- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-186-462/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20066-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžio, kuriuo:
A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jam paskirta:
pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmė;
pagal BK 201 straipsnio 2 dalį – 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 170 MGL (6 402,20 Eur) dydžio bauda.
A. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta:
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudos bausmė;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai pagamino ir laikė aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančioje sodyboje, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pastarajam suteikus patalpas – ūkinį pastatą (daržinę), šiame ūkiniame pastate neteisėtai pagamino aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti ir ten juos laikė iki 2017-04-26 17 val., kol šiuos neteisėtai pagamintus ir laikomus daiktus surado policijos pareigūnai.Be to, A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančioje sodyboje, A. K. suteikus ūkines patalpas – daržinę, garažą ir kemperį, šioje daržinėje, panaudodamas aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš raugalo neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 920 litrų naminės degtinės, iš kurių 300 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,2–73,3 proc., laikė daržinėje, 40 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,5–50,0 proc., laikė garaže ir 580 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,1–52,3 proc., laikė kemperyje iki 2017-04-26 17 val. Be to, kaltinamasis A. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, panaudodamas aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš 2000 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,8–10,0 proc., jame yra 198 litrai absoliutaus etilo alkoholio, pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų, tai yra 198 litrus, naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017-04-26 17 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. A. K. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K., A. K. priklausančioje sodyboje suteikė A. K. patalpas – ūkinį pastatą (daržinę) aparatams naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikyti, kur A. K. šiame ūkiniame pastate neteisėtai pagamino aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti ir ten juos laikė iki 2017-04-26 17 val., kol šiuos neteisėtai pagamintus ir laikomus daiktus surado policijos pareigūnai.Be to, A. K. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai pagaminti ir laikyti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslą juos realizuoti, ir padėjo pasikėsinti neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 2017 m. balandžio pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K., A. K. priklausančioje sodyboje suteikė A. K. ūkines patalpas – daržinę, garažą ir kemperį naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikyti, kur A. K. šioje daržinėje, panaudodamas aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš raugalo neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 920 litrų naminės degtinės, iš kurių 300 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,2–73,3 proc., laikė daržinėje, 40 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,5–50,0 proc., laikė garaže, ir 580 litrų, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 50,1–52,3 proc., laikė kemperyje iki 2017-04-26 17 val. Be to, A. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, panaudodamas aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, iš 2000 litrų raugalo, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 9,8–10,0 proc., kurioje yra 198 litrai absoliutaus etilo alkoholio, pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų, tai yra 198 litrus naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), tačiau ši nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017-04-26 17 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. K. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo prašymą dėl A. K. išteisinimo, prašo sušvelninti A. K. paskirtą bausmę: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį paskirti ne didesnę kaip 25 MGL dydžio, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – ne didesnę kaip 50 Eur baudą, kurias subendrinti visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę prilyginti griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, bei įskaityti į bausmę laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 20.50 val. iki 2017-04-27 13.56 val., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturių MGL dydžio baudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie buvo išgauti policijos pareigūnų. Nuosprendyje nenurodyti išsamūs ir pagrįsti įrodymų vertinimo motyvai bei padarytos įrodymais nepagrįstos išvados apie byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nenurodyta, kokie įrodymai pagrindžia A. K. kaltę, t. y. