Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2022-05-30 · Civilinė byla Nr. e2-542-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
e2-542-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00174-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SK Impex Service center“
Atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-542-618/2022Proceso Nr. 2-56-3-00174-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SK Impex Service center“ ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SK Impex Service center“ (toliau - ir Tiekėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir Perkančioji organizacija) sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Mobili telekonsultacijų stotelė su programine įranga skirta skubiosios telemedicinos paslaugų užtikrinimui“ (pirkimo Nr. 571272) (toliau – ir Pirkimas), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė pateikė viešojo pirkimo „Mobili telekonsultacijų stotelė su programine įranga skirta skubiosios telemedicinos paslaugų užtikrinimui“ sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos) atitinkantį pasiūlymą. 2022 m. sausio 18 d. atsakovė pranešė ieškovei apie ketinimą sudaryti sutartį ir prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad neegzistuoja pagrindai ieškovei pašalinti iš Pirkimo. 2022 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė atsakovei minėtus duomenis, tačiau kvietimo sudaryti sutartį nesulaukė, todėl 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti ją apie Pirkimo procedūras. 2022 m. vasario 28 d. ieškovė gavo atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Minėtame sprendime nurodyta, kad atsakovė, įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad dalis Pirkimo sąlygų priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) reikalavimų yra suformuoti netinkamai, dėl to tiekėjai, teikdami pasiūlymus, dalį šių reikalavimų, t. y. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punktą, suprato skirtingai. Pažymėjo, jog atsakovė siekia, kad Pirkimo dokumentai (Techninė specifikacija) būtų aiškūs, be dviprasmybių, juose nustatyti reikalavimai neribotų konkurencijos. 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti: 1) detalius sprendimo nutraukti Pirkimą motyvus; 2) tiekėjų pretenzijas; 3) Pirkime dalyvavusius tiekėjus ir jų pasiūlymų atmetimo priežastis. 2022 m. kovo 7 d. pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad pastaroji nutraukė Pirkimą siekdama pašalinti viešųjų pirkimų principų pažeidimą, užkertantį kelią tinkamai ir lygiateisiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. siekiant neriboti konkurencijos. Atsakovė, įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir iš naujo atlikusi rinkos analizę, nustatė, kad Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto nuostatos buvo suformuotos netinkamai, dėl to tam tikriems tiekėjams, įskaitant ieškovę, buvo sudarytos palankesnės sąlygos pateikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus, nes tik šių tiekėjų siūlomai prekei būdingas minėtame punkte įtvirtintas „nedalomumas“. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog pretenzijų nėra gavusi ir sprendimų atmesti pretenzijas nėra priėmusi. Nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti Pirkimą, ieškovė 2022 m. kovo 9 d. pateikė pretenziją, tačiau atsakovė 2022 m. kovo 18 d. sprendimu minėtą pretenziją atmetė. Ieškovė nurodo, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą yra nepagrįstas, kadangi jos nurodytos aplinkybės nesuponuoja viešųjų pirkimų principų pažeidimo, šiuo atveju nėra aplinkybių, patvirtinančių poreikį keisti Pirkimo sąlygas, o sprendimas grįstas iš esmės išimtinai atsakovė siekiu įrangą įsigyti pigiau iš jai palankesnio tiekėjo.

1.2. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė 2022 m. vasario 18 d. buvo informuota apie sprendimą pripažinti ją galima laimėtoja ir gavo prašymą pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog neegzistuoja pagrindai ieškovei pašalinti iš Pirkimo. Pirkimo sąlygų 3.2 punkte numatyta, kad atsakovė pirmiausia įvertins pasiūlymus, po to tikrins, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus (jei taikoma) ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Taigi, priimdama sprendimą nutraukti Pirkimą, atsakovė jau turėjo būti atlikusi visų pasiūlymų siaurąja prasme įvertinimą. Priešingu atveju ji nebūtų galėjusi nustatyti potencialaus Pirkimo laimėtojo. Dėl šios priežasties atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nėra įvertinusi dalyvių pasiūlymų, laikytinos nepagrįstomis.

1.3. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte nustatyta, kad monitorius turi būti nedaloma mobilios telekonsultacijų stotelės konstrukcijos dalis. Šie reikalavimai keliami iš gamintojo tiekiamai aparatinei įrangai, t. y. visa įranga turi būti gamykliškai integruota į vientisą ir nedalomą konstrukciją. Atsakovės teigimu, minėtos nuostatos suteikia pranašumą tam tikriems tiekėjams ir taip iškreipia sąžiningą konkurenciją. Vis dėlto atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog ši Techninės specifikacijos yda jai tapo žinoma tik atlikus pasiūlymų vertinimą, taip pat duomenų apie jos atliktą rinkos analizę ir pan. Šiuo atveju sprendimą nutraukti Pirkimą atsakovė grindžia tik savo pačios deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo Pirkimas vykdomas ne pirmą kartą, tačiau ankstesniuose pirkimuose dalyvavę tiekėjai klausimo dėl to, jog reikalavimas pasiūlyti integruotus monitorius, gali riboti konkurenciją, nekėlė. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – mobilios telekonsultacijų stotelės – išsiskiria tuo, kad jos turi integruotą monitorių, kamerą, garsiakalbį, mikrofoną, klaviatūrą, programinę įrangą, prieigą prie interneto ir suteikia galimybę vykdyti nuotolines konsultacijas. Tokio pobūdžio pirkimai Lietuvoje iki šiol nėra vykdyti, todėl akivaizdu, kad ginčo pirkimas gali nesusilaukti didelio tiekėjų iš Lietuvos susidomėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra daug tiekėjų, vykdančių tokio tipo įrangos prekybą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog konkurencija nevyksta. Ginčo Pirkimas yra tarptautinis, jis buvo paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje, todėl jame galėjo dalyvauti tiekėjai tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių. Be to, ankstesniuose pirkimuose dalyvavo ir atitinkamai konkuravo ne vienas tiekėjas. Pati atsakovė nurodė, jog dalis tekėjų siūlė tą pačią įrangą, tačiau jų kainos ženkliai skyrėsi, t. y. pripažino, jog vyko tiekėjų konkurencija.

