Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-69-921/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė iš atsakovės D. P. priteisti 1 176,45 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Į teismo posėdį, kuris įvyko 2016 m. rugpjūčio 26 d. 9 val. 30 min., neatvyko ieškovė, kurios dalyvavimas 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu. Atsakovės atstovas advokatas V. B. prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, sprendimo už akių priimti neprašė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Iš ieškovės priteisė valstybei 414,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.Teismas nustatė, kad apie teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. rugpjūčio 26 d. 9 val. 30 min. Utenos rajono apylinkės teisme, ieškovei buvo pranešta tinkamai. 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu. Ieškovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą, taip pat nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovės atstovas neatvyko į 2016-08-26 teismo posėdį, kadangi negavo pranešimo apie dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimą būtinu. Ieškinys buvo pateiktas įprasta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tvarka, o ne per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Procesiniai dokumentai ieškovei buvo siunčiami paštu. Teismo nutartis dėl ieškovės atstovo dalyvavimo pripažinimo būtinu bei teismo šaukimas su atžyma, jog ieškovės atstovo dalyvavimas būtinas, paštu siųsti nebuvo.Pažymi, kad 2016-08-05 teismo nutartis, kurioje ieškovės atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu, nėra skaitmenizuota.Nurodo, kad ieškinyje, 2015-12-02 prašyme prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui. Prašymas buvo grindžiamas ekonomiškumo principu.Teigia, kad negavus atskiro pranešimo, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo vedama ne per EPP sistemą, ieškovės lūkestis gauti teismo pranešimus paštu buvo pagrįstas. Siekiant užtikrinti tinkamą ieškovės atstovavimą, atsižvelgiant į didelį gaunamų dokumentų kiekį AB „Lietuvos draudimas“ EPP paskyroje, nustatytas dokumentų tikrinimo grafikas. Proceso pažeidimų ieškovei išvengti pavykdavo.Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymi, kad byloje procesas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, procesas byloje vyksta beveik metus laiko, duomenų, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, byloje nėra, todėl ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. P. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2016-08-09 teismas išsiuntė teismo šaukimą naudodamas elektronines ryšių priemones. Teismo šaukime nurodyta, kad ieškovės dalyvavimas pripažintas būtinu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra draudimo įmonė pagal CPK 175¹ straipsnio nuostatas toks procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimas laikytinas tinkamu.Pažymi, kad ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo, ieškinyje nurodydama, jog ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Utenos rajono apylinkės teismas 2016-08-05 protokoline nutartimi ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, teismo posėdį atidėjo 2016-08-26 9.30 val. 2016-08-09 ieškovei, jos atstovei išsiųsti šaukimai į teismo posėdį, nurodant, kad ieškovės dalyvavimas pripažintas būtinu. Ieškovei, jos atstovei šaukimai į 2016-08-26 teismo posėdį išsiųsti per elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir laikomi įteiktais po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną (CPK 175¹ str. 10 d.), t. y. 2016-08-10. Ieškovė yra draudimo įmonė, todėl pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatas teismo šaukimo įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis laikomas tinkamu. Atsižvelgiant į tai atmetami ieškovės argumentai, kad ji turėjo pagrįstą lūkestį gauti teismo pranešimus paštu.CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra blanketinė procesinės teisės norma numatanti jog ieškinys paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Šiomis procesinėmis normomis ir vadovavosi teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Pažymėtina, kad tiek CPK 296 straipsnis, tiek CPK 246 straipsnis, numato ir kitas šalių ir jų atstovų neatvykimo pasekmes ir ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, o 246 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pastaroji procesinė norma aiškinant ją sistemiškai su kitomis CPK 246 straipsnio nuostatomis numato aiškią sąlygą jog ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jis nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.Šiuo atveju bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2015-10-05, byla iš Rokiškio rajono apylinkės teismo Panevėžio apygardos teismo 2015-10-09 nutartimi buvo perduota nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui, pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės, byloje atlikta ekspertizė, po bylos nagrinėjimo atnaujinimo byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog prieš parengiamuosius teismo posėdžius ieškovė teikė papildomus prašymus bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, 2015-12-02 pateikė papildomus paaiškinimus ir pakartotinį prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui, ieškovės ir jos atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktų nenustatyta. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti, kad ieškovė yra pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Atsižvelgiant į proceso eigą, apeliantės atskirajame skunde nurodytas priežastis, pagrindo teigti, kad ieškovė nebėra suinteresuota byla, ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nėra. Nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista šalių teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 5 punkto ir 246 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant šiai ginčo situacijai teismas turėjo teisę bylą nagrinėti iš esmės ieškovei nedalyvaujant, taip pat turėjo teisę be svarbių priežasčių neatvykusiai į teismo posėdį šaliai, kurios dalyvavimas pripažintas būtinu, taikyti CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas neigiamas procesines pasekmes – paskirti iki 289 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o civilinė byla grąžinama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.