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės, nepašalino esminių prieštaravimų, neindividualizavo kiekvieno nuteistojo veiksmų, taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį, kuri pabrėžia teismams imperatyvą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu;Visi baudžiamosios bylos duomenys – nuteistųjų A. K. ir A. K., liudytojų parodymai – patvirtina, kad nuteistasis A. K. nežinojo, jog nuteistasis A. K. užsiima naminės degtinės gamyba. A. K. nuo pat pradžių neigė žinojęs apie A. K. veiklą. A. K. naudojosi A. K. motinai priklausančios sodybos ūkiniu pastatu, kuriuo naudotis prieš keletą metų leido šiuo metu jau miręs A. K. tėvas;A. K. pripažino, kad jis pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti ir ją gamino. Atsižvelgiant į pastatų išsidėstymą, darytina išvada, jog A. K. veikė pasislėpęs, A. K. aparato naminei degtinei gaminti ir naminės degtinės gamybos proceso galėjo nematyti ir apie tai nežinoti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad A. K. leido A. K. įsirengti aparatą naminei degtinei gaminti ir gaminti naminę degtinę;Dėl bausmės dydžio. Net jei būtų nustatytas A. K. kaltumas, pirmosios instancijos teismas A. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai neproporcingai per griežtas ir teisingumo principui prieštaraujančias bausmes, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog bendrininkauta padarant vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalsta pirmą kartą, A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, dirba, šeimos turtinė padėtis yra sunki, yra A. K. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį galėjo būti paskirta ne didesnė kaip 25 MGL, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – ne didesnė kaip 50 Eur dydžio bauda. Tokios nuobaudos laikytinos teisingomis ir padarytoms veikoms adekvačiomis bausmėmis, neprieštaraujančiomis bausmių paskirčiai ir teisingumo principui. Paskirtos bausmės bendrintinos visiško apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei;Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. naminę degtinę pagamino ar pasikėsino pagaminti realizavimo tikslais;Dėl laikinojo sulaikymo laiko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bausmę įskaitė tik vieną sulaikymo dieną. Sulaikytas A. K. buvo nuo 2017-04-26 20.50 val. iki 2017-04-27 13.56 val., vadovaujantis teismų praktika, laikinojo sulaikymo laikas skaičiuojamas dienomis, o ne paromis, todėl A. K. turėjo būti įskaityta ne viena, o dvi laikinojo sulaikymo dienos, jas prilyginant keturių MGL dydžio baudai.Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, juo A. K. padarytas veikas kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą, o ne kaip nusikalstamų veikų daugetą, ir perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalies į BK 201 straipsnio 1 dalį, paskiriant A. K. iki 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Netenkinus nurodyto reikalavimo, apeliaciniame skunde reiškiamas alternatyvus reikalavimas – perkvalifikuoti veiką iš BK 201 straipsnio 2 dalies į 201 straipsnio 3 dalį, šalinant iš kaltinimo kvalifikuojantį požymį – tikslo realizuoti turėjimą, ir paskiriant švelniausią BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurią subendrinti visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinę subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus pareikštus reikalavimus, apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti A. K. paskirtas bausmes ir paskirti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ne didesnę nei 50 MGL, o pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ne didesnę kaip 100 Eur (rašymo apsirikimas, turi būti MGL) (3 766 Eur) dydžio baudą, paskirtas baudas subendrinti visiško apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą iki 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 18.10 val. iki 2017-04-28 12.39 val., t. y. tris dienas, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. A. K. neturėjo tikslo naminę degtinę realizuoti, gaminosi naminę degtinę savo reikmėms. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, jog jis rado išmestą aparatą naminei degtinei gaminti. Apie naminės degtinės gamybą niekas nežinojo. A. K. prisipažino tik policijos pareigūnų įtikintas, jog jei prisipažins dėl visko, bus nubaustas švelniau. A. K. buvo sulaikytas savo namuose, o ne prie naminės degtinės aparato, todėl jie nebendrininkavo. Byloje nėra įrodymų, jog A. K. turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog pagamintos naminės degtinės ir raugalo, iš kurio būtų pagaminta degtinė, laikymo kiekis nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis turėjo tikslą realizuoti, padaryti, todėl nusikalstami veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 201 straipsnio 3 dalį, šalinant iš kaltinimo kvalifikuojantį požymį – turėjimą tikslą realizuoti (Šiaulių apygardos teismo 2015-06-03 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-616/2015);Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. veiksmus įvertino ne kaip vieną nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, t. y. nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo realiąją sutaptį, bei padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal dvi to paties BK straipsnio dalis – BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs (2012-11-20 