1.4. Kaip minėta, ginčo Pirkimas vykdomas jau trečią kartą, tačiau klausimų dėl Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto nuostatų atitikties VPĮ reikalavimams kilę nebuvo. 2021 m. balandžio 24 d. paskelbtas pirkimas Nr. 52923317, kuris buvo suskaidytas į tris dalis: 1) konsolės telekonsultacijoms pirkimą; 2) biuro baldų pirkimą; 3) mobilios telekonsultacijų stotelės su programine įranga pirkimą. Techninės specifikacijos 2.1.7 punkte buvo nurodyta, kad monitoriai turi būti integruoti į darbo vietą, t. y. monitoriai turi būti sujungti su darbo stotimi. Mobilios telekonsultacijų stotelės pirkimas buvo nutrauktas, atsakovei nusprendus pašalinti Techninės specifikacijos netikslumus, tačiau reikalavimas dėl integruoto monitoriaus naujai paskelbtame pirkime pakeistas nebuvo. 2021 m. liepos 10 d. paskelbtas pirkimas Nr. 55499719, šio pirkimo Techninės specifikacijos 2.1.8 punkte buvo nurodyta, kad monitoriai turi būti integruoti į darbo vietą, t. y. monitoriai turi būti sujungti su darbo stotimi. Pirkime Nr. 55499719 dalyvavo trys tiekėjai, tačiau visų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti: 1) ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl pernelyg didelės kainos; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams (įranga nebuvo žymėta CE ženklu); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo atmestas, kadangi jis buvo netinkamai užpildytas ir nepasirašytas, o tiekėja nustatytu terminu šių trūkumų nepašalino. Taigi akivaizdu, kad visuose buvo nustatytas reikalavimas, jog monitoriai būtų integruoti į darbo stotelę, tačiau tiekėjai pretenzijų dėl to nereiškė, tai nekliudė jiems pateikti pasiūlymų. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad integruotus monitorius siūlo ne vienas gamintojas, todėl atsakovės argumentai apie konkurencijos ribojimą vertintini kaip nepagrįsti.

1.5. Įvertinus Pirkimo objektą, manytina, jog atsakovė turėjo atlikti rinkos tyrimą iki Pirkimo procedūrų pradžios. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė apie ketinamą įgyvendinti projektą ir numatomą poreikį įsigyti telekonsultacijų stoteles žinojo ne vėliau kaip 2019 m., o paraiška dėl šio Pirkimo finansavimo buvo pateikta 2020 m. rugsėjo 10 d. Taigi atsakovė žinojo savo poreikį ir situaciją rinkoje, todėl jos teiginiai, kad ji, tik nustačiusi potencialų Pirkimo laimėtoją, sužinojo apie rinkoje siūlomas stoteles, jų tipus, tiekėjus, vertintini kaip nepagrįsti.

1.6. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte nustatytas reikalavimas yra konkretus ir tikslus, jame aiškiai nurodyta, jog monitorius turi būti gamykliškai integruotas į vientisą nedalomą konstrukciją, o ne atskirai kabinamas, primontuojamas ir pan. Tiekėjai šio reikalavimo neginčijo, klausimų dėl jo nekėlė, kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad tiekėjai šį reikalavimą suprato skirtingai, nenustatyta.

1.7. VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta galimybė atmesti pirkimo dalyvius ir nesudaryti sutarties su tiekėju, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui – yra iš šalies, įtrauktos į Vyriausybės skelbiamą sąrašą. Vis dėlto šiuo atveju Pirkimo laimėtoja yra ieškovė, ji ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiomis valstybėmis ar teritorijomis neturi, o siūlomos įrangos gamintojas yra iš JAV. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, įsigalioję VPĮ pakeitimai nesudaro pagrindo keisti Pirkimo sąlygų.

1.8. Iš atsakovės atsakymo į pretenziją matyti, kad pastaroji sprendimą nutraukti Pirkimą grindė ir tuo, jog Pirkimo rezultatas neatitiko jos lūkesčio dėl kainos, t. y. atsakovė iš esmės siekia Pirkimo objektą įsigyti mažesne kaina. Vis dėlto, ieškovės pasiūlymo kaina neviršija Pirkimui suplanuotų lėšų (1 078 294,21 Eur) ir apima visas lėšas būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodo, jog Pirkimu atsakovė siekė įsigyti įrangą, reikalingą telemedicinos (nuotolinėms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad dėl kilusios pandemijos laikotarpiu nuo Techninės specifikacijos rengimo iki Pirkimo procedūrų pradžios telemedicinos sprendiniai ir nuotolinis konsultavimas labai išplito, rinkoje atsirado daugybė įvairesnių sprendinių, o pasiūlos įvairovė lėmė sumažėjusią šių sprendinių kainą. Atsakovei, įvertinus siekiamą tikslą, kitų ligoninių patirtį, pasiūlą rinkoje, aplinkybes, susijusias su Pirkimu (ypatingai aukštą kainą, konkurencijos nebuvimą ir pan.), Pirkimo metu kilo abejonių dėl Techninės specifikacijos atitikties viešųjų pirkimų principams (racionalaus lėšų naudojimo, tiekėjų konkurencijos (ne)buvimo, proporcingumo siekiamam tikslui ir pan.). Atsakovė šių pažeidimų Pirkimo metu pašalinti negalėjo, todėl nusprendė nutraukti Pirkimą.

