Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. Č. ir E. J. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-846-267/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investiciniai projektai“ bankroto administratoriaus vardu kreditoriaus R. B. pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovams S. J., A. Č. ir E. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ vardu kreditorius R. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis: 2009 m. birželio 29 d. tarp ieškovo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ ir atsakovės A. Č. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1R09-2930, pagal kurią UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė atsakovei bendrovės turtą - 86,93 kv m. butą, esantį Gulbių g. 11-4, Palangos mieste, bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio Gulbių g. 11, Palangos mieste; 2009 m. birželio 12 d. tarp ieškovo BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ ir atsakovo S. J. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1R09-2765, pagal kurią UAB „Baltijos investiciniai projektai“ pardavė atsakovui bendrovės turtą - 86,65 kv m. butą, esantį Gulbių g. 11-5, Palangos mieste, bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio Gulbių g. 11, Palangos mieste; 2010 m. kovo 1 d. tarp atsakovo S. J. ir atsakovės E. J. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2-535, pagal kurią atsakovas S. J. pardavė atsakovei 86,65 kv m. butą, esantį Gulbių g. 11-5, Palangos mieste; 2010 m. rugsėjo 14 d. tarp atsakovo S. J. ir atsakovės E. J. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 2-3038, pagal kurią atsakovas S. J. pardavė atsakovei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio Gulbių g. 11, Palangos mieste; taikyti restituciją ir visą parduotą turtą grąžinti bendrovės nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovė 2010 m. kovo 1 d. su S. J. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties bei 2010 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Sandorių sudarymo metu pardavėjas patvirtino, jog tretieji asmenys neturi pretenzijų į parduodamą butą bei žemės sklypą. Notaras, tvirtindamas sandorius, patvirtino, jog sandoriai sudaromi teisėtai. Atsakovė yra teisėta turto įgijėja.Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovas, teigdamas, jog yra reali grėsmė, kad turtas bus perleistas ar kitaip suvaržytos galimybės įgyvendinti būsimą sprendimą, turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius tokios grėsmės buvimą, tačiau to nepadarė. Atsakovė neketina perleisti turto tretiesiems asmenims.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Turtas įgytas teisėtai, todėl negali būti ginčo dalyku. Pažeidžiamos atsakovės teisės laisvai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria stresą ir įtampą. Teismas nevertino, ar ieškovas iš viso turi teisę reikšti ieškinį, nevertino, jog ieškovas nei ieškinio, nei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais, nenurodė, kokią realią grėsmę užkerta laikinosios apsaugos priemonės. Teismas privalo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą, nes priešingu atveju atsakovė neturi galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį. Ieškinys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o tai pagrindas ne tik skirti baudas, bet ir reikalauti atlyginti atsakovo patirtus nuostolius ar moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms A. Č. ir E. J., yra pagrįsta ir teisėta. Dėl skundžiamos nutarties yra paduoti du atskirieji skundai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie atskirieji skundai yra susiję, teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai, atskirai neišskirdama juose išdėstytų argumentų.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas R. B., veikdamas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ bankroto administratoriaus vardu, pareiškė netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pareikštu netiesioginiu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių dalykas buvo 86,93 kv m. butas, unikalus Nr. 4400-1822-3035:2546, esantis Gulbių g. 11-4, Palangos m., bei 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0139-0714, esanti Gulbių g. 11, Palangos m., 86,65 kv m. butas, unikalus Nr. 4400-1822-3046:2547, esantis Gulbių 11-5, Palangos m., ir 200/1200 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0139-0714, esanti Gulbių g. 11, Palangos m. (b. l. 1-4). Skundžiama nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – taikė areštą minėtam nekilnojamajam turtui (b. l. 13-14). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, yra įsitikinusi, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, jos atitinka ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų dalyką bei užtikrina būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškinį pareiškusiam asmeniui, tinkamą įvykdymą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė atsakovės A. Č., kaip teisėtos ir sąžiningos turto įgijėjos, teises, apribodamas laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šiuo atveju ieškovui pareiškus netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.) pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis užtikrintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t.y. skolininko skolininkui. Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-312/2008). Vertinant netiesioginio ieškinio teisinį institutą teigtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, jog BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ administruojančios įmonės įgaliotas asmuo nežinojo apie įmonės vardu pateiktą netiesioginį ieškinį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje apeliacijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas tokį procesinį klausimą, nesprendžia ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį byloje Nr. 2-673/2010; 2010 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-449/2010; ir kt.), todėl skundų argumentai, kad turtas įsigytas teisėtai ir tinkamai įvykdžius pirkimo-pardavimo sutartis, kad butai negali būti ginčo dalyku ir pan., neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau tokių aplinkybių įrodinėjimas gali būti svarbus teisme nagrinėjant ieškinį iš esmės. Aplinkybės, ar ieškovas apskritai turi teisę reikšti ieškinį (netiesioginį ieškinį), bus nustatytos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dar tik sprendžiant procesinio teisinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neįgijo subjektyvios teisės reikšti netiesioginį ieškinį.

Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors ieškovas su ieškiniu ir nepateikė konkrečių įrodymų apie tai, kad atsakovės siekia perleisti joms priklausantį turtą kitiems asmenims, tačiau tokia grėsmė siekiant išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo egzistuoja, o turtą perleidus tretiesiems asmenims būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų apsunkintas, nes tektų ginčyti vėliau sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kurių pagrindu pritaikė atitinkamus teisinius suvaržymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas esą nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju, ištyrus bylos medžiagą, teigtina, kad atsakovėms įstatyme numatyti laikini suvaržymai (ribojimai) pritaikyti teisėtai.

Įstatymas numato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovės įgytų teisę reikšti reikalavimus dėl jų patirtų nuostolių atlyginimo.

Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismas privalo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą, nes priešingu atveju nėra galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinį, neapima šios apeliacijos dalyko. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, negali daryti išvados, jog būtų pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įrodymai, kurie patvirtintų tokius teiginius, prie atskirojo skundo nėra pateikti.

Teisėjų kolegija neturi kompetencijos panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriuje prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. pažymėjime apie turto arešto akto Nr. 0411002260 įregistravimą turto arešto aktų registre pažymėto nurodymo, kad buto, esančio Gulbių g. 11-5, Palanga, saugotoja yra A. Č.. Klausimas dėl turto saugotojo skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas. Rašymo klaida dėl buto, esančio Gulbių g. 11-5, Palanga, saugotojo nurodymo gali būti ištaisyta kreipiantis į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyrių prie Panevėžio miesto apylinkės teismo.

Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą priteisti iš netiesioginį ieškinį pateikusio R. B. bylinėjimosi išlaidas ir dėl ieškinio galimai atsiradusius kitus nuostolius. Toks reikalavimas galėtų būti pareikštas atskira tvarka pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų skundų argumentų, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovių skundų motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.