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012), kad jeigu byloje nustatoma, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą, panaudojant šį aparatą pagaminti 10 ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama tik pagal 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras šio straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Nes tokiu atveju, esant bendram sumanymui dėl nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesnė nusikalstama veika – nusikaltimas apima mažiau pavojingą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Nors A. K. nagrinėjamu atveju padarė veikas, formaliai atitinkančias skirtingose BK 201 straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau, sprendžiant klausimą, ar tai pavienis nusikaltimas, ar nusikalstamų veikų sutaptis, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokio pobūdžio sumanymą A. K. turėjo atlikdamas šiuos veiksmus. A. K., gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti 10 ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo A. K. valios nepriklausančių priežasčių), tokia A. K. veika turėjo būti pripažinta pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuota vien tik pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant objektyvaus pagrindo, pasunkino A. K., padariusio kelis veiksmus, iš kurių vienas laikomas nusikaltimu, o kitas – baudžiamuoju nusižengimu, teisinę padėtį, palyginus su tuo asmeniu, kurio padaryti veiksmai, nors kiekvienas iš jų atskirai reiškia nusikaltimo padarymą, yra kvalifikuojami pagal tą pačią BK 201 straipsnio 1 dalį, nes jie šioje dalyje numatyti kaip alternatyvūs požymiai. Netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą A. K. nusikalstamos veikos netinkamai kvalifikuotos pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. nuteisimo keistinas;Dėl bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., turėjo atsižvelgti į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jeigu būtų pripažinta, kad tai buvo vienai tęstinė nusikalstama veika, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, A. K. asmenybę, į tai, kad A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, yra atsakomybę švelninanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), augina mažametį vaiką, sunki A. K. šeimos turtinė padėtis, ir skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą, nes tai ir taip bus didelė našta A. K. šeimai ir neabejotinai bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, jog viso proceso metu A. K. visiškai pripažino jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padėjo jas ištirti, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, pirmosios instancijos teismas turėjo A. K. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinojo sulaikymo išbūtas laikas įskaitomas dienomis, o ne paromis, A. K. laikinai sulaikytas buvo nuo 2017-04-26 18.10 val. iki 2017-04-28 12.39 val., pirmosios instancijos teismas į bausmę turėjo įskaityti ne dvi, o tris laikinojo sulaikymo dienas, jas prilygindamas 6 MGL dydžio baudai.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.Teismo posėdyje advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Dėl A. K. apeliacinio skundo. A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie buvo išgauti policijos pareigūnų, kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės, nepašalino esminių prieštaravimų, neindividualizavo kiekvieno nuteistojo veiksmų, taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį, kuri pabrėžia teismams imperatyvą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais A. K. apeliacinio skundo argumentais.Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigiama A. K. apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai įrodyta. Šią apeliacinės instancijos teismo teisėjų išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-04-27 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 36) nustatyta, jog A. K. parodė, kad 2016 m. rudenį A. K. A. K. paklausė, ar galėtų į A. K. ūkinį pastatą, kuriame jis nieko nelaiko, atsivežti aparatus naminei degtinei gaminti ir gaminti naminę degtinę, A. K. su A. K. pasiūlymu sutiko, matė, kaip A. K. į ūkinį pastatą vežė indus, lentas. A. K. A. K. naminės degtinės duodavo, kai pastarasis ateidavo į ūkinį pastatą. A. K. jaučiasi kaltas, kad leido A. K. savo ūkiniame pastate gaminti naminę degtinę.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-04-28 akistatos protokolo (b. t. 2, b. l. 47–48) nustatyta, kad A. K. A. K. leido naudotis ūkiniu pastatu dėl to, jog A. K. A. K. padėdavo prie statybų. A. K. A. K. sakė, kad nori gaminti naminę degtinę A. K. ūkiniame pastate, A. K. neprieštaravo. Aparatus naminei degtinei gaminti A. K. ūkiniame pastate pamatė 2017 m. vasario pabaigoje–2017 m. kovo mėnesio pradžioje, A. K. taip pat pamatė plastikines 10 l talpyklas.Baudžiamojoje byloje esančiame 2017-08-11 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 60) užfiksuoti A. K. parodymai, jog 2016 m. rudenį A. K. jo paklausė, ar į A. K. mamai priklausantį nenaudojamą ūkinį pastatą galėtų atsivežti aparatus naminei degtinei gaminti, A. K. sutiko. A. K. už patalpų suteikimą pažadėjo nemokamai atlikti remontą