2.2. Atsakovė įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-604-01-0002 „Skubios telemedicinos paslaugų teikimas skubiosios medicinos pagalbos skyriuose“ (toliau – Projektas), juo siekiama sukurti ir įdiegti skubiosios telemedicinos paslaugų teikimo modelį tarp 12 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, t. y. įsigyti skubiosios telemedicinos paslaugoms (nuotolinėms konsultacijoms) teikti reikalingą įrangą, siekiant greičiau ir kokybiškiau suteikti savalaikę būtinąją ir skubią pagalbą visos Lietuvos gyventojams, ypatingai rajonų / regionų ligoninėse gydomiems pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų kraujotakos ligomis bei patyrusiems traumas, kuriems reikalinga specializuota, daugiaprofilinė, aukščiausio lygio skubi medicinos pagalba. 2021 m. balandžio 24 d. atsakovė paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 529233, juo siekė įsigyti konsolę telekonsultacijoms, pritaikytus biuro baldus ir mobilią telekonsultacijų stotelę su programine įranga. Atsakovės viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu iki vokų atplėšimo, t. y. negavus pasiūlymų, šio pirkimo dalį dėl mobiliosios telekonsultacijų stotelės su programine įranga nutraukė dėl Techninės specifikacijos netikslumų. 2021 m. liepos 10 d. atsakovė pakartotinai paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 554997, juo siekė įsigyti mobiliąją telekonsultacijų stotelę su programine įranga. Komisija, nustačiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkime Nr. 554997 pasiūlymas nėra pasirašytas ir tinkamai užpildytas, o tiekėja šių trūkumų nustatytu terminu nepašalino, 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nutarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo nevertinti. Įvertinusi kitus pasiūlymus, Komisija ieškovės pasiūlymą atmetė dėl per didelės, nepriimtinos kainos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dėl neatitikties Techninės specifikacijos 7.45 punkto reikalavimams. 2021 m. spalio 30 d. atsakovė paskelbė ginčo Pirkimą. Šiame Pirkime pasiūlymus pateikė ieškovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gruodžio 20 d. Komisija nustatė, kad vienas iš tiekėjų kartu su pasiūlymu nepateikė Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) ir nustatytu terminu šio trūkumo nepašalino, todėl nutarė šio tiekėjo pasiūlymo nevertinti. Atlikusi preliminarų tiekėjų pasiūlymų vertinimą, Komisija 2022 m. sausio 17 d. sprendimu atmetė dviejų tiekėjų pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimo reikalavimų, įskaitant Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimus, ir pripažino ieškovę galima laimėtoja. Vis dėlto, Komisijai atlikus pakartotinį pasiūlymų vertinimą, duomenų analizę ir nustačius, jog Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punktas pažeidžią viešųjų pirkimų principus, 2022 m. sausio 28 d. sprendimu buvo nutarta nutraukti Pirkimo procedūras ir laikyti Pirkimą pasibaigusiu VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

2.3. Atsakovė pažymi, kad Pirkimo dalyviai pateiktuose pasiūlymuose deklaravo, kad siūlomos mobilios telekonsultacijų stotelės atitinka techninę charakteristiką, įskaitant Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimus, tačiau, susipažinus su jų pasiūlymais, paaiškėjo, jog dalies tiekėjų siūlomos mobilios telekonsultacijų stotelės reikalavimo dėl monitoriaus ir kitos įrangos nedalomumo, integracijos į vientisą ir nedalomą konstrukciją neatitinka. Aplinkybė apie galimybę teikti skubiosios telemedicinos paslaugas, kai monitorius nėra integruota telekonsultacijų stotelės konstrukcijos dalis, pavyzdžiui, jį pritvirtinus prie konstrukcijos tvirtinimo elementais, atsakovei tapo žinoma tik Pirkimo metu, susipažinus su viešai skelbiama kitų telemedicinos įrangos gamintojų informacija apie įrangą. Pažymėtina, kad atsakovė, siekdama pasirengti Pirkimui ir įvertinti tiekėjų galimybes pateikti pasiūlymus, iš anksto paviešino Techninę specifikaciją, tačiau pastabų ar klausimų dėl joje numatytų reikalavimų iš tiekėjų nesulaukė. Akivaizdu, kad dalis potencialių tiekėjų Pirkime pasiūlymų nepateikė, kadangi jų tiekiama įranga neatitinka Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimų. Tokiu būdu tam tikriems tiekėjams, įskaitant ieškovę, buvo sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti Pirkime, nes tik jų siūlomai prekei būdingas Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte nurodytas „nedalomumas“. Dėl šios priežasties buvo nepagrįstai suvaržyta tiekėjų konkurencija, taip pat ir atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, prievolė įsigyti prekes už racionalią kainą, t. y. pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimu siekiama įsigyti mobilią telekonsultacijų stotelę skubiosios telemedicinos paslaugoms suteikti, tačiau akivaizdu, jog minėtoms paslaugoms suteikti nėra būtina, kad visa reikalinga įranga būtų integruota į vieną konstrukciją (gamykliškai nedaloma). Atsakovė šį viešųjų pirkimų principų pažeidimą ištaisyti galėjo tik nutraukdama Pirkimo procedūras.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė teigia, kad rinkoje yra daugiau tiekėjų, siūlančių skirtingų gamintojų telekonsultacijų stoteles su integruotais monitoriais. Vis dėlto šiuo atveju ginčo įrangai įsigyti buvo paskelbti trys viešieji pirkimai, tačiau juose buvo pateikti tik keli konkurencingi pasiūlymai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimai riboja tiekėjų konkurenciją.

