur/mėn., iš lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą; 4 proc. iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausantį turtą; turto vertinimo ir pardavimo išlaidos apmokamos tik faktiškai jas patyrus, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras; taip pat nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Pakartotiniam 2018 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kartu ir jo dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos. Buvo sumažinta bankroto administravimo išlaidų sąmata: nuo 50 Eur/mėn. iki 30 Eur/mėn., tačiau administratorius prašė palikti 1740 Eur plius PVM, iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausantį turtą. Antrasis kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo plano projektui su sąlyga, kad bus palikta 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata.

FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Pagal FABĮ 22 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidų suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Įstatyme nenustatytas bankroto administravimo išlaidų, kurios gali būti naudojamos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki bankroto bylos užbaigimo, dydis, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, kurių pagrindu galėtų ir turėtų būti nustatomas administratoriaus atlyginimo dydis.

Tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, kad administravimo išlaidų sąmatoje buvo siūloma bankroto administratoriui patvirtinti 1740 Eur plius PVM atlyginimą nuo bankrutuojančio asmens turto pardavimo kainos. Ginčo dėl 30 Eur per mėnesį administravimo išlaidoms dengti patvirtinimo nebuvo. Kreditorių susirinkimas šiam pasiūlymui nepritarė, nes nesant tiksliai nustatytai turto vertei, nėra jokio pagrindo nustatyti tikslią bankroto administravimo išlaidų sumą. Atlyginimas procentine išraiška skatintų bankroto administratorių brangiau parduoti turtą. Be to, kreditoriai nurodė, jog bankroto administratoriui turi būti atlyginama tuo pačiu principu, kaip ir antstoliams, kadangi turto pardavimas vyksta naudojantis ta pačia elektroninių varžytynių sistema. Kreditoriai 2018 m. vasario 19 d. susirinkime patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią fizinio asmens bankroto administratoriui nustatytas 4 proc. atlyginimas, dengiamas iš turto pardavimo kainos.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Byloje nustatyta, jog administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plane išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Teismo nuomone, mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjos elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jos gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti.

FABĮ numato visą eilę pareigų, kurias bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas bankroto procedūrą t.y. tvarkyti visas fizinio asmens gautas lėšas ir jų naudojimo apskaitą; šaukti kreditorių susirinkimus; teikti duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos; tikrinti ir stebėti visus bankrutuojančio fizinio asmens sudaromus sandorius; nustatyti sandorius, kurie prieštarauja bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditoriaus interesams; nustatęs galimai neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, kurie turėjo neigiamos įtakos bankrutuojančio fizinio asmens finansinei būklei, kreiptis į teismines institucijas dėl žalos atlyginimo; atstovauti fiziniam asmeniui iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai; disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką; atlikti plane numatytus mokėjimus kreditoriams; šaukti kreditorių susirinkimus; ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą; imtis priemonių ieškoti skolas iš skolininkų; ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus; vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus; disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką; vertinti fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą ir, nustatęs, kad vykdoma veikla nuostolinga, nedelsdamas sušaukti kreditorių susirinkimą; ir atlikti kitas LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas funkcijas. Taip pat, vien teikiantis tokias paslaugas asmuo turi atitikti reikalavimus, t.y. turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, turi būti draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl kreditorių nurodyta suma nėra adekvati atliekamų darbų apimtims.

Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 2 dalį, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Prašoma 1740 Eur plius PVM suma neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyto galimo maksimalaus dydžio, t. y. 15 proc. nuo lėšų gautų, pardavus įkeistą turtą, netgi yra tris kartus mažesnė, todėl darytina išvada, kad atlyginimas bankroto administratoriui atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per didelis. Pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto procese tik kreditoriai nustato kokia kaina ir tvarka bus parduodamas turtas, o bankroto administratorius šiuo atveju atlieka vykdytojo funkciją. Taigi turto pardavimo procesas yra nustatomas ir pilnai kontroliuojamas tik kreditorių. Todėl atlyginimas procentine išraiška nėra nei motyvuojantis, nei labiau sąžiningas bankroto administratoriaus atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog bankroto administratoriui negali būti atlyginama tokia pačia tvarka kaip ir antstoliams, vien dėl to, jog turto pardavimas vyksta naudojantis ta pačia elektroninių varžytynių sistema. Bankroto administratoriaus ir antstolio atliekamos funkcijos yra skirtingos, turto pardavimas yra tik viena iš sudedamųjų bankroto bylos administravimo dalių, o mokumo atkūrimo plane yra numatyta daug daugiau bankroto administratoriaus funkcijų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažinta neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, teismas laiko, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens L. K. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorių nurodyti prieštaravimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išvados, taip pat FABĮ 7 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjos ir jos kreditorių interesų. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir bankroto administratoriaus išvadą dėl L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, taip pat nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus yra pagrindas pateiktą 2018 m. vasario 20 d. L. K. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 11 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintinas negaliojančiu 2018 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimas „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ bei patvirtintina bankroto administravimo išlaidoms skirta sąmata: 30 Eur/mėn., iš lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą; 1740 Eur + PVM, iš lėšų, gautų pardavus L. K. priklausantį turtą; turto vertinimo ir pardavimo išlaidos apmokamos tik faktiškai jas patyrus, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 8 straipsnio 3, 5 ir 8 dalimis,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 20 d. mokumo atkūrimo planą.

Pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimą „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“.

Patvirtinti bankroto administravimo išlaidoms skirtą sąmatą: 30 Eur/mėn., iš lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą; 1740 Eur + PVM, iš lėšų, gautų pardavus L. K. priklausantį turtą; turto vertinimo ir pardavimo išlaidos apmokamos tik faktiškai jas patyrus, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras.

Įpareigoti bankroto administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.