A. K. mamos namuose. A. K. nurodė, jog iki 2017-04-26 atvykstant policijai remontas buvo baigtas, A. K. A. K. už remontą nieko nemokėjo. A. K. grįžus apie 2017 m. kovo mėnesį, jis pamatė, kad prie ūkinio pastato galo yra pastatytas medinis priestatas. Nurodė, jog A. K., A. K. pasikvietęs į ūkinį pastatą, davė A. K. paragauti naminės degtinės, iš ūkinio pastato sklido naminės degtinės kvapas, tada A. K. sužinojo, kad A. K. gamina naminę degtinę. A. K. suprato, kad A. K. daro nusikalstamą veiką, bet policijai nepranešė, manė, kad niekas nesužinos. Nors A. K. nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. K. leido A. K. įsirengti aparatą naminei degtinei gaminti ir gaminti naminę degtinę, be to, neigia padėjęs A. K. gaminti naminę degtinę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. parodymai dėl šių aplinkybių yra labai prieštaringi. Pirmiausia nuolat keičiami A. K. parodymai, susiję su aparatų naminei degtinei gaminti atsiradimo aplinkybėmis jo motinai priklausančiame ūkiniame pasate, kaip minėta, pirmiausia A. K. nurodė, jog jis asmeniškai leido A. K. naudotis jo motinai priklausančiu ūkiniu pastatu, ten atsivežti aparatus naminei degtinei gaminti bei naminę degtinę gaminti, tačiau vėliau jis šią savo poziciją pakeitė, nurodydamas, jog ūkiniu pastatu A. K. neva leidęs naudotis šiuo metu jau miręs A. K. tėvas, o pats nuteistasis A. K. neva nežinojo, kokiu tikslu A. K. ūkiniu pastatu naudojasi. Be to, taip pat prieštaringi A. K. parodymai apie sužinojimo, jog A. K. gamina naminę degtinę, momentą. Kaip minėta, pirminių apklausų metu A. K. nurodė, jog nuo pat pradžių (nuo 2016 m. rudens) žinojo, kokiam tikslui A. K. reikalingas ūkinis pastatas, vėliau nurodė, jog tai, kad A. K. gamina naminę degtinę, sužinojo tik 2017 m. kovo mėnesį, kai A. K. jį pasikvietė į ūkinį pastatą bei pavaišino namine degtine, dar vėlesniuose parodymuose A. K. jau nurodė, jog apie A. K. gaminamą naminę degtinę sužinojo tik 2017-04-26 policijos pareigūnams apžiūrint patalpas.Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog A. K. ne tik žinojo, tačiau ir padėjo A. K. gaminti naminę degtinę, o laiko atžvilgiu vis kintančios nuteistojo versijos yra tiesiog jo pasirinkta gynybinė pozicija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų vertinimu, taip pat nelogiškas ir A. K. paaiškinimas, jog neva A. K. savavališkai prie ūkinio pastato pasistatė priestatą, tačiau A. K., atsižvelgęs į tai, jog priestatas pastatytas iš A. K. atsivežtų lentų, bei į tai, jog A. K. turi statybininko specialybę, nekreipė dėmesio. Be to, taip pat nelogišku laikytinas A. K. argumentas, jog jis, matydamas, kad A. K. taip pat naudojasi ir kemperiu, nors A. K. leido naudotis tik ūkiniu pastatu, jis nesidomėjo, ką A. K. kemperyje laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, svetimam asmeniui statant ūkinio pastato priestatą jam nepriklausančioje valdoje, naudojantis kemperiu, kai toks leidimas naudotis neduotas, šio turto (žemės valdos, ūkinio pastato, kemperio) savininkas ar naudotojas tikrai pasidomėtų, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu svetimas asmuo savavališkai pasistato priestatą bei naudojasi kemperiu. Be to, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta A. K. apeliacinio skundo argumentą, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad naminė degtinė buvo pagaminta ar pasikėsinta pagaminti realizavimo tikslais. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal šį BK straipsnį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti buvo panaudotos transporto priemonės, ir pan. (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, Nr. 2K-237/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į pas nuteistuosius rastą pagamintos naminės degtinės kiekį – 920 l – bei į pas nuteistuosius rastą 2 000 l raugalo kiekį, konstatuotina, jog toks kiekis nėra skirtas savo reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti, nes, kaip minėta, toks alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis, nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui, todėl tokio kiekio denatūruoto etilo alkoholio pagaminimo (taip pat planavimo pagaminti) tikslai pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį.Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Be to, taip pat pažymėtina, jog tiek 2017-09-26 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 2, b. l. 67) A. K. nurodė, jog dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta, tiek savo kaltę pripažino baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. A. K. pozicija, jog neva kaltę jis pripažino tik dėl policijos pareigūnų nurodymo, jog prisipažinus bus švelniau nubaustas, yra nepagrįsta bei vertintina tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija.Dėl A. K. apeliacinio skundo. A. K. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl įrodymų vertinimo jau pasisakė nagrinėdama A. K. apeliacinį skundą, todėl nesikartodama A. K. apeliacinio skundo argumentą, susijusį su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, atmeta vadovaudamasi tais pačiais motyvais (nuosprendžio 12–14 punktai).