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo Techninės specifikacijos rengimo iki Pirkimo procedūrų pradžios įvyko reikšmingi pokyčiai ginčo įrangos rinkoje, t. y. kad rinkoje atsirado daugiau atsakovės poreikius atitinkančių produktų ar tiekėjų, galinčių pasiūlyti Techninėje specifikacijoje nurodytus ar alternatyvius sprendinius, taip pat duomenų, patvirtančių, jog, atsisakius Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimų dėl monitoriaus integravimo į stotelės konstrukciją, atsirastų daugiau tiekėjų. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos sprendimą trečiojo Pirkimo metu iš naujo įvertinti kitų ligoninių patirtį, pasiūlą rinkoje ir pan., taip pat duomenų apie tai, kodėl minėti veiksmai nebuvo atlikti anksčiau. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtančių, kad Pirkimui suplanuota suma laikytina neracionalia. Atsakovės abejonės dėl to, jog ginčo įrangą galbūt galima įsigyti pigiau, nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimo. Nors atsakovė teigia, jog, atlikusi preliminarų pasiūlymų vertinimą, 2022 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė dviejų tiekėjų pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimo dokumentų reikalavimų, t. y., anot atsakovės, vienas pasiūlymas neatitiko būtent Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šių dalyvių pasiūlymai turėjo ir kitų trūkumų, t. y. neatitiko Techninės specifikacijos 1.2 dalies 2.7, 2.8 punktų reikalavimų. Taigi atsakovė nepagrįstai teigia, jog būtent Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimai riboja konkurenciją.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) pateikė išvadą, nurodydama, jog Pirkimo sąlygų aiškumas yra sietinas su tinkamu skaidrumo principo įgyvendinimu. Tai reiškia, kad, neužtikrinus Pirkimo sąlygų aiškumo, atsiranda pagrindas nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte nustatyta, kad monitorius turi būti nedaloma mobilios telekonsultacijų stotelės dalis. Šie reikalavimai keliami iš gamintojo tiekiamai aparatinei įrangai, t. y. visa įranga turi būti gamykliškai integruota į vientisą ir nedalomą konstrukciją. Ginčo nuostatose vartojamos sąvokos „nedaloma“, „gamykliškai integruota į vientisą ir nedalomą konstrukciją“ aiškiai ir suprantamai atskleidžia atsakovės tikslą įsigyti telekonsultacijų stotelę su monitoriumi, integruotu į bendrą konstrukciją. Aplinkybę, kad šios nuostatos laikytinos aiškiomis, pagrindžia ir tai, jog šiuo atveju tiekėjai neteikė prašymų, paaiškinti minėtą nuostatą ar pretenzijų dėl pastarosios neaiškumo. Pažymėtina, jog tai, kad tam tikras tiekėjas neatitiko nurodyto reikalavimo, savaime nereiškia, kad tai įvyko dėl ginčo nuostatų neaiškumo (dviprasmiškumo). VPT nurodė, kad pirkimo dokumentų nuostatos visuomet šiek tiek riboja tiekėjų konkurenciją, tačiau jų neteisėtumą lemia tik nepagrįstas, dirbtinis konkurencijos ribojimas. Sprendžiant dėl konkurencijos ribojimo pripažinimo dirbtiniu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar konkretus reikalavimas, atsižvelgiant į pirkimo objektą, tam tikroje rinkoje konkrečiu metu suvokiamas kaip perteklinis ar neįprastas. Šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti atsakovės poreikius ir jos nustatytų reikalavimų, keliamų Pirkimo objektui, proporcingumą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą. Manytina, jog atsakovė, nustatydama tam tikrus reikalavimus Pirkimo objektui, vertino ir žinojo savo poreikius, rinkoje veikiančių tiekėjų galimybes. VPT vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog sveikatos priežiūros įstaigose naudojamos telekonsultacijų stotelės su lengvai nuimamais monitoriais, savaime nereiškia, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl integruoto monitoriaus laikytinas nepagrįstu. Toks sprendinys laikytinas nepagrįstu tik nustačius šio reikalavimo išimtinumą (specifinį pobūdį), pavyzdžiui, tuo atveju, jei tokie sprendiniai rinkoje menkai paplitę. Nors atsakovė nurodė, jog, nutraukus Pirkimą, siekiama pakeisti Pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, susijusius su karu Ukrainoje ir padidėjusia grėsme nacionaliniam saugumui, tačiau atsakovė, esant bent vienai iš VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nustatytų sąlygų, susijusių su grėsme nacionaliniam saugumui, turi galimybę atmesti tiekėjo pasiūlymą. Tai reiškia, kad atsakovė turi galimybę užtikrinti, kad Pirkimo laimėtoju netaptų tiekėjas, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, neskelbdama naujo Pirkimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, siekdama įsigyti įrangą, reikalingą telemedicinos (nuotolinėms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, 2021 m. spalio 30 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą konkursą „Mobili telekonsultacijų stotelė su programine įranga skirta skubiosios telemedicinos paslaugų užtikrinimui“ (pirkimo Nr. 571272). Ieškovė pateikė minėto viešojo pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. 2022 m. sausio 18 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas preliminariai pripažintas galimu laimėtoju. Atsakovė 2022 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. Ieškovė 2022 m. kovo 9 d. pateikė pretenziją. Atsakovė 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

8. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

10. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

11. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SK Impex Service center“ pagrindinė veikla yra prekyba informacinių technologijų sprendimais bei medicinos įranga, skirta sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat prekyba įranga ir medžiagomis odontologijai. Ieškovė dalyvavo ginčo Pirkime, pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus, jos pasiūlymas buvo pripažintas galimu laimėtoju, atsakovei nutraukus Pirkimą, ieškovei apribota teisė varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. galimybė parduoti medicinos įrangą atsakovei, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimu.

12. Atsakovė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras grindžia Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto nuostatų dėl monitoriaus integravimo: 1) neaiškumu; 2) konkurencijos ribojimu; 3) būtinumu peržiūrėti Pirkimo sąlygas dėl karo Ukrainoje ir su šiuo karu susijusių VPĮ pakeitimų.

Dėl Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte nustatyto reikalavimo aiškumo

13. VPĮ 29 straipsnio 3 d. numatyta galimybė perkančiajai organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, taip pat įtvirtinta pareiga nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai, kurių laikymosi užtikrinimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Perkančioji organizacija siekė įsigyti įrangą, reikalingą telemedicinos (nuotolinėms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. 2021 m. spalio 30 d. atsakovė paskelbė ginčo Pirkimą. Pagal Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punktą: „Monitorius turi būti nedaloma mobiliosios telekonsultacijų stotelės konstrukcijos dalis. Šie reikalavimai keliami iš gamintojo tiekiamai aparatinei įrangai – t.y. visa įranga turi būti gamykliškai integruota į vientisą ir nedalomą konstrukciją.“ Nurodo, kad visi tiekėjai, pateikę pasiūlymus Pirkime, pasiūlymų formose deklaravo, kad jų siūlomos mobiliosios telekonsultacijų stotelės atitinka reikalaujamas charakteristikas, įskaitant Pirkimo Techninės specifikacijos 2.1.3 punktą. Atsakovės manymu, atliekant tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą paaiškėjo, kad minėta nuostata buvo suprasta skirtingai.

16. VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teiginiai, jog anksčiau nurodyti reikalavimai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra vertintini kaip deklaratyvūs, atsakovė iš esmės neįrodė ir nepagrindė, kaip pasireiškia minėtos ginčo Pirkimo sąlygos neaiškumas ir netikslumas, vien ta aplinkybė, kad ne visų tiekėjų, dalyvavusių Pirkime, pasiūlymai atitiko sąlygas, nesudaro pagrindo teigti, jog jie minėtą sąlygą suprato skirtingai. Vertinant objektyviai, Techninės specifikacijos 2.1.3 punkte numatyta sąlyga dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos yra aiški ir nedviprasmiška, nes aiškiai nurodyta, kad siekiama įsigyti telekonsultacijų stotelę su monitoriumi, integruotu į bendrą konstrukciją, ir šito reikalavimo neįmanoma suprasti priešingai.

17. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog Perkančioji organizacija nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dalyvavę Pirkime tiekėjai skirtingai suprato Techninės specifikacijos 2.1.3 punkte nurodytą reikalavimą dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto nuostatos aiškumą ir suprantamumą papildomai pagrindžia faktas, kad ginčo Pirkimas vykdomas jau trečią kartą, tačiau nebuvo gauta nė vieno tiekėjo paklausimų, kuriuose būtų prašoma paaiškinti minėtą nuostatą, nei pretenzijų, kuriose būtų nurodyta, jog ši nuostata yra neaiški ir nesuprantama.

18. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl nesudaro pagrindo nutraukti Pirkimą minėtu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis), t. y. dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimo.

Dėl konkurencijos ribojimo Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte įtvirtintu reikalavimu

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, siekdama įsigyti įrangą, reikalingą telemedicinos (nuotolinėms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, 2021 m. balandžio 24 d. vykdė tarptautinį pirkimą Nr. 529233. Juo siekė įsigyti konsolę telekonsultacijoms, pritaikytus biuro baldus ir mobiliąją telekonsultacijų stotelę su programine įranga. Nesulaukusi pasiūlymų, 2021 m. gegužės 21 d. Komisijos sprendimu pirkimo dalį dėl mobiliosios telekonsultacijų stotelės su programine įranga nutraukė dėl Techninės specifikacijos netikslumų. 2021 m. liepos 10 d. atsakovė pakartotinai paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 554997, kuriuo siekė įsigyti mobiliąją telekonsultacijų stotelę su programine įranga. Minėtame Pirkime pasiūlymus pateikė ieškovė ir dar du tiekėjai. Perkančiosios organizacijos Komisijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas nevertintas, nes nebuvo pasirašytas ir tinkamai užpildytas ir tiekėja šių trūkumų nustatytu terminu nepašalino; ieškovės pasiūlymas atmestas dėl per didelės, nepriimtinos kainos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas atmestas dėl neatitikties Techninės specifikacijos 7.45 punkto reikalavimui. 2021 m. spalio 30 d. atsakovė paskelbė ginčo Pirkimą. Jame pasiūlymus pateikė ieškovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Komisija 2022 m. sausio 17 d. sprendimu vieno tiekėjo pasiūlymą atmetė (nevertino), nes jis kartu su pasiūlymu nepateikė Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) ir nustatytu terminu šio trūkumo nepašalino. Kito tiekėjo pasiūlymas atmestas ne tik dėl neatitikties Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimui, bet ir 1.2 punkto „Programinė įranga“ 2.7 ir 2.8 punktų reikalavimams. Trečio tiekėjo pasiūlymas atmestas dėl neatitikties Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 3.1, 3.2, 3.3 punktų reikalavimams ir 1.2 dalies „Programinė įranga“ 1.7, 2.7–2.9, 2.11, 2.13–2.16, 7.2–7.5 punktų reikalavimams. Ieškovę, kurios pasiūlymas atitiko visus reikalavimus, pripažino galima laimėtoja. Perkančioji organizacija 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nutraukė ginčo Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovė būtinumą nutraukti Pirkimo procedūrą, be kita ko, įrodinėja būtinumu koreguoti perteklinį reikalavimą, numatytą Techninės specifikacijos 1.1 dalies 2.1.3 punkte, kuris, jos teigimu, nepagrįstai riboja konkurenciją, įrodinėja, kad minėta Techninės specifikacijos sąlyga dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos diskriminuoja potencialius tiekėjus, nes yra pritaikyta labai siauram tiekėjų ratui, todėl neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir apriboja Perkančiosios organizacijos galimybę gauti reikiamą produktą kuo geresnėmis sąlygomis.

20. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra mobilioji telekonsultacijų stotelė (12 vnt.), kuriai keliami reikalavimai aprašyti Techninės specifikacijos 1.1 dalyje, ir programinė įranga (1 vnt.), jai keliami reikalavimai aprašyti Techninės specifikacijos 1.2 dalyje. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, Perkančiosios organizacijos neatmestų pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal kainą (mažiausią). Taigi tiekėjai gali pateikti pasiūlymą tik dėl visų 12 mobiliųjų telekonsultacijų stotelių ir programinės įrangos, tačiau pasiūlymai turi atitikti Techninėje specifikacijoje minėtoms prekėms keliamus reikalavimus.

21. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, kad vykdant pirkimą turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).

22. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 35 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

23. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (VPĮ 37 straipsnio 5 dalis).

24. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

25. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

26. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi teisę nustatyti, kokios prekės jai konkrečiai reikia, t. y. tikslius reikalavimus prekei, tačiau tai negali lemti pernelyg didelio tiekėjų skaičiaus sumažėjimo. Atsakovė Techninės specifikacijos sąlygų koregavimo būtinumą įrodinėja pasikeitusiu poreikiu turėti mobiliąją telekonsultacijų stotelę su lengvai tvirtinamu, bet neintegruotu monitoriumi, nes, jos manymu, esantis reikalavimas dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos atitinka labai mažai gamintojų prekių. Šiems savo teiginiams, jog Techninės specifikacijos sąlygos yra perteklinės ir dėl to galbūt pritaikytos konkretaus gamintojo (ar siauro jų rato) produkcijai, todėl riboja konkurenciją, pagrįsti atsakovė privalėjo pateikti tai patvirtinančius duomenis. Vadinasi, perkančiosios organizacijos poreikiai nepasikeitė, Pirkimo procedūros nutraukimą lėmė atsakovės nuomonė dėl galimos netiesioginės tiekėjų diskriminacijos.

27. Pirma, atsakovė siekė įsigyti 12 mobiliųjų telekonsultacijų stotelių su programine įranga, kad būtų užtikrintas skubiosios telemedicinos paslaugų teikimas tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės, Jonavos ligoninės, Kėdainių ligoninės, Prienų ligoninės Švenčionių ligoninės, Ukmergės ligoninės, Visagino ligoninės, Druskininkų ligoninės, Šalčininkų ligoninės ir Trakų ligoninės. Tai leistų greitai virtualioje erdvėje suteikti savalaikę būtinąją ir skubią pagalbą paminėtose ligoninėse gydomiems pacientams, realiuoju laiku konsultuotis tarpusavyje medicinos įstaigų specialistams, turėti galimybes bendrauti su pacientu, peržiūrėti ir įvertinti jo gyvybinius parametrus, tyrimų rezultatus ir pan.

28. Antra, svarbu įvertinti visas Techninės specifikacijos 1.1 dalyje „Mobili telekonsultacijų stotelė“ Pirkimo objektui keliamas sąlygas. Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 7.2 punkte paskelbta nuostata, kad „mobili telekonsultacijų stotelė turi būti pagaminta taip, kad ji neužimtų daug vietos, būtų lengvai transportuojama ratukų pagalba įvairiais paviršiais ligoninės viduje. Esant poreikiui mobilią telekonsultacijų stotelę turi būti galimybė transportuoti ir lauko paviršiais (grįstu taku, asfalto danga)“. Techninės specifikacijos tos pačios dalies 7.3 punkte nurodyti reikalavimai, kad „mobilios telekonsultacijų stotelės dizainas turi leisti lengvai ją pastatyti prie paciento lovos, pagrindui netrukdant ir nesukeliant kliūties pritraukti pačią stotelę artimai paciento apžiūrai periferiniais diagnostiniais įrenginiais prie paciento lovos“. Įvertinus anksčiau minėtų sąlygų turinį Pirkimo objekto ir poreikio visumos kontekste, yra pagrindo konstatuoti, jog, prieš pradėdama Pirkimą, atsakovė įvertino visas perkamos įrangos panaudojimo galimybes, sąlygas ir numatė rizikas, susijusias su pacientų ir personalo sauga. Vadinasi, inicijuodama Pirkimą vertino ir žinojo savo poreikių mastą, turėjo galimybę ir pakankamai laiko nuo 2021 m. balandžio 24 d. (prieš skelbdama visus tris pirkimus), išanalizuoti rinkos sąlygas ir joje veikiančių tiekėjų galimybes ir suplanuoti geriau šias sąlygas atitinkančius reikalavimus pirkimo objektui. Tai sąlygoja išvadą, jog Perkančioji organizacija sąmoningai suformulavo konkretų reikalavimą Pirkimo objektui dėl visos konstrukcijos vientisumo, nes numatė, kad įranga bus naudojama gydymo įstaigose nuotolinėms konsultacijoms teikti, ją teks dažnai ir galbūt skubiai perkelti į skirtingus aukštus, netgi korpusus ne tik ligoninės viduje, bet ir lauke. Todėl toks reikalavimas atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nelaikytinas pertekliniu ar neįprastu bei dirbtinai ribojančiu konkurenciją. Vertinant Techninės specifikacijos sąlygų visumą, prieinama prie išvados, jog atsakovė siekė turėti būtent tokias pirkimo sąlygas, kad Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkte esantis specifinis reikalavimas dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos, atsižvelgiant į jos paskirtį, yra būtinas.

29. Be to, šalys pripažįsta ir ginčo dėl to nėra, kad visuose trijuose Pirkimuose Techninės specifikacijos sąlygos dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos nesikeitė, buvo nustatytas reikalavimas, kad monitorius būtų integruotas į darbo stotelę.

30. Trečia, pirkimo metu net dviejų tiekėjų, dalyvavusių ginčo Pirkime, pasiūlymai buvo atmesti dėl jų pasiūlymų neatitikties Techninės specifikacijos 1.2 punkto „Programinė įranga“ 2.7 ir 2.8 punktų reikalavimams, tačiau Perkančioji organizacija nekvestionuoja minėtų Techninės specifikacijos nuostatų teisėtumo. Tuo tarpu tik vieno tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, nes, be kita ko, neatitiko Techninės specifikacijos 1.1 dalies „Mobili telekonsultacijų stotelė“ 2.1.3 punkto reikalavimo, kuris, Perkančiosios organizacijos vertinimu, riboja tiekėjų konkurenciją.

31. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįstama, jog labiau tikėtina, kad ginčo reikalavimas nėra išskirtinis, būdingas tik vieno iš gamintojų gaminamai įrangai; jis yra įprastinis arba standartinis ir negali būti vertinamas kaip labai specifinis, neįprastas ar perteklinis, ribojantis konkurenciją.

32. Atsakovė, teigdama apie Techninės specifikacijos ginčijamo punkto perteklinį pobūdį ir konkurencijos ribojimą, turėjo pateikti įrodymus, jog rinkoje yra labai mažai gamintojų, kurių prekės atitinka Techninės specifikacijos ginčo reikalavimą, arba kad egzistuoja nepalyginamai daug gamintojų, kurie atitiktų „koreguotus“ (panaikinus reikalavimą dėl nedalomos integruotos konstrukcijos) Techninės specifikacijos reikalavimus. Sutiktina su ieškove, kad atsakovės teiginys apie papildomai atliktą rinkos tyrimą / analizę nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tokių duomenų atsakovė nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, jog jos pačios parengtos Pirkimo sąlygos galbūt yra palankios ieškovei.

33. Priešingai nei atsakovė, ieškovė, gindama savo pažeistas teises dėl ginčo Pirkimo nutraukimo, dar išankstinėje ginčo sprendimo stadijoje kartu su pretenzija atsakovei pateikė tiekėjų, kurie, be ieškovės siūlomos įrangos, taip pat gali pasiūlyti kitų skirtingų gamintojų telekonsultacijų stoteles su integruotais monitoriais, sąrašą, nurodydama mažiausiai dar tris gamintojus: MEYTEC GmbH, „American Well“, „Advantech“.

34. Ginčo Pirkime dalyvavo keturi tiekėjai, atsakovės Komisijos protokolo duomenimis, tik vieno jų pasiūlymas, be kita ko, neatitiko ginčo reikalavimo, kitų dviejų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti / nevertinti kitais pagrindais. Atsakovė vykdė tarptautinį pirkimą, suteikiantį teisę dalyvauti platesniam dalyvių skaičiui, tačiau jų galimo nesusidomėjimo minėtu Pirkimu priežastys nežinomos. Nebuvo gauta nė vieno tiekėjo paklausimų, pretenzijų dėl konkurenciją dirbtinai ribojančio perteklinio reikalavimo. Viešųjų pirkimų tarnyba straipsnyje „Dėl techninėse specifikacijose nustatomų reikalavimų pagrindimo“ pateikė nuomonę, kad perkančiosios organizacijos, norėdamos būti tikros, jog jų parengta techninė specifikacija sudaro prielaidas realiai tiekėjų konkurencijai, galėtų dar pirkimo inicijavimo ar pirkimo dokumentų rengimo (vėliausiai – jų tvirtinimo) metu įsitikinti, kad įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą atitinka bent 3 skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tai nėra privalomas Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas, tačiau jis atitinka VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti realią konkurenciją tarp tiekėjų, kuri leidžia racionaliai panaudoti lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-381/2018).