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagamintos naminės degtinės ir raugalo, iš kurio būtų pagaminta degtinė, laikymo kiekis nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis turėjo tikslą realizuoti, padaryti, todėl nusikalstami veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 201 straipsnio 3 dalį, šalinant iš kaltinimo kvalifikuojantį požymį – tikslo realizuoti turėjimą. Šį savo argumentą A. K. grindžia Šiaulių apygardos teismo 2015-06-03 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-616/2015.Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, jog vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, to paties straipsnio 3 dalis nustato, jog į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaudamasi Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis teisėjų kolegija pažymi, jog nesivadovaus apeliaciniame skunde nurodytu Šiaulių apygardos teismo 2015-06-03 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-616/2015, nes apygardų teismai neformuoja teismų praktikos, o jos laikosi. Be to, teisėjų kolegija taip pat negali vadovautis minėtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir dėl to, jog faktinės bylos aplinkybės Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir šioje baudžiamojoje byloje nėra tapačios, t. y. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pas nuteistąjį buvo rasta 50,980 dm³ (litrų) naminės degtinės, t. y. rastas kiekis tik nežymiai viršijo BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą kiekį, o šioje nagrinėjamoje byloje pas nuteistuosius buvo rasta net 920 l naminės degtinės bei 2000 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 9–10 proc., jame yra 198 litrai absoliutaus etilo alkoholio.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo reikalavimą pašalinti iš kaltinimo kvalifikuojantį požymį – tikslo realizuoti turėjimą. Nors apeliantas nurodo, kad gaminosi naminę degtinę sau, nes vartoja alkoholį, per dieną suvartoja apie 0,5 l, tačiau, atsižvelgiant į rastą jau pagamintos naminės degtinės bei į raugalo kiekį, šis nuteistojo argumentas atmestinas kaip visiškai nelogiškas. Be to, nuteistasis nurodo, jog norėjo pasigaminti naminės degtinės savo reikmėms dvejiems–trejiems metams, tačiau, įvertinus nuteistojo nurodytą jo per dieną suvartojamą alkoholio kiekį, rasto degtinės bei raugalo kiekio jam užtektų ne 2–3 metams, o daugiau negu šešeriems metams.Kaip jau minėta, vienas iš realizavimo tikslo nustatymo kriterijų yra rastas pagamintos naminės degtinės kiekis. Atsižvelgiant į pas nuteistuosius rastą pagamintos naminės degtinės kiekį – 920 l – bei į pas nuteistuosius rastą 2 000 l raugalo kiekį, konstatuotina, jog toks kiekis nėra skirtas savo reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti, nes, kaip minėta, toks alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis, nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui, todėl tokio kiekio denatūruoto etilo alkoholio pagaminimo (taip pat planavimo pagaminti) tikslai pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistieji turėjo tikslą pagamintą naminę degtinę realizuoti, atmeta apeliacinio skundo reikalavimą perkvalifikuoti A. K. kaltinimą iš BK 201 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 3 dalį.A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. veiksmus įvertino ne kaip vieną nusikaltimą, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, t. y. nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo realiąją sutaptį, bei padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal dvi to paties BK straipsnio dalis – BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pažymi, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs (2012-11-20 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012), kad jeigu byloje nustatoma, kad kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą, panaudodamas šį aparatą, pagaminti 10 ar daugiau litrų tokių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama tik pagal 201 straipsnio 1 dalį, o ne pagal atskiras šio straipsnio dalis kaip nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutaptis. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto A. K. dėmesį į tai, jog jis nagrinėjamu atveju yra nuteistas ne pagal BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalis, o pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl nagrinėjamu atveju nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-83-942/2018). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.Pas nuteistuosius rastas naminės degtinės kiekis (920 l jau pagamintos ir 198 l galimos pagaminti iš 2000 l raugalo) atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytą nusikalstamą veiką, tačiau BK 201 straipsnio 2 dalis neapima nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, t. y. aparatų naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo, t. y. ši veika nėra apibrėžta BK 201 straipsnio 2 dalyje kaip alternatyvus veiksmas, ši veika uždrausta BK 201 straipsnio 1 dalimi. T. y. tiek aparatų naminei degtinei gaminti pasigaminimas ir laikymas (BK 201 straipsnio 2 dalis), tiek didesnio kaip 50 l naminės degtinės kiekio pagaminimas turint tikslą ją realizuoti (BK 201 straipsnio 2 dalis) turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.Nuteistojo argumentas, jog abiem padarytomis nusikalstamomis veikomis jis turėjo vienintelį tikslą – pasigaminti naminės degtinės, nereiškia, jog nuteistasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-83-942/2018). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą pasigaminti didesnį kaip 50 l kiekį naminės degtinės su tikslu ją realizuoti (BK 201 straipsnio 2 dalis), tai gali padaryti tik pasigamindamas ir laikydamas aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti (BK 201 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai, numatyti BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – pagaminti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų pagaminimo. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiajai sutapčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).Įvertinęs išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. K. veiksmai pagaminus ir laikius aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei didesnio kaip 50 l naminės degtinės kiekio pagaminimas turint tikslą ją realizuoti, vertintini ne kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika, o kaip veiksmai, padaryti esant nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. nuteisė už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padarymą. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs panašiomis faktinėmis aplinkybėmis baudžiamąsias bylas, apygardų teismų procesinius sprendimus, kuriais analogiškos nusikalstamos veikos taip pat būdavo kvalifikuojamos pagal BK 201 straipsnio ir 1, ir 2 dalį, paliko nepakeistus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-693/2016, 2014-12-16 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje 2K-567/2014 ir kt.), be to, tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai.Dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo ir jų subendrinimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmes už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko iš BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšių vieną švelniausių bausmės rūšių – baudą – bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudos bausmę; iš BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje baudos arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmių rūšių parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą – bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmes už BK 201 straipsnio 1 dalyje bei BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko iš BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšių vieną švelniausių bausmės rūšių – baudą – bei už nusikalstamos veikos, numatytos 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę; iš BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje baudos arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmių rūšių parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą – bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmę.Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus ir spręsdamas nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio klausimą, pažymi, kad paskirtų baudų dydžiai nelaikytini aiškiai per dideliais, nes yra žymiai mažesni nei baudos, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis (bauda už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL), bei baudos, skiriamos už apysunkio nusikaltimo padarymą, vidurkis (bauda už apysunkį nusikaltimą nustatoma iki 1000 MGL), o nuteistųjų nurodomos aplinkybės, susijusios su šeimine padėtimi ar finansine būkle, yra įvertintos atitinkamai kvalifikuojant veiką bei nustatant baudos dydį. Kolegija konstatuoja, kad abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms veikoms, nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.Taip pat atmestinas abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įskaitė laikinojo sulaikymo laiką, t. y. įskaitydamas į bausmę laikinojo sulaikymo laiką, jį įskaitė ne dienomis, o paromis. A. K. tokį apeliacinio skundo argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-16 konsultacija Nr. B3-99.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime pažymėjo, jog iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti ir kaip varžančios žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų procesinį savarankiškumą: nors, kaip minėta, pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Kitoks Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių bendrosios kompetencijos teismų instancinę sistemą, aiškinimas, taip pat tuo kitokiu šių Konstitucijos nuostatų aiškinimu grindžiamas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (ar jų teisėjams) prisiimti Konstitucijoje jiems nenumatytas funkcijas, Konstitucijoje nenustatytus įgaliojimus, paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teismų nepriklausomumą, pažeistų Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, šio straipsnio 3 dalies nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Pažymėtina ir tai, kad privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan., davimas žemesnės instancijos teismams suvaržytų ir pačių tuos nurodymus duodančių aukštesnės instancijos teismų galimybes nešališkai peržiūrėti, jeigu to prireiktų, atitinkamas bylas apeliacine arba kasacine tvarka. Vadovaudamasi nurodyta Konstitucinio Teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-16 konsultacijoje Nr. B3-99 pateiktu išaiškinimu.Pažymėtina, jog BK 66 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis numato, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-09-30 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2014, analizavo analogišką klausimą bei, vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 4 ir 9 dalimis, kad laikinojo sulaikymo laikas taip pat įskaitomas į bausmės laiką bei kad laikinojo sulaikymo terminas skaičiuojamas valandomis, atsižvelgęs į tai, kad, bylos duomenimis, nuteistasis buvo sulaikytas 2012-07-12 13.40 val. ir paleistas iš laikinojo sulaikymo 2012-07-14 12.15 val., pateikė išaiškinimą, jog nuteistasis laikinai sulaikytas buvo mažiau nei 48 val., t. y. dvi paras, kurios atitinka dvi dienas (pagal „Dabartinį lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2012 m.) viena iš žodžio ,,diena“ reikšmių – dvidešimt keturių valandų laiko tarpas, para).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai į paskirtą bausmę nuteistiesiems įskaitė laikinojo sulaikymo laiką.Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tiek A. K., tiek A. K. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistiesiems paskirtas galutines bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendis keistinas, nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežtesnei iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, t. y. A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmė bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmė, subendrintinos visiško apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. K. paskiriant 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmę, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 18.10 val. iki 2017-04-28 12.39 val., t. y. dvi dienas, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 136 MGL (5 121,76 Eur). A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje, paskirta 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio baudos bausmė bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, paskirta 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmė subendrintinos visiško apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. K. paskiriant 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 20.50 val. iki 2017-04-27 13.56 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 88 MGL (3 314,08 Eur).A. K. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog, atsižvelgiant į tai, jog viso proceso metu A. K. visiškai pripažino jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padėjo jas ištirti, bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, pirmosios instancijos teismas turėjo A. K. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; to paties straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaip tai numato BPK 426 straipsnis, taip pat nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip tai numato BPK 273 straipsnis, baudžiamoji byla taip pat nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu bei atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog nėra net BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų formalių pagrindų BK 64¹ straipsnio taikymui. Papildomai pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio taikymui būtina sąlyga yra asmens prisipažinimas kaltu BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nuteistasis A. K. tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. net apeliacinės instancijos teisme neigė, jog naminė degtinė buvo gaminama realizacijos tikslu. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimą dėl BK 64¹ straipsnio taikymo bei A. K. paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį, ir A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, jų kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šių nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas nuteistiesiems A. K. ir A. K. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų A. K. ir A. K. kaltės klausimu, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistiesiems A. K. ir A. K. paskirtas bausmes, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, o turėjo subendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
nuteistųjų A. K. ir A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendį pakeisti:
K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmę subendrinti visiško apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudos bausmę, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 18.10 val. iki 2017-04-28 12.39 val., t. y. dvi dienas, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 136 MGL (5 121,76 Eur);
K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio baudos bausmę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę subendrinti visiško apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudos bausmę, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-04-26 20.50 val. iki 2017-04-27 13.56 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki 88 MGL (3 314,08 Eur).
Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.