35. Teismas, įvertinęs 32–34 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, o byloje nenustatyta, kad Techninės specifikacijos nuostata dėl gamykliškai integruotos į vientisą ir nedalomą konstrukciją įrangos dirbtinai riboja tiekėjų konkurencija ir apriboja perkančiosios organizacijos galimybę įsigyti reikiamą prekę bei racionaliai panaudoti lėšas.

36. Sprendžiant ginčą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, atsižvelgtina į sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

37. VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

38. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos Pirkimo nutraukimo priežastys neatitinka ankstesnėje pastraipoje aprašytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų kriterijų. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais. Ieškovės pateikti argumentai ir juos paneigiančių įrodymų nebuvimas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės argumentai nepagrįsti ir yra deklaratyvūs. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimą iš esmės grindė tik tariamo pobūdžio teiginiu dėl poreikio tikslinti Techninės specifikacijos sąlygas, objektyvių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių Pirkimas turėtų būti nutrauktas, nes dirbtinai riboja konkurenciją, kad jos Perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, nenurodė, įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, nepateikė, vadinasi, nepateikė objektyvių duomenų, pateisinančių Pirkimo nutraukimo būtinumą. Be to, sutiktina su Viešųjų pirkimo tarnybos išvada, kad nėra duomenų, kad rinkos dalyviai dėl šio reikalavimo perteklinio (konkurenciją dirbtinai ribojančio) pobūdžio būtų pateikę pretenzijų ar paklausimų, o tai reiškia, jog reikalavimas rinkos dalyviams atrodė įprastas ir ne perteklinis.

39. Teismo vertinimu, šiame pirkime vis tiek buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija, o tai reiškia, kad buvo laikomasi ir VPĮ 17 straipsnio 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, todėl nėra pagrindo pirkimo procedūras nutraukti pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl būtinybės peržiūrėti Pirkimo sąlygas dėl karo Ukrainoje ir su šiuo karu susijusių VPĮ pakeitimų

40. Atmesdama ieškovės pretenziją dėl Pirkimo procedūros nutraukimo, atsakovė, be kita ko, nurodė, kad papildoma priežastimi, sąlygojusia tokį sprendimą ir lėmusią poreikį suderinti Pirkimo sąlygas su naujos redakcijos VPĮ, tapo įstatymo pakeitimas dėl karo Ukrainoje.

41. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, jog VPĮ pakeitimai nesudaro pagrindo keisti esamas Pirkimo sąlygas. VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta galimybė atmesti pirkimo dalyvių pasiūlymus, nesudaryti sutarties su tiekėju, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, – yra iš šalies, įtrauktos į Vyriausybės skelbiamą sąrašą.

42. Tokią išvadą pateikė ir VPT pažymėdama, jog, esant bent vienai iš VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalyje nustatytų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių sąlygų, Perkančioji organizacija turi galimybę atmesti tiekėjo pasiūlymą. Todėl net ir nepaskelbusi naujo pirkimo šiuo atveju Perkančioji organizacija turi galimybę užtikrinti, kad Pirkimo laimėtoju netaptų tiekėjas, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui.

43. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sprendimas nutraukti 2021 m. spalio 30 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtą atvirą konkursą „Mobili telekonsultacijų stotelė su programine įranga skirta skubiosios telemedicinos paslaugų užtikrinimui“ (pirkimo Nr. 571272) pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

44. Ieškinį patenkinus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

46. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 8 029,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 338,52 Eur už advokato teisines paslaugas ir 2 691 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

47. Atsakovė pateikė prašymą ieškinio patenkinimo atveju sumažinti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad dalis išlaidų nėra patirta nagrinėjamoje byloje, kita dalis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra viešoji įstaiga, turinti racionaliai naudoti lėšas.

48. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikytinas 2021 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 598,10 Eur.

49. Rekomendacijų 8.1 punkte numatyta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, koeficientas yra 0,3, todėl maksimalios išlaidos už pretenzijos parengimą galėtų būti 479,43 Eur (1 598,10 Eur x 0,3). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį koeficientas yra 2,5, todėl maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų būti 3 995,25 Eur (1 598,10 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą apskaičiuojant maksimalias išlaidas už dubliką koeficientas yra 1,5, todėl maksimalios išlaidos už dubliko parengimą galėtų būti 2 397,15 Eur (1 598,10 Eur x 1,5). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už prašymą dėl pateiktų duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga bei atsikirtimo į atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus parengimą galėtų būti 1 278,48 Eur (1 598,10 Eur x 0,4 + 1 598,10 Eur x 0,4). Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, todėl maksimalios išlaidos už ginčo ikiteisminėje stadijoje teisinių paslaugų teikimą pagal sunaudotą laiką galėtų siekti 1 662,02 Eur (1 598,10 x 10,40 val.) x 0,1). Taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą galėtų būti apie 9 812,33 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, įvertinęs ieškovės pateiktų išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu ir bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus ir motyvus, teismas vertina, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir sumažinti ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį. Kadangi ieškovės prašoma priteisti bendra 5 338,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų parengimą ir susijusių teisinių paslaugų teikimą dėl ginčo Pirkimo neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas 5 338,52 Eur sumą priteisti ieškovei iš atsakovės ir tokia suma laikytina teisingai atlyginanti ieškovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme.

50. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 338,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 2 691 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso 8 029,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sprendimą nutraukti 2021 m. spalio 30 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtą atvirą konkursą „Mobili telekonsultacijų stotelė su programine įranga skirta skubiosios telemedicinos paslaugų užtikrinimui“ (pirkimo Nr. 571272) pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 029,52 Eur (aštuonis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SK Impex Service center“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė